Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Pritaikius 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – viešieji darbai 5 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 43 parų areštas. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), ir jam paskirta bausmė – 45 parų areštas;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (trys nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), ir jam paskirta bausmė – 30 parų arešto, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 60 parų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir 2020 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui 10 dienų.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2023 m. balandžio 24 d. apie 19.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia abiem kojomis pastūmė savo buvusią sugyventinę I. Z. nuo lovos, po ko ji griūdama galva trenkėsi į nenustatytą daiktą, taip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. Z., sukėlė jai fizinį skausmą.

G. V. 2023 m. gegužės 28 d. apie 01.50 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešine ranka paėmęs ant stalo gulėjusį peilį, tyčia vieną kartą juo dūrė nukentėjusiajam V. M. į dešinę koją, padarė jam durtinę dešinės šlaunies žaizdą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad I. gėrė su drauge, o jis gulėjo lovoje. Ji ant jo pradėjo šaukti, tai jis ją pastūmė, ji nugriuvo. Viskas vyko pas I. Z. Tuo metu jie buvo sugyventiniai. Jis nustūmė ją nuo lovos. Ji sakė, kad galvą susitrenkė. Ji gal pati nukrito. Jis, kai ją nustūmė, iškart išėjo. Jis gulėjo lovoje, o ji sėdėjo nugara į jį. Kai ją pastūmė, ji nukrito nuo lovos, tarp lovos ir staliuko. Iš dalies pripažįsta savo kaltę. Gal ji ir galėjo susitrenkti galvą. Kitą dieną jis atėjo jos atsiprašyti, bet ji išsikvietė greitąją ir įpūtė 4 promiles.

Dėl antro kaltinimo parodė, kad jis gulėjo su I. Z., ir V. M. sudavė jam į nosį. Ant stalo gulėjo peiliukas ir jis (G. V.) su juo įdūrė V. M. į koją. Kambaryje yra dvi lovos iš kraštų ir viduryje staliukas. Jis (G. V.) miegojo su I., o V. užšoko ant jo ir kumščiu sudavė jam į nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas, todėl peiliu dūrė V. į koją. Supranta, kad gali būti liūdnos pasekmės. V. iš kojos ėmė bėgti kraujas. Jis (G. V.) sutvarstė koją. Savo elgesį vertina blogai. V. M. neturi jokių priekaištų. Pas I. dabar nebesilanko ir su V. nebendrauja. Jie dėl I. tądien nesibarė. Pradžioje gal ir barėsi. V. užšoko ant jo (G. V.), kai šis gulėjo su I. Jis su peiliu gynėsi nuo V. Šis jam trenkė į nosį, ten turėtų būti jo (G. V.) kraujo. Jie (nukentėjusieji) sako netiesą. Nežino, kodėl pasišalino iš buto. Galvojo, kad vis tiek jį teismas pagaus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. Z. parodė, kad buvo išgertuvės, kaltinamasis buvo atėjęs su drauge ir tos draugės vaiku. G. atsigulė pagulėti, o ji buvo ant jo lovos, draugė sėdėjo ant kitos lovos. Jam kažkas pasidarė ir jis jai trenkė koja. Ji atsitrenkė su galva į sieną. Jis pasakė, kad čia netyčia taip padarė. Ji niekur nesikreipė, bet jai labai pradėjo skaudėti galvą ir tada ji kreipėsi į gydytojus. Nuvažiavo į Lazdynus, bet ten reikėjo ilgai laukti, tai išvažiavo namo. Ji jam priekaištų neturi, viskas seniai buvo. Dabar jie nebendrauja. G. gulėjo jai (I. Z.) už nugaros. Jis ją pastūmė iš kojos ir ji trenkėsi į sieną. Nuo lovos ji nenugriuvo. Jai porą dienų labai skaudėjo galvą. Skaudėti pradėjo ne iškart, o vėliau, po truputį. Dabar su galva viskas gerai. Daugiau ji niekur nesikreipė. Jis gal ne taip suprato, jam kažkas gal nepatiko, nes ji kalbėjo su pažįstama. Ji neprisimena, kada tas įvykis buvo; gali būti, kad balandžio mėnesį. Ji neturi priklausomybės alkoholiui. Neprisimena, kad būtų buvęs konfliktas tuo metu.

Paskelbus I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė neprisimenanti, kokius davė parodymus. Jie buvo penkiese. Atrodo, tada V. M. nebuvo. Ji nerašė pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą, ji sakė, kad pretenzijų neturi.

Dėl antros veikos parodė, kad jie buvo namuose. Pas juos atėjo G. Negali pasakyti, ar jis gėrė kartu. G. pradėjo kabinėtis prie jos, laikyti ją, neleido nuo jo atsitraukti. Tada atsikėlė V. ir patraukė ją nuo G. Tada jis (V. M.) atsisėdo šalia jos ant lovos ir ji pamatė, kad kraujuoja per kelnes koja. Ji pamatė, kad kraujas jau yra ir ant kilimo. V. pats turbūt iš šoko pradžioje nieko nesuprato. Kraujo buvo daug, bet nesuprato iškart, su kuo čia ta žaizda padaryta. G. tuo metu išėjo iš namų. Ji iškvietė policiją ir pasakė, kad turbūt čia su peiliu durta. Ji net nežinojo, kur tas peilis yra. Jis metė tą peilį ant stalo, ten pridėta visko buvo, tai iškart net nematė. Paskui, kai atvažiavo policija, pamatė, kad tas peilis kraujuotas. Kai policija pradėjo apžiūrinėti ir lovas, tai surado dar vieną peilį. G. turbūt buvo pasiruošęs, o kaip jis juos paėmė, ji nežino. Viskas vyko tame pačiame bute. Ji tuo momentu sėdėjo ant lovos. V. gulėjo tuo metu, o G. sėdėjo prie jos. Neprisimena, ką jis ten sakė. Ji prašė ją paleisti ir tada atsikėlė V. Ji sėdėjo prie G., o V. traukė ją nuo jo. V. buvo atėjęs prie pat G., kai ją traukė nuo jo. Jis ją atitraukė. Ji nematė, ar trenkė V. G. Paskui pamatė, kad bėga kraujas ir visur šlapia. Tada ji jau sėdėjo su V., o G. tuo metu irgi sėdėjo. G. matė kraują, bet ji neprisimena, ką jis sakė. Jie buvo išgėrę, tai nelabai ką atsimena. Jie truputį barėsi, keiksmažodžiai buvo. Ji gal ne taip paaiškino. G. ją laikė, o V. ją traukė nuo G. Gal ir prašė G., kad nekviestų policijos. G. negulėjo ir G. niekas netrenkė į nosį. Čia yra neteisybė. Gal trenkė į ranką, bet jis negulėdamas paėmė peilį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. M. parodė, kad tuo metu, kad buvo suduota I., jo nebuvo. Jie iš pradžių buvo kartu, vartojo alkoholį, tada jis išėjo į parduotuvę. Kai grįžo, G. gulėjo ant lovos ir visi buvo išgėrę. A. ir I. su vaiku sėdėjo ant kitos lovos. Jos jau sėdėjo apsiašarojusios. I. pasakė, kad ją pastūmė G. Šis nenorėjo išeiti iš buto. Tada jis (V. M.) atidarė duris ir išvedė jį į laiptinę. Neprisimena, kas iškvietė policiją.

Apie gegužės įvykį parodė, kad G. atėjo nekviestas. Jis (V. M.) prabudo nuo to, kad I. bandė ištrūkti iš G. Jis greitai atsikėlė ir pradėjo ją traukti į save. Jis pastūmė G. ir tada pajuto aštrų skausmą kojoje, o tada pamatė kraują. Bėgo tirštas, neįprastas kraujas. Policijos greičiausiai nekvietė, pasakė greitajai, kad žaizda durtinė, tai policija pati atvažiavo. Kol jį tvarstė greitoji, policija rado virtuvėje kruviną peilį bei surado antrą peilį prie lovos. Greitoji išvežė operuoti, greitai užsiuvo ir paleido. Tada įvyko jo apklausa. Ką prisimena, tai tą sako. Buvo sužalotas, nes jam (G. V.) nepatiko, kad nuo jo traukė I. Viskas įvyko labai greitai. Jis pats rankose nieko neturėjo. Daugiau į ligoninę nesikreipė. Buvo tik siūlų išsiimti, mėnesį nieko neveikė, gulėjo lovoje. G. grėsmė greičiausiai nekilo, kai traukė nuo jo I. Nežino, kiek jie buvo išgėrę ir kiek jis. Jis gal atėjo išgėręs.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl 2023 m. balandžio 24 d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (2023 m. spalio 27 d. apklausa) G. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjo, jam nustatyta liga. Yra teistas 15 kartų. Paskutinį kartą iš kalėjimo buvo paleistas berods 2022 m. I. Z. pažįsta kažkur 20 metų. Ji buvo jo sugyventinė metus laiko, nuo jo paskutinio grįžimo iš kalėjimo. Šiuo metu I. gyvena (duomenys neskelbtini), kur jis iki jų barnio su ja gyveno apie 6 mėnesius. 2023 m. balandžio mėnesį (tikslios datos nepasakys) buvo namuose, abu buvo išgėrę. Jis gulėjo ant lovos, o I. sėdėjo ant krašto. Ji pradėjo jam kažką aiškinti, keikėsi, „bangavo“, jis dar pagalvojo, kad čia dėl jos nėštumo. Kai jam atsibodo jos klausytis, jis į ją atrėmė abi kojas ir tiesiog išstūmė iš lovos. I. nukrito tarp lovos ir staliuko. Ar ji jam kažką sakė, neprisimena, nes jis susinervavo, apsirengė ir išvažiavo pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną apie 10 ryto atvažiavo jos atsiprašyti. Ji jį įsileido, jie pasikalbėjo, atsiprašė ir išvažiavo. I. jis nemušė, per galvą jai nedavė ir koja tikrai nespyrė į galvą. Dėl to, kas įvyko, jam labai gaila, jis tiek I., tiek V. atsiprašė, žalą ligonių kasoms pasistengs atlyginti. Šiuo metu jis susitaikė su mama ir gyvena pas ją. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 155-156).

2023 m. lapkričio 25 d. apklausoje įtariamasis G. V. parodė, kad jam įteikto galutinio pranešimo apie įtarimą pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Lieka prie savo parodymų, duotų 2023-10-27 apklausos metu (1 t., b. l. 160-161).

Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. balandžio 27 d. apklausa) nukentėjusioji I. Z. parodė, kad 6 mėnesius gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena viena. G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., apie metus laiko buvo jos sugyventinis, tačiau nuo 2023 m. balandžio 25 d. daugiau juo nėra. Gali nurodyti, jog G. su ja kartu negyveno, tik dažnai ateidavo, būdavo, kad pasilikdavo nakvynei, bet nuolat gyvendavo pas motiną (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet koks tikslus adresas, negali nurodyti, nepamena. Kol buvo kartu, vedė bendrą ūkį. 2023 m. balandžio 24 d., dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, nes tuo metu jau buvo pavartojusi alkoholinio gėrimo, pas ją į svečius atėjo sugyventinis G. V. bei jo draugė, kurios vardas A., jos pavardės nežino, kontaktinio numerio neturi, kur ji gyvena, nežino. Minėtą moterį pažįsta tik iš matymo, kaip minėjo, ji yra G. draugė. Su ja taip pat buvo ir jos (duomenys neskelbtini) metų dukra. Ji juos pasikvietė į kambarį, kuriame ant stalo jau buvo suruošusi vaišes. Sugyventinis dar ant stalo pastatė 0,7 l talpos butelį degtinės. Pamena, kad visi kartu valgė, vartojo alkoholinį gėrimą, žinoma, išskyrus vaiką. Po kurio laiko, sugyventinis išėjo į parduotuvę, iš kurios parėjo ir dar atsinešė daugiau alkoholio, kurį jos suvartojo. Apie 19 val., kai jau visi buvo neblaivūs, ji su sugyventiniu atsisėdo ant kambaryje esančios dvigulės lovos, o sugyventinio draugė tuo metu atsisėdo ant kitos, viengulės lovos ir tarpusavyje bendravo. Negali pasakyti kodėl, bet pamena, kad jai sėdint ant lovos krašto, prie sienos, buvęs sugyventinis G. V. su koja vieną kartą spyrė jai į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Su kuria koja sugyventinis jai spyrė, ji nepamena, to neužfiksavo. Ji sugyventinio paklausė, už ką jis ją muša, o jis į tai nieko jai neatsakė, tiesiog tylėdamas gulėjo. Pamena, kad supyko ir liepė jam išeiti. Tuomet sugyventinis ėmė jos atsiprašinėti, sakė, kad gailisi, jog taip pasielgė. Ji vis tiek liepė jam išeiti iš buto, jis paklausė ir išėjo, o jo draugė liko. Su ja dar baigė gerti alkoholį ir ji su vaiku pasiliko nakvoti jos bute. 2023 m. balandžio 25 d. apie 10 val. buvęs sugyventinis atėjo pas ją vėl, ji jį įsileido. Tuo metu dar buvo neišblaivėjusi, jautėsi neblaivi. Sugyventinis G. V. vėl jos atsiprašė už sukeltą skausmą, ji jam atleido, bet nurodė, kad jiedu daugiau kartu nebus, kad skiriasi. Kažkokį laiką dar pabuvęs, sugyventinis išėjo. Kas toliau vyko, ji visiškai neprisimena, nes buvo visiškai girta. Nepamena, kad būtų skambinusi pati į policiją, nepamena, kaip į jos namus atvyko policijos pareigūnai ir apie ką su jais kalbėjo. Tik pamena, kad buvo tikrinamas jos blaivumas, pamena, kad jai buvo nustatytas virš 4 (keturių) promilių girtumas. Dar pamena, kad greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į ligoninę, pamena, kad skaudėjo galvą. Ligoninėje, atėjus gydytojui, ji jam nurodė, kad atsisako nuo medicininės pagalbos suteikimo, pasirašė dokumentuose, patvirtindama, jog atsisako apžiūros atlikimo, po ko parvyko į namus. Šiandieną nori nurodyti, jog nors įvykio metu jai ir buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvusiam sugyventiniui G. V. dėl to pretenzijų šiuo metu neturi ir neturės ateityje, juolab, kad tai buvo pirmas toks kartas. Civilinio ieškinio dėl moralinės žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime tikrai nereikš. Taip pat atsisako vykti pas specialistą, kad šis ją apžiūrėtų ir nustatytų padaryto sužalojimo mastą. Daugiau neturi ko nurodyti. (1 t., b. l. 40-43).

Papildomai apklausta nukentėjusioji (2023 m. lapkričio 6 d. apklausa) I. Z. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad G. V. yra jos buvęs sugyventinis. Jie su juo išskyrė 2023 metų pradžioje, tačiau liko kaip ir draugai, t. y. jis ateidavo pas ją į svečius. 2023 m. balandžio pabaigoje pas ją į svečius atėjo G. ir jo pažįstama A. (jokių kitų duomenų nežino, telefono numerio neturi) su savo mažamete dukra. Ji tuo metu buvo namie su savo dabartiniu draugu V. M. Jie visi gėrė degtinę. Kai ji pasibaigė, V. nuėjo į parduotuvę „dasipirkti“. V. išėjus pro duris, G. pradėjo jai priekaištauti, liepė grįžti pas jį, sakė, kad viskas bus gerai ir pan. Pasakė, kad jis atstotų nuo jos, nes nebenori su juo gyventi. Pamena, kad ji sėdėjo ant lovos krašto, o G. ant tos pačios lovos gulėjo jai už nugaros. A. sėdėjo ant kitos lovos, priešais juos. Ką ji pasakė G., jau neatkartos, bet jis ją kojomis stipriai pastūmė į nugarą, ji nukrito ir į kažką tai atsitrenkė galva. Ar tai buvo stalas, ar kažkas kito neprisimena dėl per didelio kiekio suvartoto alkoholio. Po kelių minučių namo grįžo V., jis „išmetė“ G. iš buto. Kas kvietė policiją, neprisimena, bet tai galėjo būti ji, arba A. Atvažiavę pareigūnai jai iškvietė greitąją med. pagalbą. Medikai įkalbėjo ją važiuoti į Lazdynų ligoninę, tačiau iš ten ji išvažiavo gydytojų net neapžiūrėta. Jokių rimtų sužalojimų ji nepatyrė, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 3 balais iš 10. G. jos po to telefonu atsiprašinėjo. G. nuolat jos atsiprašinėja, dar kartais susiskambina, tačiau ji visiškai nebenori su juo bendrauti. Civilinio ieškinio ji nereikš, jokia žala jai nepadaryta, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t. b. l. 44-45).

2023 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjo K. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute 2023 m. balandžio 24 d. 19.00 val. vykstant išgertuvėms buvęs sugyventinis G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudodamas fizinį smurtą spyrė su koja nenustatytą kiekį skaičių I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvos sritį, pakaušį. Taip sukeldamas I. Z. fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

2023 m. balandžio 25 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodoma, kad kvietimo priežastis – pas moterį galvoje guzas, sukasi galva. Vakar sumušta. Kvietėjas I. Z. Apžiūrėjus nustatytas pakaušio srities patinimas, preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (1 t., b. l. 55).

2023 m. balandžio 25 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos centro E025 Ambulatorinio apsilankymo išraše nurodyta, jog I. Z. nurodo, kad ją sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 58).

2023 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1758/2023 (01) konstatuota, kad remiantis I. Z. medicinos dokumentų duomenimis, objektyvių duomenų apie mechaninius sužalojimus nėra. Tiriamojoje dalyje nurodoma, kad pakaušio srityje patinimas (1 t., b. l. 65).

2023 m. balandžio 25 d. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta: bute bendra buitinė tvarka nepažeista, grumtynių, kraujo bei kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 66-71).

2023 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio M.K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į vietą adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi akivaizdžiai neblaivi (vietoje nustatytas 4,15 prom. girtumas), I. Z., kuri aiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), vakar 2023 m. balandžio 24 d. vakare (tikslios valandos negalėjo nurodyti) bute vykstant išgertuvėms jos buvęs sugyventinis G. V. naudojo fizinį smurtą prieš pranešėją, o tiksliau su koja (kuria, nurodyti negalėjo) spyrė į galvos sritį (pakaušį), kiek smūgių patyrė, negalėjo patikslinti. Tokiais veiksmais buvęs sugyventinis pranešėjai sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio vyras pasišalino. Pranešėja pasakė, kad sukasi bei skauda galvą. Daugiau dėl įvykio pranešėja nieko paaiškinti nesugebėjo, kadangi buvo stipriai neblaivi. Pranešėja paaiškino, kad su buvusiu sugyventiniu gyveno apie 6 metus, bendrų vaikų neturi. Šiuo metu išsiskyrę, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kadangi pranešėja stipriai neblaivi, tiksliai įvertinti jos ryšio su G. V. nebuvo galimybės. Šiandien pranešėja vartojo alkoholį, išgėrė apie 0,5 l talpos degtinės. Atvykusi į vietą GMP 0885 apžiūrėjo I. Z. ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Schemoje pažymėta sužalojimo sritis – pakaušis (1 t., b. l. 72-76).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2023 m. balandžio 25 d. 11.53 val. gautas pranešimas, kad kreipėsi moteris, galvoje guzas, sukasi galva. Vakar pranešėją sumušė sugyventinis, kurio dabar nėra namuose (1 t., b. l. 77-79).

2023 m. liepos 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą apžiūra, atliktas vertimas (rinkmena pavadinimu „2023-04-25 11_20_11 37067347069“. Pranešėja prašo sujungti su greitąja. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), sako norinti pasiteirauti. Buvo vakar sumušta. Draugas sumušė. Bet nori be policijos, nenori jam problemų, bet pas ją ant galvos guzas ir labai sukasi galva. Prisistato esanti I. Z. (1 t., b. l. 83-84).

2023 m. liepos 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kamerų apžiūra. Moteris (kaip vėliau nustatyta, nukentėjusioji I. Z.) nurodo, kad vakar jos pažįstamas jai trenkė į galvą, va čia guzai. Ji tinsta, bet nenori į ligoninę, jai nereikia į ligoninę. Į klausimą, ar svaigsta galva, smegenų sutrenkimas, atsako neigiamai. Nurodo, kad jai trenkė draugas, su kuriuo gyveno 6 metus. Ji vakar jį išvarė. Jis sumušė ne tik ją, bet ir draugę prie šios 5 metų vaiko. Patvirtina, kad vartojo alkoholį. Atsisako tikrintis blaivumą. Nurodo, kad jai trenkė su koja. Jisai atvažiavo čia atsiprašinėti. Ji jam pasakė „ne“. Ji tinsta visa. Neatsimena, kiek smūgių jautė. Nekvietė policijos, bet šiandien iškvietė, nes jai jau atsibodo. Tegul už savo poelgius atsako. Moteris parodo, kur jai sudavė (įraše nesimato), pareigūnas pasitikslina, ar pakaušis, ar sukėlė fizinį skausmą. Moteris nurodo, kad nenori greitosios, nes turi daug reikalų. Nurodo mušusio asmens duomenis: G. V., gimimo metai (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., b. l. 85-89).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Dėl 2023 m. gegužės 28 d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis)

2023 m. lapkričio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant specialistei buvo atlikta med. dokumentų apžiūra: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė K. G. apžiūrėjo V. M. medicininius dokumentus iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Įvertinus pateiktus V. M. 2023 m. gegužės 28 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapą ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą, ligos istorijos Nr. 23-SPS-38623, V. M. nustatyta durtinė dešinės šlaunies žaizda, padaryta aštraus, duriančių savybių turinčio daikto poveikyje, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 109-110).

Apžiūrimas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnės „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20230528-015804UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 13 min. 15 s. Vaizdo įraše matoma, kai policijos pareigūnas atidaro buto duris, pirmas užeina į kambarį, pasisveikina ir paklausia kas čia įvyko. Iš paskos į kambarį užeina pareigūnė ir medikai. Ant lovos sėdi vyriškis, kaip vėliau nustatyta, nukentėjusysis V. M. Prie vyriškio pasilenkusi moteris, kaip vėliau nustatyta, liudytoja I. Z., ji rankšluosčiu valo vyriškiui rankas. I. Z. patvirtina, kad vyko konfliktas su pažįstamu. Įvardija, kad tai G. V., gyvena (duomenys neskelbtini). Apsirengęs šortais ir marškinėliais. Peilį jis paėmė ir išsinešė su savimi. Apie įvykį nurodo, kad įvyko ginčas („jie pasiginčijo“). Jis (V. M.) miegojo, o tas pradėjo (rodo ranka į kitą lovą, stovinčią kambaryje) čia rėkauti. Jis atsikėlė (V. M.), o jis su peiliu trenkė jam per koją. Čia jis (V. M.) rėkė, jis neva atsikėlė, neva atsikelti pasikalbėti, o šitas paėmė jam peiliu į koją. Na, ir viskas, ir vėliau sako viskas, niekam nieko nesakyk, aš išeinu namo. V. M. nurodo atsisakantis rašyti pareiškimą. Medikai informuoja policijos pareigūnus, kad veš nukentėjusįjį į RVUL žaizdai susiūti. Medikai išeina iš buto su nukentėjusiuoju. I. Z. bendrauja su policijos pareigūnais tarpduryje, pareigūnai dar kartą jai išaiškina apie galimybę rašyti pareiškimą.

Apžiūrimas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20230528-023516UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 17 s. Vaizdo įraše matomi tie patys policijos pareigūnai, jie grįžta į įvykio vietą. I. Z. jiems praneša, kad jai pats paskambino įtariamasis ir pranešė, kad atvyks pas ją po pusvalandžio. I. Z. palydi pareigūnę į virtuvę, ten ant stalo guli virtuvinis peilis juoda rankena. Ant peilio ašmenų matome dėmes, panašias į kraują. Policijos pareigūnė nufotografuoja ir supakuoja peilį, nuo lovos krašto paima nuoplovą. Pareigūnai dar kartą informuoja I. Z., kad iš ligoninės grįžęs nukentėjusysis būtinai rašytų pareiškimą, nes kitą kartą pasekmės gali būti tragiškos. Rekomenduoja paslėpti visus peilius ir kitus aštrius daiktus, atsisveikina ir išeina (1 t., b. l. 129-131, 132-133).

2023 m. lapkričio 21 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio apžiūra. Ant geležtės ir rankenos išorinių paviršių yra rusvos spalvos, panašios į kraują dėmės (1 t., b. l. 18-19).

Kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, nes paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nepasitvirtino nei kad G. V. gynėsi nuo V. M., nei kad suteikė nukentėjusiajam pagalbą. V. M. parodė, kad prabudo nuo to, kad I. bandė ištrūkti iš G. Jis greitai atsikėlė ir pradėjo ją traukti į save. Jis pastūmė G. ir tada pajuto aštrų skausmą kojoje, o tada pamatė kraują. Bėgo tirštas, neįprastas kraujas. Policijos greičiausiai nekvietė, pasakė greitajai, kad žaizda durtinė, tai policija pati atvažiavo. Kol jį tvarstė greitoji, policija rado virtuvėje kruviną peilį bei surado antrą peilį prie lovos. Greitoji išvežė operuoti, greitai užsiuvo ir paleido. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kad atsibudo nuo triukšmo ir pasakė G., kad tyliau būtų ir kad nelįstų prie I., nes matė, kad jis ją laikė apkabinęs. Sakė G. paleisti ją. Ką jam atsakė G., jis tiksliai nepamena. Tada atsistojo, priėjo prie lovos, ant kurios sėdėjo G. su I., ir paėmė I. iš G., kadangi jis jos nepaleido, tada nuo lovos atsistojo G., pamatė, kaip G. staiga nuo stalo paėmė peilį, tikriausiai su dešine ranka, ir dūrė jam į kairę koją. Jis nesitikėjo, kad šis gali taip padaryti, nespėjo net sureaguoti ir apsiginti, kadangi G. tai padarė labai greitai. Tada nuėjo prie kitos lovos ir ant jos atsisėdo, tada I. pamatė, kad kambaryje yra daug kraujo, ir pradėjo jam tvarstyti žaizdą ir kviesti pagalbą, tuo metu G. greitai susirinko daiktus ir išėjo iš buto, bet prieš išeidamas pasakė „mentams nieko nepasakokit, kas kaip buvo“ ir išėjo.

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-492-942/2015).

Kaip matyti iš V. M. ir I. Z. parodymų, nukentėjusysis pavojingų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, t. y. smūgių jam nesudavė, daiktų, galinčių sužaloti žmogų, rankose neturėjo, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė realią grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei ir kad kaltinamasis turėjo pagrindą galvoti, kad bus sužalotas. Teismas neturi pagrindo netikėti V. M. ir I. Z. parodymais, nes jie nuoseklūs ir papildantys vienas kitą. Be to, ir pats kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis būtų turėjęs rankoje kokį nors žalojantį daiktą. Nors tvirtino, kad nukentėjusysis jį mušė kumščiais, tačiau pats pasišalino iš įvykio vietos, dar prigrasinęs nekviesti policijos, vengė atvykti į apklausas, nepateikė jokių duomenų apie jam padarytus sužalojimus. Čia pažymėtina, kad I. Z. ir V. M. policijos pareigūnams iš karto paminėjo tą aplinkybę, kad G. V. liepė niekam nepasakoti apie įvykį. Kaltinamojo veiksmai, o būtent pasišalinimas, vengimas policijos sudaro pagrindą tikėti ir šia jų nurodyta aplinkybe. Be to, iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo ūgio ir kūno sudėjimo akivaizdu, kad kaltinamasis daug stambesnis ir aukštesnis už nukentėjusįjį. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo versija apie pavojingą kėsinimąsi nepasitvirtino. Be V. M. ir I. Z. parodymų, iš dalies ir kaltinamojo parodymų (kad tai jis dūrė peiliu nukentėjusiajam), G. V. kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Įvertinus pateiktus V. M. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės traumą patyrusio paciento apžiūros lapą ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą, V. M. nustatyta durtinė dešinės šlaunies žaizda, padaryta aštraus, duriančių savybių turinčio daikto poveikyje, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio vietoje pareigūnų paimtas virtuvinis peilis su dėme, panašia į kraują.

Atsižvelgiant į aptartas nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku G. V. žodinio konflikto metu, dešine ranka paėmęs ant stalo gulėjusį peilį, tyčia vieną kartą juo dūrė nukentėjusiajam V. M. į dešinę koją, padarė jam durtinę dešinės šlaunies žaizdą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis, suduodamas peiliu kitam žmogui, suvokė, kad tokie jo veiksmai sukels sužalojimus, ir to norėjo, todėl darytina išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Jo veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimų laipsnį, G. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

G. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skirdamas G. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 14 kartų (1 t., b. l. 168-179), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Per 5 metus 14 kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (viešosios tvarkos pažeidimus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes iš parduotuvių, kt.), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 180-183), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO registrų ir bylos (1 t., b. l. 184) duomenimis, nuo 2017 metų duomenų apie jo įdarbinimus nėra.

Padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už juos numatytos alternatyvios bausmės: už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad I. Z. jai padarytą skausmą įvertino 3 balais iš 10, pretenzijų neturi, sužalojimų jai nenustatyta, nusikaltimas padarytas spontaniškai, iš esmės suduotas tik vienas smūgis; V. M. taip pat pretenzijų neturi, už nukentėjusiųjų gydymą kaltinamasis atlygino žalą, kas lengvina jo atsakomybę; tačiau ir tai, kad prieš V. M. buvo panaudotas žalojantis ir pavojingas gyvybei įrankis – peilis, darytina išvada, kad G. V. skirtinos griežčiausios rūšies bausmės, numatytos straipsnio dalių sankcijose. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nustatyta griežtesnė bausmė, nagrinėjamu atveju pagal kaltinamojo veiksmus, įrankių panaudojimą ir pasekmes darytina išvada, kad pavojingesnė veika padaryta prieš V. M., atitinkamai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, o už BK 140 straipsnio 2 dalį – mažesnė nei vidurkis, artima minimumui. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 162-164) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 97,62 Eur žalos atlyginimo už I. Z. ir V. M. suteiktas paslaugas, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 120). Pridėjo Gydymo paslaugų apskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad V. M. 2023 m. gegužės 28 d. buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga ir difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, kurių bendra suma 58,24 Eur; I. Z. 2023 m. balandžio 25 d. suteikta skubiosios pagalbos paslauga, kurios suma 39,38 Eur (1 t., b. l. 123-124). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė civilinio ieškinio, nes biudžetui padaryta turtinė žala buvo atlyginta. Patvirtino, kad jiems žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (1 t., b. l. 127). Pateiktas „Perlo“ pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad G. V. 2023 m. lapkričio 10 d. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (1 t., b. l.126). Atsižvelgus į šias aplinkybes, civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

DVD-R diskas su vaizdine ir garsine medžiaga (pareigūnų vaizdo kameros įrašai) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Paimti iš įvykio vietos peilis (dėžutėje) ir nuoplovos (voke), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. lapkričio 22 d. nutarimas ir Aktas Nr. PD-00000015286; 1 t., b. l. 20-21), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę G. V. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl ieškinio nutraukti.

DVD-R diską su vaizdine ir garsine medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Peilį ir nuoplovas, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.