- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2-645-367/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00116-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė ir AB „Lietuvos draudimas“) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. Š. 3188,32 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir teismo posėdyje (2022-07-27) ieškovės atstovė pilnai palaikydama ieškinio reikalavimus nurodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. Š. ir kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės „Mercedes Benz“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudėjas – M. Š. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalotas jos keleivis užsienietis. Abipusę kaltę vertino draudimas. Draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytą nuostolį ieškovė, kompensuodama nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą (ieškovė atlygino automobilio remonto išlaidas ir dėl sutrukdytos sveikatos sumokėjo išmoką): 2019 m. lapkričio 25 d. išmokėjo 1509,92 Eur išmoką už transporto priemonės remontą; 2021 m. vasario 24 d. išmokėjo 288,59 Eur išmoką už transporto priemonės remontą ir administravimo mokestį; 2021m. balandžio 7 d. išmokėjo 4578,14 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti ir teisininkams. Atsakovas teikė duomenis apie eismo įvykio aplinkybes. Iš (duomenys neskelbtini) buvo gautos nuotraukos ir duomenys apie už eismo įvykį atsakingą asmenį. Gautose eismo įvykyje darytose nuotraukose matėsi, kad apdrausta transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama mokamam keleivių ir krovinių pervežimui. Ant jos buvo reklama apie keleivių pervežimą, nurodytas atsakovo telefono numeris. Pats draudikas įvykio vietoje nebuvo. Atsakovo prašė pateikti duomenis, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad negavo pajamų iš keleivių pervežimo ar reklamą. Atsakovo ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties 1.5.2.2 punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Šią nuostatą draudėjas pažeidė ir nepranešė ieškovei apie tai, kad jos apdrausta transporto priemonė bus naudojama mokamam keleivių pervežimui. Atsakovas (draudėjas) sutarties sudarymo arba galiojimo metu turėjo informuoti ieškovę (draudiką) apie draudimo rizikos padidėjimą, t. y. kad transporto priemonė, nurodyta draudimo sutartyje, bus naudojama mokamam keleivių pervežimui. Draudėjas turėjo pranešti per 3 darbo dienas apie pasikeitusią situaciją. Draudėjo pareigų pažeidimas vyko 4 mėnesius. Draudėjas neatskleidė visų aplinkybių, pažeidė draudimo sutartyje numatytas draudėjo pareigas, todėl ieškovė įgyja teisę prašyti iš draudėjo grąžinti ieškovei iki 50 proc. išmokėtos išmokos. Ieškovė, įvertinusi situaciją, prašo iš atsakovo priteisti 50 proc. draudimo išmokos, t. y. 3188,32 Eur.
II. Atsakovo atsikirtimų argumentai
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kad dėl kilusio eismo įvykio nėra kaltas vien tik jis. Draudimo sutarties sąlygų nepažeidė ir bendrovė reikalavimą grindžia prielaidomis, samprotavimais, o ne konkrečiais duomenimis, kurie galėtų būti pripažinti patikimais ir neginčijamais įrodymais. Užsieniečio valdomos transporto priemonė transporto priemonės „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažiavo iš žiedinės sankryžos ir kliudė jo automobilį „Mercedes Benz Sprinter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykus įvykiui skambino policijai, jie paklausė ar yra sužeistų, nukentėjusiųjų, pasakius, kad ne, tuomet informavo, kad jie neatvyks ir viską (turto apgadinimo klausimus) toliau spręsti per draudimo bendroves. Pats susisiekė su savo draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“ ir pranešė apie šį įvykį, vėliau su draudimo atstove bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, nes prašė užpildyti dokumentus apie įvykį ir ką galėjo tą pateikė. Tuo metu nebuvo jokių žinių iki 2021 m. gegužės 7 d., kol gavo pretenziją dėl išmokėtos išmokos nukentėjusiajam ir skirto regreso grąžinimo draudimo bendrovės naudai, nes yra kalta šalis dėl įvykio. Tuomet pradėjo aiškintis visą situaciją. Vėliau draudimo bendrovė pasiūlė sumokėti mažesnę sumą atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, t. y. 1223,40 eurų, nors nelabai suprato, kodėl būtent tokia suma, kaip ji paskaičiuota ir pan., todėl nesutiko jos mokėti. Taigi, pirma priežastis, kodėl nesutinka su ieškinyje nurodytos sumos grąžinimu yra tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ pripažino, kad tai buvo abipusė kaltė, tokią išvadą padarė remdamasis vairuotojų paaiškinimais. Abipusė kaltė, tačiau nukentėjusiuoju pripažintas tik užsienio pilietis ir keleivis, nors tada tvirtino, kad jiems jokia žala sveikatai nepadaryta, o jis įvardijamas kaip kaltininkas, nors jo mašina taip pat buvo sugadinta. Antra, draudimo bendrovė nurodo, kad pažeidė draudimo sutarties sąlygą 1.5.2.2, nes ant automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės reklama ir kontaktai apie teikiamas paslaugas. Šioje situacijoje neneigia, kad tokios reklaminės iškabos buvo, tačiau tai tik reklama ir tas automobilis tokių paslaugų neteikė. Juo buvo vykstama asmeniniais reikalais, prieššventiniu laikotarpiu aplankyti gimines, draugus ir apsipirkti. Jokių keleivių, kitų liudytojų, kad būtent transporto priemonę naudojo mokam keleivių vežimui nebuvo ir draudimo bendrovė vien reklama ant automobilio remiasi ir teigia, kad pažeidė sutarties sąlygą. Tai yra nelogiška, nes ji turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, o vien reklama ant automobilio, teigianti apie tam tikrų paslaugų galimą teikimą nėra pakankamas įrodymas, tokiose situacijose turi būti ir kitų įrodymų, tokių kaip: liudytojai, „vežami keleiviai“, eismo įvykio deklaracijos pildymas, policijos pareigūnų atvykimas ir įvykio fiksavimas, o tokių įrodymų nėra. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nebuvo numatyta, kad apklijavus automobilį reklaminiais lipdukais didėja draudimo rizika draudėjas apie tai privalo pranešti draudikui, nors šiuo metu bendrovė ir kitos draudimo bendrovės jau taiko didesnę draudimo riziką automobilių naudojamų reklamų paslaugų teikimui ir tokios sąlygos yra numatytos ir Įrašytos draudimų sutartyje (civilinė byla Nr. E2-692-418/2019). AB „Lietuvos draudimas“ parengtoje draudimo sutartyje tokios sąlygos nebuvo, tačiau kiek teko domėtis, kitos bendrovės, pavyzdžiui ADB „Gjensidige“ turi į sutarti įtraukęs tokią sąlygą, todėl tokiu atveju būtų pažeidęs sutarties sąlygą, nors ir nebūtų vežęs keleivių. Tačiau šioje situacijoje įvertinus sudarytos draudimo sutarties sąlygas reklamos ant automobilio neužtenka pripažinti pažeidėju. Trečia, buvo draudimo bendrovės apkaltintas, jog nebendradarbiavo su jais, nors tai visiška netiesa, kadangi iki kol gavo nepagristą pretenziją, darė viską, ką reikėjo ar nurodė bendrovė, kadangi pirmas, iš karto po įvykio kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ pranešdamas apie įvykį ir 2018 m. gruodžio 31 d. bendravo su draudimo atstove R. V. tiek telefonu, tiek el. p. ir kuri jam nurodė viską pateikti į el. p. claim@ld.lt. Taip ir padarė. Jam pretenzija buvo pateikta po įvykio praėjus beveik trejiems metams. Pats prašė medžiagos ir įrodymų apie tariamą draudimo sutarties sąlygos pažeidimą, nes nesuprato, kodėl iš jo reikalaujama regreso žalos atlyginimo, jei nieko blogo nepadarė ir visą informaciją buvo pateikęs, o po pretenzijos gavimo jo paprašė vėl iš naujo pildyti pranešimą apie įvykį, nurodyti aplinkybes ir pan. Atsisakė tai daryti, kadangi praėjo daug laiko ir nenori primiršęs nurodyti ne tokias aplinkybes, dėl ko stipresnioji šalis gali pasinaudoti. Apie padarytas žalas sveikatai sužinojo tik susipažinęs su medžiaga, nors iš karto po įvykio buvo bendrauta su pareigūnais telefonu ir patvirtinta, kad sveikata niekam sutrikdyta nebuvo. Ketvirta, draudimo bendrovė nurodė, kad žalos byla buvo administruojama pagal (duomenys neskelbtini) teisę, o regresinė – pagal Lietuvos teisę, tačiau su žalos bylos sprendimu, aplinkybėmis ir kuo remiantis buvo nustatyti sveikatos sutrikdymai užsieniečiams nesupranta, nes nebuvo informuotas apie sprendimą. Todėl pažymėtina tai, jog jei buvo sutrikdyta sveikata asmenims, tai būtina nustatyti ar būtent tas įvykis buvo priežastis sveikatos sutrikdymui, o gal tai visai nesusiję su minėtu eismo įvykiu ir bandoma pasipelnyti iš draudimo bendrovių nepagrįstai, kadangi pagal atlygintos žalos dalis matyti, kad žala galimai dėl sveikatos sutrikdymo pirmoji dalis buvo atlyginta tik praėjus metams po įvykio, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d., tik po trijų, t. y. 2021 metais. Taigi, nesutinka su ieškinyje nurodytos sumos atlyginimu, kadangi nėra kaltas dėl sutarties pažeidimo, tik pripažįsta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tiek jo, tiek užsieniečio automobilis, kaip supranta jam buvo atlyginta 288,59 eurų turtinė žala, sutiktų tą sumą grąžinti, nes faktas, kad susidūrė ir buvo apgadinti abu automobiliai egzistavo. Aišku lieka nepaaiškinamas dalykas, kodėl jam jokia žala nebuvo atlyginta, jei pripažinta abipusė kaltė, o bendrovė atlygino savarankiškai tik kitos šalies piliečiui, kokiu pagrindu jam priklauso žalos atlyginimas, o jam ne, lieka neatsakytas klausimas iki šiol. Ir pagal dabartinę situaciją atrodo, kad, bet koks sveikatos sutrikdymas/ sužalojimas gali būti „pritemptas“ prie šio įvykio ir galima prašyti atlyginti tariamą įvykio priežastiniame ryšyje su kilusios pasekmėmis atsiradusią žalą, nesiaiškinant įvykių tikrųjų aplinkybių, nors faktas, kad nebuvo niekam sutrikdyta sveikata buvo užfiksuotas kreipiantis į policiją.
Teismo posėdyje atsakovas M. Š. papildomai paaiškino, kad nesupranta dėl ko turi sumokėti draudimui. Iš pradžių viena suma, prašo 20 proc., paskui prašo 50 proc. išmokėtos sumos. Jo asmeninį automobilį eismo įvykio metu netoli (duomenys neskelbtini) vairavo sūnus E. Š.. Su sūnumi važiavo aplankyti gimines, apsipirkti. Yra dirbęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), vairavęs, todėl puikiai žino, kad eismas vyksta kita puse. Žiede pirma juosta važiavo, užsieniečio automobilis iš antros juostos kirto ir norėjo išvažinėti lauk, tada trenkėsi jų automobilis. Žiede greičio nebuvo. Jie nesustojo eismo įvykio vietoje, brūkšelėjo jų automobilį ir nuvažiavo į šalikelę. Tame automobilyje važiavo du žmonės – moteris ir vyras. Atrodo, kad vyras vairavo. Tamsus paros metas buvo. Nesimatė, kad žmogus sužalotas, lakstė aplink automobilį. Niekas nebuvo sužaloti. Visi galėjo tęsti kelionę toliau. Jo automobiliui nusibrėžė sparnas ir buferis. Pačio automobilis didesnis ir stipresnis, tai iš viso nieko nebuvo apgadinta. Skambino į policiją, kadangi nebuvo nukentėjusiųjų liepė pildyti deklaraciją ir policija nevažiavo. Pats manė, kad kito automobilio vairuotojas kaltas, jis sakė, kad tu kaltas. Abu pildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau nei užsienietis, nei patys nepasirašė. Eismo įvykį užregistravo draudime. Kai tik grįžo į Lietuvą pateikė nuotraukas ir deklaraciją draudimui. Automobilis priklauso asmeniškai jam, o ne įmonei. Buvo pirktas kaip keleivinis, nes jeigu krovininis, didesni mokesčiai. Automobilis nebuvo naudojamas mokamam keleivių pervežimui, juo vežė siuntas. Nebuvo keleivio sėdynių, tik priekyje buvo 3 sėdimos vietos. 2018 m. vertėsi mokamu keleivių pervežimu. Įmonė buvo jo ir žmonos vardu. Įmonė turėjo kitus automobilius, kuriais buvo vežami keleiviai, toms mašinoms kiti draudimai buvo. Kur buvo drausti neatsimena. Ant automobilio buvo lipdukas užrašas, kad teikia tokias keleivių vežimo paslaugas, bet ne su tuo automobiliu. Savo automobiliu vežiojo savo įmonės reklamą. Tuo metu nebuvo tokio įstatymo, kad už reklamą reikia mokėti. Ir nemano, kad tai būtų sąžininga. (duomenys neskelbtini) kiti įstatymai. „Lietuvos draudimas” neklausė ar kas nukentėjo ir paskubėjo sumokėti draudimo sumas. Jie patys nusprendė ir sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis, ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas M. Š. 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. buvo apdrausta automobilio „Mercedes Bendz Sprinter 313 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama (Draudimo sutarties 1.5.2.2., 1.5.2.2.), mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovo M. Š. sūnus E. Š., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Bendz Sprinter 313 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta sveikata šios transporto priemonės priekyje sėdėjusiam keleiviui J. A.. Ieškovė atstovui (duomenys neskelbtini) Intereurope AG UK išmokėjo šios paskaičiuotą draudimo išmoką eismo įvykio metu J. A., Lloyds banking Group Plc už padarytą žalą: 2019 m. lapkričio 25 d. – 1509,92 Eur išmoką už transporto priemonės remontą; 2021 m. vasario 24 d. – 288,59 Eur išmoką už transporto priemonės remontą ir administravimo mokestį; 2021 m. balandžio 7 d. – 4578,14 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti ir teisininkams. Ieškovė pateikė atsakovui 2021 m gegužės 7 d. pretenziją dėl išmokėtos išmokos išieškojimo ir dabar reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokos – 3188,32 Eur. Pagrindiniai reikalavimo argumentai yra šie: 1) atsakovas neinformavo ieškovės apie sutarties metu padidėjusią sutartyje numatytą riziką, nes sutarties 1.5.2. punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nebus naudojama 1.5.2.2 punkte nurodytomis sąlygomis – mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų; 2) atsakovas nesikooperavo su ieškove ir nevykdė pareigos pateikti draudikui visą informaciją, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui. Pagal ieškovės nuostatas, atsakovas (draudėja) privalėjo informuoti ieškovę (draudiką) apie draudimo rizikos padidėjimą, kadangi eismo įvykio metu atsakovo automobilis buvo naudojamas mokamam keleivių pervežimui, tačiau atsakovas apie tai draudiko neinformavo. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, draudimo įmoka automobiliui būtų buvusi didesnė, kadangi didesnė rizika. Aplinkybės įrodančios, kad atsakovas pažeidė minėtus sutarties punktus – prie ieškinio pridėta internetinio puslapio Rekvizitai.lt išrašo kopija, kad (duomenys neskelbtini), direktorė D. Š., įmonės aprašymas ir veiklos sritys: keleivių ir siuntų pervežimas (duomenys neskelbtini) bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovės paaiškinimas, kad eismo įvykio metu ant automobilio „Mercedes Bendz Sprinter 313 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užklijuota reklama apie keleivių pervežimą su atsakovo M. Š. telefono numeriu. Be to atsakovas atsisakė po 2021 m. gegužės 7 d. pateikto pranešimo, atsiųsti papildomai informaciją apie išvykos į (duomenys neskelbtini) tikslą, kodėl ant automobilio buvo informacija apie pervežimo paslaugas, ar pervežimo paslaugas teikianti įmonė buvo sudariusi minėto automobilio nuomos arba panaudos ar kitokią su šiuo automobiliu susijusią sutartį.
Atsakovas nesutiko, kad pažeidė minėtą draudimo sutarties sąlygą, t. y. vežė keleivius už atlygį ir nevykdė pareigos pateikti draudikui visą informaciją, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui.
Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusiųjų ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ar sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-43-706/2016, Nr. e3K-3-312/2020). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Tai privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (Civilinio kodekso 6.161 straipsnio 3 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromosiose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalį draudimo įmokų dydžius nustato draudikas.
Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.
Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1dalis įtvirtina imperatyvią pareigą draudėjui sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, tuoj pat apie tai pranešti draudikui. Kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Tai fiduciarinė sutartis t.y. grindžiama jos šalių didžiausio pasitikėjimo principu. Dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-78/2010).
Įvardinti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, nes draudikui gali atsirasti teisė reikalauti iš draudėjo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nustačius, jog sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, jog pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė teigdama, jog atsakovas neinformavo draudiko, kad eismo įvykio metu atsakovo automobilis buvo naudojamas mokamam keleivių pervežimui, nepagrįstas jokiais į bylą pateiktais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Nors ieškovė teigia, kad atsakovo apdrausta transporto priemonė „Mercedes Bendz Sprinter 313 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo naudojama mokamam keleivių pervežimui, nes ant automobilio buvo reklama apie keleivių pervežimą su atsakovo M. Š. telefono numeriu, o šeimai priklausanti bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima keleivių pervežimu, tačiau šis ieškovės argumentas grindžiamas prielaida, o ne konkrečiais duomenimis. Atsakovas neigia eismo įvykio metu naudoję automobilį mokamam keleivių pervežimui ir gavęs pajamų. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu automobiliu „Mercedes Bendz Sprinter 313 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu šeimos nario – sūnaus E. Š., atsakovas pats važiavo kaip keleivis. Atsakovas nurodo, važiavęs asmeniniais reikalais, prieššventiniu laikotarpiu aplankyti gimines, draugus ir apsipirkti. Tvirtino, kad keleivių nevežė ir negalėjo vežti, nes pats automobilis nepritaikytas keleivių vežimui, nes nebuvo keleivio sėdynių, tik priekyje trys sėdimos vietos. Duomenų, kad minėta transporto priemone įvykio metu buvo vežami kiti keleiviai, ar būtų nustatyti asmenys, kurie galėtų patvirtinti šią aplinkybę, ieškovė nepateikė. Atsakovas neginčija, kad ant jo automobilio buvo reklamuojama apie keleivių pervežimą, nurodytas jo asmeninis numeris, šeimai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima keleivių pervežimu, tačiau tai tik reklama, šis automobilis jokių paslaugų neteikė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė teikti papildomus įrodymus apie automobilio naudojimo paskirtį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, kad savaime vien dėl to ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas motyvuoja atsisakymą tuo, kad visą prašomą informaciją buvo pateikęs, o praėjo daug laiko, po trejų metų nenori primiršęs nurodyti ne tokias aplinkybes, dėl ko stipresnioji šalis gali pasinaudoti. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė, jog atsakovas iškart po įvykio pateikė visą prašomą informaciją. Akivaizdu, kad atsakovas bendradarbiavo žalos sureguliavimo procese ir neslėpė informacijos, pateikė po eismo įvykio prašomą medžiagą, sutiko net grąžinti dalį padarytos žalos. Taigi ieškovė nepaneigė ir neįrodė, kad automobilis „Mercedes Bendz Sprinter 313 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo naudojamas komerciniam keleivių pervežimui, todėl iš nustatytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog atsakovas pažeidė sutarties reikalavimus nepranešdamas apie draudimo rizikos padidėjimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja bent viena iš jos ieškinyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pagrįstai reikalauti iš atsakovo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.