- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- AN2-24-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00326-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas E. N. skundas dėl skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r.PK Reagavimo skyriaus viršininko 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. N. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r.PK Reagavimo skyriaus viršininko 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 375 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 18 d. 23.35 val. (duomenys neskelbtinti)., vairavo automobilį OPEL VECTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.49 prom. etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. N. prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus AVPK Švenčionių rajono PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-1735-2018 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį – jo atžvilgiu administracinę bylą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti. Nepanaikinus nutarimo ir nutarties - pakeisti 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus AVPK Švenčionių rajono PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-1735-2018 ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, sumažinti paskirtą baudą.
3. Nurodo, kad neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pripažino, kad Švenčionių r. sav., Kuklių k., pro atidarytą automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langą stūmė sugedusią transporto priemonę būdamas neblaivus į šalikelę, kad ji netrukdytų eismui. Tą darė prie automobilio naktį stovėjusio asmens - A. V. prašymu ir įvertinęs situaciją, kad šioje vietoje naktį palikta transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, kurio metu gali nukentėti ne tik kitos transporto priemonės, bet ir žmonės, kadangi automobilis stovėjo kaimo žvyruoto kelio važiuojamojoje dalyje. Kartu buvę asmenys - A. V. ir V. L., taip pat stūmė transporto priemonę į šalikelę, tik jie tai darė stumdami paėmę už automobilio variklio dangčio. Tuo metu, kai buvo stumiamas automobilis, jis nebuvo užvestas, jis nesėdėjo už automobilio vairo, o jį stūmė atsirėmęs į automobilio dureles su pravertu langu, ir kai reikėjo pateisinti automobilį - uždėdavo vieną ranką ant automobilio vairo. Taip automobilis buvo pastumtas tik kelis metrus. Jis nesutinka su tuo, kad tuo metu jo atlikti automobilio stūmimo veiksmai buvo pripažinti automobilio vairavimu.
4. Teigia, kad toks jo veiksmų kvalifikavimas neatitinka vyraujančios teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėje byloje Nr. N1-413/2007), kuri buvo suformuluota esant senajai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau tekste SEAKĮ) redakcijai, kai šiame įstatyme vairavimo sąvoka iš viso nebuvo apibrėžta ir tuo metu buvo remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir SEAKĮ 2 straipsnio 82 punktui, apibrėžus kas yra laikoma transporto priemonės vairavimu ir 2 straipsnio 91 dalyje nurodžius koks asmuo yra laikomas transporto priemonės vairuotoju, iš esmės pasikeitė ir teismų praktika šios kategorijos bylose.
5. Kasacinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 2AT-30-699/2017 aiškiai nurodė, kad siekiant asmenį, vairavusį automobilį, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad toks asmuo sąmoningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo viešajame eisme ir yra kaltas dėl šio pažeidimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus šaltinis - automobilis - važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Šiuo atveju automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobiliu aikštelėje, siekiant perstumti automobili iš vienos stovėjimo vietos į kita, nelaikytinas vairavimu, važiavimu automobiliu, o asmuo, kuris jį stūmė, nėra automobilio vairuotojas, dalyvaujantis viešajame eisme. Kadangi jo stumiamas automobilis pro atidarytą langą taip pat buvo neužvestu varikliu, tą patvirtino liudytojai A. V., V. L., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39873-18 apklausti liudytojai policijos pareigūnai - O. P. ir V. J., tas matyti ir iš policijos pareigūnų užfiksuoto vaizdo įrašo, O. P. tarnybinio pranešimo, jis tuo metu vairuojama transporto priemone nevažiavo, o stovėjo prie jos, tai laikoma, kad pats automobilis nedalyvavo viešajame eisme, o jis jo nevairavo.
6. Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad paskirti bausmė yra per griežta ir neproporcinga jo padarytai veikai. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl to, kad jo tiesioginis darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, tai yra pagrindinis jo ir visos jo šeimos pajamų šaltinis. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nukentės visa šeima, nepilnametis neįgalus sūnus M. N.. Darbdavys UAB „“ yra pateikęs charakteristiką, iš kurios matyti, kad tokį darbą dirba nuo 2015 metų, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Be to, jo šeima yra paėmusi iš Luminor banko kreditą būstui, o žmona M. N. neturi vairuotojo pažymėjimo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo veiksmų kvalifikavimu bei paskirta nuobauda.
9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn privalu nustatyti, kad asmuo 1) vairavo transporto priemonę 2) transporto priemonės vairuotojas tai darė būdamas neblaivus. Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad įvykio vakarą E. N. buvo neblaivus, tai jis pripažino tiek administracinio nutarimo surašymo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio priemonės stūmimas negali būti prilyginamas vairavimui ANK 422 straipsnio 5 dalies prasme.
10. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėties požymį – vairavimą, todėl nepagrįstai pripažino, kad E. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi matyti, kad vienas iš vairavimo požymių yra buvimas transporto priemonės viduje. Nagrinėjamu atveju, E. N. transporto priemonės OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje nebuvo, o stūmė automobilį ir suko jo vairą iš išorės.
11. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėje byloje Nr. N1-413/2007), kuri buvo suformuluota esant senajai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau tekste SEAKĮ) redakcijai, kai šiame įstatyme vairavimo sąvoka iš viso nebuvo apibrėžta ir tuo metu buvo remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir SEAKĮ 2 straipsnio 82 dalimi, apibrėžus kas yra laikoma transporto priemonės vairavimu ir 2 straipsnio 91 dalyje nurodžius koks asmuo yra laikomas transporto priemonės vairuotoju, iš esmės pasikeitė ir teismų praktika šios kategorijos bylose.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 25 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-30-699/2017 suformavo naują vairavimo sąvokos išaiškinimą, kuriame konstatavo, kad automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus šaltinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Kasacinio teismo nagrinėjamu atveju, automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobilių aikštelėje, siekiant perstumti automobilį iš vienos stovėjimo vietos į kitą, nelaikytinas vairavimu, važiavimu automobiliu, o asmuo, kuris jį stūmė, nėra automobilio vairuotojas, dalyvaujantis viešajame eisme.
13. Iš administracinio nusižengimo bylos, taip pat nutrauktos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-39873-18 duomenų matyti, kad E. N. stūmė neužvestą automobilį, kuris buvo tuščiu kuro baku ir apskritai negalėjo važiuoti. Tokiu būdu, nebūdamas automobilio viduje, jį stūmė ir laikė vairą tuo tikslu, kad automobilį būtų galima patraukti nuo važiuojamosios kelio dalies labiau į šalikelę. Tokie apelianto veiksmai negali būti laikomi kaip siekis dalyvauti viešajame eisme, būnant neblaiviam naudotis transporto priemone. Nors apeliantas automobilį stūmė ne automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau tai nereiškia, kad negalima vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vairavimo sąvoka, kadangi E. N. savo veiksmai nesiekė dalyvauti viešajame eisme, nebuvo automobilio vairuotojas SAEKĮ prasme. Šią poziciją taip pat patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 92-ANR_N-1735-2018 nurodyta pažeidimo esmė, kurioje konstatuota, kad E. N. vairavimas pasireiškė tuo, kad jis valdė transporto priemonę, valingai atlikdamas veiksmus, dėl kurių transporto priemonė judėjo. Vadovaujantis tokiu nutarime pateiktu vairavimo išaiškinimu, administracinėn atsakomybėn būtų reikėję patraukti ne tik E. N., bet ir kitus asmenis stūmusius automobilį. Taigi akivaizdu, jog toks vairavimo sąvokos aiškinimas yra per platus, todėl juo vadovautis nėra pagrindo. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neužvesto automobilio stūmimo negalima pripažinti vairavimu, todėl E. N. veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio – vairavimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs tai, kad E. N. veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nenagrinės apeliacinio skundo argumentų, susijusius su paskirta nuobauda. Panaikinus skundžiamus sprendimus ir nutraukus administracinę teiseną E. N., pagrindo spręsti dėl bausmės paskyrimo teisėtumo nėra, kadangi asmuo laikomas nenubaustu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-1735-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną E. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.