Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-27-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
AN2-27-493/2019
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00191-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Advokatai
Justas Čobotas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-27-493/2019Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00191-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. spalio 26 d. nutarimo V. J. (toliau – V. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – perkančioji organizacija) vadove, neteisėtai pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose įtvirtinta išimtimi, kur nustatyta, jog įsigyjant teisines paslaugas galima nesivadovauti VPĮ, 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. JUR001363/26-362-(7.7) (toliau – teisinių paslaugų sutartis), kurios pagrindu perkančiajai organizacijai gali būti teikiamos teisinės paslaugos, kurių įsigijimui privalo būti vykdomos viešojo pirkimo procedūros, nustatytos VPĮ. Minėtame administracinio nusižengimo protokole buvo konstatuota, jog tokiais savo veiksmais, V. J. pažeidė VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu pagal ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo nutraukta.

Šalies argumentai

2. Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. J. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Viešųjų pirkimų tarnyba atliko perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, susijusių su VPĮ 6 straipsnio 4 punkte numatytos išimties taikymu, pagrįstumo vertinimą ir 2018 m. kovo 27 d. surašė Pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-472, kurioje nustatė, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. perkančioji organizacija sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. JUR001363/26-362-(7.7), taikydama VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nustatytą išimtį, kuria remiantis VPĮ reikalavimai gali būti netaikomi išimtinai teisinėms paslaugoms įsigyti atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese, taip pat teikiant teisines konsultacijas, kurios yra reikalingos minėtiems veiksmams ar esant požymių, kad klausimas gali būti nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Viešųjų pirkimų tarnybai įvertinus minėtą teisinių paslaugų sutartį nustatyta, kad jos nuostatomis buvo praplėsta VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčių taikymo sritis, o būtent teisinių paslaugų sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad „Šia sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigoja Kliento žodiniu ar rašytiniu pavedimu teikti Klientui teisines paslaugas: 1.1.1.konsultuoti Klientą visais teisės klausimais, kurie Klientui kyla jo veikloje; 1.1.2. rengti įvairius teisinę reikšmę turinčius dokumentus (įsakymus, instrukcijas, taisykles, darbo sutartis, civilines sutartis ir kt.), atlikti Kliento parengtų teisinę reikšmę turinčių dokumentų teisinį vertinimą, rengti kitokio pobūdžio dokumentus (komentarus, apžvalgas, straipsnius ir kt.);1.1.4. teikti teisines paslaugas derantis dėl įvairaus pobūdžio sutarčių sudarymo, jas sudarant bei vykdant; 1.1.5. teikti kitas teisines bei su jomis susijusias paslaugas“. Kartu su teisinių paslaugų teikimo sutartimi Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pateiktas sutarties priedas, kuriame nurodomos teikiamos paslaugos, patenkančios į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto taikymo sritį, tačiau nei pačioje sutartyje, nei minėtame jos priede nėra įtvirtinta, kad teisinės paslaugos bus teikiamos tik priede nurodyta apimtimi, dėl ko tarnyba nustatė, jog priedas neapribojo galimybės perkančiajai organizacijai pagal teisinių paslaugų sutartį įsigyti teisines paslaugas, kurios yra nurodytos sutarties 1.1 punkte. To pasekoje tarnyba konstatavo, kad sutarties 1.1.1., 1.1.2., 1.1.4. ir 1.1.5. punktuose nurodytos teisinės paslaugos nepatenka į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčių taikymo sritį, todėl minėtoms teisinėms paslaugoms įsigyti privalėjo būti vykdomas viešasis pirkimas VPĮ nustatyta tvarka.

2.2. Skundu pažymima, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, jog V. J., būdama perkančiosios organizacijos vadove, neteisėtai pasinaudodama VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose įtvirtinta išimtimi, 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią perkančiajai organizacijai gali būti teikiamos ir tos teisinės paslaugos, kurių įsigijimui privalo būti vykdomos viešojo pirkimo procedūros, nustatytos VPĮ. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą taip padarydama ANK 184 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2.3. Apeliantė taip pat nurodo, jog skundžiamas teismo nutarimas yra nemotyvuotas, jame išdėstyti argumentai nepagrindžia nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Priimdamas nutarimą teismas netinkamai vertino administracinio nusižengimo bylos dokumentus, o kai kurių nevertino visiškai, taip pažeisdamas ANK 567 straipsnio ir ANK 569 straipsnio nuostatas. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog teisinių paslaugų sutarties priede yra nurodytos teisinės paslaugos, patenkančios į minėtą VPĮ išimtį, tačiau nei priede, nei sutartyje nesant įtvirtintų nuostatų, kurios nurodytų, kad teisinės paslaugos teikiamos tik priede nurodyta apimtimi, yra teisiškai nereikšminga. Skundu atkreipiamas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimą nevertino to, jog neaiški aplinkybė, kada teisinių paslaugų sutarties priedas buvo sudarytas, kadangi jame nėra nurodyta sudarymo data ir nėra galimybės įvertinti ar apskritai priedas buvo pasirašytas sutarties sudarymo metu, nes pačioje sutartyje nėra pažymėta, kad sutartis turi priedą.

2.4. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad būtina įvertinti tikrus sutarties šalių tikslus, sudarant minėtą sutartį. Apeliantė teigia, kad būtent V. J., kaip perkančiosios organizacijos vadovės, veiksmai tiek Viešųjų pirkimų tarnybai atliekant teisinių paslaugų sutarties vertinimą, tiek ir po vertinimo išvados, kurioje konstatuoti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, priėmimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sudarant minėtą sutartį buvo siekiama sudaryti galimybę įsigyti sutartyje įtvirtintas teisines paslaugas, netaikant konkurencingos viešiesiems pirkimams taikomos procedūros. Dėl to buvo pažeista VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostata. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neįvertino bylos aplinkybių, kurios pagrindžia šalių valią sudarant sutartį, tačiau ir klaidingai bei nepagrįstai konstatavo, kad perkančiajai organizacijai buvo suteiktos tik sutarties priede numatytos teisinės paslaugos.

2.5. Apeliantės teigimu, jai konstatavus, kad sudarant teisinių paslaugų teikimo sutartį buvo neteisėtai pasinaudota VPĮ 6 straipsnio 4 punkte nurodyta išimtimi ir rekomendavus sutartį nutraukti, perkančioji organizacija vietoje sutarties nutraukimo pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo nustatė sutarties ir jos priedo taikymo ribas. Šio papildomo susitarimo pasirašymas, kuriuo siaurinamos teikiamų paslaugų ribos, pasak apeliantės, rodo, kad perkančioji organizacija sutinka, jog iš pat pradžių V. J. pasirašyta sutartis apėmė ir tas paslaugas, kurios nepatenką į VPĮ 6 straipsnio 4 punkte nurodytą išimtį ir dėl kurių turėjo būti vykdytos viešojo pirkimo procedūros. Skunde nurodoma, kad papildomo susitarimo sudarymas parodo, jog sutarties ir jos priedo nuostatos leidžia sutartį vykdyti visa apimtimi ir tik papildomas susitarimas galėjo apriboti sutarties taikymą. Skunde teigiama, jog minėtą papildomą susitarimą teismas vertino netinkamai.

2.6. Skundu pažymima, jog net jei ir nebūtų nustatyta, kad pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį faktiškai yra teikiamos ir į VPĮ 6 straipsnio 4 punkte nurodytą išimtį nepatenkančios paslaugos, tai nereikštų, jog V. J. nepadarė jai inkriminuojamo pažeidimo, kadangi tai nepaneigtų fakto, jog perkančiosios organizacijos vadovė pasirašė sutartį, pagal kurią perkančiajai organizacijai gali būti teikiamos ir tos teisinės paslaugos, kurios turi būti įsigyjamos tik vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurios yra nustatytos VPĮ ir būtent tai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose suponuoja VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą.

Atsiliepimas

3. Nesutikdamas su Viešųjų pirkimų tarnybos apeliaciniu skundu V. J. atstovas advokatas Justas Čobotas pateikė atsiliepimą, prašydamas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė teisingas išvadas, jog V. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

7. Apeliantė skunde nurodo, kad teisinių paslaugų sutarties 1.1.1., 1.1.2., 1.1.4. ir 1.1.5. punktuose nurodytos teisinės paslaugos nepatenka į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčių taikymo sritį, todėl minėtoms teisinėms paslaugoms įsigyti privalėjo būti vykdomas viešasis pirkimas VPĮ nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtos teisinės paslaugos nepatenka į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose numatytą taikymo sritį, tačiau pažymi, jog teisinių paslaugų sutartis pateikta su priedu, kurio iv punkte nurodyta, jog paslaugos teikėjas – advokatų profesinė bendrija J.I.P.J., atstovaujama advokatės J. J., įsipareigoja teikti klientui – Druskininkų savivaldybės administracijai paslaugas, susijusias su atstovavimu arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose, o taip pat susijusias su teisinėmis konsultacijomis, reikalingomis rengiantis šiame punkte nurodytiems veiksmams arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Būtent šios aukščiau išvardintos aplinkybės yra kaip išimtis, numatyta VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose, kuomet VPĮ reikalavimai netaikomi įgijant tokio pobūdžio teisines paslaugas. Be to, V. J. į bylą yra pateikusi papildomą susitarimą, kuriame nurodyta, jog minėtu susitarimu patvirtinama, kad šalys, žinodamos VPĮ reikalavimus, teisinių paslaugų sutartimi susitarė tik dėl įstatymo išimtyje (VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiai) nurodytų teisinių paslaugų, o paslaugos, nurodytos sutarties 1.1.1., 1.1.2., 1.1.4. ir 1.1.5. punktuose neteikiamos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad minėtame VPĮ straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtina ne perkančiosios organizacijos pasirinkimo (diskrecijos) teisę pirkti ne pagal VPĮ, o imperatyviai (įgyvendindamas Europos Sąjungos teisę) eliminuoja numatytų prekių ir paslaugų pirkimus iš VPĮ reguliavimo sferos, todėl perkančioji organizacija turi vienintelę galimybę (pareigą) teisines paslaugas, kurios yra susijusios su ginčų sprendimu teisme ar arbitraže, taip pat įskaitant ir potencialių ginčų sprendimą, pirkti rinkoje įprastais būdais, pavyzdžiui, kreipiantis tiesiogiai į konkretų tiekėją. VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytoms teisinėms paslaugoms pirkti VPĮ netaikomas, perkančiosios organizacijos šias paslaugas perka sudarydamos paslaugų teikimo sutartis, besivadovaudamos steigimo dokumentais ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK). Remdamasis tuo kas išdėstyta, taip pat aplinkybe, jog nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad Druskininkų savivaldybės administracija siekė, kad jai buvo suteiktos teisinės paslaugos, nurodytos sutarties 1.1.1., 1.1.2., 1.1.4. ir 1.1.5. punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. J., pasirašydama minėtą teisinių paslaugų sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą. Minėta nuostata nurodo, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie būtų susiję su pirkimų planavimu ir inkriminuotu pažeidimu. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad minėto straipsnio nuostatos buvo pažeistos pasirašant sutartį, tačiau ne planuojant pirkimą, todėl netgi hipotetiškai VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatos negalėjo būti pažeistos. Apygardos teismas konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tais atvejais, kai nėra nustatyta, kad asmuo pažeidė VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, jis negali būti baudžiamas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.

9. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog teisinių paslaugų sutarties priede yra nurodytos teisinės paslaugos, patenkančios į minėtą VPĮ išimtį, tačiau nei priede, nei sutartyje nesant įtvirtintų nuostatų, kurios nurodytų, kad teisinės paslaugos teikiamos tik priede nurodyta apimtimi, yra teisiškai nereikšminga. Skundu apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą nevertino to, jog neaiški aplinkybė, kada teisinių paslaugų sutarties priedas buvo sudarytas, kadangi jame nėra nurodyta sudarymo data ir nėra galimybės įvertinti ar apskritai priedas buvo pasirašytas sutarties sudarymo metu, nes pačioje sutartyje nėra pažymėta, kad sutartis turi priedą. Apeliacinės instancijos teismas tokį Viešųjų pirkimų tarnybos skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Ta aplinkybė, jog teisinių paslaugų sutartyje nebuvo nurodyta, kad sutartis turi priedą, nesudaro pagrindo teigti, jog priedas buvo pasirašytas vėliau, kadangi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, apibrėžiant kas turi būti nurodyta pateikiant teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, nėra nustatyta, kad minėtame sutarties išraše turi būti nurodytas ir sutarties priedų pateikimo faktas. Teismas vertina, kad perkančiajai organizacijai buvo suteiktos tik sutarties priede apibrėžtos teisinės paslaugos, kadangi nėra pateikta įrodymų, prieštaraujančių šiai aplinkybei, o apeliantės teiginys, kad Druskininkų savivaldybės administracijai buvo suteikiamos paslaugos nepatenkančios į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose numatytas nuostatas, yra teisiškai nepagrįsta prielaida.

10. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas ne tik kad neįvertino bylos aplinkybių, kurios pagrindžia šalių valią sudarant sutartį, tačiau ir klaidingai bei nepagrįstai konstatavo, kad perkančiajai organizacijai buvo suteiktos tik sutarties priede numatytos teisinės paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas būtent ir pasisakė dėl būtinumo įvertinti tikrus sutarties šalių tikslus sudarant sutartį. Savo išvadą teismas grindė remdamasis Konstitucinio Teismo praktika, kurioje pasisakoma, jog dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 ir 5 dalys), taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo gali pasireikšti kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliekamų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos vykdant sutartį ir kt. Pagal įstatymo nuostatą šios aplinkybės gali turėti įtakos aiškinant sutarties sąlygas, t. y. sprendžiant dėl fakto, ką reiškia konkreti sutarties nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-684/2018). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tikrosios sutarties šalių valios rėmėsi į bylą pateikta teisinių paslaugų suvestine, kurioje aiškiai matyti, kad suteiktos teisinės paslaugos buvo tik sutarties priede numatytoms teisinėms paslaugoms. Kaip jau ir aukščiau paminėta, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog apeliantės prielaida nesant konkrečių įrodymų, kad galimai buvo suteiktos kitos teisinės paslaugos, nepatenkančios į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytas išimtis, nėra ir negali būti pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo padarymą. Į bylą pateiktas susitarimas, dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties aiškinimo, kuriame buvo sukonkretintos teisinių paslaugų sutarties teikimo sąlygos nurodant, kad jos teikiamos tik dėl minėto įstatymo išimtyje nurodytų teisinių paslaugų. Šios aplinkybės patvirtina, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su tikslu gauti konkrečias teisines paslaugas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apeliantės argumentą, kad pagal sudarytą sutartį gali būti teikiamos ir kitos paslaugos, kurių pirkimą reglamentuoja VPĮ, laikyti pagrįstu.

11. Skunde nurodoma, kad papildomo susitarimo sudarymas parodo, jog sutarties ir jos priedo nuostatos leidžia sutartį vykdyti visa apimtimi ir tik papildomas susitarimas galėjo apriboti sutarties taikymą. Minėtame susitarime šalys nurodė, kad pasirašydamos šį susitarimą patvirtina, kad žinodamos VPĮ reikalavimus, sutartimi susitarė tik dėl VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų teisinių paslaugų. Išanalizavus šio papildomo susitarimo turinį apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šio susitarimo tikslas nebuvo pakeisti ginčijamą sutartį. Šalys susitarimu patvirtino teisinių paslaugų sutarties nuostatų aiškinimą, todėl apeliantės argumentas, kad pasirašant šį susitarimą perkančioji organizacija sutiko, jog iš pat pradžių V. J. pasirašyta sutartis apėmė ir tas paslaugas, kurios nepatenką į VPĮ 6 straipsnio 4 punkte nurodytą išimtį ir dėl kurių turėjo būti vykdytos viešojo pirkimo procedūros, teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

12. Išdėstytų aplinkybių pagrindu abejoti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu ir tenkinti Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis