- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- eI-1434-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00095-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 pripažino pareiškėją ir dar 10 kitų asmenų solidariai atsakančiais skolininkais muitinei bei įregistravo jiems 550 316,54 Eur mokestinę prievolę muitinei: 26 103,45 Eur muitą, 374 081,90 Eur akcizus, 93 555,66 Eur PVM, 5 760,83 Eur akcizų delspinigius, 1 440,57 Eur PVM delspinigius ir skyrė 49 374,13 Eur baudą. Kadangi dėl šio sprendimo buvo pateiktas skundas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10000393231 nepradėjo minėtu sprendimu Nr. 2TR-19-0032 įregistruotos mokestinės nepriemokos, išskyrus tos muito mokestinės nepriemokos dalies, kuriai nepateikta garantija, išieškojimo, iki bus išspręstas mokestinis ginčas. Vilniaus teritorinė muitinė Sprendimu nusprendė iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose nurašyti 23 660,39 Eur muito mokestinę nepriemoką.
Nesutiko su Sprendimu, nurodydamas, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 45 straipsnio 2 dalį, muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Pažymėjo, kad dėl 2010 m. kovo 2 d. sulaikytų cigarečių, dėl kurių neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją pareiškėjas minėtu Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimu pripažintas solidariu skolininku muitinei, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-21-574/2017. Pabrėžė, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendime Nr. 2TR-19-0032 nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais faktiniais duomenimis ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nuosprendžiu), todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog skola muitinei atsirado dėl pareiškėjo veiksmų ir kaltės. Teigė, kad importo muitais apmokestinamų prekių neįvežė, nedalyvavo neteisėtame įvežime (t. y. neprisidėjo prie įvežimo), neturėjo ir negalėjo žinoti apie importo muitais apmokestinamų prekių neteisėtą įvežimą, neįsigijo ir nelaikė nurodytų prekių Bendrijos muitinės kodekso prasme. Sprendime Nr. 2TR-19-0032 konstatuojamos aplinkybės yra nepagrįstos – nurašytos nuo kaltinamojo akto, kurį surašė bylą tyręs prokuroras J. Laucius, vėliau teisme dėl šališkumo nušalintas nuo bylos. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo dalyvavimą ar žinojimą, kad neteisėtai įvežamos prekės, sprendime Nr. 2TR-19-0032 nenurodoma.
Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-574/2017, tiek ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 2TR-19-0032 konstatuota, jog pareiškėjui inkriminuota nusikalstama veika padaryta kartu su kitais asmenimis, kurie taip pat yra atsakingi skolininkai muitinei bei jiems įregistruota mokestinė prievolė muitinei. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra jokio sprendimo (nuosprendžio), patvirtinančio pareiškėjo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, manė, kad neteisinga tik jam vienam taikyti mokestines prievoles ir tik iš jo jas išieškoti.
Pažymėjo, kad užtikrinti nusikaltimu padarytos žalos (tarp kurios ir mokestinių prievolių) atlyginimą baudžiamojoje byloje yra areštuota pakankamai turto, leidžiančio įvykdyti mokestines prievoles, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-574/2017 esantis ieškinys apima ir iš pareiškėjo išieškomą 23 660,39 Eur muito (A00) sumą.
Motyvuojamoji dalis
Nurodė, jog nors Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, tačiau šioje dalyje numatyta ir išimtis, o būtent, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, jog dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų. Atsižvelgiant į turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (341,32 Eur pensija), pareiškėjas negali gauti tokios garantijos ir jos pateikti (b. l. 1–3).
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2 310 Eur muito mokestinės prievolės užtikrinimui pritaikė pareiškėjui priklausančio turto areštą (Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 5MA-34-1772 ir turto arešto aktas Nr. 2MA-91). Likusios 23 793,45 Eur muitų sumos įvykdymas nebuvo užtikrintas. Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10000393231 sustabdė 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 įregistruotų akcizų, PVM, akcizų delspinigių, PVM delspinigių ir baudos bei muito dalies (2 310 Eur), atitinkančios areštuoto turto vertę, išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad iš solidarių skolininkų prieš tai buvo išieškota 133,06 Eur suma, Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą. Iš pareiškėjo sąskaitų išieškota 681,77 Eur suma, kitų solidarių skolininkų lėšomis padengta 479,36 Eur muito suma. Liko nesumokėta 549 155,41 Eur mokestinė nepriemoka, iš kurios 526 523,09 Eur sumos išieškojimas yra sustabdytas, o šiuo metu iš pareiškėjo, kaip ir iš kitų solidarių skolininkų, išieškoma 22 632,32 Eur muito nepriemoka.
Pažymėjo, jog muitinė MAĮ taikė tiek, kiek susidariusi situacija atitinka šio įstatymo nuostatas, ir jas taikė būtent pareiškėjo naudai, t. y. remiantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 10000393231 dėl didžiosios dalies nepriemokos išieškojimo nepradėjimo. Kadangi muito apskaičiavimas ir išieškojimas yra Europos Sąjungos teisės aktų reguliavimo sritis, muitinė, remdamasi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio l dalimi, muito išieškojimą privalo vykdyti.
Teigė, kad nagrinėjamu atveju muitinė neturi pagrindo manyti, jog pareiškėjo Muitinės departamentui apskųstas Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0032 ir vykdomas muito išieškojimas neatitinka muitų teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, jog garantija muitinei nebuvo pateikta, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys tikrąją skolininko finansinę būklę bei sudarantys pagrindą pripažinti, jog vykdomas muito išieškojimas pareiškėjui padarytų neatitaisomą žalą ar dėl to jis patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (b. l. 25–28).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ nurašyti 23 660,39 Eur muito mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032/10000389080 dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų ir muitinėje nedeklaruotų 284 500 pakelių (5 690 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurios muitinės pareigūnų buvo sulaikytos 2010 m. kovo 2 d., pripažino pareiškėją ir dar 10 kitų asmenų solidariai atsakančiais skolininkais muitinei bei įregistravo jiems 550 316,54 Eur mokestinę prievolę muitinei: 26 103,45 Eur muito, 374 081,90 Eur akcizų, 93 555,66 Eur PVM, 5 760,83 Eur akcizų delspinigių, 1 440,57 Eur PVM delspinigių ir skirtos 49 374,13 Eur baudos (b. l. 29–33).
Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 pareiškėjui ir kitiems 10-iai asmenų įregistruota mokestinė prievolė per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių nustatytą terminą (per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos) sumokėta nebuvo, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio nuostatomis, 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1772 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą dalies solidarios 550 316,54 Eur mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, įformindama turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu (b. l. 38–42).
Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją, kad pareiškėjas Muitinės departamentui apskundė Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0032, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi ir Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsniu, 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (12.26/06)-2V-17467 paprašė pareiškėjo iki 2017 m. gruodžio 12 d. pateikti muitinei minėtu sprendimu įregistruotos 23 660,39 Eur muito (2 310 Eur sumai pritaikytas turto areštas) sumos dydžio draudimo įstaigos, su kuria Muitinės departamentas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, garantiją arba sumokėti šią sumą į vieną iš Muitinės departamento surenkamųjų sąskaitų (b. l. 13).
Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 10000392964, nustačiusi, kad pareiškėjas iki nustatyto termino neįvykdė muitų mokestinės prievolės, įregistruotos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 113 straipsniu, MAĮ 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 34 straipsniu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsniu, nusprendė nurašyti 23 660,39 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose (b. l. 47).
Taip pat Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi gauta informacija apie pareiškėjo pateiktą skundą Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0032, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsniu, MAĮ 34 straipsniu, 110 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 10000393231 nepradėti minėtu sprendimu Nr. 2TR-19-0032 įregistruotos mokestinės nepriemokos, išskyrus tos muito mokestinės nepriemokos dalies, kuriai nepateikta garantija, išieškojimo, iki bus išspręstas mokestinis ginčas (b. l. 44–45).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“, teigė, jog ginčijamu atveju taikytina Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies išimtis.
Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Šioje dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (45 str. 3 d.).
Įvertinus pareiškėjo skundo teismui argumentus, matyti, jog pareiškėjas nekvestionuoja muitinės teisės vykdyti apskųstą Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0032 dalyje dėl muito mokestinės prievolės, tačiau laikosi pozicijos, jog šio sprendimo vykdymas turi būti sustabdytas, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dalyvavo neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežant akcizais apmokestinamas prekes arba žinojo apie tokį neteisėtą įvežimą.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0032, priėmė 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 1A-300 sustabdyti pareiškėjo skundo dėl minėto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-13 (b. l. 35–37). Atsižvelgęs į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 202 straipsnio nuostatas, Muitinės departamentas darė išvadą, kad, siekiant įregistruoti importo skolą muitinei, reikalinga įrodyti neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktą bei nustatyti asmenį ar asmenis, vežusius, įsigijusius ar laikiusius prekes arba žinojusius apie neteisėtą prekių įvežimą. Pasisakydamas dėl aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas buvo pripažintas skolininku muitinei, konstatavo, jog šios aplinkybės yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Manė, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su neteisėtu cigarečių įgabenimu į Bendrijos teritoriją, turės tiesioginę įtaką įregistruoti skolą muitinei ir nustatyti skolininkus. Įvertinęs 2014 m. sausio 30 d. kaltinamajame akte Nr. 01-2-00053-13 pateiktus kaltinimus pareiškėjui, nustatęs, kad baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, Muitinės departamentas darė išvadą, jog pagrįstam ir teisingam sprendimui šioje mokestinėje byloje priimti būtina stabdyti skundo nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-13.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0032, darė išvadą, jog aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo pripažintas skolininku muitinei, yra teisminio nagrinėjimo dalykas, t. y. kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 01-2-00052-13 ir joje priėmus galutinį sprendimą bus nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą įregistruoti skolą muitinei ir nustatyti skolininkus, sprendžia, jog šioje nagrinėjamoje byloje yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo apskųstas Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0032, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas solidariu skolininku muitinei ir įregistruota solidari 550 316,54 Eur mokestinė prievolė muitinei, neatitinka muitų teisės aktų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti Sąjungos muitų kodekso 45 straipsnio 2 dalį. Tačiau tam, kad, vadovaujantis minėta Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 2 dalimi, sprendimo vykdymas galėtų būti visiškai ar iš dalies sustabdytas, pareiškėjas turi pateikti garantiją arba dokumentus, pagrindžiančius, jog dėl tokios garantijos jis gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (Sąjungos muitinės kodekso 45 str. 3 d.). Pažymėtina, jog pastaroji teisės norma būtent pareiškėją įpareigoja pateikti joje nurodytus dokumentus.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė garantijos, laiduojančios muito mokestinės nepriemokos įvykdymą. Pareiškėjo teigimu, jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos patvirtina, jog jis negali pateikti garantijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo su skundu teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie pareiškėjui išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. bei pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (b. l. 14–15) nepatvirtina, kad garantijos, laiduojančios 23 660,39 Eur muito (A00) sumokėjimą, pateikimas galėtų pareiškėjui sukelti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių detalių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų dėl jo ekonominės ir socialinės padėties. Šiuo nagrinėjamu atveju, sustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymą, nesant Sąjungos muitų kodekso 45 straipsnyje numatytos garantijos, taip pat kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei, mokestiniam ginčui pasibaigus, pareiškėjo ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0032 nebus panaikintas, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikytas proceso šalių interesų balansas, pažeistas proporcingumo principas. Todėl teismas daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo muito mokestinės prievolės vykdymas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus ir jų nustatytą tam tikrą harmoningą chronologiją, derinančią mokesčio mokėtojo teisę apskaičiuotus mokesčius sumokėti geruoju, pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą imtis priemonių, kad įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir nenuginčyti mokesčiai būtų išieškoti.
Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 10000392964 yra teisėtas ir pagrįstas, o jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.