Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. J. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kartu gyvenančiam šeimos nariui) ir yra laikomi įteiktais tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2019 m. vasario 4 d. tarp atsakovo D. J. ir UAB „mogo.LT“ buvo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNT04022019/0016 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone BMW. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal patvirtintą grafiką. Pradinė kreditorė 2019 m. gegužės 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą Nuomos sutartį, šiam nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, ir pareikalavo grąžinti transporto priemonę. Atsakovui gera valia negrąžinus pradinei kreditorei išnuomotos transporto priemonės, minėta transporto priemonė buvo pristatyta pradinei kreditorei 2019 m. gegužės 3 d. be atsakovo sutikimo, dėl ko pradinė kreditorė patyrė 25,00 Eur transportavimo išlaidų (2019 m. gegužės 3 d. sąskaita faktūra Nr. RES19-153). Taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė patyrė 1 988,03 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų (2019 m. gegužės 10 d. Remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi grąžinta transporto priemonė buvo blogesnės būklės, nei jos perdavimo atsakovui dieną. Remdamasi 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ perleido teises į atsakovo skolą užsienio bendrovei „Risk Management Services“ OU, o pastaroji bendrovė, remdamasi 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Faktiškai reikalavimo teisės į atsakovo skolą buvo perleistos 2019 m. birželio 17 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2019 m. liepos 23 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovui nevykdžius Nuomos sutartimi prisiimtų prievolių, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 573,52 Eur suma, kurią sudaro 560,49 Eur nesumokėtas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. gegužės 11 d., 1 988,03 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų ir 25,00 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal Nuomos sutarties 10.3 punktą atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 1 procentą už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Ieškovė gera valia sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį – apskaičiavo delspinigius taikydama 0,05 procento delspinigių normą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 231,62 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienas, suma.

Nuomos sutartimi atsakovas ir pradinė kreditorė susitarė, kad jei sutartis yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, atsakovas įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio netesybas nuo pagrindinės nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu (Nuomos sutarties 10.8 punktas). Iš pradinės kreditorės pateikto pranešimo matyti, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Iš byloje esančio transporto priemonės vertės kitimo grafiko duomenų matyti, kad Nuomos sutarties nutraukimo metu atsakovui išnuomotos transporto priemonės vertė sudarė 3 986,94 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti iš atsakovo 199,35 Eur dydžio baudą (3 986,64 Eur x 5 procentai) tenkinamas. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tiek delspinigių, tiek baudos priteisimas iš atsakovo nereiškia dvigubo atsakovo nubaudimo, kadangi ieškovės reikalavimo teisė į baudą ir delspinigius atsirado dėl skirtingų pagrindų – bauda priteista, nes sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, o delspinigiai – nes atsakovas laiku nemokėjo įmokų pagal sutartį.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (3 004,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 17,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 573,52 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris Eur 52 ct) skolos, 231,62 Eur (du šimtus trisdešimt vieną Eur 62 ct) delspinigių, 199,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis Eur 35 ct) baudos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 004,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.