- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- 1-1177-1220/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23281-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.4.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 00 val. 00 min, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir prie jos, konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė, nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę - plėštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 21-22 dantų lūžius, 11 danties panirimą, kas nukentėjusiajam G. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad kaltinime surašyta didžiausia nesąmonė. Buvo taip, jog parvežė draugę P. L. namo, išlipus iš mašinos išgirdo konfliktą, palydėjo ją iki laiptinės ir lipant matė, kad antrame aukšte išvirto sudaužyti žmonės. Tai buvo data, kuri nurodyta kaltinime, tada grįžo apie 12 val. nakties kartu su P., ją lydėjo iki buto, nes jos koja buvo sugipsuota. Kai išlipo iš mašinos, prie namo kitų asmenų nebuvo. Kai lipo laiptais, iš buto išvirto žmonės, pirmame aukšte. Buvo nukentėjusysis, jo brolis ir mama. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, suplėšyta „maikė“, brolis ir buvo kruvinas, tėčio nosis kruvina, o pas mamą mėlynė po akimi. Jis tuo metu stovėjo aikštelėje tarp butų. To buto durys atsidaro į išorę. Draugė stovėjo šalia, už jo. Kai jie išvirto, jie rėkavo, draugė paklausė kas čia vyksta, jai sakė nesikišti ir jis pasak „einama einam“. Tada mama su tėvu stovėjo, o nukentėjusysis su broliu krito, išvirto, ant žemės nenukrito. Jie lipo į viršų, o jie toliau mušėsi, spiegė. Jis draugę palydėjo iki buto, trumpai pabuvo. Iš jos buto išėjo, kai atvažiavo policija. Kai nusileido, matė tuos pačius asmenis, po to, greitoji atvažiavo. Jam brolis sakė, nesikišti, ir jis išvažiavo namo su savo automobiliu. Tą vakarą jie su drauge alkoholio nevartojo. Buvo, jog policija klausė, kas čia vyksta, parodė dokumentus, pasakė jam kad mato, jog jis čia nedalyvauja. Nurodė, kad su G. nebendrauja. G. jo draugei rašė, kad sumokėtų pinigus už dantis. Atsakė, kad nieko nemokės, tai sakė, kad rašys ant jo pareiškimus. Su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka. Iki įvykio nukentėjusiojo ir jo šeimos narių nematė. Su G. ir jo šeima nebendrauja. Jam atrodo, kad jie sugalvojo iš jo pinigų pasidaryti.
Nuketėjusysis G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną šeimoje buvo susirinkę, buvo tėvo diena. Pasėdėjo keletą valandų, vartojo alkoholį, bet buvo pakankamai blaivūs. Mamai kitą dieną reikėjo į darbą, ji pasakė, kad jiems su broliu reikia išeiti. Išeidinėjo pro duris ir ant laiptų stovėjo kaltinamasis ir draugė. Klausė, kas čia šūkauja ir rėkauja. Pasakė, kad ne tavo reikalas, pasakė negražių žodžių. Kaltinamasis griebė jį ir išstūmė į lauką ir sumušė. Po to, jo jau nebuvo, kai skambino policijai, gal buvo nuėjęs pas draugę. Išsikvietė policiją, greitąją, susiuvo lūpą ir kitą dieną į (duomenys neskelbtini) kliniką važiavo, kad padarytų dantų nuotrauką. Nurodė, kad pas tėvus namuose buvo jis, brolis, tėvai. Tėvams priklauso butas, jie tame bute ir gyvena. Jie su broliu atvažiavo tėtį pasveikinti su tėvo diena, atvažiavo 20 - 21 val. Žiūrėjo televizorių, kalbėjo, vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo visi. Tada konfliktų nekilo jokių. Tėvai išleidinėjo juos koridoriuje, ruošėsi važiuoti pas brolį. Kai atidarė duris, pamatė kad kaltinamasis su drauge stovėjo, tarp pirmo ir antro aukšto. Teigė, kad su kaltinamuoju jokių ryšių nepalaiko. Yra matęs, kad jis eina į 4 aukštą pas savo draugę P., kaimyniški santykiai buvo. Kai pamatė ant laiptų kaltinamąjį, jie klausė ko čia rėkauja, pasakė, kad nesikištų, draugę pavadino negražiai, bet neatsimena koks žodis buvo pavartotas, kažkas tokio kaip prostitutė, ir kai jis (nukentėjusysis) pasakė taip, kaltinamasis jį išsitempė iš laiptinės, ištempė jėga, pagriebė už rankos, už kūno. Ten gavosi toks kaip pastūmimas ir viskas - jau laukas. Brolis liko nuošalyje. Kai jį puolė, brolis stojo jį ginti, atitraukinėjo kaltinamąjį nuo jo, bet jis buvo jau ant žemės. Smūgiai buvo duodami į veido sritį iš rankų ir kojų. Kiek smūgių buvo negali pasakyti, pajuto, tik kai dantys išbyrėjo. Tuo metu tokioje būsenoje, jautė skausmą, daugiausia žandikaulio srityje, buvo prakirsta apatinė lūpa, išmušti du dantys, pažeistas žandikaulio kaulas. Kaltinamasis po to pabėgo, po to atvažiavo policija. Kai atvažiavo policija, jiems pasakojo tą patį ką ir dabar. Medikams nurodė, kad prarado dantis, patys pamatė, kad lūpa prakirsta. Dėl dantų nieko negalėjo padaryti, jie buvo, bet jie klibėjo. Išvežė į klinikas, susiuvo lūpą ir paleido namo. Medikamentai nebuvo paskirti. Po šio įvykio dėl tolimesnio gydymo važiavo pasidaryti dantų operaciją į (duomenys neskelbtini) kliniką. Diagnozė tokia, kad reikia šalinti dantis ir kreiptis pas gydytojus, kad sudėtų naujus dantis. Už šį vizitą mokėjo, už padarytą nuotrauką. Dėl tolimesnio dantų gydymo kreipėsi, važiavo į kliniką, bet pavadinimo šiuo metu negali atsakyti. Šilainiuose jam darė viso kūno nuotraukas su sužalojimais. Dėl gydymosi patirtų išlaidų nurodė, kad už gydymą šiai dienai, tai tik už nuotrauką sumokėjo ir už dantų ištraukimą. Ikiteisminio tyrimo metu neteikė duomenų, nes sakė sužinoti visą visumą dėl gydymo. Buvo tik paskaičiuota suma apie 3 000 -4 000 Eur. Pusę metų jam turėjo sugyti kaulas, nes negalima iš karto visko padaryti. Nurodė, kad turtinė žala apie 4 000 Eur. Moralinė žala 2 000 Eur. Jeigu reikia galės pateikti viską apie būsimą gydymą. Turi dokumentus. Moralinę žalą sudaro tai, kad buvo pažeista visa psichologija, negalėjo prie žmonių rodytis, patyrė neigiamus išgyvenimus, sunkiai atsigavo. Jo akys operuotos, ragenos yra donoro. Jam suprastėjo regėjimas, kiekvienas smūgis gali lemti, kad aklu gali likti. Tuo metu, kol praėjo pora mėnesių pasikeitė jo gyvenimo būdas Tėvai, brolis tą vakarą nebuvo sužaloti. Tik jis vienas patyrė smūgius. Kai atvyko policija ir medikai, jis buvo prie namo. Nežino iki šios dienos kas iškvietė policiją ir medikus, tačiau ne jis kvietė. Tą dieną jam nebuvo nustatinėjimas girtumo laipsnis. Kai svečiavosi pas tėvus, kalbėjosi su tėvais kaip visada, apie politiką, apie sportą, ir jų daug maž nuomonės sutampa šiais klausimais. Apie turtinius reikalus nekalbėjo, nelabai ir turėjo, ką aptarinėti. Gal buvo pokalbis apie turtą, bet nepavadintų to ginču ar konfliktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiojo 2024 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metus duotų parodymų dalį, kuriuose G. K. parodė, kad vėliau pradėjo kalbėti turto klausimais, kalbėjo apie tai, kad jam paveldėjus močiutės butą, jis jį geranoriškai perleido broliui, o pats augindamas mažametę savo dukrą liko pas tėvus, nes tuo metu jam taip buvo patogiau su vaiku. Žodis po žodžio namuose kilo žodinis konfliktas tarp jo ir brolio dėl minėto turto, tada įsikišo tėtis sakydamas, kad jie vėl kalba ir ginčijamės dėl to paties. Tačiau nori pasakyti, kad namuose jokio fizinio smurto jų aplinkoje nebuvo. Jis nesmurtavo nei prieš brolį nei tėvus, jie taip pat prieš jį smurto nenaudojo. Įvykus šiam žodiniam konfliktui, mama paprašė skirstytis, sakė, kad jau 00.00 val., tarpusavyje pykstatės, todėl liepė važiuoti namo (1 t., b. l. 28-30).
Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, nukentėjusysis papildomai parodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad kaimynai galėjo girdėti triukšmą iš jų buto. Kai sukonfliktavo laiptinėje, namuose buvo tėtis ir mama, tarpduryje buvo jie su broliu. Smūgių laiptinėje negavo, gavo tik lauke, prie laiptinės. Konfliktas vyko pora žinginių nuo laiptinės. Jam sakė, kad mama buvo išbėgusi ir klausė jo „ką tu darai“. Ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad pareigūnams sakė, jog susimušė tarpusavyje. Tą vakarą išgėrė butelį viskio, 0,7 l. Gėrė jis, brolis, tėtis. Konfliktas užtruko apie 1-2 min., greitai viskas įvyko. Mėlynės pas mamą, nubrozdinimo pas tėtį nematė tokių sužalojimų, brolis irgi neturėjo jokių sužalojimų.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiojo 2024 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metus duotus, kuriuose G. K. parodė, 2024 m. birželio 7 d. apie 19.00 val. atvyko pas tėvus į svečius, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, paminėti tėvo dieną. Svečiuose buvau jis ir jo brolis A. K., tel. (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tėtis G. J. K., tel. (duomenys neskelbtini). Apie 20.30 val. į namus po darbo grįžo mama J. K., tel. (duomenys neskelbtini). Jie namuose buvo keturiese, svečiavosi, kalbėjosi, valgė vakarienę, taip pat vartojo alkoholį. Kiek atsimena jie visi 3 vyrai gėrė viskį, o mama, jei neklysta, galimai taurę vyno. Besisvečiuojant jie žiūrėjo sportą, vėliau ėmė diskutuoti apie politiką, jų nuomonės išsiskyrė, todėl buvo garsiau kalbama, ginčijamasi. Vėliau pradėjo kalbėti turto klausimais, kalbėjo apie tai, kad jam paveldėjus močiutės butą, jis jį geranoriškai perleido broliui, o pats augindamas mažametę savo dukrą liko pas tėvus, nes tuo metu jam taip buvo patogiau su vaiku. Žodis po žodžio namuose kilo žodinis konfliktas tarp jo ir brolio dėl minėto turto, tada įsikišo tėtis sakydamas, kad jie vėl kalba ir ginčijasi dėl to paties. Tačiau nori pasakyti, kad namuose jokio fizinio smurto jų aplinkoje nebuvo. Jis nesmurtavo nei prieš brolį nei tėvus, jie taip pat prieš jį smurto nenaudojo. Įvykus šiam žodiniam konfliktui jo mama paprašė skirstytis, sakė, kad jau 00.00 val., tarpusavyje pykstatės, todėl liepė važiuoti namo. Vakarojant namuose buvo klausoma muzika, todėl kaimynai tikrai galėjo girdėti triukšmą sklindantį iš jų buto, tiek muzikos, tiek žodinio konflikto. 2024 m. birželio 8 d. apie 00.00 val. mamos paprašė leisti jiems ilsėtis, jie su broliu nusprendė vykti namo, mama atidarė duris ir išprašė juos. Išėjus iš buto į laiptinę, jis pamatė kaimynę P. stovinčią tarp 1-ojo ir 2-ojo aukšto kartu su draugu, kurio jis nepažįsta. Jį yra matęs keletą kartų su kaimyne P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Kaimynė paklausė, kas čia pas juos per triukšmas, kas čia vyksta. Ir jis jai pasakė: „koks Tau skirtumas valkata ar šavalka. Ko čia kišiesi ne į savo reikalus“. Tada jos draugas jam pasakė, kad jo mergos taip nevadins, klausė kas jis toks ir puolė ją ginti. Tuomet dar būnant laiptinėje kartu su P. buvęs jos draugas jam ranka užsimojo ir trenkė per akinius. Jiems nukritus jo matomumas yra labai blogas, jis ėmė ieškoti akinių. Juos rado, užsidėjo. Ar jam ką nors daugiau sakė P. draugas neatsimena, lyg ne. Koridoriuje tarp jų įvyko susistumdymas, jis vyko dar laiptinėje, jiems besigrumiant, jie išėjome į lauką. Kartu buvo jo brolis A., kuris rėkė, kad P. draugas nemuštų, kadangi akiniai vėl nukrito, brolis juos pakėlė ir sakė, kad gali likti aklas, tada atbėgo mama ginti, tada ir ji gavo smūgį nuo minėto asmens, šiuo metu jai yra kraujosruva po akimi. Tada jai nepažįstamas, bet iš matymo žinomas asmuo, t. y. kaimynės draugas jį parvertė ant žemės ir rankomis bei kojomis ėmė mušti, jis sudavė į įvairias kūno vietas, pagrindiniai smūgiai buvo į galvą, veidą, dar bandė dengtis rankomis, tačiau smūgių neišvengė. Neturėjo jėgų atsikelti ir apsiginti. Po kažkurio smūgio pajautė stiprų skausmą burnoje, pradėjo bėgti kraujas. Kaimynas jį sumušęs, iškarto pasišalino, jam dar gulint ant žemės. Kiek atsimena nuo žemės jį pakėlė mama su broliu. Kas galėjo matyti šį įvykį, kuomet jis buvo sumuštas nurodyti negali, nes kai buvo mušamas, aplinkui nieko nematė. Po įvykio jį mama parsivedė namo, netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo susiūta lūpa. Taip pat buvo apžiūrėti dantys, nes jautė didžiulį skausmą viršutiniuose dantyse. Jį apžiūrėjęs stomatologas nurodė, kad nedelsiant turi pasidaryti dantų nuotrauką ir konsultuotis dėl dantų. 2024 m. birželio 8 d. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką pasidaryti nuotrauką. Vėliau 2024 m. birželio 11 d. turėdamas savo dantų / burnos nuotrauką nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo apžiūrėtas. Pagal nuotrauką ir atlikus apžiūrą jam buvo nurodyta, kad du priekiniai dantys nulaužti, pažeistos jų šaknys ir netgi kaulas. Išsaugoti dantų nebuvo galimybės, todėl medikas juos išrovė ir nurodė, kad dabar reikalingas gijimas. Šio vizito metu jis sumokėjo 150 Eur, taip pat dabar laikinai jam buvo užsakyta plokštelė dviejų dantų, kurių neteko, jos kaina taip pat apie 150 Eur. Kitą dieną po įvykio jo mama bendravo su kaimynais, tikslu išsiaiškinti, kas matė šį įvykį, kuomet jis buvo sumuštas. Įvykį matė per buto langą (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenanti kaimynė R. S.. Mano, ji galėtų paliudyti apie įvykio aplinkybes. Taip pat nori paminėti, kad kitą dieną po jo sužalojimo jis parašė P. į „Messenger“ , kur ji pasivadinusi P. L., kur parašė, kad buvo apžiūrėtas medikų, ką jam nustatė ir prašė perduoti informaciją draugui. Ji jam atrašė, kad kalbėtų su tėvais, nes su jais buvo konfliktas. Ji rašė, kad jie tik bandė padėti. Jis parašė, kad viską suprato. Paprašė draugo numerio, bet jo negavo. 2024 m. birželio 11 d. su juo susisiekė P. draugas iš tel. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pakalbėjo, pasakė, kas nutiko ir pasakė, kad nori pakalbėti apie įvykį. Jis jam pasakė, kad šiandien negali, gali rytoj. Jis jam pasakė, kad dar turi vizitus pas medikus ir kitą dieną turės daugiau informacijos. Kitą dieną t. y. 2024 m. birželio 12 d. jis atėjo pas jo tėvus, jis išėjo į laiptinę. Jam (nukentėjusiajam) pasakė, kad jis jį sumušė ir paklausė kaip tariasi, pasakė, ką nustatė medikai. Jis jo paklausė ar jis viską atsimena, jis (nukentėjusysis) pasakė, kad jis beveik viską atsimena, tada jis jam pasakė, kad ne jis jį sumušė, o jį sumušė kažkoks kaimynas ir 4-o aukšto, tamsus. Paprašė, kad parodytų koks kaimynas jį sumušė, tada jis nurodė, kad neturi laiko ir išvažiavo. Dar jo paklausė, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos, tai jis jam atsakė, kad niekur jis nepasišalino, o atvykusiai policijai pateikė asmens dokumentą. Jo kitas asmuo sužaloti tikrai negalėjo, nes jis atsimena puikiai, kad jam rankomis bei kojomis smūgius sudavė P. draugas, kurio duomenų nežino. Daugiau su šiuo asmeniu nekontaktavo. Skambinant jis į skambučius neatsakė. Jam parašė keletą žinučių apie jam nustatytus sužalojimus, taip pat, kad parašė pareiškimą policijoje ir, kad jis dar turi šansą susitarti, tačiau jis jam neatskambino ir neatrašė nieko. Jį sužalojusį asmenį galėtų atpažinti (1 t., b. l. 28-30).
Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis papildomai parodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, juos palaiko. Pas juos jokio konflikto nebuvo, galbūt tik žodinis. Mamai kažkas iš alkūnės trinktelėjo, neatsimena visų aplinkybių. Nurodė, kad kaimynė viską matė, iš pirmo buto.
Liudytoja J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad birželio 8 d. buvo tėvo diena, vaikai atėjo pasveikinti tėvą. Grįžo apie 20 val., atsidarė viskio, ji turėjo vyno. Sėdėjo ir kai baiginėjo vaišintis, sūnus pradėjo ginčytis, prasidėjo kalbos ir piktumai apie butą. Ji sakė, kad užtenka balių ir liepė sūnums eiti namo. Taip išėjo, kad ji jiems atidarė duris ir laiptinėje stovėjo kaltinamais su savo drauge. Jie klausė, kas čia yra, pasakė, kad nieko nevyksta. G. kaltinamojo draugę pavadino negražiai ir gavosi toks kipišas, kaltinamasis griebė G., nusitempė laiptais žemyn, ji pati gavo į nosį. Ji tik rėkė, kad jo nemuštų, nes akys pas jį donoro, turi invalidumą. Lauke prie suoliuko viskas buvo, buvo žmonių, kaltinamojo draugė atėjo. Matė, kaip kaltinamasis spardė G.. Išbėgo brolis A. ir sakė kaltinamajam, kad geriau jį muštų, nes brolis beveik aklas. Nurodė, kad vėliau atvažiavo policija, G. buvo visas kruvinas, iškvietė greitąją. Jį išvežė, susiuvo lūpą. Kitą dieną važiavo pas budintį dantistą, matė, kad išmušti dantys. Ji kitą dieną kalbėjo su P., pasakė jai, kad G. prakirsta lūpa, išmušti dantys, pasakė, kad draugas tegul sumoka už dantis. Ji sakė, nieko nematė ir viskas. Kitą dieną nuėjus sakė, ką darysit, nes rašys policijai pareiškimą. Po kitos dienos atėjo kaltinamasis, pasakė, kad sumokėtų už dantis. Dantistai paskaičiavo, kad gausis 4 000 Eur už dantis. Po to kaltinamasis sakė, kad nemušė G., sakė kad jį mušė kitas vyrukas. Nurodė, kad tą vakarą sėdėjo, žiūrėjo televizorių, jokių piktumų nebuvo, bet baigiantis vakarui tarpusavyje sūnūs žodžiavosi, kalbėjo, buvo konfliktas dėl būsto. Jiems namo liepė eiti gal apie 22 val. – 23 val., apsistumdymas vyko koridoriuje, nes sakė, kad jie dar neis niekur. Kas ką pastūmė, neatsimena. Apsistumdyme dalyvavo ji su sūnumis, kai vijo juos namo, vyras buvo kambaryje. Sūnui fizinio sudavimo nebuvo, jos atžvilgiu irgi jokių fizinių smūgių nebuvo. Atidarė duris ir stūmė G. ir A., durys atsidaro į išorę, dar tuo metu muzika namuose grojo. Kai G. išėjo pro duris, tuo metu kaimynė leidosi laiptais su kaltinamuoju. Ir kaimynė klausė, kas čia pas jus vyksta, ir G. ant kaimynės pasakė kažkokį negražų žodį. Kaltinamasis sakė G., ką tu čia puoli. Ir kaltinamasis stvėrė G., jie susistumdė, G. greičiausiai norėjo gintis, G. buvo suklupęs ant žemės ir jie kažkaip besistumdydami išlėkė į lauką prie suoliuko, ten buvo visos muštynės. Ji matė kad K. sudavė smūgius jos sūnui. Sudavė ranka, tačiau neatsimena, kuria ranka. Lauke matė, kad G. kaltinamasis spyrė iš kelio, greičiausiai į smakrą. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti, nes pati buvo šoke. Koridoriuje jie stumdėsi, o lauke matė, kaip spyrė iš kelio G.. Kai atvažiavo policija, jie buvo lauke, kaimynai buvo susirinkę. Kai atvyko policija kalbino kaimynus, kitą jos sūnų, G. sėdėjo ant žemės. Pareigūnams pasakojo tą patį kaip ir dabar. Iš ryto, kai atsikėlė, jai buvo mėlynė, nežino, nuo ko gavo iš alkūnės, juk lindo tarp jų į vidurį. Po įvykio sūnus važiavo pas dantistą, padarė nuotrauką, o vėliau nusivežė į kitą kliniką ir ten ištraukė dantų šaknis. Dar laukiama, kol sugis ir statysis implantus. Nurodė, kad liepos 22 d. bus dedami implantai, kainuos apie 7 000 Eur, bet čia sudeda ir žandikaulio lyginamas bus ir panašiai. Sūnus gyvena su jais. Atvykus pareigūnams ji buvo lauke, kol buvo visa ta mėsmalė, po to grįžo į namus. Buvo kaimynas, kuris matė, kad kaltinamasis tikrai mušė sūnų, bet sakė jie turi mažų vaikų ir tikrai niekur neis liudyti, vardo kaimyno negali atsakyti. Nurodė, kad tą vakarą ji išgėrė vyno butelį, vyrai išgėrė viskio butelį 0,7 l, ir dar kito butelio kažkiek. Šiaip su vyru jie iš vis nevartoja alkoholio, vyrai jau buvo apsvaigę. Jos vyras buvo kažkaip sužalotas lauke, kai jam pasakė, kad G. muša. Kai sūnus išprašė iš namų, ant vyro veido sužalojimų nebuvo. Kitą dieną, nuėjo pas kaimynę R., paklausė dėl muštynių, ar kažką matė. Ji sakė, kad miegojo kitame kambaryje, bet kai išgirdo triukšmą, matė kad G. sėdėjo suklupęs, o kaltinamasis spardė jam į dantis. Nurodė, jog pareigūnams iš pradžių sakė, kad niekas nevyksta, ir kad patys viską išsiaiškins, nes tada dar nežinojo, kad sūnaus dantys buvo išmušti. Teigė, jog viskas įvyko laiptinėje, vyko arčiau durų.
Liudytojas G. J. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo tėvo diena, atėjo vaikai jo pasveikinti. Pasisėdėjimas užtruko iki vėlesnio laiko ir tame procese išėjo kalbos apie turtus, nes mirus jo mamai, ji G. paliko butą. Jam padėjo jį suremontuoti, ir kitas sūnus pavydėjo ir prasidėjo kalbos. Žodis po žodžio, pakeltas tonas, su žmona susižiūrėjo ir pasakė, kad jie išeitų, kad nekiltų didesnio konflikto. Jie atidarė duris ir ten kaimynė už durų buvo. Ir to momento jis nelabai atsimena ir nelabai kišosi. Nežino, kas ten kaip įvyko, tik žmona atėjo, sakė G. muša. Tą vakarą buvo jis, sūnūs ir žmona. Pasidėjo kažkur iki 12 val. vakaro. Vartojo alkoholį, su sūnumis gėrė viskį, žmona vyną. Trise išgėrė butelį viskio. Nu ir įvyko apsižodžiavimas, nes sūnūs reiškė pretenzijas dėl turto. Duris, kad išeitų sūnūs, atidarė jis arba J.. Neatsimena, kuris iš sūnų išėjo pirmas. Jis tuo metu buvo koridoriuje. Pamena, kad kaimynė stovėjo ant laiptų, klausė kas čia darosi ir G. jai atsakė, koks jos reikalas. Kaltinamojo nematė tuo metu, kaimynė sėdėjo laiptinėje ant laiptų su ramentu, sūnūs jau buvo išėję į laiptinė, ir jie ten kažką kalbėjosi, nes jie ten pažįstami. Pačių muštynių jis nematė, nes kai pasakė žmona, atėjo į lauką, ir jis kai nuėjo, jį pastūmė į krūmus, nuvirto, numojo ranka, ir pasakė, kad nesikiš. Tame susistumdyme buvo sūnus G., dar kažkas. Ten sumaištis buvo prie durų. G. sužalojimus matė kitą rytą, kai atvyko policija ir medikai, jis miegojo. Atsimena, kad buvo namuose, o atvykę pareigūnai jį pasikvietė į koridorių, jie klausė kas ir dėl ko atsitiko. Klausė pareigūnai, kas jam marškinėlius suplėšė, bet sakė, kad nežino, gal per tą susistumdymą. Iš krūmų išlysti padėjo sūnus A.. Ten tokia sumaištis buvo, kad nežino, kur buvo žmona, ar ji buvo sužalota, mėlynę pamatė po kelių dienų. G. susiuvo lūpą, po to parodė, kad dantys kliba, tai jaunėlis sūnus A. nusivežė į kliniką ir pasakė, kad jie kliba nu ir viskas sako jau neturi tų dantų. Kai sūnus išprašė iš namų, pas juos nebuvo sužalojimų. Kai jis pats krito muštynių metu, susimušė, buvo krūmuose, pakilęs spaudimas buvo, tai ir kraujas bėgo iš nosies. Pačio įvykio jis nematė.
Liudytojas A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvyko muštynės. Kaltinamasis sumušė jo brolį. Nurodė, jog susirinko su broliu ir tėčiu paminėti tėvo dieną. Tai buvo 2024 m. birželio 8 d. tarp 6-7 val. vakaro. Sėdėjo, gurkšnojo gėrimus, po darbo grįžo mana, ji irgi prijungė. Viskas tęsėsi, buvo kaip ir gerai, bet po to su broliu susiginčijo dėl palikimo ir turto. Pasakė vienas kitam po kelis negražius žodžius ir mama pasakė, kad užtenka balių ir jiems laikas varyti namo. Išėjus pro duris, laiptinėje sutiko kaltinamąjį su drauge. Ir vienas kitam pasakė vieną kitą žodį. Įvyko chaosas, kaltinamasis pradėjo mušti brolį, jis pats pradėjo ginti brolį, visas persikėlė į lauką, jis vėl bandė ginti ir padėti broliui, bet kaltinamasis jį pastūmė ir jis nukrito į tokius krūmus. Atsistojo ir pasakė kaltinamajam, kad nemuštų brolio, nes jis beveik aklas, jam didelės problemos. Atvyko policija, greitoji ir viskas pasibaigė. Viskas vyko pernai, adresu (duomenys neskelbtini). Viskas vyko apie 12 val.- 1 val. nakties, iš buto į laiptinę išėjo mama, nes tėtis nuėjo atsigulti iš karto. Kai mama išėjo iš buto, tėtis išgirdo visą tą chaosą, įvykių metu tėtis irgi susibraižė šiek tiek, kuris su broliu išėjo pro duris pirmas, neatsimena. Muštynės prasidėjo kai išėjo, vieni kitiems su kaltinamuoju ir jo drauge leptelėjo kelis žodžius. Pirmas broliui pradėjo smūgiuoti kaltinamasis, daugiausiai į veidą ir kūno sritį, daugiausiai smūgiavo broliui, smūgiavo dėl pokalbio, kuris įvyko laiptinėje. Žodinis konfliktas įvyko tarp jo brolio ir kaltinamojo daugės P.. Kai kaltinamasis smūgiavo broliui, nes viskas prasidėjo laiptinėje, brolis buvo pargriautas. Kur buvo įmanoma, broliui trenkė ir spyrė, ir rankomis ir kojomis. Kiek smūgių buvo, tiksliai nepasakys, 10 mažiausiai. Ir iš viso to, durys atsidarė, nes maža laiptinė, atsidūrė lauke. Jis pats tuo metu nukrito į krūmus prie lango, brolis tuo metu gulėjo, nes kaltinamasis jį spardė. Mama tuo metu rėkė, stengėsi kaltinamąjį atplėšti nuo brolio, vėliau atbėgo tėtis, kuris greitai buvo nustumtas į tą patį krūmą. Atsikėlė iš krūmų, pavyko kaltinamąjį pasivesti nuo brolio, pasikalbėjo keliais sakiniais ir atvyko policija. Kas iškvietė policiją, nežino. Daugiau bendravo su policija, jiems pasakojo tai, ką ir dabar. Tą vakarą buvo vartojęs alkoholį, gėrė butelį viskio 0,7 l, ir buvo antrą atsidarę, ir nuo jo išgėrėme 0,2 l, mama gėrė vyno butelį, iki dviejų stiklinių. Tuo metu bute, tarp jo ir brolio buvo tokie kaip ir veiksmai, atsistumdė, apsižodžiavo. Apsistumdymas buvo be muštynių, vienas kitą pastūmė, gal po du, po tris kartus. Kai stūmė brolį, jis buvo atsitrenkęs nugara į spintą. Kai stūmė brolį, lietė jį nuo krūtinės. Po šių apsistumdymų sužalojimų nebuvo. O kai buvo muštynės lauke, buvo išmušti priekiniai dantys ir mėlynės. Tėvai nebuvo sužaloti, mama nebuvo sužalota. Santykiai su broliu yra puikūs, gerai sutaria. Konfliktų iki to vakaro su broliu nėra buvę. Ką sakė medikams ir pareigūnams, kai jie atvažiavo neatsimena. Viso įvykio metu, kur buvo P., nepastebėjo. Tik tiek atsimena, kad prasidėjus įvykiui ji stovėjo ant laiptų, o po to ji kaip stebėtoja buvo. Tuo metu ji atrodė sveika.
Liudytoja P. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ją draugas T., kaip jis prisistatė tuo metu, parvežė mano ir jie tiesiog atsidūrė ne laiku ir ne vietoje. Tada laiptinėje visa šeima išsivertė pro duris, mama buvo su mėlyne. Viskas vyko pernai metais, vasarą (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie 23.00-00.00 val. nakties. Jie kai grįžo į kiemą, išlipus iš mašinos visas kiemas jau skambėjo nuo tos šeimos riksmo. Atsidarius laiptinės duris girdėjosi, kad iš (duomenys neskelbtini) buto sklido triukšmas. Matė, kad iš to buto visas kruvinas išsivertė G., „maikė“ sudraskyta. Jie mažai ką ir matė, ten buvo toks minutės užsistovėjimas, nes pas ją buvo koja sulūžusi. Tarp tos šeimos triukšmas buvo, visas namas skambėjo. Jų atžvilgiu kaip ir nieko nesakė, jų mama ten rėkė, kad jie skirstytųsi. Jie nesuleido tik tada, kai atvyko pareigūnai, nes tam konfliktui vykstant, jie buvo užkilę į jos butą, jos butas buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Nusileido žemyn, nes greičiausiai smalsumas suveikė. Tą vakarą ji buvo vartojusi alkoholio, draugas nebuvo vartojęs. Pusėtinai jautėsi blaivi, visas vykusias aplinkybes atsimena gerai. Pareigūnai kalbėjo su jų šeima, kaltinamojo paprašė dokumento ir viskas. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Po to vakaro buvo atėjusi G. mama, ir dar tris dienas iš eilės ėjo pas ją. Pirmą dieną kaltino ją, trečią dieną aiškino, kaip jos draugas išmušė jos sūnui dantis. Jai sakė, kad pirmiausia išsiblaivytų ir susidėliotų visą kas vyko, antrą dieną klausė jos ar jai gali papasakoti, kaip viskas vyko, trečią dieną atėjo vėl mama ir sakė, kad kaltinamasis dantis sūnui išmušė. Gal sakė po to apie mamos vizitus K., nes jie po to bendravo apie savaitę laiko. K. tuo metu saugojo ją, kad greičiau eitų namo. Nematė, kad jis būtų smūgiavęs G.. Kaltinamąjį iki įvykio pažinojo mėnesį laiko, visą laiką jį žinojo T. vardu. Jie visą laiką buvo laiptinėje. Laiptinėje buvo jie ir jų šeima, kai tik įėjo į laiptinę.
Liudytoja R. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė, 2024 m. birželio pradžioje, tai buvo naktis, apie 1 val. Ji miegojo, buvo naktis, pradėjus loti šuniui, prišoko prie lango, ir tuo metu su trenksmu atsidarė laiptinės durys, iš jos iškrito G. lyg tais ir iš paskos vaikinukas su raudonais sportiniais marškinėliais, iš paskos mergina su langete, dar vienas vaikinas rėkė, kad nemušti to žmogaus, nes jo silpnos akys. Ji pati tuo metu buvo savo bute, jai paskambino draugė V. S., nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), ji sakė, kas pas juos per triukšmas vyksta, nes per medžius jai nesimato. Sakė nieko nežino, bet matė per langą G.. Įvykio metu žiūrėjo per langą, su trenksmu atsidarė durys, iškrito G., parklaupė ant kelio ir vyrukas išbėgo ir spyrė į veidą, atsimena tik tiek, kad tai žmogus su raudonais sportiniais marškinėliais. Ten buvo, kad vieni gina, kiti traukia ir galiausiai visi pasitraukė, kur tamsu. Jos butas Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinė yra apšviesta. Lauke buvo mergina, kuri ką tik buvo atėjusi į salę, iš (duomenys neskelbtini) aukšto, G., A. K., G. K. tik šmėstelėjo, buvo už galvos užsiėmę. Ji viską žiūrėjo per langą ir durų akutę, matė vieną kaimyną, kuris buvo išėjęs, kai buvo policija, jau viskas buvo apsiraminę. Šią šeimą gerai pažįsta. Santykiai su šeima kaimyniški, asmeniškai nebendrauja. Po įvykio su K., buvo sutikusi G., ėjo nuleidęs akis, jis jai sakė „matot teta, kas darosi, alkoholis kaltas“. Matė, kad jo barzda susiūta, sakė, kad jo dantys kliba. K. šeimą apibūdinti gali tik teigiamai, nebuvo niekada, kad triukšmas būtų, jie problemų su alkoholiu neturi. A. jau kuris laikas negyvena pas tėvus, o G., nežino tiksliai ar gyvena su tėvais. Kai konflikto metu buvo G. ir kitas asmuo, G. tuo metu buvo užsidengęs veidą, jis pats nepuolė nieko, nes klūpėjo ant žemės, o tas vyrukas smogė jam į veidą. Vaikinas kuri smūgiavo, buvo su raudonais sportiniais marškinėliais, tokie kaip sporto sirgalių, trumpomis rankovėmis, ryškūs. Nurodė, kad ji atpažinimo procese nedalyvavo. Kaltinamojo ankščiau nepažinojo, tik matė veidą, kūno sudėjimą. Matė kaltinamojo sudėjimo vyruką su raudonais sportiniais marškinėliais. Teigė, kad tą vakarą buvo kaltinamasis su ta mergina, kuri buvo apklausta prieš tai. Nurodė, kad G. klūpėjo ant kelių, o vyras su raudonais sportiniais marškinėliais jam spyrė į veidą. Prie laiptinės yra suoliukas. Kai išvirto G. iš laiptinės, jis dar padarė kokį žinginį ir atsirėmęs rankomis laikėsi.
Liudytoju O. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną buvo vėlu, gal 23.30 val., jis jau ėjo miegoti, nes reikėjo anksti į darbą. Išgirdo garsus iš apačios pas kaimynus. Tai tęsėsi pusę valandos, po to viskas išėjo į gatvę. Gatvėje buvo tamsu, ir nieko nematė. Po to iškvietė policiją. Kai viską girdėjo, buvo namuose, gulėjo lovoje. Tai buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kai pirmą kartą išgirdo triukšmą, jis buvo viduje, bute, triukšmas sklido aukštu žemiau, tai buvo pirmas aukštas, buto numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo garsai panašūs į muštynes. Po to pasižiūrėjo per langą ir matė, kad jie išėjo muštis į gatvę, matė, kad kažkas vartėsi prie laiptinės, bet buvo tamsu. Šviesa ten tai veikia, tai neveikia, nuo judesio daviklių. Tai atrodė lyg vyrai buvo, tikrai buvo pora žmonių, daugiau kaip du. Moterų nematė. Pats į lauką nebuvo išėjęs. Apie šį įvykį šeimininkei pasakė, iš kurios nuomojasi butą, bet jos vardo – neprisimena. Jai apie tai pasakė, kai skambino policijai. Su šeimininke bendravo telefonu. Jis girdėjo moterų balsus bute, prie laiptinės moterų nematė. Nurodė, kad nieko nefilmavo. J. K. nepažįsta.
Liudytoja M. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prasidėjo garsai, pirmiausia išgirdo moters šūkavimus, po to vyrų. Po to viskas persikėlė į laiptinę ir po to nieko negirdėjo. Ji paskambino į BPC, kiek atsimena, pranešė apie muštynes (duomenys neskelbtini) adresu. Nurodė, kad triukšmą girdėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Garsas buvo didelis, atrodė kažkas dužo, lūžo, tai girdėjo buto viduje. Jos draugas buvo išėjęs į laiptinę, bet jos neleido eiti. Jis grįžęs sakė, kad lygtais tėvai su sūnumis susimušė. Subėgo kiti kaimynai. Draugas sakė, kad pagal jį, tėvas su sūnumi susimušė, jis pats muštynių nematė, tik iš aplinkybių susirinko informaciją, kai išėjo parūkyti. Ji skambino į BPC iš P. telefono numerio. Kokiu laiku skambino, tiksliai nepasakys, bet tai buvo vakaras. Kai sakė, kad atvykęs sūnus, tai ji yra mačiusi savininkės sūnus, tai šis asmuo su akiniais esantis salėje.
Liudytojas R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo su drauge namuose, kai išgirdo, kad prasidėjo lauke rėkavimas. Matė, kad prasidėjo muštynės ir iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini). Tada buvo vasara, datos nepaskys, laikas apie 12 val. vakare. Teigė, kad išgirdo, jog apačioje prie laiptinės rėkauja kažkas. Girdėjo ir vyrų ir moterų balsus. Per langą žiūrėjo ir matė, kad ginčijasi vyrai ir susimušė, vyrų buvo 2-3, moterų 1-2. Kas ką mušė konkrečiai, nematė. Jis po to išbėgo į lauką, bet nieko nebebuvo, buvo tik viena moteris su sugipsuota koja. Visi vyrai buvę lauke stovėjo, ginčijosi, virė aistros ir galiausiai susimušė. Jis viską matė iš trečio aukšto. Jie, kai mušėsi, buvo nuvirtę, bet nematė, kas buvo nuvirtę, kas stovėjo, negali pasakyti, nes ten tokia stoginė buvo. BPC skambino jo draugė, juos dar tildė, kad netriukšmautų. Nematė, kad būtų mušamos merginos.
Liudytoja D. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 00.00 - 01.00 val. išgirdo, kad kažkas vyksta prie laiptinės. Per langą pamatė, kad prie laiptinės rėkauja du vyrai ir jie pradėjo stumdytis. Garsai tolo, jie užėjo už namo, po to grįžo ir ji tuo tarpu jau kvietė policiją. Tai buvo 2024 m. vasara, galėjo būti birželio mėnesis. Kai išgirdo triukšmą, buvo savo bute, viskas vyko prie daugiabučio namo, laiptinėje, lauke. Ji pati buvo trečiame daugiabučio aukšte. Šiek tiek matė, kaip jie stumdėsi, mušėsi. Nebuvo atsidariusi lango pilnai, jis buvo atidarytas, pakeltas į viršų. Matė, kad mušėsi du vyrai. Kaip jie atrodė, negali pasakyti, buvo jau tamsu. Buvo daugiau asmenų, bet jų nematė, jie buvo pačioje laiptinėje. Lygtais buvo ir moteris šviesiais plaukais, vidutinio amžiaus. Vyrų prie laiptinės nepažinojo. Be žodinio konflikto smurtinius veiksmus ar matė, negali įvardinti, labai seniai buvo. Lyg tais su akiniais buvo vienas vyras.
Liudytojas A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kada 112 skambino, negali tiksliai pasakyti, buvo vėlus vakaras, išgirdo prie gretimos laiptinės triukšmą ir paskambino 112, atvažiavo daugiau nei vienas ekipažas. Jo adresas (duomenys neskelbtini), konfliktas buvo prieš jo langus. Konfliktas vyko prie laiptinės, girdėjo būrį žmonių, kurie garsiai kalbėjo ir buvo galima suprasti, kad konfliktas gali rutuliotis į didesnį konfliktą. Buvo ir vyrų ir moterų, kiek jų buvo, negali pasakyti, viską labiau girdėjo nei matė.
Liudytojas P. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad draugė M. R. buvo skambinusi iš jo telefono 112. Nieko daug nematė, draugė žiūrėjo per akutę durų, matė, kad iš kito buto trenkė į jų buto duris, nieko nematė, antrą kartą, kai pažiūrėjo jau buvo atvykusi policija. Tada, kai atvyko į policija, buvo lauke, anksčiau nėjo, nes neleido draugė. Kai buvo bute, girdėjo didelį rėkimą. Iš kur sklido triukšmas ar iš buto, ar iš laiptinės, negali atsakyti. Kai išėjo į lauką, jau buvo atvykusi policija, paklausė kas jis yra, iš kurio buto ir viskas.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2024 m. birželio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gautas piliečio G. K. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 00.00-00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis buvo sumuštas kaimynės P., gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, draugo. GMP vyrą pristatė į gydymo įstaigą LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Asmeniui išmušti 2 dantys, siūta lūpa (1 t., b. l. 4-6).
Iš policijos sistemos Polis išrašo ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2026 m. birželio 8 d. 00.08 val. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad laiptinėje dabar vyksta muštynės, vyras muša moterį, minėjo, kad reikia ir GMP. Pranešėja mato muštynes. 2024 m. birželio 8 d. 00.11 val. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, jog kieme mušasi vyrai ir moterys. 2024 m. birželio 8 d. 00.14 val. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad prie laiptinės lauke mušasi daug asmenų, didelis triukšmas. Ar nukentėjusiųjų žmonių yra – nežino. Pranešėja įvykio vietoje nėra, jai pranešė kaimynė. Nurodyta, kad GMP į LSMUL KK atvežė pilietį G. K., kurį namuose sumušė kaimynas (1 t., b. l. 9).
Iš policijos sistemos Polis išrašo ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. birželio 8 d. 00.10 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, jog šiuo metu prie namo šalia pirmos laiptinės mušasi, tiksliai pranešėja nemato. GMP poreikis nežinomas. Vienas asmuo vilki šviesios spalvos šortus, kiti pasišalino pokalbio metu į kitus kiemus (1 t., b. l. 10).
Iš policijos sistemos Polis išrašo ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. birželio 7 d. 23.58 val. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, jog dabar bute mušasi, girdi trenksmus, rėkavimus, gyvena šeima. GMP poreikis neaiškus. Praneša kaimynai (1 t., b. l. 12).
Iš 2024 m. birželio 13 d. G. K. pranešimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 00.00-00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis buvo sumuštas kaimynės P., gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, draugo. GMP vyrą pristatė į gydymo įstaigą LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Asmeniui išmušti 2 dantys, siūta lūpa (1 t., b. l. 13-18).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 20-26).
Iš 2024 m. liepos 24 d. – 2024 m. liepos 25 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Iš apžiūros protokolo ir peržiūrėtų teisiamojo posėdžio metu vaizdo įrašų nustatyta, kad vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti buto vidus, policijos darbuotoja rankoje laiko alkotesterį ir pildo žurnalą. Matyti atlenktas asmens pasas su įrašu K. J., ir užpildyta žurnale grafa 2024 m. birželio 7 d. 00.58 val. J. K. su kitais įrašais. Girdėti, kad alkotesteris paduotas pūsti moteriai ir pareigūnė pasako 1,02 promilės ir rašo į žurnalą. Girdėti, kaip pareigūnas sako, kad pradeda bylą ir pareigūnė patvirtina smurtą artimoje aplinkoje. Matyti atverstame asmens pase duomenis K. G. J. ir žurnale užpildyta grafa 2024 m. birelio 7 d. 00.59 val., G. J. K.. Girdėti, kaip darbuotoja prašo vyriškį pūsti, tačiau dėl girtumo jis eilę kartų negali įpūsti. Galu gale vyriškis atsisako pūsti. Pareigūnė klausia, kur tai įvyko, ar tai tame kambaryje, ar visi vartojo alkoholį. Gautas atsakymas, kad visi. Matyti vyriškis tik su apatiniais stovi atsirėmęs į duris, tamsiais marškinėliais užsidengęs burną. Pareigūnai išeina iš buto ir laiptais nusileidę išeina iš laiptinės. Apžiūrinėja aplinką pasišviesdami. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti stovintis tamsoje greitosios pagalbos automobilis. Girdėti balsai ir matyti link jo ateinantis vyras su akiniais, jį lydį medikas. Vyriškis su lydinčiu mediku apeina automobilį ir įlipa į vidų, jame atsisėda. Jo klausia, ar neapsidalino su kitu skysčiu. Tuo metu į automobilį įlipa kitas vyriškis ir atsisėda kitoje pusėje. Jo klausiama, ar abu tikriausiai tarpusavyje susiplakė, iš abiejų prašomi ir paimami dokumentai. Matyti, kaip policijos pareigūnas kalbėdamas su kitu sako, kad susiplakė tarpusavyje ir atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Pareigūnas sako, jog reikia du smurtinius tarnybinius ant vieno ir kito brolio, kad jie paaiškino, kad tarpusavyje susimušė. Girdėti, kad medikas klausia dėl (duomenys neskelbtini) buto gyventojo. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti buto koridorius, sukabinti ant pakabų rūbai. Darbuotojas išeina pro duris ir leidžiasi laiptais žemyn, išeina iš laiptinės. Prie laiptinės kalbasi su vyriškiu su akiniais ir aiškinasi, kur jis gyvena. Vyriškis nurodo, kad Gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis gyvena čia. Darbuotojas aiškina, kad pasakys, kur ateiti, kada ir, kad bus apklausti ir bus atsisakymas, kad būtinai tai turi užfiksuoti. Vyriškis teisinasi, kad padaugino. Matyti, kad darbuotojas kompiuteriu automobilyje rašo šaukimą. Kviečia vardu T., kad prieitų ir įteikia šaukimą, aiškiną ką daryti, jeigu negalės ateiti. Toliau rašo šaukimą J. K.. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti buto koridorius, kuriame kalbasi darbuotojas, moteris ir vyriškis. Darbuotojas vyriškiui sako „einam šaukimą išrašysiu“. Moteris tuo metu tvarko stalą ir vyriškiui sako eik atsipūsi, o vyriškis tuo metu stovi ranka užsiėmęs už žando. Vyriškis nenori pūsti, darbuotojas jam aiškina, jog reikia, nes buvo konfliktas, vyko muštynės, smurtas artimoje aplinkoje, kad jie yra šeimos nariai. Tuo metu darbuotoja tikrina asmens pasą, ant stalo pildo žurnalą ir duoda alkotesterį pūsti moteriai, pildo žurnalą. Darbuotojas vyriškiui aiškina, kad pagal faktą pradeda ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyriškis jam sako, kad jį užpuolė jam priklausančiame bute, užpuolė nei iš šio nei iš to. Darbuotojas jam aiškina, kad jis yra vizualiai sužalotas, o darbuotoja aiškina, kad yra akivaizdžiai sužalotas, prašo matuotis blaivumą. Vyriškis to daryti nenori ir atsisako tai daryti. Matyti ant moters kairės veido pusės po akimi mėlynė. Moteris kalbasi su darbuotoja, tačiau nesigirdi ką. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad darbuotojas vyrui sako „ateikite šaukimą išrašysiu“, o moteris iš virtuvės vyrui sako „ateik atsipūsi“. Girdėti, kad darbuotojas vyriškiui aiškina, kad buvo konfliktas, muštynės įvyko viešoje vietoje. Matyti, kad darbuotoja tuo metu virtuvėje tikrina asmens pasą, rašo alkotesterio patikrinimo moters rezultatus į žurnalą. Girdėti, kaip darbuotojas vyriškiui sako buvo smurtas artimoje aplinkoje, pagal faktą pradeda ikiteisminį tyrimą. Vyriškis darbuotojui aiškina, kad kažkas užpuolė jo bute. Darbuotojas jam sako, kad jis vizualiai yra sužalotas, tai kartoja darbuotoja, kad akivaizdžiai yra sužalotas ir klausia, ar tikrinsis blaivumą. Vyriškis tai daryti atsisako. Matyti, kad vyriškio veidas akivaizdžiai apibrozdintas. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti darbuotoja pildanti žurnalą ir rankoje laiko alkotesterį, kurį paduoda šalia esančiai moteriai. Girdėti, kaip darbuotoja sako 1,02 promilės ir duomenis įrašo į žurnalą. Darbuotoja duoda alkotesterį pūsti vyriškiui, tačiau šis dėl girtumo nepajėgia eilę kartų įpūsti. Darbuotoja vyriškiui sako, kad šiuo metu jis yra visiškai akivaizdžiai sužalotas veidas ir suplėšytas. Pakartotinai klausiama, ar tikrinsis blaivumą, vyriškis atsisako tai daryti. Girdėti, kaip darbuotoja klausia, kuriame kambaryje įvyko konfliktas. Moteris atsako, kad kambaryje. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ girdėti, kad darbuotojas sako, kad reikės pradėti tyrimą pagal faktą. Tuo metu darbuotoja klausia vyriškio, koks jo vardas ir gauna atsakymą, kad A.. Ji klausia vyriškio apie konfliktą, gauna atsakymą, kad konfliktas įvyko su broliu, kad nemoka paaiškinti, kodėl buvo labai girti, kad tėvai bandė juos skirti ir kliuvo visiems. Vyriškis aiškina, kad šeima buvo ideali. Darbuotoja jam sako, kad mama dabar su „fanarais“, kad kaip išsiblaivys tada išsiaiškins. Vyriškis aiškina, kad labai blogai gavosi, kad jie čia yra gimę, užaugę drauge, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) su drauge, šeimos neturi (1 t., b. l. 79-82, vaizdo įrašų medžiaga CD laikmenoje prie 2 tomo bylos viršelio).
Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Iš apžiūros protokolo ir peržiūrėtų teisiamojo posėdžio metu vaizdo įrašų nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti tamsus paros metas, matyti, jog pareigūnas išlipęs iš automobilio bėga link daugiabučio. Pareigūnas užeina į daugiabučio laiptinę ir klausia: iš kurio buto jūs? Vyras: „viskas tvarkoj“. Moteris šviesiais plaukais stovi prie radiatoriaus esančio laiptinėje kalba vartodama necenzūrinius žodžius, kiti žmonės bando ją raminti. Kita moteris (motina) sako: „viskas čia gerai“. Pareigūnas sako: „pažiūrėkit visi su mėlynėm, tai gal nelabai gerai čia?“. Pareigūnas prašo moters šviesiais plaukais nejudėti: „Jūs dabar neikit, atsargiai, pastovėkit, jūs vos paeinat ir taip“. Moteris šviesiais plaukais toliau vartoja necenzūrinius žodžius rodo į vyrą esantį lauke ir sako: „va šitas tai pridaužęs mamą…“. Pareigūnas bando raminti moterį šviesiais plaukais, tada kitas vyras ragina ją eiti namo, o iš viršaus nusileidžia kitas vaikinas, kuris teigia, kad išgirdo triukšmą ir išsigando. Pareigūnas išeina iš laiptinės, ten matyti kitas pareigūnas ir vyresnio amžiaus moteris šviesiais plaukais (mama) ir du vaikinai sėdintys ant suoliuko. Pareigūnas klausia mamos: „čia jūs draugai?“. Mama: „mano sūnus, alkoholio per daug ir viskas čia gerai“. Vaikinas sėdintis ant suoliuko: „norėjom skirstytis ir viskas“. Pareigūnas, kuris fiksuoja vaizdą: „tau biški medikų reikia, lūpa prakirsta, reikės siūti“. Mama: „prisiminimai…“. Vyras sėdintis ant suoliuko: „tai ką man dabar daryt, ką?“. Pareigūnas: „iškviesiu medikus tau“. Vyras sėdintis ant suoliuko: „nu tai ką išgydysi?“. Pareigūnas: „medikai išgydys“. Vyras sėdintis ant suoliuko toliau pradeda kalbėti necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas atsisuka į du prie laiptinės esančius vyrus ir klausia „kas jie tokie?“. Vyrai atsako, kad jie yra kaimynai, tačiau nieko nematė. Mama toliau sako, kad viskas čia gerai. Pareigūnas pasitikslina ar medikai atvyksta. Mama sako, kad gynė sūnų. Pareigūnas klausia, ar du vaikinai sėdintys ant suoliuko susimušė tarpusavyje? Vaikinai sako, jog ne tarpusavyje, jie sako, kad pergėrė, šeimyninis barnis. Pareigūnai paprašo, jog moteris (mama) parodytų savo vyrą, ar jam viskas gerai. Pareigūnai jos paklausia keliesi jie gyvena bute. Moteris atsako, kad bute gyvena dviese su vyru ir nueina į vidų. Toliau pareigūnas, nuo kurio kūno yra fiksuojamas vaizdas paklausia kaimynų, ar dažnai čia vyksta barniai. Jie atsako, kad ne. Pareigūnai prašo dokumentų iš vyrų sėdinčių ant suoliuko. Pareigūnas, nuo kurio kūno yra fiksuojamas vaizdas užeina į buto vidų, kuriame yra mama ir policijos pareigūnas, taip pat matomas vyras stovintis prie pareigūno. Pareigūnas paima dokumentus ir nusifotografuoja juos. Paprašo dar vieno dokumento sūnaus, esančio lauke ir paklausia, ar abu vaikinai yra mamos sūnūs. Mama atsako, kad taip. Tada pareigūnas išeina į lauką, ten stovi du medikai, kalba su vaikinais esančiais ant suoliuko, vienas iš jų sako, kad jam nieko neskauda. Tada medikai paklausia, kaip laikosi kitas vaikinas. Šalia jo esantis vaikinas atsako, kad čia yra jo geriausias draugas jam viskas gerai, jis jį pasiims, jie išsimiegos, atsikels ir keliaus į darbą. Medikė klausia, iš kur kraujas ir paprašo apžiūrėti sumuštą vyrą, ji apžiūrinėja sumuštą vyrą ir sako, kad reikės siūti lūpą, paprašo jo asmens kodo, o kitas medikas nueina į butą apžiūrėti sužeistos mamos. Medikė pasitikslina informaciją apie sužeistą asmenį, paklausia kas įvyko ir iš ko G. (sužeistasis) prasileido. Medikė sako, kad rūpinasi G. sveikata, šalia jo sėdintis asmuo sako, jog viskas normaliai, nieko čia nebuvo, jie tik gėrė ir G. sveikata yra jo atsakomybė. Medikė paprašo G. eiti kartu su ja į automobilį, G. nueina iki namų užsidėti batų. Šalia jo sėdintis vyras toliau aiškina, kad viskas gerai, kad jie nėra pijokai ar kaimiečiai, tada atsistoja, medikė paprašo, kad vyras laikytųsi atstumo nuo jos. Tada iš laiptinės ateina kitas vyras, kuris vartoja necenzūrinius žodžius ir išeina į lauką. Matyti pareigūną kalbantį telefonu, jis sako, kad nei vienas normaliai nesako, kas čia įvyko. Tada pareigūnas, nuo kurio kūno yra fiksuojamas vaizdas, užeina į butą, vonioje mato, kaip sūnus prausia veidą, šalia jo stovi vyras ir mama, pareigūnas paprašo patraukti vyrą nuo sūnaus, kad jie vėl nesusimuštų. Sumuštas vyras aiškina, kad su broliu susimušė tarpusavyje, mama sako, kad dantis išmušė iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir klausia, ko sūnus nesako, kad iš (duomenys neskelbtini) aukšto išmušė. Sumuštas vyras (G.): „Kabink tą iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kabink, nes nekabinsi tu jo, tai aš tave prikabinsiu ant pareiškimo, tu supranti ar ne? Išsiaiškink sakau, išsiaiškink, (vartoja necenzūrinius žodžius) ar tu matei, kas vyko? Užpuolė, užpuolė, išėjom su broliu parūkyt“. Vartojami necenzūriniai žodžiai, G. vėl sako, kad „užpuolė pijokas iš (duomenys neskelbtini) aukšto“. Medikė prašo apžiūrėti vyrą, vyras nenoriai atsisuka ir vartodamas necenzūrinius žodžius sako, kad jį sudaužė, medikė klausia vyro kaip jis jaučiasi, ar nebuvo praradęs sąmonės. Mama sako, jog dantis išmušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kad pas jį penki vaikai, o jie šeimoje tik susistumdė, tada nusiveda pareigūną sakydama, kad parodys, kaip viskas buvo. Moteris sako, jog jie apsistumdė, susimakalavo, apie vaikystę prisiminė, išlindo į koridorių (jos vaikai ir vyras) tada išlindo vyrai girti iš (duomenys neskelbtini) aukšto, vyko muštynės ir moteris įlindo, nes gynė vyrą ir savo vaikus dėl to ji prasileido. Taip pat mama aiškina, kad ten yra du nepilnamečiai ir vyras iš (duomenys neskelbtini) aukšto išmušė dantis. Kad namuose jie tik apsistumdė, o atėjo ir dantis išmušė tas iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir sūnus rašys pareiškimą. Pareigūnas nueina į vonios kambarį ir sako: „G., pretenzijų turėsi?“. G.: „Turėsiu“. Pareigūnas: „Rimtai?“. G.: „Turėsiu, ir labai didelių“. Pareigūnai klausia, kodėl G. nieko prieš tai nesakė. G. sako, kad nieko nesakė, nes buvo sumuštas. Policijos pareigūnas: „taigi lauke ką tik buvai, nieko nesakei, sakei tau su broliu tarpusavy buvo viskas“. Vyras: „ką su broliu, su kokiu broliu???“. Pareigūnas: „tavo brolis ir tu, sėdėjot šalia vienas kito ant suoliuko ir sakėt tarpusavyje susimušėt“. Mama: „tai brolis tipo tave sumušė?“. G. pareigūnui: „a girdi, kiek tau metų? Kiek tu dirbti šitą darbą? Ar tu matęs to gyvenimo?“. Mama fone prašo G. nesikeikti. G. toliau aiškina, kad gėrė su broliu ir nusileido kaimynai ir jį sumušė. Pareigūnas: „vienas tris žmones sumušė?“ Mama: „ne, jie buvo du ir ta blondinė buvo“. Policijos pareigūnas išėjo į laiptinę, ten sustojo pasikalbėti su kaimynu ir paaiškinti jam situaciją, taip pat jis paprašė mamos išeiti ir netrukdyti. Pareigūnas paprašė parodyti rankas ir krumplius, tačiau kaimyno krumpliai buvo švarūs. Kaimynas aiškino, kad išgirdęs triukšmą nusileido į apačią ir pamatė muštynes, kaip vienas iš sūnų puola mamą. Tada jis bandė padėti ir sugriebė vieną iš sūnų ir jį pastūmė, kaimynas aiškina, kad sūnūs susimušė tarpusavyje, o jis nesudavė nei vieno smūgio. G. išlindo iš buto, prie jo priėjo medikė, kuri paprašė jį apžiūrėti. Tada iš apačios nusileido mergina šviesiais plaukais, kuri matyta vaizdo įrašo pradžioje. Pareigūnas su kaimynais nueina į viršų paimti jų dokumentus ir nusifotografuoti juos. Nusileidęs į apačią pareigūnas girdi, kaip G. šaukia, kad rašys pareiškimą. Mama uždaro duris prašydama pasikalbėti su G. ar įkalbinti jį vykti su medikais. Pareigūnai laukdami prie buto durų bando išsiaiškinti įvykusią situaciją. Pareigūnas išeina į lauką ieškodamas kito brolio, tada grįžta prie buto ir mato mamą, kuri sako jog važiuos susiūti lūpą ir grįš, tačiau pareigūnai rekomenduoja šiandien negrįžti pas G.. Matyti iš lauko ateinantis kitas brolis, taip pat G., kuris ruošiasi su medikais vykti į ligoninę. Tada pareigūnas nueina iki automobilio pasiimti alkotesterį ir patikrinti G. blaivumą, medikė klausia G., kur jam trenkė ir ką jam skauda? G. sako, jog nieko neskauda, o trenkė į lūpą. Medikė paprašo G. pakelti marškinėlius ir vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 83-86, vaizdo įrašų medžiaga CD laikmenoje prie 2 tomo bylos viršelio).
Iš 2024 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir vaizdo įrašų medžiagos, kuri peržiūrėta teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti tamsus paros metas. Pareigūnai eina šaligatviu link daugiabučio namo. Įeina į laiptinę prieina prie buto durų, kurios pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas rankoje laiko šaukimus. Duris atidaro J. K.. Jai paduodamas šaukimas, ji pasirašo. Taip pat pamini, kad atvykti negalės, nes jai į darbą. Pareigūnas nurodė, pasiskambinti nurodytų telefono numeriu. Taip pat pareigūnas paduoda ir vyro šaukimą, J. K. pasirašo ir pareigūnas išeina iš buto. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnė pasiteirauja asmens vardo, šis pasako, kad yra A. K.. Pareigūnė: „Ar tai pirmas tavo konfliktas su broliu?“. A.: „Nu mes su broliu, tai ne, nesipykstam, nu ten taip gavosi“. Pareigūnė: „Dėl turto, kažkokio?“. A.: „Nu ne, net nemoku pasiaiškinti“. Pareigūnė: „Lempa kažkokia“. A.: „Nu taip, lempa grynai“. Pareigūnė: „Tai tėvai bandė jus skirti?“ A.: „Nu kažkas tokio“. Pareigūnė: „Nu labai blogai čia gavosi, išsiblaivysit gal bus geriau“. A.: „Na aš tikiuosi“. Pareigūnas pakvietė A., kad šis ateitų pasirašyti, jam įteiktas šaukimas. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje, aiškinasi aplinkybes, nesupranta tarp ko iš tikro kilo muštynės. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnė tikrina J. K. blaivumą, nustatomas 1,02 promilės neblaivumas, surašinėja duomenis į alkotesterio knygą, šalia jos stovi iš balso atpažįstama kaip J. K.. J. K.: „nu jie ten kažką su broliu apsipyko, aš su vyru kaip ir norėjome atskirti juos, na ir taip gavosi va. Tai dėl turto, tai dėl palikimo“. Pareigūnė J. K. nustatinėja neblaivumą. Pareigūnai aiškina, kad yra pradedama byla dėl smurto artimoje aplinkoje pagal faktą. J. K. vyras G. K. nesupranta kas vyksta. J. K.: „kokia situacija gavosi, (duomenys neskelbtini) aukšte gėrė, išlindo iki laiptinės, įlindo ir sumušė tą mano sūnų, išmušė dantis“, „o mes tarpusavyje, nu taip gavosi čia alkoholio per daug, čia vaikystės nuoskaudos buvo prisimintos. Nu blogai gavosi“, „Bet blogiausia, kad atėjo ten iš to (duomenys neskelbtini) aukšto, kažkokie girti ir va, be dantų likom, tai čia baisiausia“. Pareigūnė nueina prie G. K., tačiau jis į alkotesterį neįpūtė. Pareigūnė asmeniui aiškina, kad jis yra akivaizdžiai sužalotas ir jam reikia nustatyti neblaivumą. G. K. atsisakė tikrintis. Vaizdo įraše matyti sužalojimai ant G. K. veido, akys primerktos, marškinėliai suplėšyti. Pareigūnė klausė, kur įvyko konfliktas. J. K. nurodė, kad konfliktas įvyko kambaryje. Pareigūnė padaro nuotraukas mobiliuoju telefonu. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnas į mobilųjį telefoną suvedinėja duomenis. Pareigūnas sako, kad eina iki mašinos išrašyti šaukimus. Pareigūnas paklausė, kokiu adresu gyvena A. K.. Šis nurodė adresą ir pareigūnas nuėjo į automobilį surašyti šaukimą. Pareigūnas pakvietė A. K., kad šis pasirašytų šaukimą. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, greitosios pagalbos darbuotoja pasikvietė G. K. ir nusivedė jį į greitosios pagalbos automobilį. Pareigūnas: „Nepasidalinot kažkuo?“. G. K.: „Turtais“. Tada į greitosios pagalbos automobilį buvo atvestas kitas brolis A. K., kuris pasako „ne viskas buvo gerai, mes su broliu biškį susipykom, susimušėm“. Pareigūnas paklausia „broliai tarpusavyje susiplakėt?“. A. K. „taip“, medikė „brolis į galą“. Asmenys išvežami į Kauno klinikas. Pareigūnas nuėjo prie į įvykį reagavusio pareigūno ir paklausė, tai kaip čia viskas buvo. Pareigūnas atsakė, kad: „Susiplakė broliai, o kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto atėjo jų išskirti“. Pareigūnas nurodė, kad abiem broliams po ikiteisminį ir viskas, paskui ten tegul aiškinasi. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ rodoma J. K., ši aiškina, kad „šeima mes susimušėm visi, sūnūs, vaikai ir žmona“. Pareigūnas „ Kur čia vyko viskas?“ J. K. „čia bute“. Pareigūnas: „O tai kaip lauke atsiradot?“. J. K.: „Tai mušėmės, mušėmės ir lauke atsiradom“. Pareigūnas: „Tai nuo ko čia viskas prasidėjo?“ J. K.: „Tai čia prisiminimai, nuoskaudos, per daug alkoholio“. Fone girdisi ir G. K. balsas. „Vaikų mano nėra, visi suaugę, sėdi, visi susimušę“, „viskas normaliai“. Pareigūnas paprašė asmenų pateikti dokumentus. Pareigūnas J. K. paaiškina situaciją ir klausia jos kas pirmi pradėjo muštis. J. K. nurodo, kad „nežino. Kažkaip žodis po žodžio ir taip gavosi, tas pasakė tą, tas pasakė aną ir taip va gavosi“, „sūnus sūnui kažką pasakė, apsistumdė, vyras įlindo su savo posakiu, tas pastūmė vyrą, vyras pastūmė tą, žodis po žodžio, prisiminė jaunystę...“ „tas tą pastūmė, tas tą, tas...“. Pareigūnas kažkam paskambino telefonu ir pasakė, kad yra 4 sužaloti. Šeima tarpusavyje susimušė. Pareigūnas atidaro duris. Pro jas įeina sužalotu veidu G. K., už jo stovi, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip įtariamasis J. K., J. K. sako G. tu „ateik čia (necenzūrinis žodis), nes dar kartą pamatysi (necenzūrinis žodis)“ ir G. K. uždaro buto duris. Tada G. K. ir J. K. nurodė, kad tai va šitas viską sukėlė, čia jis viską pradėjo ir rodo ranka į duris. Pareigūnas klausė, o tai kas jis toks. Ir pareigūnas išeina į lauką. Ant laiptų kalba A. K. su J. K.. Matyti J. K. ir A. K.. Girdėti, kaip J. K. A. K. sako „blaivas rytoj būsi, brolis ryt blaivas bus“, tada neina toliau ir kažką kalba, tačiau, ką kalba negirdėti. Girdėti, kaip pareigūnai kalbasi. Tada girdėti, kaip J. K. A. K. sako „aš tik noriu paklausti tavęs, kieno buvo kasekas“, „aš suprantu Jūs čia pykstatės...“ toliau negirdėti, nes pareigūnas pasisuka. Tolimoje girdėti šūkavimai. Įraše 9.05 minutę pareigūnas klausia „nuo ko čia viskas prasidėjo“. A. K. „nepasidalinom turtais“. Pareigūnas klausia, kas pirmas pradėjo. A. K. „nežinau“. Įraše 10.36 minutę J. K. matyti, kaip nulipa laiptais ir sako „nes tu jam išmušei dantis“. Matyti ant laiptų su pareigūnais stovintis J. K., kuris sako aš neprisiliečiau, bei rodo abiejų delnų viršutinę dalį (krumplius) pareigūnams. Sako „papasakosiu visą situaciją – daužėsi, laužėsi, ....“, „tie daužėsi, aš vieną čiupau, nes puolė ant mamos, sakau, ką darote, bardakas toks, puoliau vieną apsikabinau, tas kitas sako tu velnias (necenzūrinis žodis) eik, aš jį nustūmiau, vienas protauja labiau, kitas šika į akis, jie susimušė su broliu, nesudaviau nė vieno smūgio, aš šitam žmogui dar akinius padaviau. Įraše matyti, kad J. K. dešinės kojos kelnės dviejuose vietose galimai išpurvintos ar nudrėkstos. Tada įrašo laiku 12.41 minutę A. K. sako „brolis myli brolį, draugiškas nesutarimas dėl turtų dėl...“. J. K. sako „prie ko čia turtas“. Tuo metu atėjo G. K.. Prasideda šurmulys, sunku suprasti kas ką kalba. A. K. sako „mes su tėvais išsiaiškinsim rytoj“. Broliai nuėjo, tada pradėjo kalbėti motina J. K., kad „tarpusavyje buvo, bet tie iš (duomenys neskelbtini) aukšto pamatė, kad išsipūtę, tai dantis išmušė, kaip jos vardas tos bobos su savo tais vaikais ir bachūras. Pamatė, kad visi girti ir gavosi jiems intriga. Mes čia tai tik taip tarpusavyje, nesąmonė“. Pareigūnas klausia, kas jums trenkė. J. K. „Man niekas, aš kažkur ėjau, pataikė“. Pareigūnas „kas vyrui trenkė?“. J. K. „Vyrui tai vaikai, tarpusavyje makalavosi, aš lindau, pati gavau, alkoholio daug ... viską daro alkoholis“. Pareigūnas prieina prie buto durų, ten stovi broliai ir kitas pareigūnas. G. K. nenori vykti į klinikas. Tada G. sako: „mus užpuolė kaimynas, tai ką man daryt“. Vyksta ginčas dėl vykimo į ligoninę. Tada G. pradeda šaukti, kad čia tas iš (duomenys neskelbtini) aukšto visus mus sumušė, kodėl į šitą aplinkybę niekas neatsižvelgė. Užsidaro buto durys, A. išeina su pareigūnu iki automobilio. A. K. įrašo laiku nuo 19.35 minutės atsakydamas į pareigūno klausimą, kaip konfliktas prasidėjo, A. K. atsako „nepaskysiu, padauginom, žinot, kaip būna, viskas šeimoj, nepasidalinom...“. Pareigūnas „Nepasidalinot, kas toliau?‘. A. K. „nu ir nieko, vienas kitam vieną pasitikrinom biškį ir vsio“. Pareigūnas „kaip lauke atsidūrėte?“. A. K. „aš tikrai nepasakysiu“. Pareigūnas „kaip kaimynai atsidūrė lauke“. A. K. „nepaskysiu, jų reikia klausti“. Pareigūnas „Kas ta trenkė?“. A. K. „nepasakysiu“, „šeima tarpusavyje aiškinosi santykius“. Įrašo 21.45 minutę pareigūnas klausia, kas brolį mušė. A. K. „tarpusavyje mes dažnai...“. Pareigūnas „o kaimynai brolio nemušė“. A. K. galvą į šonus sukioja. „Tėvui nežinau, viskas labai gretai“(1 t., b. l. 87-90, vaizdo įrašų medžiaga CD laikmenoje prie 2 tomo bylos viršelio).
Iš 2024 m. birželio 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininis dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad G. K. nustatyta lūpos žaizda. Skundžiasi apatinės lūpos žaizda, dantų skausmu. Apžiūros rezultatai: trauma – smurtas. Veidas: apatinės lūpos muštinė - plėštinė žaizda nelygiais kraštais. Galvos smegenų kompiuterinė tomografijos tyrimas - Sub- ir supratentorialiai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. Vidurio linijos struktūros nedislokuotos. Skilvelių sistema normalaus pločio, nedeformuota. Galvos smegenų didžiųjų pusrutulių ir smegenėlių vagos, subarachnoidiniai tarpai, bazalinės cisternos diferencijuojamos gerai. Retrobulbariniai tarpai struktūriniai. Veido daubos, mastoidinės celės oringos. Apimtuose kauluose lūžių požymių nematyti. Ūmiai traumai būdingų židininių galvos smegenų tankio pakitimų nematyti. Skubios medicinos gydytojas - vietinėje infiltracinėje sol. lidocaini 2proc. nejautroje apatinės lūpos žaizda gausiai išplauta antiseptiku, revizuota, susiūta pavienėmis mazginėmis siūlėmis 5/0 siūlu. Kitos srities odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas. Budintis veido / žandikaulių chirurgas: objektyviai: sutvarkyta apatinės lūpos žaizda, saikiai patinusi, viršutiniame žandikaulyje 21, 22 d. subliuksacija, paslankumas, skausmas perkutuojant, kita gleivinė rami. Skirtas medikamentinis gydymas. (1 t., b. l. 94-98).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. konstatuota: muštinė - plėštinė žaizda apatinėje lūpoje, 21-22 dantų lūžis, 11 danties panirimas. Tiriamajam dėl konstatuotų sužalojimų buvo pašalinti 21-22 dantys. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir pasirinkta gydymo taktiką, jie padaryti paros laikotarpyje iki pateikimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti medicininiai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų G. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 108-110).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl telefono (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės nustatyta, kad buvo gauta mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d. Iš abonento (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad abonentas naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo paslauga. Toliau analizuojant abonento (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta jog su abonentu, kurio nr. yra (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama skambučiais, bei trumposiomis sms žinutėmis 13 kartų, t. y. 2024 m. birželio 10 d. 19.26.07 - 2 kartus, 2024 m. birželio 11 d. 12.28.05 - 1 kartas, 2024 m. birželio 12 d. laikotarpiu nuo 16.38.37 iki 17.44.55 - 9 kartus, 2024 m. birželio 13 d. 14.01.13 - 1 kartą, bei visu tiriamuoju laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), Giraitės k., (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), Kaunas esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bazinių stočių veikimo zonoje. Su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama skambučiais, bei trumposiomis sms 9 kartus, t. y. 2024 m. birželio 10 d. 19.31.57, 20.01.57, 20.04.40 - 3 kartus, 2024 m. birželio 11 d. 21.59.20, 22.09.32, 22.47.44 - 3 kartus, 2024 m. birželio 13 d. 19.40.17, 23.03.49, 23.09.34 - 3 kartus bei visu tiriamuoju laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), Kaunas esančių (duomenys neskelbtini) bazinės stoties veikimo zonoje (1 t., b. l. 118-119).
Iš 2024 m. liepos 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su policiją kvietusiais asmenimis nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus patikrintas policijos registruojamų įvykių registras, kuriame gauti duomenys, kad apie muštynes (duomenys neskelbtini) lauke pranešė keletas asmenų. Tikslinant aplinkybes susisiekta su pranešėju tel. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepė vyras nenorėjęs prisistatyti, paklausus, ar galima kalbėti su M. R., šis nurodė, kad tai yra jo telefonas, M. yra jo drauge ir šiuo metu jos nėra šalia, todėl davė jos kontaktą (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu vyras nurodė nebegyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, tačiau minėtą dieną dar gyveno, kai išgirdo triukšmą lauke. Pasak jo nei jis nei draugė į lauką nėjo ir nežiūrėjo kas vyksta, tačiau pagal sklindančius garsus suprato, kad vyksta muštynes, todėl paskambino draugė iš jo telefono į policiją. Kas mušėsi, kiek asmenų dalyvavo muštynėse pasakyti negali, nematė, asmenų neatpažintų, buvo tamsus paros metas. Bandant susisiekti su M., ši į skambučius neatsakė, neperskambino. Taip pat susisiekus tel. (duomenys neskelbtini), juo atsiliepė vyras, save pristatęs R. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, kuris paaiškino girdėjęs konfliktą, galimai muštynes (duomenys neskelbtini) bute, vėliau girdėjo, kad vyksta muštynės jau lauke, tačiau nei kas mušėsi nei kiek asmenų buvo nematė, nes buvo tamsu. Susisiekus tel. (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyras, kuris paaiškino, kad nuomojasi (duomenys neskelbtini) butą ir yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Vyro paklausus apie įvykio aplinkybes, šis nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d. vėliu paros metu išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) bute, vėliau matė kaip lauke mušėsi galimai trys asmenys, tačiau nėra dėl to tikras, nes buvo tamsu ir matyt buvo tik žmonių siluetai, pats į lauką nėjo ir įvykio nematė, asmenų kurie mušėsi atpažinti negali. Susisiekus tel. (duomenys neskelbtini), juo atsiliepė moteris D. S., kuri paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo, ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau apie prie (duomenys neskelbtini) vykstančias muštynes sužinojo iš kaimynų, kurie pasakė, kad muštynėse dalyvauja (duomenys neskelbtini) buto gyventojai, su kuriais D. bendravo, kol gyveno šiame name, todėl ji skambino (duomenys neskelbtini) buto gyventojai J., tačiau šiai neatsiliepus, ji išsigando ir apie muštynes pranešė policijai. Kas mušėsi nurodyti negali, nematė, nežino. Susisiekus tel. (duomenys neskelbtini) juo atsiliepė vyras save pristatęs A. M., kuris paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune (laikinai, nes išsikrausto) ir nurodė, kad būdamas namuose nakties metu išgirdo triukšmą, sakė susidaręs įspūdį, kad konfliktas jau buvo laiptinėje ir muštynėse dalyvavę asmenys tiesiog iškrito iš laiptinės į lauką muštis toliau. Pasak vyro jis girdėjo merginų klyksmus. Tačiau, kas mušėsi, nurodyti negali, nes buvo tamsu, vyras be akinių, o ir atstumas apie 200 m nuo įvykio, todėl nurodyti muštynėse dalyvavusių asmenų bruožų negali. Pasak jo galimai buvo apie 6 asmenis, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų suteikti negali, asmenų neatpažintų, pats įvykio vietoje nebuvo (1 t., b. l. 143-145).
Iš 2024 m. birželio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su kaimynais, adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tikslu gauti reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui, žodžiu buvo bendrauta su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas gyventojais, t. y.: J. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuri nurodė, kad girdėjo riksmus, klyksmus, konflikto bei grumtynių garsus, tačiau teigė, kad į konfliktą nesikišo ir jokių konflikto detalių nematė. Taip pat bendrauta su K. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini) Kaune, kuri teigė, kad laiptinėje ir jos prieigose girdėjo vykstantį konfliktą, riksmus, šauksmus, muštynių garsus. Taip pat bendrauta su A. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini) Kaune, kuri konflikto negirdėjo, tačiau ryte išėjusi į laiptinę matė kraujo žymes. Taip pat buvo bendrauta su L. N., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris taip pat girdėjo konflikto bei grumtynių garsus, tačiau teigė, kad į konfliktą nesikišo ir jokių konflikto detalių nematė (1 t., b. l. 148-149).
Iš 2025 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus gauta duomenų, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo nukentėjusiajam skambino iš tel. (duomenys neskelbtini). Atlikus minėto telefono numerio priklausomybę gauti duomenys, jog telefono numeris priklauso „(duomenys neskelbtini)“ ir yra išankstinio apmokėjimo kortelė. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikta tel. (duomenys neskelbtini) telefono kontrolė, tikslu nustatyti IMEI bei atlikti IMEI kontrolę. Tyrimo metu nustatytas IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI kontrolę gauti duomenys, kad pagal IMEI aparate naudoti šie kontaktiniai telefono numeriai: laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriaus tinkle. Laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriaus tinkle. Gautuose duomenyse matyti, kad tel. (duomenys neskelbtini) naudojamas nuo 2024 m. gegužės 8 d. Vėliau į telefono aparatą įdedama sim kortelė 2024 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) ir naudojama iki 2024 m. birželio 16 d., tuomet vėl grįžtama prie tel. (duomenys neskelbtini) naudojimo nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. Esant šioms aplinkybėms buvo nustatytos abiejų telefonų numerių priklausomybės. Tyrimo metu nustatyta, kad tel. (duomenys neskelbtini) priklauso ryšio operatoriui „(duomenys neskelbtini)“ ir priklauso abonentui J. K.. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus patikrintas policijos registruojamų įvykių registras, kuriame gauti duomenys, kad apie muštynes (duomenys neskelbtini) lauke pranešė keletas asmenų. Tyrimo metu paimti „Bodycam“ vaizdo įrašai, reagavusių į pranešimus apie muštynes. Peržiūrint vaizdo įrašus juose užfiksuotas asmuo, kurio fotonuotrauką palyginus su J. K., asmens išvaizda atitinka minėtą asmenį (1 t., b. l. 150-152).
Iš Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašų, kurie buvo perklausyti teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ girdėti, kaip pranešėjas operatorei nurodo, kad norėtų iškviesti policiją adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas, durų kodas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pas kaimynus už sienos vyksta muštynės, tiksliai nežino, vyksta kažkoks konfliktas, daužosi. Nurodė, kad gyvena šeima, yra atvažiavęs suaugęs sūnus. Šalia pranešėjo esanti moteris nurodo, kad labai didelis triukšmas už sienos, baisu. Pranešėja – M. R.. Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ girdėti, jog riksmai „alio“. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pirmoje laiptinėje vyksta muštynės, prigėrę žmonės mušasi. Mušasi 4 žmonės, 2 merginos ir 3 vaikinai. Greitoji reikalinga. Vieną merginą muša vaikinas, mato, jog daužosi, mato kaip daužo merginą, girdėti pranešėjos išgąstis, fone triukšmas. Pranešėja sujungta su policijos pareigūnas nurodo, kad vyksta konfliktas, mušasi daug žmonių, iš pradžių buvo trys žmonės. Nurodo konkrečia vietą. Šiuo metu yra 5 asmenys, viena su dviračiu, bet jis ne prie ko. Pranešėja nurodė, jog matė, kad buvo labai daužomos dvi merginos, viena mergina sužeista koja sėdi. Kitą merginą labai mušė ir plaukus rovė jai. Dabar asmenys apsiraminę, nesimuša. Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ rusų klaba, garso įrašo pavadinimas lietuvių kalba „(duomenys neskelbtini)“. Girdėti fone esantis triukšmas, keiksmažodžiai, rusakalbis pranešėjas nurodo, kad reikėtų policijos ekipažo, nes aiškinasi santykius prie laiptinės (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nurodė, kad mušasi prie laiptinės, gal ir greitoji reikalinga ir policija reikalinga, nes čia daug, stiprūs sumušimai, merginą primušė, kaimynai. Nurodė, kad mušasi ir vyrai ir moterys, vyrai puola moteris. Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ girdėti, jog pranešėja prašo sujungti su policija, nes jai paskambino rusakalbiai kaimynai, jiems sunku susiekti, nori žinoti ar (duomenys neskelbtini) yra užregistruotas iškvietimas, nes ten vyksta baisinės muštynės. Muštynės sakė vyksta prie pirmos laiptinės, mušasi gauja žmonių, tamsu, nesimato kiek tiksliai žmonių. Kaimynai paprašė iškviesti policiją. Pranešėja nieko nežino, ji nėra įvykio vietoje, nori tik informuoti. Pranešėja D. S. (2 t., b. l. 126-129, CD laikmena prie 2 tomo bylos viršelio).
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Nagrinėjamu atveju, J. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 00 val. 00 min, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir prie jos, konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė, nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę - plėštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 21-22 dantų lūžius, 11 danties panirimą, kas nukentėjusiajam G. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai, kurie buvo pareikšti J. K. šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nepasitvirtino.
J. K. buvo inkriminuota BK 138 straipsnio 1 dalis, numatanti atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad parvežė draugę P. L. namo, išlipus iš mašinos išgirdo konfliktą, palydėjo ją iki laiptinės ir lipant matė, kad antrame aukšte išvirto sudaužyti žmonės. Grįžo apie 12 val. nakties kartu su P., ją lydėjo iki buto, nes jos koja buvo sugipsuota. Kai lipo laiptais, iš buto išvirto žmonės, pirmame aukšte. Buvo nukentėjusysis, jo brolis ir mama. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, suplėšyta „maikė“, brolis ir buvo kruvinas, tėčio nosis kruvina, o pas mamą mėlynė po akimi. Jis tuo metu stovėjo aikštelėje tarp butų. To buto durys atsidaro į išorę. Draugė stovėjo šalia, už jo. Kai jie išvirto, jie rėkavo, draugė paklausė kas čia vyksta, jai sakė nesikišti ir jis pasak „einama einam“. Tada mama su tėvu stovėjo, o nukentėjusysis su broliu krito, išvirto, ant žemės nenukrito. Jie lipo į viršų, o jie toliau mušėsi, spiegė. Jis draugę palydėjo iki buto, trumpai pabuvo. Iš jos buto išėjo, kai atvažiavo policija. Kaltinamojo parodymai nekito viso proceso metu. Pastebėtina kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai buvo analogiški duotiems teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs, nesikeitė, jis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad nukentėjusiojo nemušė.
Vertinat kaltinamojo parodymus, teismas pažymi, kad vaizdo įrašų medžiagoje užfiksuoti ir J. K. paaiškinimai policijos pareigūnams įvykio naktį. Vaizdo įrašuose girdėti, kad J. K. aiškina pareigūnams - „aš neprisiliečiau“, „papasakosiu visą situaciją – daužėsi, laužėsi, ....“, „tie daužėsi, aš vieną čiupau, nes puolė ant mamos, sakau, ką darote, bardakas toks, puoliau vieną apsikabinau, tas kitas sako tu velnias (necenzūrinis žodis) eik, aš jį nustūmiau, vienas protauja labiau, kitas šika į akis, jie susimušė su broliu, nesudaviau nė vieno smūgio, aš šitam žmogui dar akinius padaviau“. Įrašuose užfiksuota ir tai, kaip prie laiptinės ant laiptų kalba A. K. su J. K.. Girdėti, kaip J. K. A. K. sako „blaivas rytoj būsi, brolis ryt blaivas bus“, tada neina toliau ir kažką kalba, tačiau, ką kalba negirdėti. Girdėti, kaip pareigūnai kalbasi. Tada girdėti, kaip J. K. A. K. sako „aš tik noriu paklausti tavęs, kieno buvo kasekas“, „aš suprantu Jūs čia pykstatės...“.
Nuketėjusysis G. K. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad įvykio dieną šeimoje buvo susirinkę, buvo tėvo diena. Pasėdėjo keletą valandų, vartojo alkoholį. Mamai kitą dieną reikėjo į darbą, ji pasakė, kad jiems su broliu reikia išeiti, išeidinėjo pro duris ir ant laiptų stovėjo kaltinamasis ir draugė. Klausė, kas čia šūkauja ir rėkauja. Pasakė, kad ne tavo reikalas, pasakė negražių žodžių. Kaltinamasis griebė jį ir išstūmė į lauką ir sumušė. Kaltinamasis jį išsitempė iš laiptinės, ištempė jėga, pagriebė už rankos, už kūno. Smūgiai buvo duodami į veido sritį iš rankų ir kojų. Kiek smūgių buvo negali pasakyti, pajuto, tik kai dantys išbyrėjo. Tuo metu tokioje būsenoje, jautė skausmą, daugiausia žandikaulio srityje, buvo prakirsta apatinė lūpa, išmušti du dantys, pažeistas žandikaulio kaulas. Ikiteisminio tyrimo metu G. K., apklaustas 2024 m. birželio 19 d., parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 19.00 val. atvyko pas tėvus į svečius paminėti tėvo dieną. Svečiuose buvau jis ir jo brolis A. K., tėtis G. J. K., apie 20.30 val. į namus po darbo grįžo mama J. K.. Kiek atsimena jie visi 3 vyrai gėrė viskį, o mama, jei neklysta, galimai taurę vyno. Besisvečiuojant jie žiūrėjo sportą, vėliau ėmė diskutuoti apie politiką, jų nuomonės išsiskyrė, todėl buvo garsiau kalbama, ginčijamasi. Vėliau pradėjo kalbėti turto klausimais, kalbėjo apie tai, kad jam paveldėjus močiutės butą, jis jį geranoriškai perleido broliui, o pats augindamas mažametę savo dukrą liko pas tėvus, nes tuo metu jam taip buvo patogiau su vaiku. Žodis po žodžio namuose kilo žodinis konfliktas tarp jo ir brolio dėl minėto turto, tada įsikišo tėtis sakydamas, kad jie vėl kalba ir ginčijasi dėl to paties. Tačiau nori pasakyti, kad namuose jokio fizinio smurto jų aplinkoje nebuvo. Jis nesmurtavo nei prieš brolį, nei tėvus, jie taip pat prieš jį smurto nenaudojo. Įvykus šiam žodiniam konfliktui jo mama paprašė skirstytis, sakė, kad jau 00.00 val., tarpusavyje pykstatės, todėl liepė važiuoti namo. Vakarojant namuose buvo klausoma muzika, todėl kaimynai tikrai galėjo girdėti triukšmą sklindantį iš jų buto, tiek muzikos, tiek žodinio konflikto. 2024 m. birželio 8 d. apie 00.00 val. mamos paprašė leisti jiems ilsėtis, jie su broliu nusprendė vykti namo, mama atidarė duris ir išprašė juos. Išėjus iš buto į laiptinę, jis pamatė kaimynę P. stovinčią tarp 1-ojo ir 2-ojo aukšto kartu su draugu, kurio jis nepažįsta. Kaimynė paklausė, kas čia pas juos per triukšmas, kas čia vyksta. Ir jis jai pasakė: „koks Tau skirtumas valkata ar šavalka. Ko čia kišiesi ne į savo reikalus“. Tada jos draugas jam pasakė, kad jo mergos taip nevadins, klausė kas jis toks ir puolė ją ginti. Tuomet dar būnant laiptinėje kartu su P. buvęs jos draugas jam ranka užsimojo ir trenkė per akinius. Koridoriuje tarp jų įvyko susistumdymas, jis vyko dar laiptinėje, jiems besigrumiant, jie išėjo į lauką. Kartu buvo jo brolis A., kuris rėkė, kad P. draugas nemuštų, kadangi akiniai vėl nukrito, brolis juos pakėlė ir sakė, kad gali likti aklas, tada atbėgo mama ginti, tada ir ji gavo smūgį nuo minėto asmens, šiuo metu jai yra kraujosruva po akimi. Tada jai nepažįstamas, bet iš matymo žinomas asmuo, t. y. kaimynės draugas jį parvertė ant žemės ir rankomis bei kojomis ėmė mušti, jis sudavė į įvairias kūno vietas, pagrindiniai smūgiai buvo į galvą, veidą, dar bandė dengtis rankomis, tačiau smūgių neišvengė. Neturėjo jėgų atsikelti ir apsiginti. Po kažkurio smūgio pajautė stiprų skausmą burnoje, pradėjo bėgti kraujas. Kaimynas jį sumušęs, iškarto pasišalino, jam dar gulint ant žemės. Vaizdo įrašų medžiagoje įvykio naktį G. K. dėl savo sužalojimų kaltininkų keitė buvo nenuoseklus. Įrašuose užfiksuota tokie G. K. teiginiai „norėjom skirstytis ir ir viskas“, „tai ką man dabar daryt, ką?“, „nu tai ką išgydysi?“, „su broliu susimušė tarpusavyje“, „Kabink tą iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kabink, nes nekabinsi tu jo, tai aš tave prikabinsiu ant pareiškimo, tu supranti ar ne? Išsiaiškink sakau, išsiaiškink, (vartoja necenzūrinius žodžius) ar tu matei, kas vyko? Užpuolė, užpuolė, išėjom su broliu parūkyt“. Vartojami necenzūriniai žodžiai, G. vėl sako, kad „užpuolė pijokas iš (duomenys neskelbtini) aukšto“. Pareigūnui paklausus „G., pretenzijų turėsi?“. G., nurodė, kad „Turėsiu“. Pareigūnas: „Rimtai?“. G.: „Turėsiu, ir labai didelių“. Pareigūnai klausia, kodėl G. nieko prieš tai nesakė. G. sako, kad nieko nesakė, nes buvo sumuštas. Tada agresyviai ir piktai sako „ką su broliu, su kokiu broliu???“, „a girdi, kiek tau metų? Kiek tu dirbti šitą darbą? Ar tu matęs to gyvenimo?“. Įvertinus G. K. paaiškinimus užfiksuotus vaizdo įrašuose matyti, kad G. K. iš pradžių neteigė, jog jį sumušė.
Liudytoja J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kai baiginėjo vaišintis, sūnūs pradėjo ginčytis, prasidėjo kalbos ir piktumai apie butą. Ji sakė, kad užtenka balių ir liepė sūnums eiti namo. Apsistumdymas vyko koridoriuje, nes sakė, kad jie dar neis niekur. Apsistumdyme dalyvavo ji su sūnumis, kai vijo juos namo, vyras buvo kambaryje. Sūnui fizinio sudavimo nebuvo, jos atžvilgiu irgi jokių fizinių smūgių nebuvo. Atidarė duris ir stūmė G. ir A., durys atsidaro į išorę, dar tuo metu muzika namuose grojo. Taip išėjo, kad ji jiems atidarė duris ir laiptinėje stovėjo kaltinamais su savo drauge. Jie klausė, kas čia yra, pasakė, kad nieko nevyksta. G. kaltinamojo draugę pavadino negražiai, kaltinamasis griebė G., nusitempė laiptais žemyn, ji pati gavo į nosį. Ji tik rėkė, kad jo nemuštų, nes akys pas jį donoro, turi invalidumą. Matė, kaip kaltinamasis spardė G.. Ji matė kad K. sudavė smūgius jos sūnui. Sudavė ranka, tačiau neatsimena, kuria ranka. Lauke matė, kad G. kaltinamasis spyrė iš kelio, greičiausiai į smakrą. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti, nes pati buvo šoke. Koridoriuje jie stumdėsi, o lauke matė, kaip spyrė iš kelio G..
Teismas pažymi, kad vertinant šios liudytojos įrodymų patikimumą, vertintini jos teiginiai ir paaiškinimai duoti įvykio naktį policijos pareigūnams. Vaizdo įrašų medžiagoje užfiksuota, kad ji pareigūnams aiškino ir teigė, kad „mano sūnus, alkoholio per daug ir viskas čia gerai“, „prisiminimai…“, „dantis išmušė iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir klausia, ko sūnus nesako, kad iš (duomenys neskelbtini) aukšto išmušė“, „dantis išmušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kad pas jį penki vaikai, o jie šeimoje tik susistumdė“, tada nusivedusi pareigūną sakydama, kad parodys, kaip viskas buvo. Moteris sako, jog jie apsistumdė, susimakalavo, apie vaikystę prisiminė, išlindo į koridorių (jos vaikai ir vyras) tada išlindo vyrai girti iš (duomenys neskelbtini) aukšto, vyko muštynės ir moteris įlindo, nes gynė vyrą ir savo vaikus dėl to ji prasileido. Teigia, kad „namuose jie tik apsistumdė, o atėjo ir dantis išmušė tas iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir sūnus rašys pareiškimą“, „nu jie ten kažką su broliu apsipyko, aš su vyru kaip ir norėjome atskirti juos, na ir taip gavosi va. Tai dėl turto, tai dėl palikimo“, „kokia situacija gavosi, (duomenys neskelbtini) aukšte gėrė, išlindo iki laiptinės, įlindo ir sumušė tą mano sūnų, išmušė dantis“, „o mes tarpusavyje, nu taip gavosi čia alkoholio per daug, čia vaikystės nuoskaudos buvo prisimintos. Nu blogai gavosi“, „Bet blogiausia, kad atėjo ten iš to penkto aukšto, kažkokie girti ir va, be dantų likom, tai čia baisiausia“, „šeima mes susimušėm visi, sūnūs, vaikai ir žmona“, „Tai mušėmės, mušėmės ir lauke atsiradom“, „Tai čia prisiminimai, nuoskaudos, per daug alkoholio“,„Vaikų mano nėra, visi suaugę, sėdi, visi susimušę“, „viskas normaliai“, „nežino. Kažkaip žodis po žodžio ir taip gavosi, tas pasakė tą, tas pasakė aną ir taip va gavosi“, „sūnus sūnui kažką pasakė, apsistumdė, vyras įlindo su savo posakiu, tas pastūmė vyrą, vyras pastūmė tą, žodis po žodžio, prisiminė jaunystę...“ „tas tą pastūmė, tas tą, tas...“. Įvertinus liudytojus parodymus matyti, kad jie prieštaringi duoti teisminio nagrinėjimo metu nesutampa su paaiškinimais iš karto po įvykio, atvykus pareigūnams. Be to, net įvykio naktį ji savo parodymus keitė iš pradžių teigė, kad nieko neatsitiko, šeimos konfliktas, vėliau sūnaus klausė, kodėl nesako, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto dantis išmušė, tada teigė, kad sūnų sumušė kaimynas. Pastebėtina, kad J. K. buvo apklausta net keleto pareigūnų, kurie buvo atvykę, jiems pasakojo skirtingas aplinkybes dėl G. K. sužalojimų. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad liudytoja nenuosekli, jos parodymai prieštaringi.
Iš liudytojo G. J. K. parodymų nustatyta, kad pasisėdėjimas užtruko iki vėlesnio laiko ir tame procese išėjo kalbos apie turtus, nes mirus jo mamai, ji G. paliko butą. Jam padėjo jį suremontuoti, ir kitas sūnus pavydėjo ir prasidėjo kalbos. Žodis po žodžio, pakeltas tonas, su žmona susižiūrėjo ir pasakė, kad jie išeitų, kad nekiltų didesnio konflikto. Jie atidarė duris ir ten kaimynė už durų buvo. Ir to momento jis nelabai atsimena ir nelabai kišosi. Nežino, kas ten kaip įvyko, tik žmona atėjo, sakė G. muša. Tame susistumdyme buvo sūnus G., dar kažkas. Ten sumaištis buvo prie durų. G. sužalojimus matė kitą rytą, kai atvyko policija ir medikai, jis miegojo. Atsimena, kad buvo namuose, o atvykę pareigūnai jį pasikvietė į koridorių, jie klausė kas ir dėl ko atsitiko. Klausė pareigūnai, kas jam marškinėlius suplėšė, bet sakė, kad nežino, gal per tą susistumdymą, buvo į krūmus įkritęs. Iš krūmų išlysti padėjo sūnus A.. Ten tokia sumaištis buvo, kad nežino, kur buvo žmona, ar ji buvo sužalota, mėlynę pamatė po kelių dienų. Kai sūnus išprašė iš namų, pas juos nebuvo sužalojimų. Kai jis pats krito muštynių metu, susimušė, buvo krūmuose, pakilęs spaudimas buvo, tai ir kraujas bėgo iš nosies. Pačio įvykio jis nematė.
Iš liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad jis parodė, jog jie susirinko su broliu ir tėčiu paminėti tėvo dieną. Tai buvo 2024 m. birželio 8 d. tarp 6-7 val. vakaro. Sėdėjo, gurkšnojo gėrimus, po darbo grįžo mana, ji irgi prijungė. Viskas tęsėsi, buvo kaip ir gerai, bet po to su broliu susiginčijo dėl palikimo ir turto. Pasakė vienas kitam po kelis negražius žodžius ir mama pasakė, kad užtenka balių ir jiems laikas varyti namo. Išėjus pro duris, laiptinėje sutiko kaltinamąjį su drauge. Ir vienas kitam pasakė vieną kitą žodį. Įvyko chaosas, kaltinamasis pradėjo mušti brolį, jis pats pardėjo ginti brolį, visas persikėlė į lauką, jis vėl bandė ginti ir padėti broliui, bet kaltinamasis jį pastūmė ir jis nukrito į tokius krūmus. Atsistojo ir pasakė kaltinamajam, kad nemuštų brolio, nes jis beveik aklas, jam didelės problemos. Pirmas broliui pradėjo smūgiuoti kaltinamasis, daugiausiai į veidą ir kūno sritį, daugiausiai smūgiavo broliui, smūgiavo dėl pokalbio, kuris įvyko laiptinėje. Žodinis konfliktas įvyko tarp jo brolio ir kaltinamojo daugės P.. Kai kaltinamasis smūgiavo broliui, nes viskas prasidėjo laiptinėje, brolis buvo pargriautas. Kur buvo įmanoma, broliui trenkė ir spyrė, ir rankomis, ir kojomis. Kiek smūgių buvo, tiksliai nepasakys, 10 mažiausiai. Jis pats tuo metu nukrito į krūmus prie lango, brolis tuo metu gulėjo, nes kaltinamasis jį spardė. Mama tuo metu rėkė, stengėsi kaltinamąjį atplėšti nuo brolio, vėliau atbėgo tėtis, kuris greitai buvo nustumtas į tą patį krūmą. Atsikėlė iš krūmų, pavyko kaltinamąjį pasivesti nuo brolio, pasikalbėjo keliais sakiniais ir atvyko policija. Pabrėžtina, kad A. K. taip pat buvo apklaustas ir įvykio naktį, atvykusių policijos pareigūnų. Teismas pažymi, kad jis įvykio naktį pareigūnams nurodė tokias aplinkybes - „viskas tvarkoj“, „pergėrė, šeimyninis barnis“, „viskas normaliai, nieko čia nebuvo, jie tik gėrė ir G. sveikata yra jo atsakomybė“, „Nu mes su broliu, tai ne, nesipykstam, nu ten taip gavosi“. Pareigūnei aiškinantis ir paklausus „Dėl turto, kažkokio?“. A. K. nurodė „Nu ne, net nemoku pasiaiškinti“, „Nu taip, lempa grynai“. Pareigūnei paklausus „Tai tėvai bandė jus skirti?“, A. K. atsakė „Nu kažkas tokio“. Kitam pareigūnui aiškinantis įvykio aplinkybes, pareigūnas klausė „nuo ko čia viskas prasidėjo“. A. K. atsakė „nepasidalinom turtais“. Pareigūnui, paklausus, kas pirmas pradėjo. A. K. atsakė „nežinau“, teigė „brolis myli brolį, draugiškas nesutarimas dėl turtų dėl...“. A. K., atsakydamas į pareigūno klausimą, kaip konfliktas prasidėjo, A. K. atsako „nepaskysiu, padauginom, žinot, kaip būna, viskas šeimoj, nepasidalinom...“. Pareigūnas tada paklausė „Nepasidalinot, kas toliau?‘. A. K. nurodė „nu ir nieko, vienas kitam vieną pasitikrinom biškį ir vsio“. Pareigūnui paklusus „Kas pirmas trenkė?“. A. K. pasakė „nepasakysiu“, „šeima tarpusavyje aiškinosi santykius“. Pareigūnui paklausus, kas brolį mušė. A. K. nurodė, kad „tarpusavyje mes dažnai...“. Pareigūnui paklausus „o kaimynai brolio nemušė“. A. K. galvą sukiojo į šonus.
Vertinant šių aukščiau liudytojų parodymų patikimumą pabrėžtina, kad nukentėjusysis G. K. ir liudytojai J. K., G. J. K., A. K. yra artimi giminaičiai, t. y. nurodyti liudytojai yra nukentėjusiojo tėvai ir brolis. Įvertinus šių liudytojų parodymus matyti, kad jie visi nurodė, kad iki nukentėjusiajam atsiduriant daugiabučio namo laiptinėje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vyko konfliktas tarp brolių G. K. ir A. K.. Pažymėtina ir tai, kad bute buvo vartojamas alkoholis, visi buvo neblaivūs. Šiuo atveju liudytojas G. J. K. nematė ir netvirtino, kad sūnų G. K. sužalojo būtent kaltinamasis. Pabrėžtina, kad šis liudytojas užfiksuotas taip pat ir vaizdinėje medžiagoje iš policijos pareigūnų kūno kamerų, kuriuose matyti, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl savo būsenos jam neblaivumo nustatyti nebuvo įmanoma, asmuo buvo agresyvus, įvykio naktį atsisakė kalbėti su pareigūnais, reiškė pretenzijas, kad jam neleidžiama miegoti. Pabrėžtina ir tai, kad jis buvo akivaizdžiai sužalotas – matėsi galimai sužalojimai ant veido, akys buvo patinę, jų atmerkti negalėjo, marškinėliai buvo suplėšyti. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas teigė, kad susižalojo nuvirtęs į krūmus, tačiau įvykio naktį J. K., atsakydama į pareigūnų klausimą, kaip susižalojo sutuoktinis, ji atsakė, kad „Vyrui tai vaikai, tarpusavyje makalavosi, aš lindau, pati gavau, alkoholio daug ... viską daro alkoholis“. Vertinant šio liudytojo G. J. K. parodymus teismas atsižvelgia į jo būseną įvykio metu, į tai, kad liudytojas dėl jo būsenos nebuvo įmanoma pamatuoti neblaivumo alkotesteriu, vėliau jis atsisakė tikrintis, itin artimą giminystės ryšį su nukentėjusiuoju, todėl šio liudytojų parodymų nevertina, kaip kaltinamojo kaltę patvirtinančiais. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įrašų medžiagoje aiškiai matomi šio liudytojo neblaivumo požymiai – svirduliuoja, nerišli kalba. Pastebėtina ir tai, kad įrašų medžiagoje iš kūno kamerų pareigūnų matyti, kad šis liudytojas yra suplėšytais marškinėliais, galimai susižalojęs. Įvertinus šio liudytojo būseną įvykio ir po įvykio, o taip pat artimą ryšį su nukentėjusiuoju, teismas vertina, kad liudytojo parodymai nelaikytini objektyviais ir patikimais, be to šis asmuo pačio įvykio, kaip teigė nematė.
Dėl liudytojos J. K. parodymų teismas pažymi, kad ji yra nukentėjusiojo motina. Teismas, vertindamas šios liudytojos parodymų patikimumą pažymi, kad vaizdo įrašų medžiagoje iš policijos pareigūnų kūno kamerų matyti aiškus neblaivumo požymiai, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, be to, pareigūnai jai nustatė 1,02 promilės neblaivumą alkotesteriu. Akcentuotina, kad atvykusiems pareigūnams ji iš karto teigė, kad konfliktas įvyko šeimoje, aiškino, kad kraujosruva po akimi yra dėl to, kad „prasileido vieną“, aiškina pareigūnams, kad čia šeimos konfliktas. Pabrėžtina ir tai, kad medikams primigtinai prašant nukentėjusįjį vykti į ligoninę dėl lūpos susiuvimo, jis nueina į butą kartu su motina ir tėvu. Pareigūnai kartu neina. Po kurio laiko pareigūnams įėjus į butą, vonios kambaryje matomas G. K. su tėvais, G. K. plaunasi veidą ir matyti, kad yra piktas ir agresyvus, pradeda sakyti, kad viskas blogai, kad tas iš (duomenys neskelbtini) aukšto kaltas. Be to, J. K. sūnaus klausė, kodėl jis nesako, kad tas iš (duomenys neskelbtini) aukšto jį sumušė. Pastebėtina, kad iki šito momento vaizdo įrašų medžiagoje užfiksuota, kad visi įskaitant patį nukentėjusį tiek kitus liudytojus pareigūnams, tiek medikams teigia, kad nieko čia neatsitiko, šeimos konfliktas, tikina pareigūnus, jog viskas gerai. Nukentėjusiųjų ir jo šeimos narių pozicijos pasikeičia, kai G. K. su tėvais, kurie apklausti liudytojais lieka bute vieni, ir po šio momento pradeda teigti, jog G. K. sumušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Pabrėžtina, kad iki šio momento G. K. atsisakė vykti pas medikus, visi teigė, kad nieko neatsitiko, viskas gerai, o tik medikams atlikus jo apžiūrą buvo nustatyta, kad reikia lūpą siūti. Pastebėtina, kad medikai nematė ir nenustatė dantų išmušimo / netekimo ar kitokio sužalojimo. Tokia įvykio seka teismui leidžia abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos J. K. įrodymų patikimumu, kadangi tik jiems - G. K. ir tėvams likus bute vieniems be pareigūnų ir pamačius dantų būklę pradedama teigti, jog G. K. sužalojo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto.
Liudytojos P. L. parodymais nustatyta, kad ji patvirtino, jog ją draugas (J. K.) parvežė namo ir jie tiesiog atsidūrė ne laiku ir ne vietoje. Tada laiptinėje visa šeima išsivertė pro duris, mama buvo su mėlyne. Kai grįžo į kiemą, išlipus iš mašinos visas kiemas jau skambėjo nuo tos šeimos riksmo. Atsidarius laiptinės duris girdėjosi, kad iš (duomenys neskelbtini) buto sklido triukšmas. Matė, kad iš to buto visas kruvinas išsivertė G., „maikė“ sudraskyta. Jie mažai ką ir matė, ten buvo toks minutės užsistovėjimas, nes pas ją buvo koja sulūžusi. Tarp tos šeimos triukšmas buvo, visas namas skambėjo. Jų atžvilgiu kaip ir nieko nesakė, jų mama ten rėkė, kad jie skirstytųsi. Jie nesuleido tik tada, kai atvyko pareigūnai, nes tam konfliktui vykstant, jie buvo užkilę į jos butą, jos butas buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Nusileido žemyn, nes greičiausiai smalsumas suveikė. Tą vakarą ji buvo vartojusi alkoholio, draugas nebuvo vartojęs. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Nematė, kad jis būtų smūgiavęs G.. Kaltinamąjį iki įvykio pažinojo mėnesį laiko, visą laiką jį žinojo T. vardu. Jie visą laiką buvo laiptinėje. Laiptinėje buvo jie ir jų šeima, kai tik įėjo į laiptinę. Teismas vertindamas šios liudytojos parodymus pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir ši liudytoja nebebendrauja, jų nesieja jokie šeiminiai santykiai, ji tebegyva ir yra nukentėjusiojo šeimos narių kaimynė. Teismas pažymi ir tai, kad vaizdo įrašų medžiagoje užfiksuota tai pat ir ši liudytoja, jos būsena ir pasisakymai įvykio naktį. P. L. prie policijos pareigūnų šaukė ir teigė, kad sūnūs mamą mušė. Nors liudytoja iš vaizdo įrašų matyti, kad yra akivaizdžiai neblaivi, tačiau jos parodymai sutampa tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu, tiek įvykio naktį, todėl jų laikyti nepatikimais nėra pagrindo. Teismas pažymi ir tai, kad ši liudytoja patvirtino kaltinamojo J. K. parodymus, kad matė, kaip nukentėjusysis iš buto išvirto kruvinas. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė dėl išvirtimo nukentėjusiojo iš buto į laiptinę iš esmės patvirtino tiek kaltinamojo parodymai, tiek pačio nukentėjusiojo, tiek J. K., tiek A. K. parodymai.
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė, 2024 m. birželio pradžioje, tai buvo naktis, apie 1 val. Ji miegojo, buvo naktis, pradėjus loti šuniui, jos kambarys galinis, prišoko prie lango, ir tuo metu su trenksmu atsidarė laiptinės durys, iš jos iškrito G. lyg tais ir iš paskos vaikinukas su raudonais sportiniais marškinėliais, iš paskos mergina su langete, dar vienas vaikinas rėkė, kad nemušti to žmogaus, nes jo silpnos akys. Ji pati tuo metu buvo savo bute. Sakė nieko nežino, bet matė per langą G.. Įvykio metu žiūrėjo per uždarytą langą, į laiptinę nebuvo išėjusi, matė, kad su trenksmu atsidarė durys, iškrito G., parklaupė ant kelio ir vyrukas išbėgo ir spyrė į veidą, atsimena tik tiek, kad tai žmogus su raudonais sportiniais marškinėliais. Ten buvo, kad vieni gina, kiti traukia ir galiausiai visi pasitraukė, kur tamsu. Jos butas Nr. 1. Žiūrėjo per galutinio kambario langą. Yra virtuvė, vidurinis ir galutinis kambarys. Ir prišoko būtent prie to galutinio kambario lango. Langas buvo uždarytas, laiptinė yra apšviesta. Lauke buvo mergina, kuri ką tik buvo atėjusi į salę, iš 4 aukšto, G., A. K., G. K. tik šmėstelėjo, buvo už galvos užsiėmę. Ji viską žiūrėjo per langą ir durų akutę, matė vieną kaimyną, kuris buvo išėjęs, kai buvo policija, jau viskas buvo apsiraminę. Šią šeimą gerai pažįsta. Santykiai su šeima kaimyniški. Po įvykio su K., buvo sutikusi G., ėjo nuleidęs akis, jis jai sakė „matot teta, kas darosi, alkoholis kaltas“. Matė, kad jo barzda susiūta, sakė, kad jo dantys kliba. Kaltinamojo ankščiau nepažinojo, tik matė veidą, kūno sudėjimą. Matė kaltinamojo sudėjimo vyruką su raudonais sportiniais marškinėliais. Teigė, kad tą vakarą buvo kaltinamasis su ta mergina, kuri buvo apklausta prieš tai. Nurodė, kad G. klūpėjo ant kelių, o vyras su raudonais sportiniais marškinėliais jam spyrė į veidą. Prie laiptinės yra suoliukas. Kai išvirto G. iš laiptinės, jis dar padarė kokį žinginį ir atsirėmęs rankomis laikėsi. Teismas pabrėžia, kad ši liudytoja buvo surasta ne policijos pareigūnų, vykdžiusių kaimynų apklausą (ši liudytoja nėra įvardinta aplinkybė 2024 m. birželio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su kaimynais, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148-149), ją įvardijo nukentėjusysis G. K. ir liudytoja J. K. jų apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas vertindamas liudytojos parodymus atkreipia tai, kad ji vienintelė teigė mačiusi tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, tiek kitus asmenins aiškiai, vardijo visų veiksmus, net atpažino kaltinamąjį, kurį įvykio metu matė pirmą kartą. Pabrėžtina, kad ši liudytoja įvykį matė, kaip teigė per galutinį kambarį, t. y. nuo laiptinės lygiagrečiai žiūrint trečias langas, langas buvo uždarytas. Pabrėžtina, kad įvykis buvo naktį, iš vaizdo įrašų matyti, kad buvo tamsu tiek lauke, tiek ganėtinai tamsu prie laiptinės. Kiti liudytojai, kurie skambino BPC teigė, kad buvo tamsu, šviesa tai užgesdavo, tai užsidegdavo, todėl negalėjo matyti asmenų veidų. Šiuo atveju vertinant liudytojos R. S. parodymų patikimumą, jos žiūrėjimo vietą, lyginant jos parodymus su kitų liudytojų, kurie nėra nukentėjusiojo šeimos nariai parodymais, teismas sprendžia, kad jos parodymai keliantys abejonių, todėl teismas šios liudytos parodymus vertina itin kritiškai.
Liudytojais apklaustų BPC skambinusių asmenų parodymai nepatvirtina, jog J. K. kaltės. Liudytoju O. P. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną apie 23.30 val., jis išgirdo garsus iš apačios pas kaimynus. Tai tęsėsi pusę valandos, po to viskas išėjo į gatvę. Gatvėje buvo tamsu, ir nieko nematė. Po to iškvietė policiją. Kai pirmą kartą išgirdo triukšmą, jis buvo viduje, bute, triukšmas sklido aukštu žemiau, tai buvo pirmas aukštas, buto numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo garsai panašūs į muštynes. Po to pasižiūrėjo per langą ir matė, kad jie išėjo muštis į gatvę, matė, kad kažkas vartėsi prie laiptinės, bet buvo tamsu. Šviesa ten tai veikia, tai neveikia, nuo judesio daviklių. Liudytoja M. R. parodė, kad prasidėjo garsai, pirmiausia išgirdo moters šūkavimus, po to vyrų. Po to viskas persikėlė į laiptinę ir po to nieko negirdėjo. Ji paskambino į BPC, kiek atsimena, pranešė apie muštynes. Nurodė, kad triukšmą girdėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Garsas buvo didelis, atrodė kažkas dužo, lūžo, tai girdėjo buto viduje. Jos draugas buvo išėjęs į laiptinę, bet jos neleido eiti. Jis grįžęs sakė, kad lygtais tėvai su sūnumis susimušė. Liudytojas R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo su drauge namuose, kai išgirdo, kad prasidėjo lauke rėkavimas. Matė, kad prasidėjo muštynės ir iškvietė policiją. Per langą žiūrėjo ir matė, kad ginčijasi vyrai ir susimušė, vyrų buvo 2-3, moterų 1-2. Kas ką mušė konkrečiai, nematė. Liudytojos D. A. parodymais nustatyta, kad apie 00.00 - 01.00 val. išgirdo, kad kažkas vyksta prie laiptinės. Per langą pamatė, kad prie laiptinės rėkauja du vyrai ir jie pradėjo stumdytis. Garsai tolo, jie užėjo už namo, po to grįžo ir ji tuo tarpu jau kvietė policiją. Matė, kad mušėsi du vyrai. Kaip jie atrodė, negali pasakyti, buvo jau tamsu. Buvo daugiau asmenų, bet jų nematė, jie buvo pačioje laiptinėje. Lygtais buvo ir moteris šviesiais plaukais, vidutinio amžiaus. Vyrų prie laiptinės nepažinojo. Be žodinio konflikto smurtinius veiksmus ar matė, negali įvardinti, labai seniai buvo. Lyg tais su akiniais buvo vienas vyras. Liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad jis 112 skambino, negali tiksliai pasakyti, buvo vėlus vakaras, išgirdo prie gretimos laiptinės triukšmą ir paskambino 112, atvažiavo daugiau nei vienas ekipažas. Konfliktas buvo prieš jo langus. Konfliktas vyko prie laiptinės, girdėjo būrį žmonių, kurie garsiai kalbėjo ir buvo galima suprasti, kad konfliktas gali rutuliotis į didesnį konfliktą. Buvo ir vyrų ir moterų, kiek jų buvo, negali pasakyti, viską labiau girdėjo nei matė. Liudytojas P. G. teigė, kad draugė M. R. buvo skambinusi iš jo telefono 112. Nieko daug nematė, draugė žiūrėjo per akutę durų, matė, kad iš kito buto trenkė į jų buto duris, nieko nematė, antrą kartą, kai pažiūrėjo jau buvo atvykusi policija. Tada, kai atvyko į policija, buvo lauke, anksčiau nėjo, nes neleido draugė. Kai buvo bute, girdėjo didelį rėkimą. Iš kur sklido triukšmas ar iš buto, ar iš laiptinės, negali atsakyti. Kai išėjo į lauką, jau buvo atvykusi policija, paklausė kas jis yra, iš kurio buto ir viskas.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju tik teismo įpareigojimu į bylą prokurorė pateikė BPC įrašus bei teismo iniciatyva papildomai apklausti buvo asmenys liudytojais, kurie kvietė pareigūnus ir medikus. Šie liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jų nurodytos aplinkybės užfiksuotos tik 2024 m. liepos 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su policiją kvietusiais asmenimis. Nepaisant šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu fiksuojant liudytojų parodymus, tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina nukentėjusiojo G. K., liudytojų J. K., A. K., R. S. parodymų, kad G. K. sumušė būtent J. K.. Iš šio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad asmuo, iš kurio telefono numerio skambino pranešėja M. R., šis nurodė, kad nei jis, nei draugė į lauką nėjo ir nežiūrėjo kas vyksta, tačiau pagal sklindančius garsus suprato, kad vyksta muštynes, todėl paskambino draugė iš jo telefono į policiją. Kas mušėsi, kiek asmenų dalyvavo muštynėse pasakyti negali, nematė, asmenų neatpažintų, buvo tamsus paros metas. Pranešėjas R. K. paaiškino girdėjęs konfliktą, galimai muštynes (duomenys neskelbtini) bute, vėliau girdėjo, kad vyksta muštynės jau lauke, tačiau nei kas mušėsi nei kiek asmenų buvo nematė, nes buvo tamsu. Pranešėjas (duomenys neskelbtini) pilietis nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d. vėliu paros metu išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) bute, vėliau matė kaip lauke mušėsi galimai trys asmenys, tačiau nėra dėl to tikras, nes buvo tamsu ir matyt buvo tik žmonių siluetai, pats į lauką nėjo ir įvykio nematė, asmenų kurie mušėsi atpažinti negali. Pranešėja D. S. paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo, apie vykstančias muštynes sužinojo iš kaimynų, kurie pasakė, kad muštynėse dalyvauja (duomenys neskelbtini) buto gyventojai, su kuriais D. bendravo, kol gyveno šiame name, todėl ji skambino (duomenys neskelbtini) buto gyventojai J., tačiau šiai neatsiliepus, ji išsigando ir apie muštynes pranešė policijai. Kas mušėsi nurodyti negali, nematė, nežino. Pranešėjas A. M., būdamas namuose nakties metu išgirdo triukšmą, sakė susidaręs įspūdį, kad konfliktas jau buvo laiptinėje ir muštynėse dalyvavę asmenys tiesiog iškrito iš laiptinės į lauką muštis toliau. Pasak vyro jis girdėjo merginų klyksmus. Tačiau, kas mušėsi, nurodyti negali, nes buvo tamsu (1 t., b. l. 143-145).
Akcentuotina, kad tiek BPC įrašų medžiaga, tiek ROIK išrašai patvirtina, kad pirminis kvietimas buvo dėl triukšmo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus, o tada vėlesnis skambučiai dėl muštynių prie laiptinės. Policijos sistemos Polis išrašo ROIK: (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad pirmasis skambutis buvo užfiksuotas 2024 m. birželio 7 d. 23.58 val., nurodant, kad skambinimo bute mušasi, girdi trenksmus, rėkavimus, gyvena šeima. Praneša kaimynai (1 t., b. l. 12). Kiti skambučiai buvo vėliau atitinkamai 2026 m. birželio 8 d. 00.08 val., 2024 m. birželio 8 d. 00.11 val., 2024 m. birželio 8 d. 00.14 val., 2024 m. birželio 8 d. 00.10 val. ir pranešėjai nurodė, kad „laiptinėje dabar vyksta muštynės, vyras muša moterį, jog kieme mušasi vyrai ir moterys, prie laiptinės lauke mušasi daug asmenų, didelis triukšmas. Šiuo metu prie namo šalia pirmos laiptinės mušasi, tiksliai pranešėja nemato (1 t., b. l. 9 - 10). Pabrėžtina, kad pats nukentėjusysis G. K. ir jo šeimos nariai brolis, tėvai BPC neskambino ir nekvietė. G. K. tik 2024 m. birželio 13 d. su pareiškimu kreipėsi dėl sumušimo (1 t., b. l. 13-18). Ginčo, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Kaunas nekilo.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai ikiteisminio tyrimo metu apžiūros protokolais buvo aprašyti itin trumpai, apžiūros protokoluose neužfiksuojant visų asmenų paaiškinimų ir išsakytų teiginių įvykio dieną ir iš karto po įvykio. Toks ikiteisminio tyrimo trūkumas buvo pašalintas teisiamojo posėdžio metu teisiamojo posėdžio metu betarpiškai peržiūrėjus visus vaizdo įrašus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų, vaizdo įrašų medžiagoje užfiksuotas aplinkybes ir visų asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, skambučių BPC įrašų turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju įrodymai patvirtina, kad įvykio naktį buvo du konfliktai, kurių metu buvo naudojami smurtiniai veiksmai ir, kuriuose dalyvavo nukentėjusysis G. K.. Tai yra pirmasis konfliktas, kurio metu buvo naudojami smurtiniai veiksmai G. K. atžvilgiu įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune ir jame dalyvavo G. K., A. K., J. K., G. J. K.. Šio konflikto metu žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, t. y. įvyko susistumdymas tarp brolių G. K. ir A. K., buvo smūgiuojama vienas kito atžvilgiu, tai patvirtino pats A. K. ir J. K. ir tai užfiksuota vaizdo įrašų medžiagoje šiems liudytojams teikiant pareigūnams paaiškinimus iš karto po įvykio. BPC įrašų medžiaga patvirtina, kad skambinę asmenys kvietė pareigūnus dėl triukšmo būtent girdimo iš (duomenys neskelbtini) buto, o vėliau dėl triukšmo prie laiptinės. Teismas, įvertinęs ir sugretinęs įrodymus, vertina, kad įvyko antras konfliktas laiptinėje, broliams išėjus į laiptinę ir tuo metu praeinant kaltinamajam J. K. ir liudytojai P. L.. Aplinkybę, jog broliai G. K. ir A. K. išvirto iš buto patvirtino iš esmės įvykyje dalyvavę visi asmenys, tik skyrėsi jų parodymai dėl G. K. sužalojimų atsiradimo momento ir kalto asmens.
Dėl G. K. sužalojimo aplinkybių ir būdo pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų šeimos narių parodymais kaltinamasis galimai G. K. mušė ir rankomis, ir kojomis, G. K. buvo nukritęs, o jį kaltinamasis mušė rankomis ir kojomis, taip pat spardė. Teismas, įvertinęs inkriminuotą aplinkybę, kad „tyčia rankomis ir kojomis sudavė, nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę - plėštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 21-22 dantų lūžius, 11 danties panirimą“, t y. atliktų smurtinių veiksmų kiekį intensyvumą, su faktiškai nustatytais G. K. sužalojimais – praskelta lūpa ir trijų dantų sužalojimas, sprendžia, kad šiuo atveju esant tokiam nukentėjusiojo ir šeimos narių bei kaltinime inkriminuotam smurtinių veiksmų intensyvumui, nelogiškai atrodo padaryti G. K. tik tokie sužalojimai. Teismas, vertindamas tai, kad buvo praskelta lūpa ir sužaloti dantys vertina, kad toks sužalojimas labiau tikėtinas įvykti galėjo dėl vieno trauminio veiksmo, tačiau ne po tokių, kaip inkriminuota smurtinių veiksmų intensyvumo, naudojant kojas ir rankas. Pastebėtina, kad ir Specialisto išvadoje dėl sveikatos sutrikdymo masto padaryta išvada, jog konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Pabrėžtina, kad specialisto išvadoje nenustatyti jokie kiti sužalojimai G. K., tokie neužfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose iš Skubios pagalbos skyriaus. Teismas, vertindamas aplinkybę, ar J. K. galėjo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą atkreipia dėmesį tai, kad policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota tiek liudytojų, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo išvaizda ir būklė po įvykio. Iš įrašų matyti, kad J. K. nesužalotas, švarus, drabužiai nesuplėšyti, tvarkingos išvaizdos, krumpliai nesužaloti, matyti, ant dešinės rankos dalies tarp riešo ir alkūnės odos patamsėjimas, galimai kraujosruva tamsi, taip pat nedideli įdrėskimai, matyti, kad ant dešinės kojos kelnių dalies žemiau kelio pabaltavimai, tačiau įvertinti kokio taip pobūdžio nėra galimybės nustatyti. Įrašuose matyti, kad G. K. netvarkingos išvaizdos, veidas kruvinas, matyti sužalota lūpa. Taip pat matyti, kad A. K. šiek tiek patinusiu veidu, netvarkingos išvaizdos, nešvariais rūbais. Įrašuose matyti, kad J. K. po akimi kraujosruva. G. J. K. patinusiu veidu, sunkiai atmerkia akis, matyti sužalojimai ant veido, marškinėliai suplėšyti. P. L. tvarkingos išvaizdos. Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir jo šeimos narių išvaizdą, įvykusias muštynes, jų pobūdį, kokį apibūdino nukentėjusysis ir jo šeimos nariai liudytojai bei liudytoja R. S., teismas vertina, kad šiuo atveju kyla abejonės, kas dalyvavo muštynėse, nes kaltinamojo išvaizda iš karto po įvykio neatitinka nukentėjusiojo, liudytojų J. K., A. K., R. S. įvardintų muštynių pobūdžio ir pagrįstai kelia abejones dėl G. K. sužalojimų aplinkybių.
Teismas, įvertinęs ir ištyręs įrodymus, sprendžia, jog neginčytinai nustatyta, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 00 val. 00 min, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir prie jos įvyko konfliktas peraugęs į muštynes, taip pat konfliktas vyko ir (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute. Abiejuose konfliktuose dalyvavo G. K.. Nukentėjusiajam G. K. buvo sutrikdyta nesunkiai sveikata, padarant muštinę - plėštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 21 - 22 dantų lūžius, 11 danties panirimą, kas nukentėjusiajam G. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tai, kad G. K. buvo sutrukdyta sveikata patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad G. K. konstatuota: muštinė - plėštinė žaizda apatinėje lūpoje, 21-22 dantų lūžis, 11 danties panirimas. Tiriamajam dėl konstatuotų sužalojimų buvo pašalinti 21-22 dantys. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti medicininiai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų G. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 108-110). Iš 2024 m. birželio 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininis dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad G. K. nustatyta lūpos žaizda, ūmiai traumai būdingų židininių galvos smegenų tankio pakitimų nenustatyta, nustatyta apatinės lūpos žaizda, saikiai patinusi, viršutiniame žandikaulyje 21, 22 d. subliuksacija, paslankumas, skausmas perkutuojant, kita gleivinė rami (1 t., b. l. 94-98). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija, tačiau vien nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nepagrindžia J. K. kaltės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, juos gretindamas tarpusavyje, sprendžia, jog byloje nėra neginčytinų ir nekeliančių abejonių įrodymų, kad būtent kaltinamasis J. K. nesunkiai sutrikdė G. K. sveikatą. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, kad įvykio naktį buvo kilę du konfliktai, kuriuose dalyvavo G. K. ir buvo naudojami smurtiniai veiksmai, iš baudžiamosios bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų, negali daryti kategoriškos išvados, kad įvykio naktį jis buvo sužalotas tik konflikto su J. K. metu.
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Esant specifinėms aplinkybėms, kai pagrindiniu įrodymu byloje yra iš esmės tik nukentėjusiojo ir jo šeimos narių parodymai, svarbus jų nuoseklumas, neprieštaringumas nei tarpusavyje, nei elementariai logikai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad būtent liudytojos J. K. ir nukentėjusio G. K., A. K., taip ir vėlesniuose parodymuose, teisiamuosiuose posėdžiuose bei atsakymuose į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, bei vaizdo įrašų medžiagoje užfiksuotuose paaiškinimuose atvykusiems pareigūnams yra gausu reikšmingų prieštaravimų, parodymai nenuoseklūs ir itin nelogiški. Teismo nuomone, esant tokiems esmingai prieštaringiems, o atskirais atvejais ir nelogiškiems parodymams, teismas vertina, kad juos laikyti kaip kaltinamojo J. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais nėra teisinio pagrindo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra kaltinamajam inkriminuota BK 138 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tai yra tam, kas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalimi teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, jais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje ne tik nukentėjusiojo, tačiau ir liudytojų parodymais, bet ir kitais surinktais duomenimis neįrodyta kaltinamojo kaltė jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Teismo nuomone, visų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia J. K. dalyvavimo jam inkriminuotoje BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytoje nusikalstamoje veikoje. Tokią išvadą patvirtina teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų motyvuotas įvertinimas. Teismo vertinimu, surinkti papildomus J. K. kaltės įrodymus praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo įvykio, teismui nėra jokios galimybės, tokio prašymo nereiškė ir kaltinimą palaikantis prokuroras.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013). Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, iš kurio kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuojama, jog J. K. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra neginčijamai įrodyta.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstos abejonės, kad tiriant bylą ir rengiant kaltinimą nebuvo pakankamai įsigilinta į surinktus įrodymus, nebuvo tinkamai ištirtos visos galimos įvykio versijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visetą daro išvadą, kad byloje nesurinkta neginčytinų J. K. kaltės įrodymų, patvirtinančių J. K. padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. K. dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje straipsnyje numatytą nusikaltimą išteisintinas, neįrodžius, kad J. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 38-42).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 4 vnt. kompaktinių diskų, saugomus prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,
nusprendžia:
J. K., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, išteisinti, neįrodžius, kad J. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur žalos atlyginimo palikti atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 4 vnt. kompaktinių diskų, saugomus prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.