- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e2-502-1081/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02671-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Virginija Vainorienė
dalyvaujant ieškovei M. P. ir jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovo V. K. atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Liaučienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui V. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydama neterminuotai apriboti atsakovo V. K. tėvo valdžią jo sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, kad jos ir atsakovo V. K. santuoka buvo nutraukta 2015 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-546-636/2015. Nepilnamečio sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina, tai yra ieškove M. P., jos gyvenamojoje vietoje. Nors santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutikimu, tačiau iš tiesų santuoka nutrūko, nes atsakovas neatsakingai žiūrėjo į savo, kaip sutuoktinio pareigas, netinkamai rūpinosi šeima bei mažamečiu sūnumi. Atsakovas dažnai vartojo alkoholi, buvo nuo jo priklausomas, taip pat vartojo narkotikus. Santuoka su atsakovu galutinai sugriuvo, kai atsakovas prieš ją ėmė naudoti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Atsakovas neišlaikė šeimos, nes neturėjo nuolatinio darbo. Jis dažnai jai meluodavo, jog vyksta į darbą, tačiau kaip vėliau paaiškėdavo jis niekur nebūdavo išvykęs ir jokio darbo nedirbo. Atsakovas tiesiog lėbaudavo ir negrįždavo namo. Kartais, neva išėjęs į darbą, jis negrįždavo į namus parą laiko ir jos neinformuodavo kur yra. Toks atsakovo požiūris į šeimos vertybes neatitiko ne tik jos lūkesčių, tačiau darė neigiamą įtaką sūnaus vystymuisi, nes į šeimos būstą atsakovas grįždavo neblaivus, vartodavo netinkamus žodžius ir elgdavosi amoraliai. Todėl ji ir priėmė sprendimą nutraukti santuokinius ryšius, pakeisti gyvenamąją vietą, kad nepilnametis sūnus augtų saugioje aplinkoje. Gyvenant šeimoje atsakovas V. K. neatliko tėvo pareigų nepilnamečio sūnaus G. atžvilgiu: nesirūpino jo išlaikymu, nesidomėjo jo sveikatos ir emocine būkle. Po santuokos nutraukimo, tai yra 2015 m. kovo mėnesį, atsakovas dingo iš sūnaus G. gyvenimo. Atsakovas V. K. nei karto neaplankė sūnaus, nebendravo, neskambino. Po santuokos nutraukimo atsakovas išlaikymo sūnui nemokėjo ir iki šiol yra skolingas. V. K. nuo 2015 m. kovo mėnesio nei karto nesusisiekė su ja, kad pasidomėtų sūnaus gyvenimu, nesilankė ir nesidomėjo sūnaus ugdymu nei darželyje, nei mokykloje. Mano, kad atsakovui užaugus globos namuose, tėvystės pareigos jam buvo svetimos. Kiek jai žinoma, V. K. prieš keletą metų išvyko iš Lietuvos ir nei karto nebuvo grįžęs. 2015 m. kovo 10 d. teismo sprendimu patvirtintoje ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4. punkte yra įtvirtinta, jog bet kurios šalies teisės dalyvauti sūnaus auklėjime ar bendrauti su sūnumi gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka. V. K. su sūnumi nebendrauja daug metų, sūnus G. tėčio neprisimena, su tėčiu bendrauti nenori. Vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra nutrūkęs, nes atsakovas V. K. neatsakingai žiūrėjo į tėvo pareigas, nelankė ir nebendravo su sūnumi. Nurodė, kad šiuo metu ji yra santuokoje su kitu vyru D. P., su sutuoktiniu G. gerai sutaria, kartais vadina jį tėčiu. Šiuo metu ji kartu su sutuoktiniu augina, prižiūri, auklėja ir išlaiko sūnų G., tokiu būdu G. auga saugioje ir tinkamoje šeimos aplinkoje. Nurodė, kad atsakovas V. K. yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus G. K. priežiūros ir auklėjimo, nesidomi vaiko gyvenimu, vystymuisi ir pasiekimais, todėl daro išvadą, jog V. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, kaip tai yra numatyta CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Taip pat V. K. nenoras bendrauti su nepilnamečiu sūnum, neatsižvelgimas į nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus, nepilnamečio vaiko neišlaikymas ir neprisidėjimas prie vaiko poreikių tenkinimo, nesidomėjimas jo poreikiais įrodo, kad V. K. piktnaudžiauja tėvo valdžia ir tai yra viena iš sąlygų, numatytų CK 3.180 straipsnio 2 dalyje, tėvo valdžiai apriboti. Nurodė, kad V. K. veda priešingą teisei gyvenimo būdą - piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, nesilaiko teisės normų reikalavimų. CK 3.180 str. 4 d. numatyta sąlyga, kuriai esant apribotina tėvo valdžia, tai yra kai tėvas daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu. Atsakovo elgesys - nesirūpinimas vaiku, nenoras bendrauti su vaiku, jo neišlaikymas rodo, kad V. K. gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimu. V. K. vengiant atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti sūnų, nerodant jokio noro bendrauti su vaiku, būnant nusišalinus nuo dalyvavimo vaiko auklėjime ir nesant duomenų, kad padėtis pasikeis, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, prašo teismo atsakovui V. K. neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. K. atžvilgiu.
Atsakovas V. K., kuriam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad V. K. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi, atstovas jam paskirtas teismo iniciatyva, tačiau atsakovas su advokatu nesusiekė, todėl atstovas negali išreikšti jo pozicijos dėl ieškinio. Nepaisant to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, sutinka, kad ieškinio reikalavimai būtų tenkinami.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad siekdamas pateikti objektyvią ir išsamią išvadą dėl ieškovės ieškinyje keliamo reikalavimo, susitiko su nepilnamečiu G. ir išklausė jo nuomonę. Pokalbio eigoje su G. paaiškėjo, kad vaikas savo tėvu laiko ne atsakovą, tačiau mamos (ieškovės) sutuoktinį – D. P.. Viso pokalbio metu G. savo tėvu identifikavo mamos sutuoktinį, kurį pirmiausiai ir įvardijo kaip „tėtį“. G. žinoma, kad jis turi du tėčius, t. y. mamos sutuoktinį D. P. ir V. K., tačiau pasak vaiko jis tėčio V. nepamena, jo nepažįsta, nėra su juo bendravęs ir jokių santykių su tėčiu V. nenori palaikyti, kadangi jau turi savo šeimą, tame tarpe ir tėtį. Atsakovo pozicija šiuo klausimu nežinoma, nes skyrius neturi atsakovo kontaktinių duomenų.
Skyriaus vertinimu iš ieškovės pateiktų duomenų bei nepilnamečio G. K. išsakytos nuomonės, akivaizdu, kad atsakovas iš tiesų yra nusišalinęs nuo savo prigimtinės pareigos rūpintis ir domėtis savo nepilnamečiu sūnumi, teikti jam išlaikymą. Iš nepilnamečio G. K. nuomonės matyti, kad atsakovas, kaip tėvas, sūnaus gyvenime nedalyvauja daugelį metų, kadangi vaikas nepažįsta savo tikrojo tėvo, nepalaiko jokio ryšio su tėvu, todėl traktuotina, kad vaiko ir tėvo nesieja joks tarpusavio emocinis ryšys. Tokio emocinio ryšio praradimą galimai įtakojo pats atsakovas savo pasyviu elgesiu, nusišalindamas nuo savo, kaip tėvo pareigų, savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Nurodė, kad net ieškovei pateikus teismui ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant, kad vis dėl to jo, kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu nebūtų apribota. Todėl atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad atsakovas dėl savo paties kaltų veiksmų leido susiklostyti tokiai situacijai. Tikėtina, kad situacija ateityje ir nepasikeis, todėl atsižvelgiant į išvadoje pateiktus argumentus ir vadovaujantis CK 3.178 straipsnio 2 dalimi, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Skyrius teikia išvadą, kad V. K. neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Šalies argumentai
Ieškovė M. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad į teismą kreipėsi, kad būtų apribotos tėvystės teisės V. K., kadangi jis 10 metų nedalyvauja vaiko gyvenime ir išlaikymo jam neskiria. Kiek jai yra žinoma, V. K. yra išvykęs į užsienį. Santuoką su V. K. nutraukė 2015 metais, tačiau iki santuokos nutraukimo kartu negyveno apie metus laiko. Šiuo metu sūnui G. yra (duomenys neskelbtini), tuo metu kai V. K. paliko šeimą ir nutraukė ryšius, sūnui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Kol gyveno kaip šeima su V. K., jis savo sūnumi nesirūpino, o jos atžvilgiu naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Šeimą pirmas paliko V. K., tačiau neapsikęsdama nuolatinio terorizavimo, iš namų kartu su sūnumi išėjo ir ji pati bei susirado atskirą nuo sutuoktinio būstą. Ikiteisminių tyrimų V. K. atžvilgiu dėl netinkamo jo elgesio nebuvo pradėta, nes ji dėl tokio jo elgesio nesikreipė. Paaiškino, kad gyvenant atskirai, tik kelis kartus V. K. buvo atvykęs ir tai po 1 val. pas savo sūnų, tačiau jis nerodė noro bendrauti su vaiku. Nutraukus santuoką buvo patvirtinta bendravimo su sūnumi ir jo išlaikymo tvarka, tačiau V. K. nesinaudojo bendravimo su sūnumi tvarka ir išlaikymo jam neskyrė. V. K. sūnui nėra dovanojęs jokių dovanų ir daugiau kaip 10 metų nėra buvęs su juo susitikęs. Kiek jai yra žinoma, V. K. šiuo metu gali būti Anglijoje, apie jį jokių žinių nėra buvusi gavusi. Iš buvusio sutuoktinio giminaičių palaiko ryšį su jo seserimi, tačiau iš jos pasakojimo suprato, kad V. K. nebendrauja ir su savo artimais giminaičiais. Nurodė, kad sūnus nepamena tėvo, bet apie jį yra jam pasakojusi. Vaikas nėra išreiškęs noro susitikti su biologiniu tėvu, o tėvu vadina ir laiko jos dabartinį vyrą, kuris ir augina jos sūnų. Nurodė, kad dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo kreipėsi, bet išlaikymas mokamas iš valstybės pinigų, nes V. K. neišlaiko jų bendro vaiko. Paskutinį kartą sūnus tėvą matė dar iki skyrybų, tiksliai nepamena, nes V. K. išvyko ir daugiau nieko apie jį nežino. Ji pati V. K. yra užblokavusi socialiniuose tinkluose, bet jis turi jos telefono numerį, žino kur gyvena, todėl jei norėtų galėtų rasti būdą kaip bendrauti su sūnumi, tačiau jis nebandė susiekti, pati jam nėra buvusi nurodžiusi, kad neleistų bendrauti su sūnumi.
Ieškovės atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad ieškovė sūnų G. K. augina viena, vaiko tėvas V. K. sūnaus gyvenime nedalyvauja nuo 2014 m. Atsakovas vedė asocialų gyvenimo būdą, turėjo priklausomybių, jokio noro bendrauti ir auginti sūnų neturėjo. Ieškovei ištekėjus antrą kartą, jos sūnus dabartinį sutuoktinį vadina tėčiu. Vaikas su biologiniu tėvu susitikti nenori. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo savo sūnui neteikė, buvo kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo, todėl prašo tenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti atsakovo V. K. tėvo valdžią.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad V. K. nusišalino nuo vaiko priežiūros, jo išlaikymo ir nebendrauja su savo sūnumi. Pats atsakovas yra išvykęs, bendravimas su ieškove ir sūnumi yra nutrūkęs dar iki santuokos nutraukimo. Tėvas akivaizdžiai nebendrauja su savo vaiku ir vaikas yra pamiršęs tėvą, dėl to mano, kad yra visi pagrindai tenkinti ieškinį, nes V. K. pasirinko pasyvią poziciją. Galimai dėl jo paties gyvenimo būdo, netinkamo elgesio ar kitų priežasčių, V. K. nerūpi vaikas, neteikia jam išlaikymo, dėl to neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė Agnė Liaučienė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo žinomi, nebuvo gauta duomenų apie jų vaiko teisių pažeidimus, jiems nebuvo teikiamos socialinės paslaugos ir atvejo vadyba. Rengiant išvadą bendravo su vaiku, kuris paaiškino, kad gyvena su mama ir tėčiu D., nurodė, kad turi kitą tėtį, tačiau jo nepažįsta, kiek prisimena visada gyveno su D., o kitam tėčiui nejaučia nieko, nes nėra su juo bendravęs. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir tai, kad atsakovas yra nusišalinęs ir nedalyvauja vaiko gyvenime, sutinka su ieškiniu ir sutinka kad atsakovui V. K. neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant ribojama tėvų valdžia. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, jų veiksmų nuoseklumas bei dedamos pastangos. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. K. yra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepilnamečio vaiko mama yra ieškovė M. P.. M. K. (P.) ir V. K. santuoka buvo nutraukta 2015 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-546-636/2015. Šiuo teismo sprendimu nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su mama M. P., taip pat iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas sūnui G. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Lt (86,89 Eur) iki sūnaus pilnametystės bei nustatyta atsakovo V. K. bendravimo su sūnumi tvarka. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis atsakovas V. K. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, nuo 2020 m. spalio mėnesio yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas V. K. paliko šeimą ir nuo 2015 m., kuomet buvo nutraukta šalių santuoka, nebesirūpina ir nebendrauja su sūnumi, juo nesidomi, neteikia jokio išlaikymo, nesistengė ir nesistengia kurti ryšio su sūnumi G. K., t. y. daugiau kaip devynerius metus yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, bendravimo ir išlaikymo ir tokia situacija jį tenkina. Šalių sūnui G. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, bendraudamas su išvadą teikiančios institucijos atstove nepilnametis G. K. nurodė, jog apie tai, kad turi tėtį V. K. žino, tačiau nėra jo matęs, niekada su juo nėra bendravęs ir nenorėtų su juo bendrauti ateityje, kas patvirtina, kad atsakovas V. K. nutraukus šalių santuoką nepalaikė jokio ryšio su sūnumi, teismo sprendimu nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka nesinaudojo, niekada nereiškė noro susitikti ar bendrauti su sūnumi, tarp atsakovo ir nepilnamečio jo sūnaus nėra jokio emocinio ryšio. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi daug skolinių įsipareigojimų, kurie išieškomi priverstinai, taip pat yra susidaręs daugiau kaip 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui, kas patvirtina, jog atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog atsakovas V. K. faktiškai nuo sūnaus kūdikystės yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus G. K. auginimo, priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, ir duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis bent minimalių pastangų, siekdamas kurti ir išsaugoti ryšį su sūnumi, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros ar, kad turi ketinimų tai daryti ateityje, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas dėl abejingumo, t. y. kaltais veiksmais neįgyvendina tėvo pareigų ir jo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo ir duomenų, leidžiančių manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nėra, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovo V. K. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. K. atžvilgiu.
Atsakovui V. K. neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-546-636/2015, yra išspręstas nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas ir jo gyvenamoji vieta nustatyta su jo mama M. P., taip pat iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus G. K. atžvilgiu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimai nebespręstini, taip pat nėra pagrindo ir inicijuoti civilinę bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nes vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, t. y. mama M. P.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą neskaičiuotinas ir nepriteistinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už atsakovui V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą sudaro 187,50 Eur.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. K. priteistina 187,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.