Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 pripažino pareiškėją ir dar 10 kitų asmenų solidariai atsakančiais skolininkais muitinei bei įregistravo jiems 550 316,54 Eur mokestinę prievolę: 26 103,45 Eur muitą, 374 081,90 Eur akcizus, 93 555,66 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 5 760,83 Eur akcizų delspinigius, 1 440,57 Eur PVM delspinigius ir skyrė 49 374,13 Eur baudą. Kadangi dėl šio sprendimo buvo pateiktas skundas, atsakovas nepradėjo mokestinės nepriemokos, išskyrus tos muito mokestinės nepriemokos dalies, kuriai nepateikta garantija, išieškojimo, iki bus išspręstas mokestinis ginčas. Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamu Sprendimu nusprendė nurašyti 23 660,39 Eur muito mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose. Pareiškėjas teigė, kad jis nedalyvavo neteisėtai įvežant akcizais apmokestinamas prekes ir nežinojo apie tokį neteisėtą įvežimą, manė, kad neteisinga tik iš jo vieno išieškoti mokestines prievoles, užtikrinti nusikaltimu padarytos žalos (be kita ko, ir mokestinių prievolių) atlyginimą baudžiamojoje byloje yra areštuota pakankamai turto. Pareiškėjo teigimu, dėl jo turtinės padėties jis negali gauti garantijos.

3. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė garantijos, laiduojančios muito mokestinės nepriemokos įvykdymą, nors tokią garantiją privalėjo pateikti, ir nepateikė jokių detalių paaiškinimų ir įrodymų dėl jo ekonominės ir socialinės padėties, todėl pareiškėjo muito mokestinės prievolės vykdymas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus.

III.

6. Pareiškėjas G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

7. Apeliaciniame skunde, be skunde išdėstytų motyvų, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo gaunamas pajamas, be to, pareiškėjo turtas yra areštuotas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nekvestionuoja muitinės teisės vykdyti apskųsto Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0032 dalį dėl muito mokestinės prievolės.

8. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. spalio 30 d. informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą , kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 1A-61 panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0032, kurio pagrindu šioje byloje skundžiamu Sprendimu buvo vykdomas muito išieškojimas, ir Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 10000429299 skundžiamą Sprendimą pripažino netekusiu galios. Atsakovas pateikė Muitinės departamento 2019 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 1A-61 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 10000429299 kopijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“ To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl <...> valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus)“.

10. Pagal šį reglamentavimą bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku gali būti viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, jų veiksmai (neveikimas) ir vilkinimas atlikti veiksmus.

11. Šioje byloje jos nagrinėjimo dalyku yra Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“ (Sprendimas), t. y., viešojo administravimo subjekto individualus teisės aktas, priimtas dėl pareiškėjo. Pažymėtina, kad šis Sprendimas buvo priimtas vykdant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, o pati mokestinė nepriemoka pareiškėjui buvo priskaičiuota Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas teismui pateikė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 1A-61, kuriuo yra panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0032, ir Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 10000429299, kuriuo panaikintas šioje byloje ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“ (Sprendimas). Šiais sprendimais atsakovas iš esmės geruoju patenkino pareiškėjo materialinį teisinį reikalavimą, pateiktą teismui.

13. Visa tai lemia, kad neliko bylos nagrinėjimo dalyko, dėl kurio buvo inicijuota byla. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisminės gynybos paskirtis yra apginti asmens pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą, todėl nelikus ginčo dalyko nėra pagrindo vertinti bei spręsti, ar ginčijamu Sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės.

14. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pareikštas reikalavimas – panaikinti Sprendimą yra atmetamas, nevertinant pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, siejamų su Sprendimo nepagrįstumu bei neteisėtumu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.