Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos nedeklaravusi), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista penkis kartus, paskutinį kartą – Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrintu su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, galutine 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2019-04-11 paleista iš pataisos namų atlikusi bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-06-04, apie 14 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilės girtumas), paėmusi A. Ž. už kojų, pagriovė ją ant grindų ir, laidydama už kojų, ištempė ją nuo buto durų laiptine į lauką, t. y. daugiabučio namo kiemą, kur viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. kitų asmenų akivaizdoje ji gulinčiai ant žemės A. Ž. paėmė už plaukų, juos tempė ir laikydama daužė nukentėjusiosios galvą į žemę bei sudavė nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldama A. Ž. fizinį skausmą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji F. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2020-06-04, apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilės girtumas), sulaikoma padariusi nusikalstamą veiką aktyviais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, teisėtai vykdančiam jam pavestas pareigas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Nerijui Grigorevičiui, t. y. įkando pareigūnui į kairės rankos dilbį, padarydama kairio dilbio suspaudimą, pasireiškusį įkandimo žymėmis, sukėlusiu jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji F. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

2020-06-11 nutarimu A. Ž. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Arūnas Balčiūnas parodė, kad 2020-06-04 dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką kartu su vyresniuoju tyrėju Nerijumi Grigorevičiumi. 14 val. 55 min. buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gatvėje moteris sumušė moterį, daužė jos galvą į sieną, spardė, nukentėjusiajai kraujuoja galva. Pagal pranešimą, mušusi moteris nuėjo į laiptinę, liudininkai žino kur gyvena. Atvykus į įvykio vietą, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo ant šaligatvio bortelio sėdinčią moterį, kuri elgėsi neadekvačiai: šaukė, keikėsi. Priėjęs prie moters pastebėjo, kad jos veidas išsitepęs krauju. Paklausta, kas jai nutiko, moteris rėkė, kad ją sumušė. Atvyko medikai, apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nustatyta, kad tai A. Ž., kuriai nustatytas 2,61 promilės girtumas. Dėl savo būsenos A. Ž. apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo. Toliau aiškindamasis įvykio aplinkybes jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą apklausti kaimynų, galėjusių matyti įvykį. Telefonu bendravo su pranešėja O., kuri ir pranešė apie minėtą įvykį. Ši paaiškino mačiusi, kaip moteris spardė kitą gulinčią moterį. Liudytojos teigimu, toks moters elgesys sukėlė jai pasipiktinimą. Pabendravus su liudytojais ir nustačius, kad A. Ž. sumušė F. G., priimtas sprendimas sulaikyti įtariamąją. Priėjus prie F. G., ši pradėjo sakyti, kad jie neturi teisės jos sulaikyti. Tada ji pakilo nuo suolo ir bandė pasišalinti į savo namus, ėjo link namo laiptinės. Tada buvo panaudota fizinė prievarta, t. y. „griežta rankos kontrolė“. Sulaikoma moteris pradėjo priešintis, o šalia buvęs jos sugyventinis pradėjo juos, t. y. policijos pareigūnus įžeidinėti ir jiems grasinti. Vyrui buvo paaiškinta, kad netrukdytų ir atsitrauktų, kad būtų galima sulaikyti jo sugyventinę. Jis nereagavo ir toliau juos keikė. Tuo metu F. G. pradėjo priešintis, bandė išvengti sulaikymo, standino rankas. Tuomet buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Dedant antrankius, jis stovėjo įtariamajai iš dešinės, o jo kolega – iš kairės. Uždėjus antrankius pamatė ant kolegos kairės rankos dilbio įkandimo žymę. Liudytojas parodė girdėjęs kolegą Nerijų Grigorevičių sakant F. G.: “žiūrėk, ką tu man padarei“. Iš pradžių įtariamąją pasodino į tarnybinį automobilį, po to sulaikė ir jos sugyventinį, nes šis ir toliau juos įžeidinėjo bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Liudytojas paaiškino nematęs, kada F. G. šuo įkando kolegai, tik vėliau, grįžus į policijos komisariatą, kolega jam parodė ir šuns įkandimo žymę ant kojos (1 t., b. l. 77–80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. N. parodė, kad F. G. yra jos kaimynė, gyvenanti aukštu virš jos. Su ja būna konfliktų, nes su sugyventiniu jie dažnai girtauja ir triukšmauja. 2020-06-04 dieną ji buvo lauke prie savo namo, sėdėjo ant suolo priešais namą su kitomis kaimynėmis. Staiga išgirdo triukšmą, riksmus ir pamatė, kaip jos girta kaimynė F. G. ištempia kažkokią kitą moterį iš laiptinės, tik nepastebėjo, už kurios vietos buvo ją suėmusi. Tada F. G. parvertė tą moterį ant žemės ir spardė ją gulinčią. Kiek kartų ir kur jai spyrė, tikrai nepasakys, nes neskaičiavo, mušama moteris šaukė. Liudytojos teigimu, visi namo kaimynai girdėjo tą triukšmą, buvo kraupu žiūrėti, kaip F. G. kitų asmenų akivaizdoje mušė tą moterį. Ji nemačiusi, ar mušama moteris kraujavo. Ji norėjusi skambinti policijai, bet iš to išgąsčio nežinojusi, kaip tai padaryti. Jos manymu, kiti žmonės iškvietė pareigūnus, šie atvyko greitai. Toks įžūlus ir žiaurus F. G. elgesys ją papiktino. Viskas įvyko labai greitai, o paskui F. G. nustojo moterį mušti ir nuėjusi atsistojo atokiau sumuštos moters, tuo tarpu nukentėjusioji gulėjo ant žemės, netoli įėjimo į laiptinę. Atvykę pareigūnai ar kiti žmonės padėjo sumuštai moteriai atsikelti nuo žemės (1 t., b. l. 89–92).

Iš 2020-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 701/2020 (04) matyti, kad: 1. Nerijui Grigorevičiui padaryti sužalojimai: kąstinė žaizda kairėje blauzdoje ir kairio dilbio suspaudimas, pasireiškęs įkandimo žymėmis; 2. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje; 3. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; 4. Nerijui Grigorevičiui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymius sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo, patikros sertifikato kopijos matyti, kad 2020-06-04 nustatytas girtumas: 15 val. 00 min. – F. G. 2,44 promilės, 15 val. 5 min. – A. Ž. 2,61 promilės (1 t., b. l. 93–96).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismo posėdžio metu duotus F. G. parodymus ir aukščiau išvardintus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog šių įrodymų pakanka apkaltinamajai išvadai padaryti, jog 2020-06-04, apie 14 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje F. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilės girtumas), paėmusi A. Ž. už kojų, pargriovė ją ant grindų ir, laikydama už kojų, ištempė ją pro buto duris į laiptinę ir į lauką, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, kur kitų asmenų akivaizdoje gulinčiai ant žemės A. Ž. suėmė už plaukų, juos tempė ir laikydama daužė nukentėjusiosios galvą į žemę bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė ir kiemas neabejotinai pripažintini viešąja vieta. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi minėti veiksmai viešoje vietoje sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamosios F. G. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie kaltinamosios veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Be to, įvertinus teismo posėdžio metu duotus F. G. parodymus ir aukščiau išvardintus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog šių įrodymų pakanka apkaltinamajai išvadai padaryti, jog 2020-06-04, apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme F. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilės girtumas), sulaikoma padariusi nusikalstamą veiką aktyviais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, teisėtai vykdančiam jam pavestas pareigas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Nerijui Grigorevičiui, t. y. įkando į kairės rankos dilbį, padarydama pareigūnui kairio dilbio suspaudimą, pasireiškusį įkandimo žymėmis, sukėlusį jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai aptvirtina aplinkybę, jog F. G. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno Nerijaus Grigorevičiaus sveikata, pripažintina, kad kaltinamosios veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

Dėl bausmių skyrimo.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikaltimų atžvilgiu pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiejų nusikaltimų atžvilgiu pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamoji kelis tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji F. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos tyčinės, baigtos. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – teista penkis kartus už įvairius nusikaltimus, iš jų už sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, paskirtas terminuoto laisvės atėmimo bei arešto bausmes atlikusi, teistumai neišnykę. Paskutinį kartą F. G. nuteista 2015-02-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Kaltinamoji 2019-04-11 paleista iš pataisos namų atlikus bausmę. Taigi, nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė praėjus kiek daugiau nei metams, kuomet buvo paleista iš pataisos namų atlikusi bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad tai nėra atsitiktinio pobūdžio nusikalstamos veikos, šios aplinkybės F. G. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jos nenorą laikytis įstatymų, jos polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, polinkį smurtauti prieš žmogų, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamoji išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios bausmės nesulaikė jos nuo nusikalstamų veikų darymo, toliau daro nusikalstamas veikas, kurios yra smurtinio pobūdžio. F. G. per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta vieną kartą, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Kaltinamoji nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jos psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai F. G. už padarytas BK 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnio sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už straipsnių sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir kaltinamajai skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimą, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas F. G. laikiname sulaikyme nuo 2020-06-04 15 val. 20 min. iki 2020-06-05 14 val. 22 min. (1 para) išbūtas laikas (1 t., b. l. 121–122, 128–129).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenės) 2020-06-05 nutarimais F. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (1 t., b. l. 150–151, 153–154).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Nerijus Grigorevičius pateikė civilinį ieškinį kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš F. G. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2020-10-22 nutarimu Nerijus Grigorevičius pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 60).

Teismo posėdžio metu Nerijus Grigorevičius civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų – įkandimo patyrė daug nepatogumų: iškart po įvykio vyko į VšĮ „Mažeikių ligoninę“, kur buvo paskiepytas nuo kraujo užkrėtimo, vėliau teko registruotis apžiūrai VšĮ „Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“ infektologo konsultacijai, teko dalyvauti atliekant ekspertizę dėl tinkamumo toliau atlikti tarnybą, pateikti skysčių mėginius, ateityje vėl vyks atlikti pakartotinius tyrimus. Taip pat patyrė ir fizinį skausmą, nes sukąstą ranką skaudėjo apie 3-4 savaites, įkandimas buvo giluminis, liko kraujosruvos, ilgą laiką buvo patinimas, kas šiek tiek ribojo judesius, tačiau nedarbingumo laikotarpio neprašė dėl darbuotojų stokos darbovietėje. Neigiamas emocijas nurodė išgyvenęs ir dėl visuomenės perdėto susidomėjimo šiuo įvykiu. Nukentėjusysis pareiškė priimantis kaltinamosios atsiprašymą teismo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu (1 t., b. l. 57–58).

Kaltinamoji F. G. su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiojo Nerijaus Grigorevičiaus nurodytą patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, patirtus nepatogumus dėl darbinės veiklos, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, nukentėjusiojo Nerijaus Grigorevičiaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji A. Ž. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 215 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

F. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti F. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti F. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kaltinamajai F. G. 2020 m. birželio 5 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nerijaus Grigorevičiaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš F. G. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą Nerijui Grigorevičiui, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Išaiškinti F. G., kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdo pataisos įstaigos. Laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.