Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys S. D., G. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir R. D. (buvusi pavardė K.) 2010 m. lapkričio 5 d. susilaukė sūnaus P. T.. R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas N. T., nepilnamečio sūnaus P. T. tėvas su sūnaus mama ir palikėja R. D. negyveno nuo 2015 m. Santuoka tarp S. D. ir R. D. sudaryta (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo S. D. po R. D. mirties 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarę A. K. su pareiškimu dėl paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų išdavimo, tačiau nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimo laiku negalėjo, nes nėra vaiko atstovas pagal įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-157-838/2019 pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, G. K. ir P. K. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Dėl bylos sustabdymo

Suinteresuoti asmenys pateikė prašymą bylos nagrinėjimą stabdyti, kadangi jų nuomone, nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-157-838/2019 ir Nr. e2YT-262-965/2019 yra susijusios taip, jog civilinėje byloje Nr. e2-157-838/2019 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią civilinei bylai Nr. e2YT-262-965/2019, kadangi tenkinus suinteresuotų asmenų ieškinio reikalavimą ir teismo sprendimu atskyrus nepilnametį vaiką nuo tėvo, bus pagrindas spręsti, jog pareiškėjas N. T. neturi pagrindo priimti palikimo vaiko vardu ir jį tvarkyti, o tokią teisę turės teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas. Pareiškėjo atstovas posėdžio metu prašymą palaikė, prašė bylą stabdyti, kol bus išspręstas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvui.

Susipažinus su Lietuvos Teismų Informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-157-838/2019 dar neišnagrinėta. Teismo posėdis byloje paskirtas 2019 m. rugsėjo 18 d.

Teismas pažymi, kad 2018 m. birželio 19 d. nutartimi bylos dėl termino atnaujino ir teismo leidimo išdavimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-157-838/2019. Teismo iniciatyva 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, nustačius, kad ginčo laikotarpiu nepilanmečio vaiko laikinąja globėja paskirta jo močiutė G. K..

Teismo vertinimu nepilnamečio vaiko P. T. materialiniai interesai negali būti neapibrėžti ir neužtikrinti pakankamai ilgą laiką dėl tarp šalių užsitęsusių teisminių ginčų.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko paveldėto turto, taip pat teisių, susijusių su nepilnamečiui priklausančiu turtu, įgyvendinimas užtrunka nepagrįstai ilgai ir neatitinka geriausių vaiko interesų, prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas, pareiškimo išsprendimas galimas ir kitu, įstatymui neprieštaraujančiu, būdu.

Dėl vaiko atstovo pagal įstatymą

Teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai).

CK 3.190 straipsnis numato, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju teisė turtą tvarkyti uzufrukto teise priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis šiuo metu yra teisėtas nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas ir turi teisę nepilnamečio sūnaus vardu, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po sūnaus motinos R. D. mirties. Pažymėtina ir tai, kad ginčas civilinėje byloje Nr. e2-3137-838/2018 vyksta būtent dėl nepilnamečio vaiko P. T. atskyrimo nuo tėvo, globėjo paskyrimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. AD1- 1240 Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo likusiam be tėvų globos vaikui P. T., nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2018 m. gegužės 16 d., laikinąja nepilnamečio vaiko globėja paskirta jo senelė G. K.. 2019 m. birželio 10 d. sprendimu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo nustatyta, kad pritarta tęsti nepilnamečio vaiko P. T. laikinąją globą G. K. šeimoje. Byloje nepateikta duomenų, kad globa suinteresuotam asmeniui G. K. nustatyta pažeidžiant įstatymo ir Vaiko globos organizavimo nuostatų reikalavimus (CPK 178 straispnis).

CK 3.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

Šiuo atveju vaiko laikino globėjo teisės suteiktos suinteresuotam asmeniui G. K., o pareiškėjas, šiuo metu, kol byloje sprendžiamas klausimas, nėra vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl neturi reikalavimo teisės reikšti pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Būtent suinteresuotas asmuo G. K. turi visas teises atstovauti nepilnamečio globotinio interesams. Kol bus išspręstas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvui ar vaiko atskyrimo nuo tėvo klausimas, manytina, jog laikinoji globėja šiuo metu geriausiai atstovautų nepilnamečio vaiko interesams ir užtikrintų jo turtinių tesių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad vaiko globėja tik atliks palikimo priėmimą vaiko vardu ir bus jo turto administratore, visa nuosavybė bus įregistruota vaiko vardu, turtu bus galima disponuoti tik gavus teismo leidimą.

Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis), taip pat siekdamas apsaugoti jo materialinius interesus, išiena už pareiškimo reikalavimo ribų ir nustato, kad suinteresuotas asmuo G. K. turi teisę reikšti reikalavimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko P. T. vardu.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tik 2018 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suinteresuotas asmuo G. K. paskirta nepilnamečio vaiko P. T. laikinąją globėja. Pažymėtina ir tai, kad vaiko globėja paskirta močiutė G. K. kreipėsi į įnstituciją, teikiančią išvadą, su prašymu išduoti jai pažymą, kad ji galėtu kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą vaiko vardu išdavimo, tačiau institucija jai nurodė, jog tokią pažymą galės išduoti tik tuomet, kai ji teismo sprendimu bus paskirta vaiko globėja. Dėl šių priežasčių vaiko globėga G. K. anksčiau nesikreipė dėl palikimo įforminimo, dėl ko įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas minėtą terminą palikimui priimti atnaujinti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog aplaidumo ar nerūpestingumo vaiko globėjos G. K. veiksmuose nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis dėl termino praleidimo. Nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į teismą su prašymu dėl leidimo priimti palikimą mirusios nepilnamečio vaiko motinos vardu, vaiko globėja G. K. elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, jos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo spėta laiku realizuoti nepilnamečio vaiko teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, institucija, teikianti išvadą, prašymui neprieštarauja, nėra duomenų, kad paskesnės eilės įpėdiniai būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, vaiko globėjos G. K. prašymas, pareikštas teismo posėdžio metu, tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po R. D. mirties, nepilnamečio vaiko P. T. vardu priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Byloje taip pat pateiktas prašymas išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko P. T. vardu, atsiradusį po palikėjos R. D. mirties.

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 582 straipsnio 4 dalies nuostata nustato, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, numatančias, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė sutinka, kad vaiko globėja G. K., kaip vaiko atstovė pagal įstatymą, priimtų palikimą nepilnamečio P. T. vardu. Byloje nėra duomenų, kad R. D. palikimas būtų apsunkintas kreditoriniais reikalavimais.

Pagal teismų formuojamą praktiką, pripažįstama, jog sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, būtina nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme. Teismo vertinimu toks palikimo pagal apyrašą priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nors ir nėra duomenų, kad palikimas būtų apsunkintas kreditorių reikalavimais, tačiau visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas įstatyminei vaiko atstovei – laikinajai globėjai G. K. nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (CK CK 5.53, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą vaiko globėja G. K. su pareiškimu privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, 582 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo N. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo atmesti.

Atnaujinti P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išduoti teismo leidimą suinteresuotam asmeniui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio vaiko P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jam tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po motinos R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui G. K., kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.