Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė A. B. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo įrengti vėdinimo sistemą. Buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, kuris buvo koreguojamas pagal poreikius. Dalies darbų neliko, dalis prisidėjo ir dėl to tarp šalių ginčo nekilo. Dėl paties reikalavimo teisėtumo, pateiktos sąskaitos ginčo nėra. Atsakovas ir atsiliepimuose neginčija sumos, tik nurodo, kad yra defektai ar tai neatlikti darbai, ar dar kažkas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nors atsakovas dar birželio mėnesį juos žadėjo pateikti. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovui pasirašyti darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas apžiūrėti darbų į objektą neatvykdavo, pasirašyti akto nepavyko ne dėl kokių nors defektų, o dėl to, kad atsakovas neatvykdavo susitikti. Tą patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas, kuris patvirtina, jog atsakovas buvo kviečiamas atvykti priimti darbus. Atsakovas jokių pretenzijų neteikė, jų neteikė ir galutinis užsakovas, kuriam darbai atlikti. Kas liečia grotas, tai atsakovas atliko fasado darbus, priėmė atliktus darbus be grotų ir uždėjo fasadą, nereikšdamas ieškovui jokių pretenzijų. Mano, kad reikalavimas dėl grotų yra deklaratyvus. Siekį atsiskaityti įrodo atsakovo siųstas š. m. balandžio 25 d. laiškas, kuriame nurodo, kad su ieškovu atsiskaitys birželio mėnesį. Tuo laišku atsakovas patvirtino pareigą atsiskaityti su ieškovu, tačiau ieškovas atsiskaitymo, kad ir dalinio, nesulaukė. Nebuvo jokio reikalavimo dėl grotų ar dar kažko. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog ieškinys nepagrįstas dėl kažkokių tai defektų, tačiau neginčija sąskaitoje nurodytos skolos sumos bei fakto, priešieškinio nepateikė. Į bylą yra pateikti duomenys iš rekvizitai.lt apie sumažėjusį darbuotojų skaičių, taip pat iš finansinių duomenų matyti, apie atsakovo galimą nemokumo būseną. Tai leidžia manyti, kad atsakovas neatsiskaito dėl finansinių sunkumų, bet ne dėl realių pretenzijų ieškovo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Ž. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad techniniame projekte buvo numatytos lauko grotos, aptarė kaip atrodys. Susitikimo metu su užsakovu L. Z. nusprendė, kad perforuotas fasadas yra nebloga alternatyva lauko grotom, kuris užtikrina vėdinimo sistemos veikimą ir nekeičia fasado išvaizdos. Grotos buvo išbrauktos iš sąmatos. Piniginiai reikalai buvo tvarkomi su atsakovu. Atsakovas buvo informuotas apie tai. Darbų atlikimo eigoje dalis darbų prisideda, dalis atkrenta, todėl sunku atsekti, bet kai siuntė bendrą sąskaitą atsakovui, tai detaliai surašė, kas prisidėjo, o kas atsiėmė. Visi darbai atliekami pagal techninį projektą. Techninio projekto korekcijos pagal faktines aplinkybes buvo derinamos objekte tiek su autoriumi, tiek su atsakovu. Pokyčiai buvo neesminiai, todėl buvo derinami vietoje. Darbo projektas nebuvo rengtas. Su atsakovu tarėsi tik dėl rangos darbų, projektavimo darbai neįėjo į susitarimą. Tai yra užsakovo sprendimas, atlikinėti darbo projektą, ar ne. Iki ieškinio pateikimo jokių pretenzijų iš užsakovo L. Z. ar atsakovo negavo. Visa išpildančioji dokumentacija būtų pateikta pasirašius aktą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas UAB „V.“ 2023 m. liepos 14 d. el. laišku kreipėsi į ieškovą MB „O.“ dėl vėdinimo sistemos ir vėdinimo įrenginio komercinio pasiūlymo pateikimo. Ieškovas el. laišku 2023 m. liepos 20 d. išsiuntė komercinį pasiūlymą atsakovui. Po atliktų korekcijų atsakovas patvirtino ieškovo 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktą komercinį pasiūlymą, jį priėmė ir suderino rangos darbų atlikimo eigą, terminus ir atsiskaitymą su ieškovu už atliktus rangos darbus ir įrenginius. Ieškovas už faktiškai atliktus vėdinimo sistemos įrengimo darbus objekte adresu(duomenys neskelbtini), išrašė galutinę PVM sąskaitą faktūrą ir pateikė ją apmokėti atsakovui el. paštu, tame pačiame laiške patikslindamas pirminę sąmatą bei nurodydamas, jog likusi mokėtina suma, išminusavus avansinius mokėjimus, yra 5149,37 Eur. Taip pat ieškovas 2024 m. vasario 28 d. el. paštu atsakovą informavo apie 2024 m. kovo 1 d. susitikimą objekte dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Atsakovas minėtą susitikimą paprašė perkelti į 2024 m. kovo 4 d., tačiau į susitikimą neatvyko, darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė ir galutinai už atliktus darbus neatsiskaitė. Pateiktų darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymą ir neatsiskaitymą su ieškovu atsakovas grindžia ieškovo atliktų darbų trūkumais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).

CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis yra dvišalė, abi šalis sieja priešpriešinės teisės ir pareigos. Rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą savo rizika ir perduoti darbo rezultatą bei teisė gauti atlyginimą, užsakovo pareiga yra priimti rezultatą ir už jį atlyginti. Rangos sutartis taip pat priskirtina atlygintinių sutarčių rūšiai – darbų atlikimas būtinai susijęs su atsiskaitymu. Įstatymas imperatyviai nenumato reikalavimo rangos sutarties formai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine forma, tiek žodžiu, todėl šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2000).

Nors iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, šiuo atveju šalys rašytinės rangos sutarties nebuvo pasirašiusios, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šalys susitarė esminių sutarties sąlygų pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, t. y. pasiūlymo atlikti susitartus darbus, kuriuos turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumo – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas).

Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl neatsiskaitymo už atliktus. Atsakovas pripažino, kad ieškovas atliko statybos rangos darbus, tačiau darbai esą atlikti su defektais, be dokumentacijos, todėl atsakovas sustabdė savo prievolės atsiskaityti vykdymą.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas ginčo objekte atliko statybos rangos, t. y. vėdinimo sistemos įrengimo darbus ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Ginčo, kad darbai yra atlikti, nėra.

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo poziciją dėl neapmokėtų darbų grindė nustatytais darbų trūkumais ir teigė, kad visos pretenzijos dėl to ieškovui buvo reiškiamos žodžiu, o jei buvo raštu, tai siųsta elektroniniu laišku, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas tarėsi su atsakovu dėl susitikimo, el. paštu atsakovui siuntė laišką dėl susitikimo objekte ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Ieškovas sutartą dieną (2024 m. kovo 4 d.) buvo atvykęs į objektą, tačiau atsakovas neatvyko ir minėto akto nepasirašė.

Kaip minėta, atsakovas atsisakymą atsiskaityti su ieškovu grindžia tuo, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, kad darbai atlikti su trūkumais. Įrodymų, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas būtų reiškęs ieškovui kokias nors pretenzijas dėl darbų trūkumų, nurodęs darbų trūkumus ir prašęs juos taisyti, atsakovas nepateikė.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbai yra nebaigti, yra kilęs ginčas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, defektų ir neatitikimų, kurie bus pateikti bylos medžiagoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas jokių papildomų dokumentų ar įrodymų dėl nebaigtų darbų, atliktų darbų kokybės, defektų ir neatitikimų nepateikė. Atsakovui paprašius duoti laiko pateikti įrodymus dėl netinkamų darbų atlikimo ir pasiruošti bylos nagrinėjimui, buvo paskirtas antras parengiamasis posėdis, tačiau atsakovas teismui jokių įrodymų nepateikė. Atsakovui keletą kartų buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatą, tačiau atsakovas atsisakė.