Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-369/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-07
Bylos Nr.
2K-369/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Viktoras Aidukas, Rimantas Baumilas (pran.)
Nuteistasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-369/2008Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.18.10., 2.1.7.4.4., 2.6.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimt dviem paroms. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. N. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartis, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendis pakeistas, nustatant, kad neteisėtai išmokėti atlyginimai sudaro 5332,50 Lt sumą, o nepagrįstai išmokėti komandiruotpinigiai sudaro 10 877,50 Lt sumą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo dydžio, būtent:

būdamas UAB „Pramoninės konstrukcijos“, registruotos Šiaulių mieste, Serbentų g. 222, įmonės kodas 4587819 (registracijos Nr. AB 03-19), administracijos vadovas – direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2003 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais, išmokėdamas bendrovės darbuotojams 9652,50 Lt darbo užmokesčio, neįformino jo apskaitos dokumentais, t. y. neišrašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščių bei kasos išlaidų orderių ir neužfiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje;

pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (2003 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 135 redakcija) l punktą, pagal kurį tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje, nuo 2003 m. kovo 26 d. iki lapkričio 25 d. surašydamas įsakymus „Dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę" ir žinodamas, kad jie į komandiruotes realiai nevyks, bei savo parašu patvirtindamas atlyginimų (komandiruočių) išmokėjimo žiniaraščius tariamai buvusiems komandiruotėse bendrovės darbuotojams, nepagrįstai išmokėjo 13 520 Lt komandiruotpinigių; taip V. N. 2003 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l punktą, kuriame nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 straipsnį, kuriame nurodoma, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, bei nuo 2003 m. kovo 26 d. iki lapkričio 25 d. įmonės darbuotojams nepagrįstai išmokėdamas 13 520 Lt komandiruotpinigių, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Pramoninės konstrukcijos“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Pramoninės konstrukcijos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo dydžio už 2003 metus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendis pakeistas, nustatant, kad neteisėtai išmokėti atlyginimai sudaro 5332,50 Lt sumą, o nepagrįstai išmokėti komandiruotpinigiai sudaro 10 877,50 Lt sumą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. N. kasaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Nuteistasis nurodo, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Padarydamas išvadą, kad buhalterinėje apskaitoje kaip darbo užmokestis neįvertinta suma, nurodyta 2004 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. 5-4/17 prieduose Nr. 4, 5 ir 6 esančiuose dokumentuose grafoje „Priedas“, teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistės R. Rymienės parodymų, žiniaraščių ir liudytojų įmonės darbuotojų parodymų apie gautą darbo užmokestį. Padarydamas išvadą, kad netinkamai buhalterinėje apskaitoje įvertinta komandiruotpinigių suma yra 10 877,50 Lt, teismas išsamiai neištyrė byloje surinktų įrodymų. Nuteistojo manymu, apklausiant liudytojus įmonės darbuotojus buvo laikomasi požiūrio, kad vieną dieną trunkanti komandiruotė nelaikytina tokia, už kurią turėtų būti mokami komandiruotpinigiai. Apskaičiuojant netinkamai buhalterinėje apskaitoje įvertintą komandiruotpinigių sumą 2007 m. gegužės 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-2072 (06) laikytasi to paties požiūrio. Šis požiūris grindžiamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 10 punktu, pagal kurį komandiruotpinigiai neskaičiuojami, jei komandiruotė trunka vieną dieną. Vis dėlto iš 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarka 10 punkto nuostatų darytina priešinga išvada, kad komandiruotpinigiai skaičiuotini ir tada, kai komandiruotė tetrunka vieną dieną. Apklausiama teisme specialistė R. Rymienė be papildomo pasirengimo negalėjo paaiškinti šių dviejų teisės normų santykio ir kategoriškai atsisakė laikytis ekspertizės akte išdėstytos pozicijos. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas, nuteistojo nuomone, turėjo papildomai apklausti liudytojus įmonės darbuotojus dėl komandiruočių, trukusių vieną dieną, ir tik tada daryti išvadas dėl netinkamai buhalterinėje apskaitoje įvertintų komandiruotpinigių, kaip pinigų sumos dydžio, tačiau to nepadarė.

V. N. mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažino jį kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nenustatęs šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – nusikalstamos veikos pasekmių ir jo tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką. Tiek iš BK 222 straipsnio 1 dalies, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 28 punkto, tiek iš pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutarties Nr. 2K-265/2006 matyti, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje išvardintos pasekmės yra alternatyvios, todėl įrodinėtinomis aplinkybėmis gali būti kiekviena iš jų. Iš 2007 m. gegužės 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-2072 (06) išvadų, kasatoriaus nuomone, matyti, kad jo veika jokių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių nesukėlė. Priešingą išvadą teismas padarė vien dėl to, kad jis pažeidė buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes ne visi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai sukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius. Apie tai liudija aplinkybė, kad atsakomybė už buhalterinės apskaitos pažeidimus yra numatyta ir administraciniuose įstatymuose, ir tai, kad administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus taikymas nesiejamas su veikos pasekmėmis, o administracinė ir baudžiamoji atsakomybė tarpusavyje atskiriamos pagal tai, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Nuteistasis pripažįsta, kad ne visada sugebėdavo tinkamai kontroliuoti darbuotojų komandiruočių laiką, tačiau neigia, kad mokėdamas algas darbuotojams veikė tyčia, siekdamas sutrukdyti visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą ar nuosavą kapitalą. Įmonė buvo tik pradedanti dirbti, su visais darbuotojais buvo susitarta, kad bus mokama minimali valstybės nustatyta alga, o vėliau jie gaudavo žymiai didesnes algas ir tai buvo įvertinama įmonės apskaitoje. Pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kuriais grindė savo išvadą, kad kaltinime nurodytą veiką jis padarė veikdamas tyčia.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartį pakeisti, pašalinti iš nuosprendyje ir nutartyje išdėstyto kaltinimo jo dalį, pagal kurią V. N. nuteistas už apgaulingą UAB „Pramoninės konstrukcijos“ buhalterinės apskaitos tvarkymą nepagrįstai išmokant komandiruotpinigius, ir šią bylos dalį nutraukti, o klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už šią veiką perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Prokuroras sutinka su kasacinio skundo motyvu, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas V. N. kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo už tai, kad jis pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus išmokėdamas komandiruotpinigius įmonės darbuotojams. Prokuroras nurodo, kad pagal tyrimą byloje atlikusios ekspertės parodymus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai išmokant komandiruotpinigius išties nesukėlė jokių baudžiamajame įstatyme nurodytų pasekmių. Įvertinus tai, nuteistojo V. N. veika – buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai išmokant įmonės darbuotojams komandiruotpinigius – turėtų būti vertinama pagal administracinius įstatymus. Ši teismo klaida yra susijusi su baudžiamojo, o ne su baudžiamojo proceso įstatymo taikymu, todėl taisytina kasacinio teismo neperduodant bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroro manymu, kiti nuteistojo kasacinio skundo motyvai yra nepagrįsti. Kasacinio skundo motyvas, kad buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai išmokant darbo užmokestį įmonės darbuotojams nesukėlė jokių baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių, nepagrįstas, nes jis prieštarauja tyrimus byloje atlikusių specialistės ir ekspertės parodymams. Nuteistojo aiškinimas, kad atlikdamas kaltinime nurodytas veikas jis veikė ne tyčia, paneigiamas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad preliminarias paskyras dėl būsimų atlyginimų savo kompiuteriu parengdavo pats V. N. ir pasirašytinai supažindindavo su jomis įmonės darbuotojus. 2003 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais jis tokių paskyrų neparengė, o atėjus pinigų mokėjimo metui, jokių žiniaraščių ar algalapių nepildė ir nepateikė jų įmonės darbuotojams pasirašyti. Dalį neįtrauktų į jokią apskaitą grynųjų pinigų įnešdavo į kasą, bet liepdavo kasininkei jų neužpajamuoti ir panaudoti išmokant algas, neįvertinant to atitinkamuose apskaitos registruose. Apie tokią atlyginimų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką V. N. neinformavo apskaitos tvarkymo paslaugas teikusios įmonės, nepateikė jai mokėjimo žiniaraščių ir išlaidų orderių, taip nuslėpdamas duomenis apie tikrąją įmonės finansinę būklę, piniginių lėšų likučius, cirkuliaciją ir išlaidavimą, dėl to apskaitos paslaugas teikianti įmonė neteisingai apskaičiavo mokesčius į valstybės biudžetą, atsirado alternatyvios BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas V. N. veiką dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų išmokant įmonės darbuotojams darbo užmokestį teisingai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras pažymi, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, nuosprendžio nustatomojoje dalyje atliko tam tikras korekcijas, kurios nekeičia esminių aplinkybių ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui, o atmesdamas didžiąją dalį nuteistojo apeliacinio skundo motyvų pateikė motyvuotas išvadas, todėl nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų

Panaikindamas nuosprendį ar nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, kasacinės instancijos teismas nutartyje privalo nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti ar ištirti iš naujo nagrinėjant bylą teisme. BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, t. y. kasacinės instancijos teismo nurodymai turi būti įvykdyti. Iš bylos duomenų matyti, kad, naikindamas apeliacinės instancijos teismo ankstesnę nutartį, kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turi būti pašalinti įrodymų tyrimo bei jų vertinimo pažeidimai, proceso numatytomis priemonėmis pašalinti prieštaravimai ir abejonės dėl bylos duomenų ir tik po to priimtas sprendimas dėl kaltinimo pateiktos nusikalstamos veikos (T. 5, b. l. 253–256). Tačiau iš apeliacinio teismo priimtos nutarties (T. 5, b. l. 385–389), kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pakeitus tik kaltinime nurodytas sumas, jas sumažinus, matyti, kad iš dalies liko neįvykdyta kasacinio teismo nutartis. Joje, be kita ko, pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai nurodė, jog dauguma liudytojų (P. U., E. E. ir kiti) nevyko į komandiruotes, nes to teismo protokoluose nebuvo užfiksuota, be to, teismai besąlygiškai rėmėsi specialistės išvadomis, kuriose ji vertino nuteistojo ir liudytojų parodymus, nors tokie vertinimai viršijo jos kompetencijos ribas. Šie klausimai apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, antrą kartą nagrinėjant bylą, nebuvo tirti ir skundžiamojoje nutartyje neaptarti. Teismas tik sumažino kaltinimo pateiktas sumas dėl atlyginimų ir komandiruočių išmokėjimo, išbraukdamas liudytojams, kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, išmokėtas sumas, tačiau prieštaravimų tarp pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų ir kitos bylos medžiagos nepašalino. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu, pašalindamas iš kaltinimo dalį išmokėtų sumų, papildomai neapklausus liudytojų, vadovavosi BPK straipsnyje nustatytais reikalavimais išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, negalima. Be to, apeliacinės instancijos teismas ir vėl rėmėsi tomis pačiomis specialisčių išvadomis, taip pat specialisčių apklausos protokolais bei vadovavosi apeliacinės instancijos teisme paskirtos 2007 m. gegužės 23 d. buhalterinės ekspertizės išvadomis, nors tiek specialisčių, tiek ekspertizės akto išvados (T. 5, b. l. 289–321) nėra kategoriškos. Ekspertizės aktu nenustatyta, ar pagal priedus Nr. 4, 5, 6 prie specialisto išvados buvo išmokėtas UAB „Pramoninės konstrukcijos“ darbuotojams atlyginimas (arba kitas išmokėjimas), ar tokiu būdu darbuotojai buvo supažindinami su galimu papildomu atlyginimu mėnesio pabaigoje (T. 5, b. l. 295, 315), nes šiuose prieduose nurodytos sumos yra mažesnės nei Atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiuose už 2003 m. rugsėjo – spalio mėnesiais priskaičiuotos sumos, o ar jos įtrauktos į priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą kaip pagrindinio atlyginimo arba kaip priedo dalis, arba buvo darbuotojams išmokėta, tačiau apskaitoje neatvaizduota – ekspertė nenustatė ( T. 5, b. l. 300). Šiuo klausimu ekspertė konstatuoja, kad, „jeigu pagal minėtus priedus darbuotojams buvo priskaičiuotos ir išmokėtos juose nurodytos sumos, kurios bendrovės apskaitoje neatvaizduotos, tai UAB „Pramoninės konstrukcijos“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6.2 straipsnio reikalavimų, nes į apskaitą neįtraukė darbuotojams pinigų apskaičiavimo ir išmokėjimo operacijos“ (T. 5, b. l. 303). Matyti, kad šiuo atveju ekspertė daro tik prielaidą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiuo ekspertizės aktu ir vadovaudamasis tik tų liudytojų parodymais, kurie apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme arba kurių parodymai buvo paskelbti, konstatavo, kad „buhalterinė apskaita išmokėtai bendrovės darbuotojams pinigų sumai (pagal priedus 4,5,6 – 5332,50 Lt) nebuvo vedama, t. y. buhalterinės apskaitos nebuvo, ką nurodė teismo posėdyje apklaustos specialistės ir ekspertė ir kas buvo nurodyta ekspertizės akte Nr. 11-2072(06)“. Tokią išvadą teismas padarė net neanalizavęs tų liudytojų parodymų, nekvietęs jų į teismą naujai apklausai, nepašalinęs prieštaravimų tarp jų parodymų, nutartyje nenurodė kokia dalimi rėmėsi ekspertizės išvadomis (pirmiau minėta, kai kurios buhalterinės ekspertizės išvados nėra kategoriškos, remiamasi prielaidomis) ir ar jos (ekspertizės išvados) buvo patvirtintos bylos proceso metu surinktais įrodymais, nes teismas privalo pagrįsti savo sprendimus tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teismo posėdyje. Teismas privalo visapusiškai išsiaiškinti tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius nuteistąjį įrodymus, patikrinti jo gynybos versijas ir jas motyvuotai arba atmesti, arba patenkinti. Iš teismo paminėtų liudytojų, kurių parodymais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, apklausos protokolų (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje) matyti, kad liudytojai buvo apklausinėjami tik apie tai, ar gavo atitinkamas sumas, kurios nurodytos minėtuose prieduose Nr. 4, 5, 6, ir ar tai jų parašai buvo šiuose prieduose, tačiau nesiaiškinta, kokias jie sumas gavo 2003 metų rugsėjo – spalio mėnesiais pagal atlyginimų priskaičiavimų žiniaraščius, ar šios sumos, nurodytos prieduose, žiniaraštyje atsispindėjo ar ne (tai buvo konstatuota ekspertizės akte), ar buvo išmokėtos papildomai. Tik tada teismas galėjo padaryti kategorišką išvadą, kad bendrovėje šioms sumoms nebuvo išrašyti atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai. Esant tokioms aplinkybėms, negalima besąlygiškai teigti, kad buhalterinių dokumentų išmokant darbuotojams atlyginimus pagal minėtus priedus už 2003 metų rugsėjo – spalio mėnesius bendrovėje „Pramoninės konstrukcijos“ nebuvo, ir todėl negalima teigti, kad V. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 21 d. nutartyje buvo abejojama, kad, neatlikus įmonės veiklos patikrinimo už visus 2003 metus bei neįvertinus jos turto, galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų bei įvertinti turto už 2003 metus. Šis klausimas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, praktiškai nebuvo nagrinėjamas, apsiribota tik tuo, kad buvo užduotas klausimas skiriant ekspertizę: „Ar pagal buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo – nuo 2003 m. vasario 12 iki 2003 m. gruodžio 1 d. – galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus už 2003 metus, kaip tai yra nustatyta 2004 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje?“(T. 5, b. l. 275), tačiau ekspertizė į šį klausimą atsakė, kad „likus mėnesiui iki finansinių metų pabaigos, specialisto išvadoje galėjo būti padaryta išvada apie bendrovės ūkinių–finansinių operacijų atvaizdavimo apskaitoje tinkamumą ir pilnumą 2003 m. vasario 12 d. – 2003 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu bei daryti prielaidą, kad, jeigu iki 2003 m. finansinės atskaitomybės sudarymo nustatyti pažeidimai nebus ištaisyti, rezultatus iš dalies (ne)galima bus nustatyti“ ( T. 5, b. l. 314, 320). Taigi matyti, kad ir šiuo klausimu ekspertizės akto išvadoje buvo padaryta tik prielaida. Apklausiant ekspertes teismo posėdyje, taip pat nieko nepaaiškėjo.

Iš apeliacinio teismo nutarties (T. 5, b. l. 387) matyti, kad dėl komandiruočių nepagrįsto apmokėjimo teismas vadovavosi buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11-2072(06) išvada, liudytojų parodymais, specialistės R. Rymienės parodymais ir nustatė, kad V. N. ir šiuo atveju apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies buvo negalima nustatyti bendrovės „Pramoninės konstrukcijos“ ūkinės–finansinės veiklos, turto ir nuosavo kapitalo dydžio už 2003 metus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta šią ekspertizę atlikusi ekspertė L. Bortkevič parodė, kad dėl išmokėtų komandiruotpinigių galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, tik juos reikia patikslinti (T. 5, b. l. 341–342); reiškia tokiu atveju, dėl komandiruočių nepagrįsto apmokėjimo, nėra BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių, tai pažymėjo ir prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą ir prašė klaidas, padarytas skaičiuojant ir išmokant darbuotojams komandiruotpinigius, vertinti pagal administracinės atsakomybės taikymo už apskaitos taisyklių pažeidimą kriterijus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl nustatė ne visus nusikalstamos veikos požymius, būtinus teisingam veikos kvalifikavimui. Tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui priimti teisingą nuosprendį.

Kasacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti, nes Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta galimybė, nagrinėjant bylą kasacinę tvarką, ištaisyti padarytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus – apklausti liudytojus, skirti ekspertizes ir pan., t. y. spręsti klausimus dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ar dėl asmens pripažinimo kaltu. Todėl apeliacines apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti įvykdyti visi ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutarties nurodymai, pašalinti įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimai ir po to priimtas tinkamas sprendimas dėl kaltinimų V. N.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Olegas FedosiukasViktoras AidukasRimantas Baumilas