- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- I1-6584-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01615-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 0000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė ir 2018 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjas buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), kuriuose jam buvo duodamas vegetariškas maistas, nors jis yra veganas. Daugiau kaip penkerius metus negauna maitinimo pagal savo įsitikinimus. Veganai tai patys giežčiausi vegetarai, kurie atsisako valgyti maisto produktus, susijusius su gyvūnų išnaudojimu ir žudymu. Veganai taip pat nevartoja pieno produktų ir kiaušinių, net medaus. Kadangi jis valgo ne visą vegetarišką maistą, todėl 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos ir prašė jam skirti veganišką maitinimą, tačiau buvo atsakyta, jog veganams skirto valgiaraščio nėra patvirtinta ir pasiūlyta maitintis pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį. Kreipėsi ir į Kybartų pataisos namus, kad jam skirtų veganišką maitinimą, tačiau taip pat gavo atsakymą, jog toks valgiaraštis nėra patvirtintas. Kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, kuris, išnagrinėjęs skundą, nustatė, jog tai, kad nėra patvirtinto valgiaraščio veganams, prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir nusprendė kreiptis į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos dėl valgiaraščio veganams sudarymo. Tačiau vegetariškas, o ne veganiškas maitinimas buvo teikiamas ir po to, kai atsakovas gavo Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo asmeniškai iš karto informuotas apie patvirtintą valgiaraštį veganams. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis kentėjo alkį, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, emocinę depresiją, pažeminimą. Prašė priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (iki reorganizacijos buvę Kybartų pataisos namai; toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 34–38) nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistieji maitinami nemokamai, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Nedirbantys nuteistieji yra maitinami pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, patvirtintą Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriuo vadovaujantis yra nustatyta pateikiamo maisto energetinė vertė ir kiekis. Kiekvienos dienos maisto davinio energetinė vertė yra skirtinga, todėl išvedus aritmetinį vidurkį, nustatyta, kad nedirbančiam nuteistajam vidutinė dienos maisto davinio energetinė vertė yra 2421 kcal. Maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimą, kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Minėtam Maisto tyrimų centrui 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. kovo 9 d. atlikus tyrimus, nustatyta, kad patiekalų energetinė vertė yra 2496 kcal ir 2738 kcal, todėl teisės aktuose nustatytos maisto energetinės vertės nebuvo pažeistos, o teiginys, kad pareiškėjui nėra užtikrinama tinkama mityba, atmestinas kaip nepagrįstas. Maistas nuteistiesiems yra išduodamas direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimu, pagaminto maisto kokybę įvertinus atsakingam Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje. Akcentavo, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu nuteistieji gali įsigyti maisto produktų iš įstaigoje esančios parduotuvės už savo lėšas. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, tai patvirtina pateiktas Buhalterinės apskaitos skyriaus žiniaraštis. Pažymėjo, jog Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1/10-152 „Dėl nuteistų asmenų veganiško maitinimo skyrimo ir nutraukimo tvarkos patvirtinimo“ yra patvirtinta veganiško maitinimo skyrimo ir nutraukimo nuteistiesiems tvarka. Atsakovas pabrėžė, jog pataisos įstaigoje esantys nuteistieji maitinami pagal teisės aktuose nustatytus valgiaraščius, maisto energetines vertes, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nuteistuosius maitina neracionaliai ir kankina alkiu. Nustačius, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas, teisės aktus atitinkantis maitinimas, teismo prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21-23) nurodė, jog veganams valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-257. Iki tol kaliniai galėjo valgyti pagal kitus patvirtintus valgiaraščius.
Proceso šalims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 126, 127, 129, 131). Pareiškėjas, teismui pasiūlius (b. l. 124), dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė, atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 38), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d., nes atsakovas neužtikrino jam veganiško maitinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 ,,Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalį (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo BVK 173 str. 4 d.) arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo taisyklės), kurių 5 ir 6 punktai kalinimo įstaigos administracijai nustato prievolę organizuoti nuteistųjų maitinimą pagal Kalėjimų departamento direktoriaus atskiroms maitinamų asmenų grupėms patvirtintus valgiaraščius. Maitinimo taisyklių 7 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) buvo patvirtinti nuteistųjų maitinimui skirti valgiaraščiai, tarp kurių valgiaraščio skirto veganams nebuvo. Valgiaraštį veganams Kalėjimų departamento direktorius patvirtino 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, kurio 3 punkte numatė, kad šis valgiaraštis įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d.
Pareiškėjas į Kybartų pataisos namus dėl veganiško maitinimo teikimo kreipėsi 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 21 d. (b. l. 51-52, 54) prašymais. Kybartų pataisos namai 2017 m. vasario 7 d. bei 2017 m. kovo 2 d. atsakymuose (b. l. 50, 53) nurodė, jog teisės aktuose veganiško maitinimo valgiaraštis nėra numatytas, pareiškėjo prašymų skirti jam veganišką maitinimą netenkino. Pareiškėjas 2017 m. vasario 10 d. (b. l. 27-28, 30-31), dėl veganiško maitinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs ir iš Teisingumo ministerijos persiųstą skundą, 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 27 d. atsakymuose (b. l. 29, 32) pareiškėjui nurodė, jog veganams skirto valgiaraščio nėra patvirtinta ir nebus rengiama, pasiūlė maitintis pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį.
Pastebėtina, kad Maitinimo taisyklių 9 punktas išimtiniais atvejais leidžia kalinimo įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui suderinus (žodžiu) su Kalėjimų departamento administraciniu padaliniu, atsakingu už suimtųjų/nuteistųjų maitinimą, įsakymu patvirtinti laikiną, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį. Toks pakeitimas negali pažeisti maisto produktų normos energinės vertės ir Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normų (Maitinimo taisyklių 1 priedas). Pakeitimai galimi tik iš tos pačios maisto produktų grupės ir maisto produktų atsargų. Akivaizdu, kad nuteistųjų maitinimo organizavimas yra pakankamai imperatyviai reglamentuotas, o pagal BVK 5 straipsnį bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl iki veganams skirto valgiaraščio patvirtinimo pataisos įstaiga neturėjo galimybės skirti pareiškėjui jo pageidaujamo maitinimo, todėl vertintina, kad pareiškėjui skirtas vegetariškas maistas buvo artimiausiai atitinkantis jo įsitikinimus.
Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN (buvę Kybartų pataisos namai) neturėjo pareigos ir galimybės pareiškėjui skirti maitinimą pagal nepatvirtintą valgiaraštį, pakeisti vienus maisto produktus kitais galėjo tik laikinai ir tik iš tos pačios maisto produktų grupės, o tai neatitiktų veganiško maitinimo įsitikinimų ir pasaulėžiūros. Todėl iki valgiaraščio veganams įsigaliojimo, t. y. 2017 m. liepos 1 d. pataisos įstaiga (atsakovas), organizuodamas pareiškėjo maitinimą galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Teismas taip pat vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai apie pareiškėjo patirtą diskriminaciją, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad analogiškoje situacijoje esantiems kitiems asmenims (nuteistiesiems) buvo užtikrintas maitinimas pagal veganų valgiaraštį.
Pareiškėjas teigia, jog jis nebuvo supažindintas su patvirtintu veganų valgiaraščiu ir kad toks valgiaraštis, jį patvirtinus, nebuvo iškabintas informaciniame stende valgykloje.
Maitinimo taisyklių 10 punkte numatyta, jog valgiaraščiai (be priedų) iškabinami nuteistųjų valgykloje. Valgiaraščiai su visais priedais saugomi ūkio tarnyboje ir įteikiami virtuvės vedėjui. Valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje. Suimtųjų prašymu su valgiaraščiu jie turi būti supažindinti tą pačią dieną.
Bylos duomenys patvirtina, kad valgiaraštį veganams Kalėjimų departamento direktorius patvirtino 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, kurio 3 punkte numatė, kad toks valgiaraštis įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 minėtas valgiaraštis veganams pripažintas netekusiu galios, tačiau tą pačią dieną įsigaliojo naujas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kurio 1.13 punktu buvo patvirtintas ir valgiaraštis veganams. Tokiu būdu, nuteistųjų maitinimui patvirtintas veganų valgiaraštis galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Kybartų pataisos namus ir prašė paaiškinti, kodėl veganų valgiaraštis valgykloje informaciniame stende iškabintas tik 2018 m. gegužės 8 d. Kybartų pataisos namai 2018 m. gegužės 18 d. rašte (b. l. 49) paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriui 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtinus naujus valgiaraščius, visi jie buvo iškabinti valgyklos informaciniame stende.
Minėti bylos rašytiniai įrodymai, atsakovui jų nepaneigus, taip pat atsakovo 2018 m. gegužės 18 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad nauji valgiaraščiai valgyklos informaciniame stende buvo iškabinti tik po 2017 m. lapkričio 7 d. priimto įsakymo, leidžia daryti išvadą, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintas veganų valgiaraštis, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., valgyklos informaciniame stende nebuvo iškabintas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Maitinimo taisyklių 10 punktą, įpareigojantį valgiaraščius (be priedų) iškabinti nuteistųjų valgykloje.
LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-552-2158/2013) yra išaiškinęs, kad valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija. Teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas. Pareiškėjas ne kartą raštais (2017 m. vasario 2 d. prašymas, b. l. 54; 2017 m. vasario 21 d. prašymas, b. l. 51–52) buvo kreipęsis į atsakovą dėl veganinio maitinimo jam skyrimo, Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, kuriuo Kalėjimų departamentas buvo įpareigotas iki 2017 m. balandžio 28 d. informuoti apie jo vykdymą (įtraukti į subjektų, kuriems skiriamas maitinimas bei sudaromas valgiaraštis sąrašą ir veganus) buvo siunčiamas ir Kybartų pataisos namams ir pareiškėjui (b. l. 8) todėl akivaizdu, kad Kybartų pataisos namų administracijai buvo žinoma, jog pareiškėjas pageidauja būti maitinamas pagal veganišką valgiaraštį. Paskirdamas pareiškėjui maitinimą pagal veganų valgiaraštį tik nuo 2018 m. gegužės 21 d. (b. l. 47), atsakovas šį klausimą sprendė pernelyg ilgai (ilgiau nei devynis mėnesius, nuo valgiaraščio patvirtinimo) ir nėra pagrindo tokį delsimą laikyti pagrįstu. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) delsiant organizuoti pareiškėjo tinkamą maitinimą. Kybartų pataisos namų 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 7/1-584 (b. l. 45) pareiškėjui pateiktą atsakymą, kad veganiškas maitinimas jam bus skiriamas per 14 dienų po to, kai bus gautas prašymas tokį maitinimą skirti, teismas vertintina kritiškai, nes tokius pareiškėjo prašymus atsakovas jau buvo gavęs ir žinojo apie pareiškėjo įsitikinimą maitintis veganiškai.
Kita vertus, pareiškėjas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu (b. l. 9-14) buvo informuotas, kad Kalėjimų departamentas yra įpareigotas apie sprendimo vykdymą (be kita ko, ir dėl valgiaraščio veganams patvirtinimo) iki 2017 m. balandžio 28 d. turi informuoti lygių galimybių kontrolierių. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Lygių galimybių kontrolierius neįpareigojo atsakovą ar Kalėjimų departamentą apie sprendimo vykdymą informuoti ir pareiškėją. Todėl pareiškėjo argumentai apie neinformavimą jo asmeniškai iš karto patvirtinus veganinio maitinimo valgiaraštį atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teismas vertina, kad būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo vykdymo eiga, jo pageidaujamo valgiaraščio patvirtinimu, prašyti supažindinimo su valgiaraščiu tą pačią dieną, kai jis bus patvirtintas, tačiau duomenų, jog veganų valgiaraščiu jis domėjosi anksčiau nei 2018 m. gegužės 3 d. ar būtų teikęs prašymus su juo supažindinti, kaip numato Maitinimo taisyklių 10 punktas, pareiškėjas į bylą nepateikė. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo neigiami potyriai, negaunant veganiško maitinimo, nebuvo itin intensyvūs, o pernelyg ilgai užsitęsusį veganiško maitinimo neskyrimą lėmė ir paties pareiškėjo pasyvumas.
Sužinojęs apie patvirtintą veganų valgiaraštį, pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi 2018 m. gegužės 3 d. ir, buvo informuotas, jog veganiškas maitinimas jam bus paskirtas nuo 2018 m. gegužės 21 d. (b. l. 47, 48). Duomenų, jog atsakovo nurodytu laiku pareiškėjui pageidaujamas maitinimas nebuvo skirtas, byloje nėra, ginčo dėl jam skirto veganiško maitinimo pareiškėjas nekelia, todėl darytina išvada, kad atsakovo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimą, atitinkantį įsitikinimus, nuo 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėją tenkina.
Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jis daugiau nei penkerius metus negauna maitinimo pagal savo įsitikinimus, tačiau duomenų, kad dėl veganiško maitinimo į atsakovą būtų kreipęsis ankščiau, į bylą nepateikė. Skunde nurodyta aplinkybė, jog jis Kybartų pataisos namuose, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, bausmę atlieka nuo 2016 m. gegužės 26 d., apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimai netinkamo maitinimo anksčiau (daugiau nei penkerius metus) vertintini pernelyg abstrakčiais, nekonkretizuotais, nepatenkančiais į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl atmestini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis kentėjo alkį, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, emocinę depresiją, pažeminimą, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pareiškėjo į bylą pateiktas valstybės įmonės Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų (toliau – ir Išrašas; b. l. 80) patvirtina pareiškėjo turėtus sveikatos sutrikimus 2016 metais, tačiau taip pat patvirtina, kad pilvo organų echoskopija – be pakitimų ir kad buvo teikiama psichiatro konsultacija dėl priklausomybės sindromo vartojant kelis narkotikus. Jokių įrašų apie pareiškėjui būtinybę teikti ypatingą (vegetarišką ar veganišką) maitinimą Išraše ir bylos dokumentuose nėra, todėl akivaizdu, kad veganiškas maitinimas dėl ligos pareiškėjui nebuvo privalomas. Be to, įrašas apie priklausomybės sindromą vartojant narkotikus ir apie atsisakymą (raštu) vartoti jam paskirtus vaistus, leidžia daryti išvadą, kad skunde nurodytus patiriamus nepatogumus galėjo lemti jo paties pasirinktas elgesio modelis, toks kaip – narkotikų vartojimas, atsisakymas vartoti paskirtus vaistus.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis praktiką aiškinant ir taikant teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), panašaus pobūdžio bylose, kuriose neturtinė žala buvo kildinama dėl diskriminavimo, neužtikrinant tinkamo maitinimo pataisos įstaigose, pasisakė, kad pareiškėjas nepažeisdamas savo religinių įsitikinimų galėjo maitintis ir pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra kiaulienos, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais (žr. pvz.: LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1170-502/2019; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-306-442/2018). Pareiškėjas nekelia ginčo, jog jam tiekiamas kitas (ne veganiškas) maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų, ar, kad norimų maisto produktų jis negalėjo įsigyti parduotuvėje.
Pagal bylos duomenis ir atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad negaudamas veganiško maitinimo, tačiau gaudamas kitą (pvz. vegetarišką) maitinimą, pareiškėjas patyrė sunkesnius padarinius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui pažeidus Maitinimo taisyklių 10 punktą taip pat pernelyg ilgai delsiant spręsti veganiško maitinimo skyrimo klausimą, pareiškėjui sukelti nepatogumai buvo itin intensyvūs ar ilgalaikiai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad veganiško maitinimo problema yra išspręsta, Kalėjimų departamentas yra patvirtinęs veganams skirtą valgiaraštį, vertintina, jog atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, pareiškėju tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaidų atlyginimo.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 79).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3693-15171 (b. l. 15) pareiškėjui R. K. nuspręsta teikti 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatę S. S.. Pagal Leidimo ir pavedimo sutartį pareiškėją byloje atstovavo ir advokato padėjėjas L. R. (b. l. 16).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, ir šios išlaidos gali būti priteisiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN. Pastebėtina, kad LVAT nuosekliai formuoja praktiką, kad susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kai atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1515-525/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017). Todėl nagrinėjamu atveju išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepriteisiamos ir tai atitinka LVAT formuojamą praktiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.