Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios F. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo F. G. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, F. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, F. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Iš F. G. priteista 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas N. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl F. G. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284, 286 straipsniuose.

7. Apeliaciniu skundu nuteistoji F. G. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jai paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

8.1. Nuteistoji F. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. F. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas F. G. padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.2. Nuteistoji F. G. išsituokusi, nuo 2019-06-28 niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Nors skunde nuteistoji nurodo, kad ji turi galimybę įsidarbinti, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią skunde nurodytą aplinkybę. Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apeliantės baustumus matyti, kad ji per trejus metus buvo bausta 4 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų nuobaudų suma – 1 332 Eur). Taip pat iš bylos matyti, kad F. G. anksčiau buvo teista 5 kartus, tarp jų ir už sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą. Naujas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė neišnykus teistumui ir praėjus vos metams po to, kai buvo paleista iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (arešto, laisvės atėmimo) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistoji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, ji toliau vykdė tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajai parinko griežčiausias BK 284 ir BK 286 straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą.

8.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 286 straipsnyje – laisvės atėmimas iki 3 metų (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistoji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau daro smurtines nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis nei sankcijose numatytos šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir mano, kad F. G. už jos padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir nuteistosios asmenybę. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą subendrintą 1 metų 3 mėnesių bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas tik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl to švelninti apeliantei paskirtą bausmę nėra pagrindo.

9. F. G. skundu prašo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistoji nuteista už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą ir jai paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo F. G. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistoji anksčiau buvo teista net 5 kartus, tarp jų net du kartus už smurtinius nusikaltimus, anksčiau jai paskirtomis bausmėmis, ne kartą realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jos nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o tai rodo, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį ir, kad F. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistosios F. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. kovo 2 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr)-PT-1524 dėl 90,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino F. G. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji F. G. nedirba, nors yra darbinga, išlaikytinių neturi, jos apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistosios F. G. Valstybės naudai priteisia 90,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutarė:

atmesti nuteistosios F. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistosios F. G. Valstybės naudai 90,00 Eur (devyniasdešimt Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.