- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-478-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01720-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal E. G. (E. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties, kuria E. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 29 d. apie 08.31 val., būdamas neblaivus (nustatytas 0,58 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, E. G. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi E. G. skundo netenkinto ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas 2018 m. balandžio 29 d. apie 3.00-4.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus bare, po to, jausdamasis, kad yra blaivus, įsėdo į nuosavą automobilį ir pradėjo važiuoti link namų. Važiuodamas rūkė. Apie 8.20 val. pastebėjo policijos pareigūnus ir pro automobilio langą išmetė cigaretę. Buvo sustabdytas patikrinimui. Pareigūnui pirmą kartą tikrinant jo blaivumą alkotesteriu, prietaisas nesuveikė, todėl teko pūsti į prietaisą su tuo pačiu antgaliu antrą kartą ir prietaisas nustatė 0,58 promilių girtumą. Policijos pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ir apie 8.31 val. paleido jį. Apeliantas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą atvyko apie 9.10 val. 9.15 val. pakartotinai buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu ir nustatytas 0,35 promilių girtumas. 9.25 val. buvo paimtas kraujas tyrimui ir atlikti testai sąmoningumui, atminčiai, dėmesiui, mąstymui, kalbos raiškai nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje Nr. T-A4078/2018(l) daryta išvada, kad 2018 m. balandžio 29 d. 9.25 val. paimtame E. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Apeliantas teigia, kad minėta išvada nesirėmė skųstą sprendimą priėmusi institucija ir pirmosios instancijos teismas. Pažymi, jog jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis nepasakė, kad tik ką rūkė ir išmetė cigaretę, o tokiu atveju pareigūnai būtų tikrinę jo blaivumą alkotesteriu tik praėjus 15 minučių po jo automobilio sustabdymo. Apeliantas teigia, kad minėta specialisto išvada nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu praėjus 54 minutėms jis buvau blaivas, todėl 8.31 val. jo išpūstame ore turėjo būti užfiksuota leistina alkoholio koncentracija, bet kadangi prieš pat patikrinimą jis rūkė, buvo nustatyta ženkliai didesnė alkoholio koncentracija. Pirmosios instancijos teisme liudytojai R. Ž. ir A. Š. parodė, jog jie alkoholio kvapo nejautė.
6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Alcotest 6810“ instrukcijoje yra nurodyta, kad prieš tikrinant asmenį alkotesteriu, būtina išsiaiškinti ar tiriamasis asmuo nerūkė bent dvi minutes iki patikrinimo pradžios. Liudytojas R. Ž. patvirtino, kad apeliantui nebuvo užduotas klausimas apie rūkimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-12-2013 pasisakyta, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas ir turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teismų praktikoje aiškinama, kad patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, o turi būti imtasi kitų priemonių, nustatančių objektyvią tiesą teisme - pasitelkiami specialistai, atliekamos ekspertizės ar kiti veiksmai. Skunde teigiama, kad tiksliausiai etilo alkoholio kiekis organizme nustatomas atliekant kraujo tyrimą.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių, tačiau jo kaltė visiškai neįrodyta, o skundžiamas nutarimas grindžiamas vien tik prielaidomis. Apelianto nekaltumą patvirtina pakartotinis jo neblaivumo nustatymas ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kurie apelianto fiziologinių girtumo požymių nepastebėjo. Priešingai negu nurodyta skundžiamame nutarime, apeliantas neprisipažino dėl padaryto nusižengimo, savo ranka administracinio nusižengimo protokole parašė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais, gailisi, jog vairavo išgėręs, nes turėjo omenyje, kad gailisi dėl to, kad vairavo po to, kai naktį bare išgėrė nedidelį kiekį alkoholio.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas E. G. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį patrulį ir kartu su juo E. G. sustabdžiusią patrulę, buvo vertinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada Nr. G2019/2018(01). Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
12. Nagrinėjamu atveju, E. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau nepasisako dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
13. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 29 d. apie 08.31 val., pareigūnas R. Ž., patikrinęs automobilį vairavusio E. G. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. 0717938, nustatė 0,58 promilės girtumą (b. l. 11, 15). Taip pat nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 29 d. 9.25 val. paimtame E. G. kraujyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada Nr. T-A4078/2018(l) nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio (b. l. 36). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G2019/2018(01) matyti, kad pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.133 esantį įrašą E. G. alkoholinius gėrimus gėręs naktį ir baigęs gerti iki 2018 m. birželio 29 d. 5 val., todėl jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu 08.31 val. jo neblaivumas buvo eliminacijos fazėje, tad alkoholio koncentracijos kraujyje paskaičiavimui galima pasinaudoti etilo alkoholio eliminacijos greičio koeficientu. Paprastai per vieną valandą alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti nuo 0,l iki 0,25 promilės. Todėl nuo neblaivumo iškvepiamame ore patikrinimo alkotesteriu 08.31val. iki kraujo alkoholio nustatymui paėmimo 09.25 val. (per 54 min.), etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti nuo ir policijos pareigūnų atliekamo E. G. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu Alcotest 7510 metu būti tarp 0,46 ir 0,59 promilės.
14. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, administracinio teisės pažeidimo byloje nekilo prieštaravimų tarp blaivumo patikrinimo alkotesteriu ir atliekant kraujo tyrimą rezultatų (vertinant juos vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada Nr. G2019/2018(01)). Pažymėtina, kad, šiuo atveju, E. G. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi savo iniciatyva, todėl jo medicininei apžiūrai, taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas, tačiau jis kreipėsi per 1 valandą nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, todėl jam atlikta apžiūra atitinka ir minėtų taisyklių 10 punkte numatytą kreipimosi terminą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, E. G. kaltę be abejonių iš dalies patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G2019/2018(01), Nr. T-A4078/2018(1). Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantui apsvaigimo nustatymas alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant alkotesterio instrukciją, nepaneigia jo kaltės. E. G. buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis – tiek intervalas tarp 0,46 ir 0,59 promilės, tiek 0,58 promilių girtumas atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą lengvą neblaivumo laipsnį (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). E. G. kaltei nustatyti neturi reikšmės tai, kiek konkrečiai - 0,46 ar 0,58 promilių girtumo turėdamas jis vairavo. Apelianto skundo teiginiai, kad jis rūkė prieš pat pamatydamas policijos pareigūnus, yra nepagrįsti ir atmestini. E. G. apeliaciniame skunde pateikė savo įvykio versiją, kurios nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno patrulio R. Ž. parodymais, kad jis nejautė, jog automobilis buvo prirūkytas, nes jo parodymai nuoseklūs, nėra duomenų, kad jis būtų suinteresuotas E. G. nepagrįstai apkaltinti. Be to, jo parodymus patvirtina ir tai, kad minėto patikrinimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka blaivumo patikrinimo, atliekant kraujo tyrimą, rezultatus. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantas važiuodamas rūkė ir pastebėjęs policijos pareigūnus pro automobilio langą išmetė cigaretę, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog E. G. 2018 m. balandžio 29 d., apie 08.31 val., būdamas neblaivus (nustatytas 0,58 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę.
15. Apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantas vartojo alkoholį iki 4.00 val., taip pat neduoda pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G2019/2018(01) patikimumu, kadangi joje, sprendžiant, jog jo neblaivumas buvo eliminacijos stadijoje, vertinama, jog apeliantas baigė vartoti alkoholinius gėrimus iki 5.00 val. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnai parodė, jog jo girtumo požymių nepastebėjo, kadangi liudytojas patrulis R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad alkoholio kvapas paskui pasijuto, kai bendravo daugiau, jeigu akys nebūtų paraudusios sunku pasakyti, ar būtų tikrintas blaivumas.
16. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda E. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.
18. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. E. G. buvo paskirta minimali nuobauda. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).
19. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. E. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,58 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Tai, kad nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią ribą, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindu švelninti apelianto teisinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra individualizavęs administracinę atsakomybę, priklausomai nuo nustatyto girtumo laipsnio, todėl papildomai diferencijuoti to paties administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas negali būti padaromas jokia kita kalės forma, tik tyčia. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu.
20. Skiriant nuobaudą taip pat vertinama ir pažeidėjo asmenybė. Nors apeliantas praeityje nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau jis per 2017 m. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (sustabdė automobilį ir stovėjo ant dviračių tako), nuo paskutinės administracinės nuobaudos įvykdymo iki naujo administracinio nusižengimo padarymo nebuvo praėję nė metai, kas parodo, kad E. G. nedaro tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidinėja įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu buvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, tačiau vertinant šią aplinkybę ir kitas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme.
21. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.
22. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o E. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. G. (E. G.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.