Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai pasiūlė duoti didesnės negu 250 MGL vertės – 50 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. M. už pageidaujamą M. M. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis 2021 m. balandžio 27 d., apie 13 val., Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų rūmų pastato patalpose, (duomenys neskelbtini) frakcijos nario M. M. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. 53, Vilniuje, vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos Seimo nariui M. M., užrašė popieriaus lapelyje „50 K“, jį parodė Seimo nariui M. M. bei pasakė, kad lošimų verslas labai nukentėjo nuo pandeminės situacijos ir gali labiau nukentėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikytinų ir planuojamų teikti Lietuvos Respublikos Seimui lošimų verslą reglamentuojančių teisės aktų sugriežtinimo, tokiu būdu tiesiogiai pasiūlydamas Seimo nariui M. M. didesnės negu 250 MGL vertės – 50 000 Eur kyšį – už pageidaujamą valstybės tarnautojo Seimo nario M. M. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – kad Seimo narys M. M., Lietuvos Respublikos Seime ateityje balsuotų taip, jog neapibrėžtam laikui būtų sustabdytas Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčių įstatymo Nr. IX-326, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Šiais savo veiksmais K. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu K. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Su S. K. jis susipažino maždaug prieš pusantrų metų. Jį S. K. pristatė Seimo narys M. P. vieno renginio metu Kaune. Jis nežino, kas vadovauja S. K. asociacijai. Aptarinėjant šį įstatymą su S. K., be jo pokalbyje dalyvavo ir M. P.. Prieš susitikimą su S. K., važiuojant automobiliu Seimo narys M. P. pasakė jam, jog važiuoja pas vieną verslininką, nes prašo pagalbos. Jie nuvažiavo pas S. K. į namus, esančius Kaune. Adreso tiksliai neprisimena. M. P. ir S. K. siejo kaip rinkėjo ir politiko santykiai, nes S. K. gyvenamoji vieta yra ta rinkimų apygarda, kurioje buvo išrinktas M. P. Seimo nariu. Apie S. K. ir M. P. finansinius ryšius, ar apie santykius nieko nežino ir nieko nėra girdėjęs. Jam nėra žinoma apie S. K. paramą M. P. vadovaujamai Darbo partijai Kauno skyriuje, nes tuo metu buvo Lietuvos Valstiečių Žaliųjų Sąjungos nariu. Nacionalinės lošimų asociacijos atstovas S. K. maždaug prieš penkis mėnesius, susitikimo metu paklausė, ar jis galėtų atkreipti kitų politikų dėmesį į, jo teigimu, neteisingą teisės projekto siūlymą, kuriame yra sakoma, kad lošimų automatus iki metų pabaigos, reikėtų sujungti į taip vadinamą bendrą tinklą. Įvardino, kad dėl COVID-19 neturi jokių pajamų, už patalpų saugojimą yra tik nuostoliai: už patalpų nuomą, už jų saugojimą, priežiūrą turi sumokėti apie 150 000 Eur. Pasak S. K., verslas taip ilgiau netemps, nes sutaupytos lėšos iš anksčiau, sparčiai senka. S. K. paklausė jo ar galima to projekto įgyvendinimą atidėti. S. K. nurodė, jog lošimų aparato apjungimo žala galėtų siekti apie 700 000-800 000 Eur dydį bei paaiškino kad sektoriui yra gyvybiškai svarbu atidėti įstatymą metams ar keliems, nes kiekvieną mėnesį jie patiria tik nuostolius. S. K. taip pat teigė, kad argumentai yra viešai išsiųsti į Seimo komitetus su kreipimusi padėti, tačiau atsakymo jis negavo. Pokalbio metu S. K. prašė ir jo, ir M. P. dėti visas pastangas į tai, kad būtų bendraujama dėl minėto įstatymo priėmimo žalos. Taip pat buvo įvardinta, kad sektorius galėtų skirti 50 000 Eur, omenyje turėta, kad ši suma būtų skirta jam (K. M.) ir M. P.. To pokalbio metu jis pažadėjo S. K., kad pagal savo galimybes pabandys, esant progai, su bet kuo viešai pakalbėti, kad atkreiptų dėmesį į problemą ir per klaidą nebūtų žlugdomas verslas. Tuo pokalbis tarp jų ir baigėsi. Įsipareigoti niekuo neįsipareigojo, tik pagal savo galimybes pažadėjo jo iškeltą problemą paviešinti. S. K. neprašė nei jo, nei M. P. atlikti kokius nors konkrečius veiksmus susijusius su minėto įstatymo galiojimu. S. K., nei jam, nei M. P. nieko nežadėjo, jokio atlygio. Tai buvo vienintelis tokio pobūdžio susitikimas. Kitą kartą buvo susitikę praėjus maždaug mėnesiui, tačiau susitikimų buvo ne vienas ir ne du. Šio susitikimo su S. K. metu, S. K. domėjosi ar pavyksta viešinti šio lošimo įstatymo daromą žalą lošimų verslui. M. P. atsakė, kad kiek šis pats galėjo, tiek ir paviešino šio įstatymo žalą minėtam verslui. Tuo pokalbis ir buvo baigtas. Šis pokalbis vyko S. K. namuose, (duomenys neskelbtini). Šio pokalbio metu, nei jam, nei M. P., S. K. nieko nežadėjo. Jis taip pat neprašė nieko niekam perduoti. Visi susitikimai vyko S. K. gyvenamojoje vietoje, susitikimų metu buvo akcentuojama, kad sektoriuje dirba apie 3,5 tūkst. darbuotojų ir juos išlaikyti yra finansinė našta, o valstybės parama nedengia visų patiriamų verslo nuostolių. Keleto susitikimų metu dalyvavo ir O. S. (O. S.), kuris buvo pristatytas kaip verslo partneris ir asociacijos vadovas. O. S. iš esmės atkartodavo tuos pačius argumentus kaip ir S. K., tačiau jis nekalbėdavo apie pinigus. S. K. jam ir M. P. minėjo, kad už palankaus sprendimo priėmimą gali skirti apie 40 000-60 000 Eur. Jis (K. M.) ir M. P. kalbėjo, kad bendraus su žmonėmis, su kuriais turi gerą kontaktą, ir pasakos apie įstatymo nepriėmimo pasekmes. Jie bendrai svarstė su kuriais Seimo nariais būtų galima kalbėtis. Jie buvo aptarę M. M. kaip galimą kandidatą, tačiau tikslingo pokalbio dėl jo nebuvo. 2021 m. balandžio 27 d., apie 13 val., Seimo rūmų patalpose, koridoriuje sutiko M. M., kurio kabinetas yra priešais jo kabinetą ir pakvietė M. M. pokalbiui į šio kabinetą. Įėjęs į kabinetą atviru tekstu paklausė, ar šis žino apie minėtą įstatymo projektą ir Lošimų asociacijos prašymą, nes jie kreipėsi į visas institucijas. Kalba ėjo apie įstatymo dėl azartinių lošimų aparatų sujungimo į bendrą sistemą įsigaliojimo atidėjimą. Jam M. M. atsakė, kad į šį įstatymą yra labai mažai įsigilinęs ir žino tik tiek, kiek ir kiti frakcijos nariai. Jis tuomet dar kartą paminėjo šio įstatymo galiojimo atidėjimo svarbą ir kad neištaisius šios klaidos, kokią tai atneštų finansinę žalą verslui, kuris turi apie tris su puse tūkstančio darbuotojų. Ant popieriaus lapelio jis parašė „50 K“ ir perdavė M. M.. Turėjo omenyje, kad tai yra labai svarbu verslui ir jau keliant klausimą tai gali baigtis bankrotu, bei tai, kad minėta suma kažkada ateityje ši organizacija paremtų M. M. ir šio atstovaujamą partiją, tai partijos reklamos sklaidai. ,,K“ raidė reiškia tūkstančiai. Raidė „K“ socialiniuose tinkluose yra naudojama kaip tūkstančiai. Jis šiuo atveju turėjo omenyje 50 000 Eur. Nežino kaip tai M. M. suprato. M. M. paėmė tą lapuką, pažiūrėjo ir jokio atsakymo jam nedavė, tik paminėjo, kad šio manymu, būtų sudėtinga informuoti kitus apie minėto įstatymo svarbą, taip pat paminėjo, kad gali būti nesuprastas kitų kolegų. Pirmo susitikimo metu, kai M. M. padavė popieriaus lapelį su užrašu „50 K“ ir paklausė ar šis galėtų atlikti apklausoje jau minėtus veiksmus, M. M. jam aiškiai atsakė, kad šis nespėtų įsigilinti į minėtą problemą. Tuo pokalbis su M. M. baigėsi. Vizitinę kortelę gavo iš O. S. pirmojo susitikimo metu, M. M. šią kortelę parodė tam, kad šis manytų, jog lošimo verslas atstovavo asociaciją. Kai vėliau M. P. pasakė, kad M. M. atsisakė, M. P. trumpai atsakė, kad „jei nenori, tai nenori, mes nepriversime“. M. P. neminėjo, kad pasiūlė 50 000 Eur kyšį. Praėjus daugiau nei mėnesiui po šio pokalbio, susitiko su M. M. Seimo rūmų koridoriuje ir M. M. paklausė kaip ten yra su šiuo projektu. Jis pasakė, jog tema uždaryta, jam tai nėra aktualu, nors ir suprato, jog verslui tai skausminga tema, bet jis neturi svertų, nei kitų galimybių, padėti šiuo klausimu plačiau, todėl bus kaip bus. Toks ir buvo pokalbis. Tai buvo du atsitiktiniai susitikimai su M. M.. Galimai M. P. šį klausimą kėlė Finansų ir ekonomikos komitete, planavo teikti raštą ir sakė, kad tame komitete galėtų dalyvauti lošimo sektoriaus atstovas, vėliau tą teisę gavo. Po komiteto, jam (K. M.) pasakius, kad nieko nebus ir jie nebus išgirsti, M. P. pasakė, kad jis visko negali, kad jie pabandė ir nieko neišėjo. Po to sekė susitikimas su S. K. ir M. P., to susitikimo metu S. K. jiems išsakė priekaištus, kad jie nieko nepadarė, o jie atsakė, kad padarė tai, ką galėjo. Su S. K. kalbos apie pinigus visiškai nebuvo. Jeigu pinigai būtų buvę jiems perduoti, jie būtų parėmę Darbo partijos Kauno skyrių, nes tai būtų didelis laimėjimas skyriui. Jo interesas buvo tik toks, kad vylėsi, jog padėdamas S. K., ateityje, t. y. po dviejų metų gaus paramą Kauno miesto tarybos rinkimuose. Vienas su S. K. nesutikinėdavo, visada vykdavo kartu su M. P., kartais dalyvaudavo ir O. S.. Logiška, kad kiti Seimo nariai taip pat bendravo su S. K., šis jam yra minėjęs S. J. pavardę. Paminėta suma, tai buvo absoliučiai jo savivalė bandant labiau atkreipti dėmesį į svarbą. Kadangi, logiškai mąstant, verslas kuris patiria šimtatūkstantinius nuostolius kiekvieną mėnesį galimai sutiktų įdedant nebūtinai tiesiogine prasme pinigus rasti kompromisą su dabartine valdančiąja dauguma, kad kuo skubiau būtų atsižvelgta į verslo lūkesčius. Jo žiniomis lošimų verslas juda bankroto link. Verslas galėtų atsilyginti reklama viešojoje erdvėje akcentuodamas tai, kad minėta politinė jėga dėjo pastangas išsaugoti verslą, kuris turi daugiau nei 3 500 darbuotojų. Apklausiamas įtariamuoju, matyt dėl susijaudinimo, jis neteisingai pasakė, kad M. P. norėjo gauti 50 000-70 000 Eur finansavimą Darbo partijos Kauno skyriui. Jis dabar suprato, kad neteisėtai pasielgė, tai padarė dėl žmogiškos klaidos. Siūlydamas M. M. 50 000 Eur kyšį, tokių pinigų neturėjo. Antro susitikimo su M. M. metu, jis tiksliai neįvardijo sumos, kurią asociacija galėtų skirti už kažkokių veiksmų atlikimą ar neatlikimą asociacijos naudai. Nori pasakyti, kad jis neatstovauja šio verslo, nei jokių kitų. Tai buvo pavienis atvejis. Tai ne jo darbas, neturi tokios galimybės. Įstatymo priėmimas turėjo savo priėmimo terminus, todėl bendrai buvo svarstoma, su kuriais Seimo nariais būtų galima kalbėtis. Seimo narį M. M. buvo aptarę kaip galimą kandidatą, su kuriuo buvo galima kalbėtis, tačiau kažkokio tikslingo pokalbio dėl M. M. nebuvo. O. S. asmeniškai nepažįsta, bet šis buvo antro susitikimo su S. K. metu. O. S. sėdėjo prie S. K.. To susitikimo metu jam pasakė šio asmens vardą ir tai, kad šis yra S. K. verslo partneris. O. S. kalbėjo tą patį, ką ir S. K.. Ar O. S. jam davė savo vizitinę kortelę, neatsimena. R. S. pažįsta, nes šis yra jo kolega, jie yra Seimo nario M. P. padėjėjai. Minėtuose susitikimuose R. S. nedalyvavo. Nekalbėjo su R. S. apie susitikimus su S. K. ir O. S.. Savo poelgį vertina neigiamai ir kaip kvailystę. Įtikėjo ir įsijautė į vaidmenį, kad verslas nukenčia, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Parodymai tarpusavyje skiriasi, nes kai buvo sulaikytas patyrė didelį stresą, tuo metu davė neišsamius parodymus, sąmoningai klaidinti nenorėjo (4 t., b. l. 153-166).

Tai, kad kaltinamasis K. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

2021 m. balandžio 27 d. protokole-pareiškime M. M. nurodė, kad yra 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos Seimo narys. Jis yra (duomenys neskelbtini) frakcijos narys. Seime yra (duomenys neskelbtini) komiteto narys, (duomenys neskelbtini) komiteto narys ir (duomenys neskelbtini) narys. 2021 m. balandžio 27 d., apie 13 val. Seimo patalpose, I-ųjų rūmų pastate, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo pasiūlytas 50 000 Eur kyšis už įstatymo susijusio su lošimo automatų prijungimo prie sistemos, kuris šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje. Dėl šių aplinkybių gali papildyti, kad prie jo darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nepažįstamas žmogus, kuris M. M. užkalbino einant į savo kabinetą. Vyriškis neprisistatęs pasakė, kad dirba Seimo nario padėjėju, galimai M. P.. Bekalbant apie pandeminę situaciją pasiūlė užeiti į M. M. kabinetą. Atsisėdęs priešais pasakojo, kad lošimo verslas labai nukentėjo nuo pandeminės situacijos ir šiuo metu Vyriausybėje svarstomas įstatymas dėl lošimo aparatų prijungimo prie kažkokios sistemos. Tokia iniciatyva ypač smarkiai atsilieps šiam verslui. Bekalbėdamas vyriškis paėmė lapelį, kuriame pažymėjo „50 K“. Šis leido suprasti norintis paslaugos, kad už 50 000 Eur kyšį būtų pakalbėta su frakcijos Seimo nariais, dėl šio įstatymo stabdymo. Vyriškis pamatė M. M. pasimetimą, tačiau iš šio nerišlių sakinių matėsi neužtikrintumas. Po sumos užrašymo, vyriškis, suplėšė lapą ir įmėtė į M. M. kabinete esančią šiukšliadėžę. 13.08 val. M. M. paskambino J. S., laukdamas jo susitikime ir M. M. pasakė, kad turi eiti. Tuomet vyriškis išėjo kartu su M. M. ir nuėjo į kitą pusę. Kai jie sėdėjo prie stalo, vyriškis apėjo stalą, išsitraukė iš piniginės juodą vizitinę kortelę, kurioje jis vardo ir pavardės neužfiksavo, tik atkreipė dėmesį į tai, kad tai buvo lošimų automatų (ar panašiai) asociacijos atstovas. Vardas ir pavardė buvo, kiek pamena, rusiški, trumpi žodžiai. Vyriškis, užėjęs į jo kabinetą buvo apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Minėjo, kad dirbo ilgą laiką Seime, padėjėju, ir ilgą laiką pas Seimo narį V. S.. Taip pat nori pateikti prie pareiškimo šiukšliadėžės turinį su suplėšytu lapeliu su užrašu „50 K“. Prie protokolo-pareiškimo M. M. pateikė juodos spalvos maišelį su suplėšytu lapeliu (1 t., b. l. 11-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad yra 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos narys. Jis yra (duomenys neskelbtini) frakcijos narys. Seime yra (duomenys neskelbtini) komiteto narys, (duomenys neskelbtini) komiteto narys ir (duomenys neskelbtini) komiteto narys. 2021 m. balandžio 27 d., apie 13.00 val. Seimo patalpose, I-ųjų rūmų pastate, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo pasiūlytas 50 000 Eur kyšis už įstatymo susijusio su lošimo automatų prijungimu prie sistemos, kas ateityje leis išvengti mokesčių vengimo. Minėtas įstatymas šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. 2021 m. balandžio 27 d., 13 val., prie jo darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris jį užkalbino jam einant į savo kabinetą. Neprisistatęs vaikinas pasakė, kad dirba Seimo nario M. P. padėjėju. Bekalbant apie pandeminę situaciją savivaldybėse vaikinas pasisiūlė užeiti į jo (M. M.) kabinetą. Kabinete vaikinas atsisėdęs priešais jį pasakojo, kad lošimo verslas labai nukentėjo nuo pandeminės situacijos ir šiuo metu Vyriausybėje svarstomas įstatymas dėl lošimo aparatų prijungimo prie kažkokios stebėjimo sistemos. Tokia iniciatyva ypač smarkiai atsilieps šiam verslui. Kaip jis suprato, minėta sistema ateityje leis išvengti mokesčių vengimo. Bekalbėdamas vaikinas nuo jo darbo stalo paėmė popieriaus lapelį su rašikliu ir ant popieriaus užrašė „50 K“. Vaikinas jam leido suprasti norintis paslaugos, kad už 50 000 Eur kyšį jis įkalbėtų savo frakcijos narius, kad šis įstatymo projektas būtų sustabdytas Seime. Vaikinas sakydamas žodžius, kad iš jo, kaip iš (duomenys neskelbtini) frakcijos nario tikisi, kad jis balsuotų prieš minėto įstatymo projektą bei kad įkalbėtų bent dalį frakcijos narių taip pat nepalaikyti minėto įstatymo projekto priėmimo, kai įstatymo projektas bus pateiktas svarstymui Seime. Jis, išgirdęs vaikino žodžius bei pamatęs lapelyje skaičius, suprato, kad jam yra siūlomas kyšis, kad neapibrėžtam laikui būtų sustabdytas Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčių įstatymo Nr. IX-326, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime bei, kad įkalbėtų savo frakcijos narius, taip pat šio įstatymo projekto nepalaikyti, kai jis bus svarstomas Seime. Jis vaikinui nieko nežadėjo, tik išklausė. Vaikinas pamatęs jo reakciją pradėjo kalbėti nerišliai, matėsi jo neužtikrintumas. Po sumos užrašymo vaikinas suplėšė lapelį ir įmetė į jo kabinete esančią šiukšliadėžę. 13.08 val. jam paskambino J. S., laukdamas jo susitikime, ir jis pasakė, kad turi eiti. Tuo jų susitikimas pasibaigė. Jis ir vaikinas kartu išėjo iš kabineto. Kuomet jie sėdėjo prie stalo vaikinas apėjo stalą ir priėjęs prie jo išsitraukė iš piniginės juodą vizitinę kortelę, kurioje vardo ir pavardės neužfiksavo, tik atkreipė dėmesį, kad vizitinėje buvo lošimų automatų (ar panašiai) asociacijos atstovas. Vardas ir pavardė buvo rusiški, trumpi žodžiai, kiek pamena vardas buvo O. ar panašiai. Vaikino požymiai: apie 30 metų amžiaus, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai šviesūs ir gražiai kirpti, šviesaus gymio, veidas daugiau pailgas, šviesios ryškios akys, tvarkingai ir prabangiai apsirengęs. Pokalbio metu minėjo, kad prieš tai ilgą laiką dirbo Seimo naro V. S. padėjėju. 2021 m. gegužės 25 d., apie 15 val., jam einant koridoriumi Lietuvos Respublikos Seimo patalpose, I-ųjų rūmų pastate, Gedimino pr. 53, Vilniuje, nuo spausdintuvo link savo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsitiktinai ir visai neplanuotai sutiko K. M., kuris jį pamatęs palaukė prie jo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), ir jie kartu įėjo į jo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini). K. atsisėdo priešais jį. Pokalbio metu jis ir K. aptarė 2021 m. gegužės 25 d. vykusį balsavimą dėl partnerystės įstatymo projekto. K. M. ypač akcentavo įstatymo dalį dėl į lošimo automatus įdiegtos kontrolės sistemos blogio lošimo verslui. Tolesnio pokalbio metu jis K. paklausė, kaip ten šio klausimas juda, tuo norėdamas pasakyti, kad kalba eina apie lošimų įstatymo sustabdymą, kuris buvo apkalbėtas pirmojo susitikimo metu. K. jam atsakė, kad nieko nejuda, užsidarė galimybė įstatymą sustabdyti, nes ten buvo tam tikras momentas, laiko tarpas, kada daugiau negali rizikuoti. Jam paprašius paaiškinti sąvoką „užsidarė“, K., atsakė, kad uždarė finansus. Mano, kad K. norėjo pasakyti, kad tikrieji užsakovai sustabdė klausimo eigą. K. pasidomėjo, ar tai klausimas yra dėl lošimų įstatymo. Jis patvirtindamas atsakė, kad būtent apie šį įstatymą, kuris buvo aptartas pirmajame jų susitikime. K. jam atsakė, kad buvo terminas iki kada buvo galima tikėtis teigiamo klausimo išsprendimo. Jis pasidomėjo, kodėl klausimas sustojo, jeigu jis net iki Seimo dar neatėjo. K. jam atsakė, kad jeigu įstatymas jau būtų Seime, jie I. (Š.) jau būtų informuoti, kad projektą reikia palaikyti. Jis patvirtindamas K. M. žodžius atsakė, kad būtų politinė valia. K. jam atsakė sakydamas, kad kam teikti pakeitimus projektui atskiriems Seimo nariams, jeigu Vyriausybė jau bus apsisprendusi. Tolesnio pokalbio metu K. pasakė, kad bėda yra tame, kad stabdymui nėra palaikymo. Tolimesnio pokalbio metu K. pabrėžė, kad jeigu neįgyvendiname ir negalime atitinkamą dieną atidaryti veiklos, tai kainuoja tūkstančius. Jis tęsdamas pokalbį sakė, kad nematė įstatymo projekto ir norėtų patikslinimo. K. jam atsakydamas pasakė, kad lošimo aparatus reikia atnaujinti ir įjungti į sistemą ir kad tai užtrunka apie pusę metų, ir po to pradės fiksuoti (įmokas). K. tęsdamas pokalbį jam pasakė, kad užsakovai turi 5 milijonus Eur iš kurių 3 milijonus Eur gali skirti kyšiams. Jis taip suprato. Tolimesnio pokalbio metu K. sakė, kad šio klausimo sprendimui užsakovai tikėjosi išleisti 500 000 Eur kyšiams. Po to K. pasakė, kad jiems (užsakovams) svarbiausia buvo įstatymo projektą atidėti. Jis dar kartą K. perklausė, ar tikrai pakanka tik atidėti. K. patvirtindamas jam atsakė, kad pakanka atidėti. Šis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu problema yra Seime svarstomas didelis kiekis įstatymų projektų dėl lošimų. Kalbėjo apie Azartinių lošimų įstatymą. Pokalbio eigoje jis prisiminė Seimo nario M. projektą dėl lošimų reklamos draudimo. K. jam pasakė, kad M. šiuo atveju atstovavo kitą pusę – internetinius lošimus. Pokalbio metu K. pasakė, kad už įstatymo projektą M. gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių butą. Tolimesnio pokalbio metu jis K. pasakė, kad yra nustebęs siūlomomis sumomis, jeigu eiliniui Seimo nariui gali pasiūlyti penkiasdešimt. K. jam atsakė, kad laisvai. Tolimesnio pokalbio metu jis pasidomėjo, tai kiek jie uždirba realiai. K. patvirtino sakydamas, kad jeigu gali skirti tokius skaičius, tai vadinasi yra iš ko. Pokalbio metu jis pasitikslino, ar jie kalba apie tą įstatymą šiuo metu esantį Vyriausybėje. K. atsakydamas patvirtino, kad įstatymas sustojo Ministru Pirmininku būnant S.. Tolimesnio pokalbio metu K. pasakė, kad vyksta karas dėl rinkos, nes joje cirkuliuoja didžiuliai pinigai. Pokalbio metu jis pasitikslino sakydamas, kad K. M. jam parašė penkiasdešimt. K. jam atsakė, kad šita suma yra derybos. M. M. padarė 2021 m. gegužės 25 d. vykusio pokalbio jo kabinete Nr. 442 su K. M. garso įrašą. Vykstant pokalbiui M. M. gavo SMS iš frakcijos, kad jam reikia eiti balsuoti. Tuo jų pokalbis pasibaigė. 2021 m. gegužės 27 d. M. M. būnant Lietuvos Respublikos Seime ir einant į plenarinių posėdžių salę, Kovo 11-osios salėje, esančioje Gedimino pr. 53, Vilniuje, jį prisivijo Seimo narys M. P.. M. jo paklausė dėl jo politinių pažiūrų ir/ar jis toks buvo ir jaunystėje. Prie plenarinių posėdžių salės jis M. P. pasakė, kad jo padėjėjas K. buvo pas jį atėjęs ir paklausė, ar jis (K.) neturi ryšio su kriminaliniais elementais. M. P. jam atsakė, kad ne ir kad šis labai tikrina priimdamas žmones į darbą. M. P. reakcija demonstravo, kad jam yra žinoma apie ką yra kalbama ir patikino, kad tai tikrai ne kriminalas. M. M. matė, kad M. nuėjo į savo sėdėjimo vietą ir pasiėmęs telefoną nervingai rašė žinutę. 2021 m. gegužės 27 d. jis padarė pokalbio, įvykusio tarp jo ir M. P. garso įrašą. Jis ir M. P. mokėsi viename universiteto kurse. 2020 metų Seimo kadencijos pradžioje M. P. jam pasiūlė kartu teikti teisės akto projektą Seimui. Jis sutiko (1 t., b. l. 111-115; 3 t., b. l. 15-20; 4 t., b. l. 98-104).

2021 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas liudytoju M. P. parodė, kad šiuo metu pozicijos dėl sutikimo ar nesutikimo būti apklaustam neišreikš (9 t., b. l. 176-179).

2021 m. birželio 10 d. apklaustas įtariamuoju S. K. parodė, kad kalbos dėl įtarime minimo įstatymo sustabdymo su M. P. ir K. M. nebuvo. Susitikimo fakto tarp jo ir M. P. neneigia. Taip pat neneigia ir fakto, kad yra su M. P. bendravęs skirtingais klausimais, tačiau jam inkriminuojamo susitarimo su M. P. nesudarė. K. M. jam yra žinoma, kaip M. P. padėjėjas. Jis K. M. dėl įtarime minimo įstatymo projekto sustabdymo Lietuvos Respublikos Seime neprašė. Pranešime minimas įstatymo projekto sustabdymas nėra tiesiogiai, ar netiesiogiai susijęs su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kazino, kurios netiesioginis akcininkas yra jis pats, vykdoma ekonominė veikla ir bendrovės interesais. Įstatymo projektu yra siekiama padidinti mokesčius loterijų organizatoriams, o taip pat pagerinti sporto finansavimą. Norėtų pasakyti, kad loterijų organizavimo veiklos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kazino nevykdo ir neketina vykdyti, todėl asmeniškai neturi jokio intereso susijusio su įtarime minimo įstatymo projekto svarstymo eiga ir rezultatais (4 t., b. l. 136-138).

2021 m. birželio 30 d. apklaustas liudytoju A. Č. parodė, kad jis yra 2020-2024 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys. Yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, Seime priklauso tai pačiai frakcijai. Yra (duomenys neskelbtini) komiteto narys, kurio pirmininkas M. M.. Jo darbo sritis nesusijusi su lošimais. Jo darbo sritis susijusi su savivaldybių biudžetais ir fiskaline drausme. Apie Loterijų ir lošimo mokesčių įstatymą gali pasakyti tik tiek, kad pamena, kad jo komitete šiais metais buvo svarstomas kažkoks šio įstatymo pakeitimo projektas susijęs su reklamos draudimu, kad nebūtų pritraukti nauji klientai. Paprastai aiškinant, kad lošimų organizatoriui būtų apribota galimybė pritraukti naujus lošėjus naudojantis esamu lošėju. Apsvarsčius šį įstatymo projektą jis balsavo už pakeitimus ir sugriežtinimus lošimo organizatorių atžvilgiu. Kas pristatė šį projektą neprisimena. Dėl šio įstatymo pakeitimo į jį niekas nesikreipė ir niekas jo nieko neprašė. Ir komitete, ir vėliau Seime balsavo „UŽ“ ir pakeitimai buvo priimti. Kada tiksliai buvo balsavimas nepamena, gali tik pasakyti kad pavasario sesijos metu. Dėl Azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo parodė, kad jo komitete tai nebuvo svarstoma, tačiau prisimena, kad šių metų balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės mėnesio pradžioje, į jį kreipėsi M. P. patarėjas K. M., kurį jis pažįsta iš darbo Seime, nes jų kabinetai tame pačiame aukšte, netoli vienas nuo kito. Kadencijos Seime pradžioje K. M. kažkada prisistatė, kaip žemietis ir Seimo nario M. P. padėjėjas, iki to laiko šio nepažinojo. M. P. jis nepažįsta, su šiuo iš viso nėra bendravęs nei gyvai, nei telefonu, jokiomis temomis. Jo ir M. P. bendravimas apsiriboja mandagumo pasisveikinimu praeinant pro šalį Seimo koridoriuje. Prisimena, kad atsitiktinai susitikus Seimo koridoriuje, K. M. jo teiravosi, ar biudžeto komitete bus svarstoma galimybė atidėti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įsigaliojimą, pagal kurį lošimų automatai turėjo būti sujungti į bendrą sistemą. Jis (A. Č.) šiam atsakė, kad ne jis formuoja darbotvarkę komitete ir iš viso nežinojo, ar šis klausimas bus svarstomas komitete, be to K. M. paaiškino, kad tai ne jo kuruojama sritis ir, kad jis apie tai nelabai ką žino. Taip pat K. M. pasakė, kad tik per artimiausią posėdį paaiškės, ar šis klausimas numatytas komiteto svarstyme. Tokių pokalbių galėjo būti nedaugiau dviejų. Nei šio, nei kito pokalbio metu, K. M. jo nieko neprašė ir kodėl rūpi šis klausimas nepasakojo, o jis (A. Č.) to ir neklausė. Pamena, kad šiuo klausimu K. M. jam dar skambino, ar tai rašė SMS pranešimą, tačiau jis K. M. pokalbio metu turėjo pasakyti tą patį, kad šio norima informacija paaiškės tik per artimiausią biudžeto komiteto posėdį. Į K. M. SMS pranešimą, kiek pamena, iš viso nieko neatsakė, nes jam buvo visiškai neįdomu, ką šis rašo, nes tai buvo ne jo darbo sritis. Davus liudytojui susipažinti su 2021 m. gegužės 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole esančia informacija, o būtent Aplanke: 210430_stt01, Pokalbio ID:(77), 2021 m. gegužės 3 d. įvykusiu telefoniniu pokalbiu, A. Č. parodė, kad pamena, jog toks pokalbis galėjo būti, jo metu, kaip ir minėjo anksčiau apklausos metu, kalbėjo apie biudžeto komiteto posėdį, kurio metu turėjo paaiškėti K. M. dominanti informaciją apie tai, ar komitete bus svarstomas klausimas dėl Azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo. Pokalbyje jo minimas asmuo „M.“ yra (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas M. M.. Ką turėjo omenyje K. M. ištardamas frazę: „Nes tada bandėm susitikt su tuo žmogum nieko... nie...kaip pasakyt...“, negali pasakyti, nes nežino apie kokį žmogų jis čia kalba. Asmenys vardu R. S., S. K. ir O. S. jam yra nepažįstami, jų pavardes girdi pirmą kartą. Taip pat nori pasakyti, kad dėl šioje apklausoje aptariamų dviejų įstatymų ir jų pakeitimo projektų į jį, išskyrus paminėtą K. M. kreipimąsi dėl informacijos, niekas nesikreipė ir niekas nieko neprašė (6 t., b. l. 113-118).

2021 m. liepos 2 d. apklaustas liudytoju S. J. parodė, kad jis yra Seimo 2020-2024 metų kadencijos narys, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) komitete ir (duomenys neskelbtini) komisijoje, yra jų narys. Priklauso (duomenys neskelbtini) frakcijai. M. P. žino kaip Seimo narį, žino tik pagal savo darbą, darbo kabinetai yra šalia, bet glaudesni santykiai nesieja. M. P. padėjėjo K. M. nepažįsta. O. S. pavardė jam girdėta, šis, kaip jis supranta, yra susijęs su lošimų verslu. Jokių santykių su O. S. nepalaiko. Šių metų pavasarį jam teko nuotoliniu būdu dalyvauti konferencijoje, kur buvo pristatoma taip vadinama „Žalia knyga“ apie lošimus ir lošimų verslą. S. K. pažįsta apie 40 metų, dar nuo tų laikų, kai gyveno Kaune. Juos siejo bendri pomėgiai muzikai, sportui, žmogaus teisių klausimai. Jam žinoma, kad S. K. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš savininkų, kad įmonei priklauso kazino. Apie tai, kad S. K. veikla siejasi su lošimų verslu jam tapo žinoma, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje, berods 2002-2003 metais. Jis tarnyboje dirbo apie pusantrų metų, į ją buvo deleguotas Ministro pirmininko sprendimu. Apie santykius tarp M. P. ir S. K. jis nieko nežino. Pastaruoju metu su S. K. bendrauja maždaug 1-2 kartus, o kartais ir dažniau per metus, bendravimas dažniausiais būna telefoniniai pokalbiai ar susirašinėjimas el. paštu. Paskutiniai kartai, kai jie su S. K. bendravo, kalbėjo telefonu, buvo maždaug kelios dienos prieš kratą Seime, M. P. kabinete. Paskutinis pokalbis vyko vieną dieną prieš nurodytą kratą, t. y. 2021 m. birželio 9 d., patikrinus savo telefone esančius duomenis, gali pasakyti, kad tai buvo 17.50 val. S. K. kontaktai yra jo telefone, jis įvardintas kaip „S.“, jo telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Patikrinus savo telefone išlikusius kontaktavimo su S. K. duomenis, gali pasakyti, kad 2021 m. balandžio 28 d. jam paskambino S. K. ir pasiteiravo dvejų klausimų, t. y. šis, pirma, paklausė, ar galima nukelti artimiausiu metu turinčias įsigalioti Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, pagal kurias lošimų verslu užsiimančios bendrovės turėjo į bendrą valstybinę kontrolės informacinę sistemą sujungti jų naudojamus automatus. Antra, S. K. teiravosi, kada lošimų verslą palies atlaisvinimai, bus panaikinti karantino metu taikomi apribojimai. S. K. nurodė, kad dėl karantino taikymo lošimų verslas patyrė didelių finansinių nuostolių, o lošimų automatų sujungimas į vieningą kontrolės informacinę sistemą kainuoja papildomus kaštus. Kai buvo priiminėjami nurodyti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai dėl kontrolės įdiegimo, jis balsavo už. Kadangi jis atsakymų į S. K. klausimus neturėjo, tai iš karto, tą pačią dieną, pasiteiravo kolegos M. M., kuris vadovauja (duomenys neskelbtini) komitetui ir tame komitete tie klausimai buvo svarstomi. M. M. jam atsakė maždaug taip, kad Azartinių lošimų įstatymo nuostatų dėl lošimo automatų sujungimo į bendrą kontrolės sistemą nukelti, atidėti įsigaliojimą vėlesniam laikui nei numatyta, neketinama. Būtent iš M. M. sužinojo, kad tos įstatymo nuostatos turėjo įsigalioti 2021 m. lapkričio 1 d. O dėl lošimo verslo atlaisvinimo nurodė, kad šis, kaip ir kiti verslai, bus atlaisvinti, kaip ir kiti verslai, be jokių išimčių. Apie tai iš karto pasakė S. K. telefonu. Dar nori pasakyti, kad š. m. berods birželio 3 dieną Seimo narys A. K. Seime užregistravo Loterijų ir lošimų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Loterijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis kartu su kitais Seimo nariais, tarp kurių buvo ir V. A., kitų neatsimena, irgi pasirašė pasiūlymus dėl tokių įstatymų projektų pateikimo. Tą pačią dieną Seimas pritarė po pateikimo nurodytiems projektams. Pritarimas buvo pasiektas 1 balso persvara. Dėl šių įstatymų projektų Seime, posėdžių salėje, buvo išsakyta nemažai kritikos. Pagrindinis komitetas projektams svarstyti buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, pagalbinė komisija - Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Pateiktų projektų esmė - padidinti nuo 5 iki 10 procentų mokesčio tarifą loterijoms. To siekis buvo, kad tokiu būdu gavus daugiau pajamų į biudžetą papildomos lėšos galėtų būti skiriamos sportui. 2021 m. birželio 4 d. jam teko kalbėti telefonu su S. K., šis kritikavo pateiktus projektus, nurodė, jog jie buvo parengti netinkamai, kėlė klausimą, kam kilo tokia idėja parengti tokius projektus. Jis nurodė, kad dėl pateiktų projektų buvo išsakyta daug kritinių pastabų, dėl to paprašė S. K. pateikti argumentus, kad atmesti priešininkų argumentus. Norėjo padėti projekto autoriui apginti pateiktus pakeitimus. 2021 m. birželio 4 d. S. K. jam elektroniniu paštu atsiuntė tuos argumentus. Persiųstus dokumentus atsispausdino ir norėjo pateikti A. K., bet jų A. K. taip ir neperdavė. S. K. atsiųstus dokumentus, t. y. argumentai dėl Loterijų ir lošimų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Loterijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, 4 lapai, ir dokumentas, ant kurio užrašyta „Loterijų verslas: mokame daugiau nei lošimų organizatoriai“ (L. rytas straipsnis), 2 lapai, pateikia prie šio apklausos protokolo. 2021 m. birželio 9 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje buvo nuspręsta dėl A. K. pateiktų projektų kreiptis išvados į Vyriausybę, todėl klausimo svarstymas buvo atidėtas. Vėliau A. K. dar pateikė siūlymą pakeisti minėtus anksčiau pateiktus projektus, kurių esmė, loterijų mokesčio tarifą sumažinti nuo projektinių 10 procentų iki 6. Daugiau jokių prašymų iš S. K. nesulaukė, jokios naudos iš S. K. dėl savo tokių nurodytų veiksmų atlikimo neturėjo, negavo, jos nesiekė, jokių susitarimų ar įsipareigojimų S. K. už atlygį atlikti kokius nors su įstatymų leidyba susijusius veiksmus nebuvo. Jam nebuvo žinomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas apie tai, kad S. K., nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą, pateikdamas prašymus Lietuvos Respublikos Prezidentui vetuoti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio (mokesčio tarifas ir dydis) pakeitimo įstatymą. Jis nėra nustatyta tvarka pagal Lobistinės veiklos įstatymą deklaravęs S. K., jo atžvilgiu vykdytos veiklos, kiek tai susiję su iniciatyvomis papildyti/pakeisti Azartinių lošimų, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymus, nes S. K. veiklos jo atžvilgiu nevertino kaip siūlymo imtis kokios nors iniciatyvos teikiant įstatymų papildymų/pakeitimų projektus. Atsimena, kad paskutinių pokalbių telefonu jis užsiminė S. K., jog š. m. rudenį bus ketinama sistemiškai peržiūrėti lošimo verslą reglamentuojančią aplinką. Taip pat užsiminė apie tai, kad norint, jog iniciatyvoms pateikti, joms pritarti, reikalingas Seimo narių palaikymas, dėl to reikia kalbėtis su žmonėmis, jiems tai aiškinti. Liudytojui buvo pateikti susipažinti 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. birželio 15 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, jis su jais susipažino ir patvirtino, kad juose užfiksuoti pokalbiai tarp jo ir S. K. buvo, apie juose aptarinėjamas aplinkybes jis jau nurodė šios apklausos metu (6 t., b. l. 143-146).

2021 m. rugpjūčio 17 d. apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad yra Lietuvos Respublikos Seimo (2020 - 2024 metų kadencija) narys. Taip pat yra Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas, (duomenys neskelbtini) komiteto narys. (duomenys neskelbtini) komiteto narys yra M. M., o (duomenys neskelbtini) komiteto – M. P. ir M. M.. Santykiai tarp jo, M. M. ir M. P. yra tik darbiniai, profesiniai. Asmeninių santykių su jais nepalaiko. M. P. padėjėjo K. M. jis nepažinojo, jokių santykių su juo nepalaikė. S. K. jis žino maždaug 10 metų, dar nuo to laiko, kai teko dirbti (duomenys neskelbtini) patarėju. Jį žino kaip pakankamai agresyvų azartinių lošimų organizatorių atstovą, agresyvus dėl to, kad šis labai kritiškai pasisakinėdavo dėl įvairių teisėkūrinių iniciatyvų, kiek tai siejosi azartinių lošimų teisiniu reglamentavimu. S. K. žino tik tiek, kiek tai siejosi su jo darbiniais reikalais. Asmeninių santykių su S. K. nepalaikė. O. S. taip pat žino kaip aktyvų azartinių žaidimų verslo atstovą, asmeninių santykių su šiuo asmeniu nepalaikė. Jam žinoma, kad 2021 m. lapkričio 1 dieną turėjo įsigalioti Azartinių lošimų įstatymo nuostatos, pagal kurias lošimų automatai turėjo būti sujungti į bendrą duomenų valdymo informacinę sistemą. Priešingu atveju, t. y. automatų nesujungus į nurodytą sistemą, jais naudotis būtų draudžiama. Pamena, kad šios kadencijos metu, datos ir laiko neatsimena, Seimo posėdžio metu apie šių nuostatų įsigaliojimo nukėlimą vėlesniam laikui teiravosi du Seimo nariai – S. J. ir A. Č.. Jie teiravosi atskirai. Pamena, kad abu paklausė, ar ketinama inicijuoti ar ką nors daryti dėl to, kad minėtos Azartinių lošimų įstatymo nuostatos įsigaliotų vėliau. M. M. atsakė kiekvienam iš jų, kad to daryti neketinama. Tuo pokalbis su kiekvienu iš jų ir pasibaigė. Kieno iniciatyva jie teiravosi šių dalykų jis nežino, jie neįvardino. Daugiau pokalbių šia tema nei su S. J., nei su A. Č. nebuvo. Tikrai apie tai nėra kalbėjęs nei su S. K., nei su O. S., su jais apskritai nekontaktuoja. Nėra apie tai kalbėjęs ir su M. P.. Apie tai, kad į M. M. su konkrečiais prašymais atlikti ar inicijuoti veiksmus, kad nukelti Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, pagal kurias lošimų automatai turi būti sujungti į bendrą duomenų valdymo informacinę sistemą, įsigaliojimą vėlesniam laikui kreipėsi M. P. padėjėjas K. M. jam nebuvo žinoma iki tos dienos, kai Seime buvo atlikta krata M. P. kabinete. M. M. apie tai jam iki kratos atlikimo nieko nepasakojo, o po kratos tik patvirtino tai, kas buvo pranešta viešai žiniasklaidai. M. P. apie tai jam irgi nieko nesakė. M. M. einant Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko pareigas komitete buvo svarstomas tik Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektas. Šio įstatymo nuostatų, pagal kurias lošimų automatai turi būti sujungti į bendrą duomenų valdymo informacinę sistemą, įsigaliojimas vėlesniam laikui svarstomas nebuvo. Kiek žino, šių nuostatų pakeitimo projektai Seime net registruoti nebuvo. Nežiūrint to, komitete buvo gauti Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos raštai, kuriuose buvo keliamas klausimas ar prašymas spręsti dėl minėto įstatymo nuostatų, pagal kurias lošimų automatai turi būti sujungti į bendrą duomenų valdymo informacinę sistemą, įsigaliojimo nukėlimo iki 2024 metų lapkričio 1 dienos. Šie raštai buvo užregistruoti, bet jiems jokios eigos duota nebuvo, jie komitete svarstyti nebuvo. Šie raštai kartu su kitais dokumentais buvo pateikti prokuratūrai. Apie kokias nors M. P. savarankiškas iniciatyvas, kiek tai siejasi su Azartinių lošimų įstatymo kokių nors nuostatų pakeitimu/papildymu, jam nieko nežinoma (7 t., b. l. 119-124).

2021 m. rugpjūčio 18 d. apklaustas liudytoju V. A. parodė, kad yra Lietuvos Respublikos Seimo (2020 - 2024 metų kadencija) narys. Taip pat yra Seimo (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkas, (duomenys neskelbtini) komiteto narys. Seimo narį M. M. žino tik kaip Seimo narį, juos sieja tik darbiniai santykiai. Su šiuo jokių asmeninių santykių nepalaiko. M. P. taip pat žino kaip buvusios ir esamos kadencijos Seimo narį, su juo sieja tik darbiniai santykiai, asmeninių santykių nepalaiko. M. P. padėjėją K. M. lyg yra tik matęs, tačiau su šiuo jokių santykių nepalaiko. S. K. pavardę pirmą kartą išgirdo 2012 m., kai kandidatavo į (duomenys neskelbtini) prezidento pareigas. Detaliau apie šį sužinojo iš laidos per televiziją, kuri buvo rodoma dar prieš kratos atlikimą Seimo nario M. P. kabinete. Su S. K. jo nesieja jokie santykiai, su šiuo kontaktų nėra turėjęs. O. S. žino dar iš praeitos Seimo kadencijos, kuomet dirbo Seimo (duomenys neskelbtini) komisijoje, buvo jos narys, t. y. lyg 2019 m., jų pabaigoje, dalyvauti į komisijos posėdį atvyko ir jame dalyvavo minėtas O. S., kiek pamena, šis dalyvavo kaip (duomenys neskelbtini) asociacijos atstovas. O. S. dalyvavimas, kiek pamena, nebuvo susietas su konkrečiu komisijoje svarstomu klausimu, įskaitant Azartinių lošimų įstatymą. Pamena, O. S. dalyvavo savo iniciatyva, buvo vienas. O. S. dalyvavimo esmė - pateikti komisijos nariams informaciją apie tikslingumą viename teisės akte reglamentuoti lošimų ir loterijų organizavimo klausimus. Šis pristatė padėtį lošimų organizavimo rinkoje, kalbėjo apie tendencijas. Kitų kontaktų su O. S. nėra turėjęs, asmeninių santykių nepalaiko ir nepalaikė. Šiais metais yra gavęs kvietimą prisijungti į nuotolinį taip vadinamos Baltosios knygos, susijusios su lošimų verslu, pristatymą. Kas konkrečiai atsiuntė tą kvietimą neatsimena. Prie pristatymo prisijungęs nebuvo. Jis konkrečiai nebuvo įsiminęs, kad š. m. lapkričio 1 dieną turėjo įsigalioti Azartinių lošimų įstatymo nuostatos, pagal kurias lošimų automatai turi būti sujungti į bendrą duomenų valdymo informacinę sistemą. Priešingu atveju, t. y. automatų nesujungus į nurodytą sistemą, jais naudotis būtų draudžiama. Nei iki kratos Seimo nario M. P. kabinete atlikimo, ne po jos atlikimo, į jį niekas nesikreipė su kokiais nors prašymais ar pasiūlymai atidėti vėlesniam laikui minėtų Azartinių lošimų įstatymo nuostatų įsigaliojimą. Po kratos atlikimo nei M. M., nei M. P. jam apie tai, dėl kokių aplinkybių buvo atliekama krata, nieko nepasakojo. Jo vadovaujamoje komisijoje kokie nors klausimai, susiję su Azartinių lošimų įstatymo nuostatų pakeitimu/papildymu, svarstomi nebuvo. Kita vertus, tokių klausimų svarstymas nėra jų komisijos nagrinėjimo dalykas. Pamena, kad dar praeitos kadencijos metu, tai galėjo būti kadencijos pradžioje, datos neatsimena, kuomet jis buvo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju, komisijoje buvo gauta medžiaga, kurioje buvo pateikta informacija, duomenys, kiek pamena, apie Loterijų verslo susikūrimą, vystymąsi. Pamena, kad tos medžiagos gavimo kontekste buvo vienas pokalbis su M. P.. Pokalbio esmė buvo ta, kad iš M. P. pasisakymų, pozicijos, suprato, kad šis daugiau yra palankus ne loterijų, o lošimų verslu užsiimančioms organizacijoms ar asmenims. Konkrečių organizacijų ar asmenų įvardinta nebuvo. Tokią nuomonę susidarė dėl to, kad M. P. nurodė, jog loterijų organizavimu užsiimantis verslas turi atskirą jam palankų teisinį reglamentavimą, įstatymą ir sporto organizacijų palaikymą, o lošimų verslui „užkraunama“ didesnė našta, jis labiau išnaudojamas. Daugiau pokalbių ta tema su M. P. nebuvo. Gali tik patvirtinti, kad š. m. birželio 9 dieną jo vadovaujamoje komisijoje buvo svarstomas klausimas dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei Loterijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šių projektų iniciatorius buvo Seimo narys A. K.. Jis irgi buvo vienas iš tų, kurie pasirašė ir palaikė tokią iniciatyvą, kadangi tokie pakeitimai turėjo prisidėti prie didesnio sporto finansavimo. Komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į Vyriausybę dėl išvados gavimo (7 t., b. l. 129-134).

2021 m. rugpjūčio 18 d. apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad dirba Lošimų priežiūros tarnyboje, direktoriaus pareigose. Žino kokioje byloje yra iškviestas duoti parodymus, nes apie tai buvo informuotas kviečiant į apklausą. Taip pat žino apie bylos aplinkybe, kurios nuskambėjo spaudoje. Šios bylos įtariamųjų S. K. ir K. M. asmeniškai nepažįsta. Seimo narių M. P., M. M., A. Č., S. J. nepažįsta, su jais nėra turėjęs jokių reikalų. Vieninteliai jo kontaktai su šiais Seimo nariais buvo, kai jis Seime pasisakydavo vienu ir kitu klausimu, susijusiu su Lošimų priežiūros Tarnybos funkcijomis. R. S. jis pažįsta nuo tų laikų, kaip šis buvo Kauno savivaldybės administracijos direktorius, bet su juo jokių ryšių nepalaiko. Nei vienas iš šių asmenų į jį niekada jokiu klausimu nesikreipė. Gali būti, kad S. J. kažkada yra rašęs paklausimą jo vadovaujamai Tarnybai, dėl duomenų pateikimo, tačiau konkrečiau dabar nepamena. O. S. ir S. K. jam yra žinomi dėl to, kad su jais tenka susitikti per Seimo komitetų ir komisijų posėdžius. Su O. S. tekdavo susitikti ir jų Tarnybos organizuojamuose susitikimuose į kuriuos būna kviečiami ir kiti lošimų rinkos verslo dalyviai. Lošimų priežiūros tarnybai jis vadovauja nuo 2015 m. sausio. Pagrindinė jų Tarnybos funkcija Azartinių lošimų priežiūra ir kontrolė. Jų tarnyba yra labiau vykdomoji institucija, o politikos formavimu užsiima Finansų ministerija. Gali pasakyti, kad į visas iniciatyvas, kurias jie iškeldavo Lošimų versle, visada susidurdavo su labai dideliu lošimų verslo pasipriešinimu, ypač agresyviai toje srityje veikdavo O. S., S. K., jų lobistai ir juos atstovaujančios asociacijos (Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, (NLŽVA)). Būdavo rašoma daug nepagrįstų skundų, raštų, siekiant nutraukti kažkokias iniciatyvas ir pokyčius lošimų rinkoje. Tam tikslui jie pasitelkdavo ir masines informavimo priemones, kuriose buvo rašoma apie nebūtus dalykus. Šiuo metu Lietuvoje Lošimų rinką reglamentuoja trys pagrindiniai įstatymai. Tai yra Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas, Loterijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas. Gali patvirtinti, kad kiekvienas šių įstatymų pakeitimo projektas, iš S. K., O. S. ir juos atstovaujančios asociacijos, susilaukdavo labai didelio pasipriešinimo, nepagrįstų kaltinimų, kas trukdydavo darbui ir apsunkindavo įstatymų pakeitimo projektų įgyvendinimą. Dėl jo paminėtų trijų įstatymų gali pasakyti, kad su šia byla gali būtu susiję paskutiniu metu rengti visų paminėtų įstatymu pakeitimai. Kalbant apie Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą, tai daugiausia triukšmo ir pasipriešinimo sukėlė 2017 m. šio įstatymo pakeitimas, pagal kurį Lošimo automatai turėjo būti sujungti į bendrą sistemą. Įstatymo įsigaliojimui buvo numatytas pereinamasis laikotarpis 4 metai. Jam asmeniškai dėl šio projekto jokios įtakos niekas nedarė. Pamena, kad jie su Finansų ministerija šį projektą (Nr. 16-1814) parengė dar 2015 m., tačiau šis beveik 1,5 metų buvo derinamas, kol Seime buvo registruotas. Kaip tokio projekto derinimui, tai labai ilgas laikas. Šis įstatymo pakeitimas turėjo įsigalioti 2021 m. lapkričio mėnesį. Lošimo verslo atstovai prie bendros sistemos jau galėjo jungtis nuo 2019 m., nes jie buvo jau sukūrę visą sistemą, kuri vadinama LAKIS. Tačiau iki dabar dar niekas nepasijungė. Atvirkščiai buvo stengiamasi kuo labiau sukritikuoti šio įstatymo pakeitimo projektą. Buvo net parengta Studija dėl šio įstatymo pakeitimo, kurios užsakovas buvo UAB „Tete-A-Tete“ kazino, o ją atliko Kauno technologijos universiteto Dr. E. G., kuri vėliau dėl šios studijos atlikimo buvo pripažinta pažeidusi etiką, nes ji ir šios vyras, buvo „Tete-A-Tete“ akcininkai. VTEK, dėl šios studijos išvadą priėmė 2017 m. gegužės mėnesį. Pamena, kad ši studija buvo labai aktyviai naudojama Vyriausybėje ir kitur, kad sukritikuoti šį įstatymo projektą ir paneigti jo naudą. Paskelbus karantiną Lietuvoje, šių metų pradžioje, NLŽVA kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymų minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimą atidėti dar trims metams. Finansų ministerija atsakė, kad jokio atidėjimo negali būti, nes įstatymo pakeitimo įsigaliojimas buvo atidėtas ir taip ilgam laikui. Kiek žino, tokį prašymą jie rašė ir Ekonomikos ministerijai, kuri atsiuntė raštą, kad rekomenduoja šio įstatymo įsigaliojimą atidėti dar vieniems metams. Finansų ministerija, į tokią Ekonomikos ministerijos rekomendaciją neatsižvelgė, pakeitimas turėjo įsigalioti, kaip numatyta. Taip pat mano labai svarbus šio įstatymo pakeitimo projektas (10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392). Šiuo įstatymo pakeitimu buvo siekiam uždrausti skatinti lošti. Šio įstatymo pakeitimo iniciatoriai buvo Seimo narys M. M., kaip (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas ir jų Tarnyba. Teikėjai projekto, kiek pamena, buvo ir kiti Seimo nariai. Šio projekto pristatymus komitetuose ir komisijoje atliko jis asmeniškai, buvo paskirtas pranešėju. Šis procesas prasidėjo 2021 m. pavasarį. Minėtuose posėdžiuose dalyvavo O. S. ir registruotas lobistas Z. (vardo nepamena). Pamena, kad pasipriešinimas dėl šio įstatymo pakeitimo taip pat buvo labai didelis, tačiau neoficialiai į jį niekas dėl to nesikreipė ir nieko neprašė. Pagrindinis komitetas šiame projekte buvo Biudžeto ir finansų, o Ekonomikos buvo paskirtas pagalbiniu, bei buvo įtraukta Priklausomybių komisija. Buvo labai įvairių nuomonių dėl šio projekto, bet dėl labai principingo BFK komiteto požiūrio šiuo klausimu, įstatymas buvo pakankamai operatyviai priimtas ir įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d. (7 t., b. l. 143-150).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio dirba Seimo nario M. P. patarėju, yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, (duomenys neskelbtini) skyriaus, kurio pirmininkas yra M. P., pavaduotojas. Žino kokioje byloje yra iškviestas liudyti, nes šioje byloje jo, Seimo nario M. P. ir įtariamojo šioje byloje K. M. kabinete buvo atliekama krata. Su šios bylos aplinkybėmis šiek tiek susipažino iš jam paskelbtos teismo nutarties dėl kratos ir spaudos. Žino, kad byla susijusi su Seimo nariu M. P. ir jo kolega K. M. dėl galimai siūlyto kyšio kitam Seimo nariui M. M.. Iš jam paskelbtos nutarties sužinojo, kad kyšio siūlymas galimai susijęs su Lošimo verslu ir kitu šios bylos įtariamuoju S. K.. S. K. kaip Kauno miesto verslininką žino nuo 2005 m., kai dirbo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Asmeniškai S. K. nepažinojo, gali būti, kad yra susitikęs darbo reikalais bendruose susitikimuose su verslininkais. Jo pirmas susitikimas su S. K. įvyko prieš šios kadencijos rinkimus, daugiau kaip prieš metus. S. K. pristatymas įvyko (duomenys neskelbtini) partijos tarybos posėdyje, kuris vyko prie Kauno, „VIA Baltika“ komplekse, kur tradiciškai vyksta (duomenys neskelbtini) partijos renginiai. Posėdžio metu partijos pirmininkas V. U. M. P. pristatė S. K., kaip asmenį, kuris norėtų Kaune dalyvauti Seimo rinkimuose. Tame pokalbyje su V. U. jis nedalyvavo, jam apie tai pasakė M. P. ir informavo, kad kartu su juo eis susitikti su S. K. aptarti šio galimybių dalyvauti Seimo nario rinkimuose Kaune. Vieno-dviejų mėnesio bėgyje įvyko jo, M. P. ir S. K. susitikimas pas šį namuose, (duomenys neskelbtini). Tiksliai susitikimo datos nepamena, tik gali pasakyti, kad tai įvyko iki šio Seimo rinkimų. Apie šio susitikimo vietą ir laiką jį informavo M. P.. Susitikime dalyvavo tik jie trise. Susitikimo metu buvo kalbama apie S. K. galimybes dalyvauti Seimo rinkimuose Kauno mieste. S. K. domėjosi apie šio, kaip galimo vienmandatininko galimybes dalyvauti rinkimuose, domėjosi apie tai, kiek pinigų reiktų išleisti reklamai, kokią apygardą pasirinkti apie galimus konkurentus ir t. t. S. K. išreiškė norą dalyvauti rinkimuose Darbo partijos sąraše, tačiau nenorėjo įstoti į Darbo partiją. S. K. vertino, kaip žinomą Kaune asmenį, galintį pritraukti rinkėjų ir kaip verslininką, turintį pakankamai finansų, kuriuos galėtų skirti savo rinkimų kampanijai. Susitikimo metu S. K. pasakojo apie savo Lošimų verslą ir kokius sunkumus patiria. Kalbėjo apie lošimų įstatymų netobulumą ir norą ir galimybę juos pakeisti būnant Seimo nariu. Apie tai, kad šis asmuo yra baustas VTEK už neteisėtą lobistinę veiką jis sužinojo tik atsakydamas į prokuroro klausimą, iki tol jam tokia aplinkybė nebuvo žinoma. Šio susitikimo metu S. K., nei jo, nei M. P. nieko neprašė, tai daugiau buvo bendro pobūdžio pokalbis apie jo lošimo verslo problemas. Jis nieko nežino apie tai, kad S. K. kažkokiu būdu būtų parėmęs Darbo partiją, jos Kauno skyrių, ar būtų pažadėjęs tai padaryti. Pamena, kad S. K. nemažai dėmesio skyrė tam, kad įstatymais netolygiai reglamentuota antžeminių ir internetinių lošimų verslo sąlygos ir kad priklausomų nuo lošimų asmenų ratas yra dirbtinai statistiškai išpučiamas, todėl jo verslas patiria nepatogumų dėl įvairių su tuo susijusių ribojimų ir taisyklių. Šio susitikimo metu apie jokį teisės aktą reglamentuojantį lošimų verslą jie nekalbėjo. Susitikimo metu joks sprendimas nebuvo priimtas. Vėliau sužinojo, kad S. K. dėl jam nežinomų priežasčių, atsisakė dalyvauti rinkimuose. Viena iš priežasčių galėjo būti ir ta, kad jo netenkino jam suteikta pozicija Darbo partijos rinkimų sąraše. Po šio susitikimo daugiau su S. K. nebuvo susitikęs. Taip pat nieko nežino apie tai ar S. K. vėliau, ar iki to buvo susitikęs su M. P. ir K. M.. Pamena, kad po šio susitikimo kažkada jam skambino S. K.. To pokalbio metu apie kažkokį konkretų klausimą nekalbėjo. Pamena, kad S. K. jo teiravosi, apie M. P. sveikatą ir kaip su šiuo galėtų susisiekti, nes S. K. nepavyksta, taip pat kalbėjo apie per daug aktyvų P. dalyvavimą viešojoje erdvėje. Apie šį skambutį greičiausiai tą pačią dieną, jis informavo M. P., nepamena, kad būtų raginęs M. P. kuo greičiau susisiekti su S. K., galėjo tik informuoti ir pasiūlyti. Nepamena, kad būtų sakęs, kad S. K. jam ar P., ar dar kažkam, yra dėl kažko reikalingas. Taip pat nepamena, kad M. P. būtų sakęs, kad tyčia vengia kontakto su S. K.. Jis kaip M. P. patarėjas, kuruoja Seimo darbotvarkės analizę, rengia raštų projektus įvairiais klausimais, dalyvauja komiteto ir Seimo posėdžiuose, kaip stebėtojas. Jo darbas yra ruošti pranešimus, pasisakymus M. P.. Tam jis ieško reikalingos medžiagos, rengia M. P. informaciją kaip vyksta plenariniai ir komitetų posėdžiai, tai yra viena iš jo veiklos sričių. Pavadinimas „Azartiniai“ jam žinomas, bet tai nėra M. P. prioritetas. M. P. daugiau dirba su sveikatos sistema, narkotikais, alkoholiu, pasisako prieš šiuos dalykus bei prieš azartinius lošimus. Minėto 2021 m. balandžio 28 d. el. laiško neprisimena, matomai tai susiję su kažkokia įstatymo pataisa. Gal tai buvo rengiama prevencijos komisijai, kurioje dalyvavo M. P.. K. M. buvo atsakingas už socialinius klausimus bendraujant su žmonėmis ir viešuosius ryšius. M. P. yra (duomenys neskelbtini) komiteto pavaduotas ir priklausė (duomenys neskelbtini) komitetui, buvo (duomenys neskelbtini) komisijos narys, kažkokios švietimų grupės narys. Yra dalyvavęs kaip stebėtojas Priklausomybių prevencijos komisijos posėdžiuose, prisimena, kad juose buvo svarstomi ir įstatymų, susijusių su lošimų verslų, pakeitimo projektai. Jokių konkrečių tų posėdžių aplinkybių nepamena, kada tie posėdžiai vyko dabar tiksliai irgi nepamena. Posėdžiai buvo keli, jie vyko pavasarį. Pamena, kad vienas iš klausimų galėjo būti skatinimo dalyvauti žaidimuose draudimas. Kiek pamena M. P. balsavo už sugriežtinimą. Kokie asmenys dalyvavo konkrečiame posėdyje nepamena, ar juose dalyvavo lošimo verslo atstovai nežino. Apie įstatymo reglamentuojančio Lošimo automatų įjungimą į bendrą sistemą pakeitimo įsigaliojimo atidėjimą jam nieko nežinoma apie jį nėra girdėjęs. Tai pat nepamena, kad šios kadencijos metu būtų gavęs pavedimą parengti kokį nors raštą Seimo nario vardu dėl su Lošimų verslu susijusių dalykų. Tokių pavedimų nėra gavęs ir ankstesnės Seimo nario M. P. kadencijos metu nuo 2017 m. Kiek žino, Lietuvoje lošimų veiklą reglamentuoja Lošimų įstatymas, tiksliai kokie ir kiek teisės aktų reglamentuoja šią sritį, jis nežino. Pamena, kad praėjusios kadencijos metu, gali būti, kad 2020 m., bet tiksliai nepamena, kažkokiu būdu gavo lošimų verslą atstovaujančios asociacijos dokumentus (kaip gavo tą raštą ir asociacijos tikslaus pavadinimo jis neprisimena), turinio neprisimena. Gali būti, kad kažkas iš tos medžiagos buvo panaudota per 2020 m. Seimo rinkimų debatus, bet konkrečiau nieko neprisimena. Taip pat gali patvirtini, kad nei iš M. P., nei iš K. M. nėra sulaukęs jokių prašymų dėl bet kokios pagalbos susisijusios su Lošimų verslu. Tokių prašymų nėra sulaukęs ir iš S. K., šio lošimo įmonių, ar jas atstovaujančių asociacijų. Asmuo O. S. jam nėra žinomas. Apie tai, kad jo kolega K. M. galimai siūlė kyšį Seimo nariui M. M., jis nieko nežino, apie tai sužinojo tik kratos jo kabinete metu. Apie tai, kad K. M., kaip Seimo nario patarėjas atliktų kažkokius veiksmus susijusius su lošimų verslu, jis nieko nežino, apie tai šis jam nieko nepasakojo. Liudytojui davus susipažinti su Elektroninių ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. gegužės 26 d. protokolu (aplankas 210505_tstt01, pokalbio IID 1331, pokalbio data 2021 m. gegužės 19 d., pokalbio pradžia 12-57-41, pokalbio ištrauka, protokolo 3-ias lapas 3-9 protokolo eilutės), parodė, kad dabar prisimena, kad šis pokalbis buvo, tačiau konkrečių jo aplinkybių nepamena. Susipažinęs su jam pateikta ištrauka, gali pasakyti, kad sakydamas, kad „tai vistiek jis reikalingas bus“ matyt turėjo omenyje, kad S. K. ateityje gali dalyvauti Savivaldybės rinkimuose, todėl reiktų su juo palaikyti ryšį. Ką toliau kalba, jam susipažinti pateiktoje ištraukoje M. P., nesupranta. Ką šis norėjo jam pasakyti sakydamas: „Nes aš sąmoningai neatrašau, tai ta prasme, pats supranti, nu, labai ten daug tu nežinai, tai gal....jei nežinai, tai ir nesiūlyk“, nesuprato. Liudytojui davus susipažinti su 2021 m. liepos 9 d. dokumentų apžiūros protokolu ir jo priedais, parodė, kad šiuos dokumentus galėjo rasti pašto dėžutėje Seime, prie kanceliarijos, spintoje, kur dedama korespondencija. Kiekvienas Seimo narys turi savo pašto dėžutę, šie dokumentai galėjo būti rasti M. P. pašto dėžutėje, neprisimena ar juos kažkas jam padavė į rankas. Kiek prisimena į voką lapą su užrašu „S.“ turėjo įdėti pats. Kažkokiomis aplinkybėmis jis galėjo padaryti priedo Nr. 1 kopiją savo namuose, tačiau nežino kur yra jo originalas ar kita versija, galbūt šis dokumentas gautas iš kitur. Priedas Nr. 2 „S.“ reiškia S. K., ten yra pažymėta apie ką eina kalba, įrašas padarytas jo (R. S.) ranka. Taip parašė todėl, nes S. K. yra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovas, kuriai priklauso šie dokumentai. S. K. atstovavo šią asociaciją. Bendrai šiuose dokumentuose yra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos raštai, kiti dokumentai, susiję su azartinių lošimų reguliavimu, asociacijos pastebėjimais ir prašymais. Neprisimena konkretaus teisinio dokumento ar pasisakymo ruošimo jam parodytų dokumentų pagrindų. Dokumentai buvo jo namuose, nes tai yra susiję su jo darbu ir kartais tenka dirbti iš namų. Liudytojui parodžius 2022 m. balandžio 6 d. kratos metu rastą ir paimtą USB laikmeną Kingston 32 GB, TH928585, kuri buvo supakuota pakete Nr. HA7580083, parodė, kad galimai ši laikmena priklauso jam, joje turėtų būti įrašytas jo pokalbis su K. M.. Pokalbis vyko kai jis ir M. P. sužinojo, kad K. M. atstatytas į darbą. Apie tai sužinojo iš Seimo kanceliarijos, t. y., kad K. M. dirba nuo 2021 m. gruodžio. M. P. su tuo nesutiko, nes K. M. buvo netekęs politinio pasitikėjimo, todėl jis K. M. nusprendė atleisti iš darbo. Liudytojui davus susipažinti su 2022 m. gegužės 9-17 d. apžiūros protokolu ir jo priedais, patvirtino, kad prieduose užfiksuotas jo bendravimas su K. M.. Bendravimas vyko per „Telegram“ programėlę, tikriausiai vyko dėl K. M. grąžinimo į darbą. Neatsimena ar skambutis vyko jo iniciatyva ar K. M., visas žinutes K. M. rašė jam, buvo tam tikras spaudimas iš K. M. pusės. Nuotraukas padarė savo mobiliajame telefone, tačiau neprisimena kaip jis jas perkėlė į kompiuterį. Visas nuotraukas sudėjo į USB raktą ir padavė M. P., kad šis žinotų apie ką yra kalba. Vaizdo įraše pavadinimu „IMG_1042.MOV“ užfiksuotas jo bendravimas su K. M., vaizdo įrašas darytas M. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Filmavo M. P. su savo telefonu, tai buvo dieną, kai jie sužinojo apie K. M. grąžinimą į darbą ir tuomet jis vyko pas M. P. į namus aiškintis. Didžiąją dalį pokalbio kalbėjo K. M., pokalbio metu jie sužinojo, kad K. M. yra įsitikinęs, jog jis buvo grąžintas į darbą teisėtai ir nematė problemų dirbti tose pačiose pareigose. Tačiau gale K. M. buvo atleistas iš M. P. padėjėjo pareigų. Šio įrašo jis į USB laikmeną neįkėlė, tikriausiai tai padarė M. P.. Dėl pokalbio dalies „<...> Tai aš... Aišku, aš logiškai suprantu – ne pats man sugalvojai paskambint. Tau liepė paskambint. Nu, ar ne taip? S – Ne, tai aš taip, aš logiškai skambinu. Aš nesu apribotas, kiek aš žinau, su tavim... M – Ir be jo žinios? Bendrauti... S – Ne ne, ne ne ne. Ne ne. Ne, tai, ta prasme, aš sakau, tai aš, kadangi aš... Aš, aišku, su jo žinia tau skambinu, ta prasme. Ir tiktai... M – Tai aš neabejoju.“ parodė, kad po to kai sužinojo apie K. M. grąžinimą į darbą, jie kartu su M. P. sprendė, kad reikia susisiekti su K. M. ir pasiaiškinti situaciją. Neprisimena kieno iniciatyva tai buvo, tačiau jis nusprendė paskambinti K. M., tokį apsisprendimą galėjo nulemti tai, kad K. M. galėjo būti skambutis, o čia buvo jo (R. S.) perskambinimas. Paprašius liudytojo paaiškinti apie ką yra kalbama pokalbio dalyje „<...> S – Nu, tai aš... nereikia išsigalvoti, aš nebūčiau ir sužinojęs. Taip sakant, kitaip. Tai, ta prasme, tiktai tiek, kad, nu, žinai, procesas yra toksai, bet M. iki šiol nedavęs jokių parodymų. Jeigu tu... turbūt žinai tą puikiai, ta prasme <...>?“ parodė, kad su M. P. jie yra bendradarbiai ir šis sakė, kad jis ikiteisminiame tyrime nėra davęs parodymų. Paprašius paaiškinti apie ką bendraujama garso įraše „(duomenys neskelbtini).mp3“ parodė, kad jame užfiksuotas jo bendravimas su K. M., įrašą padarė pats kitu savo telefonu. Vėliau įrašą iš savo kompiuterio įkėlė į USB Laikmeną. Pokalbyje yra blefavimas iš K. M. pusės su šantažo elementais, tikslu pagąsdinti, kad nebūtų atleistas iš pareigų, t. y. iš Seimo nario M. P. padėjėjo pareigų. Dėl pokalbio dalies „<...> S – Kaip ten bebūtų, jūs bendraujat su tais teisininkais, tai kokie jie ten bebūtų, bet... Jo. M – Tai nesvarbu, čia yra mūsų reikalai. Tai teisininkais, tegu, tegu teisininkam pasako apie savo pinigus, pasako, kur tuos pinigus, apie penkišimtines kupiūras, apie važiavimus, apie vis... viskas yra sufiksuota. Apie paskutinį, vieną iš paskutiniųjų susitikimų su K.. Ką jam sakė ir kaip sakė. <...>?“ parodė, kad suprato tai kaip K. M. blefavimą, galių demonstravimą tikslu išlikti darbe. Nežino apie kokias kupiūras kalba K. M. (7 t., b. l. 165-178).

2022 sausio 18 d. apklaustas liudytoju O. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidento pareigas ėjo apytiksliai nuo 2016 m. iki 2021 m. Nuo 2006 m. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino Teisės skyriaus vadovo pareigas. Nuo 2018 m. trumpą laikotarpį ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Šias pareigas ėjo iki 2021 lapkričio 5 d. abejose įmonėse, kol akcininku sprendimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir liko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino Teisės skyriaus vadovo pareigose. Iš direktoriaus pareigų pasitraukė savo iniciatyva, dėl nuovargio, šiam sprendimui pritarus įmonių akcininkams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino užsiima antžeminiais B klasės lošimo automatų verslu ir papildomai nuo 2016 m. užsiima nuotolinių lošimų verslu. Pagrindines įmonės pajamas sudaro būtent iš antžeminių B klasės lošimų automatų gaunamos pajamos. Tai yra pagrindinė įmonės veikla, kuri turi apie 1600 veikiančių B klasės lošimo automatų. B klasės lošimo automatai, tai yra riboti lošimo automatai (maksimalus statymas 50 centų, maksimalus laimėjimas 100 Eur). 2017 m. buvo priimtos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 pataisos, nustatančios reikalavimą lošimų organizatoriams, ne vėliau nei iki 2021 m. lapkričio 1 d. sujungti visus lošimo automatus į elektroninė lošimo automatų duomenų valdymo sistemą. Šis reikalavimas sukėlė labai didelę finansinę naštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino, nes visų lošimo automatų sujungimas į vientisą sistemą reiškė papildomas išlaidas. Be to, vėliau paaiškėjo, kad dalis veikiančių automatų negalėjo būti sujungti į vientisą sistemą dėl techninių priežasčių. Pažymi, kad prasidėjus pasaulinei pandemijai dėl Covid-19, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvestų ribojimų, šio verslo ateitis nebuvo aiški ir prognozuojama. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo siekiama kuo greičiau atverti lošimų salonų duris lankytojams bei atidėti ankščiau minėto įstatymo pataisų dėl lošimo automatų sujungimo į vientisą sistemą įsigaliojimą. Dėl šių priežasčių jis, kaip (duomenys neskelbtini) prezidentas, yra rašęs daug raštų į Seimą, Vyriausybę, ministerijas, Seimo nariams ir t. t., kuriuose nurodydavo pagrįstus argumentus dėl minėto įstatymo pataisų dėl lošimo automatų sujungimo į vientisą sistemą įsigaliojimo atidėjimo ir dėl verslo veiklos suvaržymų atlaisvinimo karantino laikotarpiu. Taip pat, kaip lobistas, atstovaudamas lošimų verslą, ne kartą lankėsi Seime, Vyriausybėje, dalyvavo komitetų posėdžiuose, susirinkimuose, kuriuose išdėstydavo argumentuotą verslo poziciją dėl ne visada tinkamų lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų projektų. Dalyvaujant nurodytuose susitikimuose teko bendrauti tiek su Seimo nariais, tiek su kitais įstaigų atstovais. 2021 m. pavasarį, apytiksliai vasario-kovo mėn., tikslaus laiko neprisimena, kaip įprastai užsuko pas S. K. į šio namus Kauno centre. Jis su S. K. periodiškai susitikdavo aptarti verslo naujienų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino veiklos, planų, perspektyvų. Ir šį kartą norėjo aptarti aktualius verslo klausimus. Užėjus pas S. K. pamatė, kad pas šį namuose prie stalo sėdi Seimo narys M. P. ir kaip jam buvo pristatytas, jo padėjėjas K., vėliau sužinojo pavardę – M.. Jam nėra žinoma kokiomis temomis jie bendravo iki jam atvykstant, tačiau jam atvykus, jie kalbėjo būtent apie esamą problematiką dėl B klasės lošimo automatų sujungimo į vieną sistemą. Kadangi azartinių lošimų įstatymo pataisos turėjo įsigalioti nuo 2021 m. lapkričio 1 d., artėjo terminas, kuomet dar buvo galima kažką padaryti, kad minimų pataisų įsigaliojimas būtų atidėtas. Kiek prisimena, susitikimas vyko apie valandą laiko. Susitikimo metu jis aiškiai ir argumentuotai išdėstė, kad pataisų įsigaliojimas būtent karantino laikotarpiu yra labai žalingas, daug kainuojantis verslui. Taip papasakojo visą eigą, kaip (duomenys neskelbtini) rašė raštus įstaigoms, kad jokios teigiamos reakcijos nesulaukta. M. P. buvo nustebęs, kad nei Seimo nariai, nei Vyriausybė ar ministerijos tinkamai nereaguoja į problematiką. Nurodė, kad tai galėjo įvykti dėl išaugusių darbų karantino laikotarpiu. M. P. pasakė, kad šiam ši tema yra įdomi ir M. P. pasidomės šiais klausimais, taip pat paragino nenuleisti rankų ir toliau rašyti raštus Seimui, Vyriausybei, ir pakartoti verslo poziciją. Tiksliai neprisimena, ar pokalbio pradžioje, ar pabaigoje, jis ant stalo padėjo savo vizitinę kortelę ((duomenys neskelbtini) prezidento). Kiek pamena, vizitinę kortelę nuo stalo paėmė K. M.. Kiek prisimena jis pirmas išvyko iš šio susitikimo S. K. namuose. S. K. su M. P. ir K. M. dar liko. Šio susitikimo metu nebuvo kalbama apie pinigus, M. P. rėmimą pinigais. Po kurio laiko, apytiksliai 2021 m. vasario – kovo mėn., jis su S. K. gyvai susitikęs aptarinėjo vykusio jų ir M. P., bei K. M. susitikimą, bei kitus verslo klausimus. Tada S. K. jam pasakė, kad M. P. jis yra davęs iš savo lėšų 20 tūkstančių eurų, kaip investiciją į M. P. už jo kaip Seimo nario palankumą ateityje esant poreikiui. Kaip jis suprato, šiuo atveju atsirado poreikis, kad M. P. padėtų S. K. išspręsti azartinių lošimų įstatymo pataisų atidėjimą dėl B klasės automatų sujungimo į vientisą sistemą. S. K. nėra labai atviras, išsamiai nepaaiškino kaip, kur ir kada pinigai buvo perduoti M. P.. Tačiau savo kalba atvirai leido suprasti, kad S. K. tokiu būdu „investavo“ į M. P., kad M. P. veiktų verslo interesais. Detalesnių pokalbio detalių neprisimena, dėl S. K. perduotų 20 tūkstančių eurų M. P.. Po kurio laiko, 2021 m. kovo mėn. pabaigoje-balandžio mėn. pradžioje, S. K. jo paprašė, kad jis surinktų visą bylą dokumentų, kuriuos kaip (duomenys neskelbtini) prezidentas buvo rašęs institucijoms ir prie progos S. K. užvežtų į namus. Jis surinko prašomus dokumentus popierinėje formoje bei surašytus USB rakte, kuriame buvo azartinių lošimų įstatymo aktualių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, lyginamasis variantas ir aiškinamasis raštas. Dokumentus ir USB raktą S. K. pristatė į šio namus 2021 m. kovo mėn. pabaigoje-balandžio mėn. pradžioje. Sutapimas ar ne, tačiau ir tą kartą, visai neplanuotai S. K. namuose sutiko Seimo narį M. P. ir jo padėjėją K. M.. Jis tąkart tik atidavė S. K. dokumentus ir USB raktą. Tada išvažiavo. Užtruko iki 10 minučių. Suprato, kad dokumentai reikalingi buvo dėl to, kad M. P. galimai pradėjo spręsti klausimus, už ką jam S. K. davė 20 tūkstančių eurų. Pažymi, kad apie pinigų perdavimą M. P. jis sužinojo tik iš paties S. K.. Apklausos metu liudytojui parodžius 2021 m. rugpjūčio 13 d. laikmenų turinio kopijų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėti 2021 m. birželio 10 d. kratos metu K. M. gyv. vietoje, Seimo viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Gedimino pr. 60, Vilniuje, paimtų USB laikmenų kopijos, priedai Nr. 3.1, 3.2, 3.3, 3.4 ir paprašius atsakyti, ar pateikti susipažinti dokumentai yra jo rengti ir kokiu būdu jie galėjo atsirasti pas K. M., liudytojas atsakė, kad su jam pateiktais dokumentais susipažino. Patvirtina, kad šiuos dokumentus rengė jis. Tai yra Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas. Šiuos dokumentus yra siuntęs Finansų ministerijai, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, taip pat, yra perdavęs ir S. K.. Jam nėra žinomos aplinkybės dėl šių dokumentų patekimo pas K. M.. USB rakto, kurį perdavė S. K., nėra atgavęs iki šios dienos. Nepaisant jo pastangų kreipiantis į kompetentingas institucijas, nei S. K. pastangų per M. P. ar kitus asmenis, nepavyko nukelti įstatymo pataisų įsigaliojimo datos į 2024 m. lapkričio 1 d. Jo ruošti įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, net nebuvo svarstomi Seime. Apytiksliai 2021 m. gegužės mėnesį su juo, per programėlę „Telegram“, susisiekė K. M.. Šis iš pradžių jam parašė žinutę ir prisistatė, o vėliau paskambino. K. M. tada jam daug visko pasakojo. Lyg teisinosi, kodėl K. M. ar jiems kartu su M. P., nepavyko niekaip pagelbėti verslui. Sakė, kad bandė eiti pas kolegas, ieškoti palaikymo dėl azartinių lošimų įstatymo pataisų įsigaliojimo nukėlimo. Kiek pamena, tikrai minėjo, kad ėjo pas savo draugą M. M., kalbėjo su kitais kolegomis. Jiems pristatė problematiką. Šnekėjo daug, lyg teisinosi dėl situacijos. Kadangi dėl azartinių lošimų įstatymo pataisų atidėjimo jau vilčių neliko ir buvo laukiama tik tų pataisų įsigaliojimo, K. M. labai ir neklausė, labiau išklausė. Pokalbis buvo ilgas. Daugiausiai kalbėjo K. M.. Sakė, kad čia jau iš ankščiau reikėjo pradėti šiuo klausimu dirbti. Jis šiam atsakė, kad čia metai iš metų yra rašomi šitie raštai. Pokalbio metu K. M. įvertino jo veiksmus atstovaujant verslą, kaip labai atkaklius ir šis buvo nustebęs, kai jis šiam atsakė, kad yra samdomas darbuotojas. K. M. pasakė, jog manė, kad jis yra kažkokios įmonės akcininkas ir šiuo atveju turėjo asmeninį interesą dėl įstatymo pataisų. Daugiau pokalbio detalių neprisimena. Daugiau su M. P. ar K. M. susitikti ir bendrauti neteko. Jokių finansinių įsipareigojimų su jais neturėjo ir neturi. Apie S. K. ir M. P. galimai korupcinį santykį žino tik iš paties S. K., nes šis jam tai pasakė (8 t., b. l. 57-60).

2021 m. balandžio 28 d. liudytojas M. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino K. M., kaip vaikiną, kuris 2021 m. balandžio 27 d., apie 13 val. Seimo patalpose, I-ųjų rūmų pastate, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), jam pasiūlė 50 000 Eur kyšį, užrašant ant popieriaus lapelio „50 K“ (10 t., b. l. 131-133).

2021 m. gegužės 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti O. S. telefoniniai įvykiai. Tarp užfiksuotų O. S. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių yra užfiksuoti įvykiai tarp O. S. ir S. K., kuriuose yra bendraujama galimai dėl lošimo verslo „atlaisvinimo“ dirbti karantino laikotarpiu ir apie įstatymo pataisų, numatančių lošimo automatų sujungimą į vieną sistemą, atidėjimą. Pvz. 2021 m. gegužės 2 d. 15:12:04 val. S. K. SMS O. S.: „Tuo, kurį aptarėm: nukėlimo nežada, dėl antro – paskutinėj eilėj po visų laisvinimų prognozuoja“; 15:12:59 val. S. K. SMS O. S.: „Su liūdesiu. Reikėjo ruoštis įtikinėti prieš sprendimą“ (2 t., b. l. 141-143).

2021 m. gegužės 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas S. K. telefoninis įvykis. Protokole užfiksuotas S. K. ir R. S. telefoninis pokalbis, kurio metu galimai kalbama apie planuojamą susitikimą su M. P., apie pastarojo darbą. Pvz. 2021 m. gegužės 19 d. pokalbio metu S. K. klausia: „Tai tradiciškai jums skambinu kaip paskutiniu metu. Kada jūs planuojat matyti, reškia, M.?“,, R. S.: „Nu, kaip, gyvai tai ko gero šiandien nesimatysim <...> bet čia pagal poreikį <...> apsikasęs kaip visada, apsikasęs ten viskuo. Bet gerai, o laikas ne, ne taip svarbu?“, S. K.: „ Ne, tai bet kada gali man paskambinti ir susitarsim“ (3 t., b. l. 5-8).

2021 m. gegužės 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas M. P. telefoninis įvykis. Protokole užfiksuotas M. P. ir R. S. telefoninis pokalbis, kurio metu galimai kalbama apie M. P. vengimą susitikti su S. K.. PVZ: M. M.: „O žiūrėk, tenai tie žmonės, tai tau reikėjo sakyt, kad sergu ir gydausi, nu, po maršo, nu, ten tam žmogui <...> nes aš sąmoningai nieko neatrašiau, tai ta prasme, pats supranti“, R. S.: „Nu, bet tai sukontaktuok su juo vis tiek, nu, tai vis tiek jis reikalingas bus“ (3 t., b. l. 9-14).

2021 m. gegužės 27 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2021 m. gegužės 25 d. vykęs M. M. ir K. M. pokalbis, kuriame yra aptariama lošimų verslo situacija dėl įsigaliosiančių pataisų dėl lošimų automatų sujungimo į vieną sistemą. Kalbamasi apie lošimų įstatymo pakeitimo atidėjimą, kuriuo būtų atidėtas įstatymo pakeitimo įsigaliojimas, kuriuo numatomas lošimo automatų sujungimas į vieną sistemą. Taip pat bendrauja apie 5 G ryšį, „Huavėjų“ ir „Eriksoną“ (1 t., b. l. 40-50).

2021 m. birželio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas S. K. telefoninis įvykis. Protokole užfiksuotas S. K. ir S. J. telefoninis pokalbis, kurio metu yra kalbama apie lošimų verslą reguliuojančius teisės aktus, jų pataisas (2 t., b. l. 51-65).

2021 m. birželio 28 d. – 2021 m. liepos 8 d. MRT iPhone 8 turinio kopijos apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. birželio 10 d. kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimto MRT iPhone 8 A1905, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, turinio kopijos apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad S. K. programėle „Signal“ bendravo su M. P.. Bendravimo turinys neužfiksuotas. Taip pat užfiksuota, kad M. P. teikė S. K. informaciją, kurią sužinojo kaip Seimo narys, apie statistinius duomenis dėl susirgimų dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams ir azartinių lošimų ir lažybų (11 t., b. l. 43-58).

2021 m. birželio 29 d. MRT turinio kopijos apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. birželio 10 d. kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimto MRT iPhone 5s A1457, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, turinio kopijos apžiūra. Apžiūros metu užfiksuotas S. K. susirašinėjimas su M. P. ir K. M.. Susirašinėjimuose fiksuojama informacija susijusi su nurodytų asmenų susitikimo laikų derinimu. Pvz. 2020 m. rugpjūčio 17 d. K. M. rašė S. K.: „Sveiki Galime rytoj. Kol kas Jums patogiu laiku <...> kelintą“, S. K.: „ Pvz. 11 val.“ (11 t., b. l. 29-34).

2021 m. liepos 9 d. šiukšlių dėžės turinio apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjo M. M. prie 2021 m. balandžio 27 d. protokolo pareiškimo pateikto šiukšlių dėžės turinio – juodos spalvos maišo su suplėšytu lapeliu apžiūra. Apžiūros metu apžiūrėtas juodos spalvos šiukšlių maišas ir rausvo atspalvio suplėšytas lapelis, ant kurio vienos iš skiaučių yra rankraštinis mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu rašytas įrašas „50 K“ (10 t., b. l. 123-124).

2021 m. rugpjūčio 13 d. laikmenų turinio kopijų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. biržeio 10 d. kratos metu K. M. gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikos Seimo viešbučio kambaryje Nr. 33, esančiame Gedimino pr. 60, Vilniuje, paimtų: kompiuterinių laikmenų (USB raktų), 2 vnt., kompiuterinės laikmenos (CD diskas), 1 vnt., diktofono, 1 vnt., turinio kopijų apžiūra. Apžiūroje nustatyta, kad 8 GB talpos informacinėje laikmenoje Kingston DataTraveler G4 buvo dokumentai: Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas (10 t., b. l. 150-159).

Dėl BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 227 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Pagal BK 230 straipsnio 4 dalį, kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojams, be kita ko, priskiriami ir valstybės politikai, valstybės pareigūnai, tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, o būtent: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent vieną iš paminėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimą atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Pažymėtina tai, kad papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas arba nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018). Papirkimui kaip baigtai nusikalstamai veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas kyšis ir kiekvieno (savo ar kitų asmenų) interesais kaltininkas veikia. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus BK 227 straipsnį yra būtina nustatyti ne tik objektyviąją papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-303/2020, 2K-9-719/2021).

K. M. ir M. M. patvirtino, jog 2021 m. balandžio 27 d. apie 13 val. buvo susitikę Seime, M. M. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio susitikimo metu kaltinamasis pasiūlė M. M. 50 000 Eur kyšį, paduodamas popieriaus lapelį su užrašu „50 K“. Tiek K. M., tiek M. M. parodė, jog pasiūlydamas 50 000 Eur K. M. siekė projekto dėl lošimų automatų sujungimo į bendrą tinklą atidėjimo metams ar keliems, prašė pakalbėti su frakcijos Seimo nariais, dėl šio įstatymo stabdymo, kadangi lošimų verslas itin nukentėjo nuo pandeminės situacijos ir gali dar labiau nukentėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikytinų ir planuojamų teikti Lietuvos Respublikos Seimui lošimų verslą reguliuojančių teisės aktų sugriežtinimo. Liudytojas R. S. parodė, kad K. M. buvo atsakingas už socialinius klausimus bendraujant su žmonėmis ir viešuosius ryšius. K. M. sąsajas su lošimų verslo atstovais patvirtina liudytojų S. K. ir O. S. parodymai. Pastarasis parodė, kad aptariamos Lošimų įstatymo pataisos reiškė papildomas išlaidas verslui, todėl buvo siekiama atidėti pataisų dėl lošimo automatų sujungimo į vientisą sistemą, įsigaliojimą. Šiuo klausimu kaip lobistas yra bendravęs tiek su Seimo nariais, tiek su kitais įstaigų atstovais. Yra apie tai kalbėjęs ir dalyvaujant K. M.. Patvirtino, kad K. M. gyvenamojoje vietoje paimtuose USB rastus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jo lyginamąjį variantą, aiškinamąjį raštą rengė jis, buvo šiuos dokumentus siuntęs Finansų ministerijai, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, taip pat, yra perdavęs ir S. K.. Taip pat patvirtino, kad 2021 m. gegužės mėn. M. M. jį informavo, kad bandė ieškoti palaikymo dėl azartinių lošimų įstatymo pataisų įsigaliojimo nukėlimo, ėjo pas kolegas, pas savo draugą M. M., pristatė problematiką, tačiau apgailestaudamas nurodė, kad dirbti šiuo klausimu reikėjo iš anksčiau. Liudytojas S. K. neneigė susitikimo su M. P. ir K. M. fakto, tačiau tvirtino neprašęs K. M. dėl įtarime minimo įstatymo projekto sustabdymo Lietuvos Respublikos Seime. Liudytojai A. Č., S. J., M. M. ir V. A. patvirtino, jog Seime buvo kalbama apie Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įsigaliojimą, galimybę nukelti nuostatų, pagal kurias lošimų verslu užsiimančios bendrovės turėjo į bendrą valstybinę kontrolės informacinę sistemą sujungti jų naudojamus automatus, įsigaliojimą. Liudytojas V. D. parodė, kad visada susidurdavo su labai dideliu lošimų verslo pasipriešinimu dėl iniciatyvų Seime, susijusių su Lošimų verslu. Ypač agresyviai toje srityje veikdavo O. S., S. K., jų lobistai ir juos atstovaujančios asociacijos. Aptarti liudytojų parodymai atitinka K. M. parodymus, jog Seime buvo siekiama atkreipti dėmesį į Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų problematiką ir jis tiesiogiai buvo su tuo susijęs. M. M. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – M. M. protokolas-pareiškimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai su garso įrašais, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, mobiliojo ryšio telefonų, šiukšlių dėžės apžiūros protokolai, laikmenų turinio kopijų apžiūros protokolas. Kaltinamojo kaltės formą bei rūšį – tiesioginę tyčią, pagrindžia K. M. parodymai, kad jis M. M. pasiūlė 50 000 Eur, siekdamas projekto dėl lošimų automatų sujungimo į bendrą tinklą atidėjimo metams ar keliems. Po pokalbio su M. M. kaltinamasis lapelį su užrašu „50 K“ suplėšė ir išmetė į kabinete esančią šiukšlių dėžę. Iš aptarto akivaizdu, jog kaltinamasis suvokė, kad pasiūlydamas nurodytą pinigų sumą už M. M. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ateityje – kad šis Lietuvos Respublikos Seime ateityje balsuotų taip, jog neapibrėžtam laikui būtų sustabdytas Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčių įstatymo Nr. IX-326, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, veikia neteisėtai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip minėta, papirkimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo pasiūlymo dėl kyšio paperkamam asmeniui pateikimo, todėl K. M. atsakomybės neįtakoja jo nurodyta aplinkybė, kad siūlytų pinigų pats neturėjo. Kaltinamojo M. M., kaip valstybės politikui, pagal BK 230 straipsnio 1 dalį prilyginamam valstybės tarnautojui, pasiūlyti 50 000 Eur viršija 250 MGL (12 500 Eur) sumą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

K. M. pasirašytinai sutiko su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro pasiūlyta baudos bausme bei jos dydžiu, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad šiuo metu gyvena tik iš darbo pajamų, turi paėmęs dvi paskolas, todėl prašė skirti jam kuo mažesnio dydžio baudą, pavyzdžiui iki 75 MGL, kurią galėtų greitai sumokėti be jokių išdėstymo terminų (10 t., b. l. 15-16).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintus duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės skyrimas.

Už BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. M. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, padarytas siekiant pagerinti verslo padėtį Lietuvoje, konkretiems asmenims nusikaltimu žala nepadaryta, tačiau pasiūlyto kyšio suma yra ženkli, net kelis kartus viršija 250 MGL dydį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat įvertinama ir K. M. asmenybė – Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie jo teistumą užsienyje nėra, baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 196-200, 8 t., b. l. 1-5), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad BPK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. M. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkų nusikaltimą įstatymų leidėjas nustatė baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio, tačiau BK 47 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (kurioms priskiriamas ir BK 227 straipsnyje numatytas nusikaltimas) skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas kaltinamojo gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui piniginė išraiška, tačiau akivaizdu, jog ji negalėtų būti mažesnė, nei K. M. pasiūlytas 50 000 Eur vertės kyšis, atitinkantis 1 000 MGL. Kita vertus, kaltinamasis parodė, kad neturėjo M. M. siūlytų pinigų, nurodytą sumą tiesiog sugalvojo, manydamas, kad lošimų verslui ji nebūtų itin didelė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, atitinkamai sutiktina su prokuroro išvada, jog realiai neegzistuojančio kyšio sumos pasiūlymas yra mažesnio pavojingumo nusikaltimas, nei rūšinis BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas, todėl baudos pagal BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatas paskyrimas būtų neadekvatus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, iš esmės neatitiktų teisingumo bei protingumo principų ir užtikrintų tik vieną iš BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų - nubaudimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų (yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra duomenų apie kaltinamojo išlaikytinius, mažamečius vaikus ir kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų), nustatant skirtinos baudos dydį taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Įvertinus K. M. charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, už BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. M. skirtinas minimalus už sunkų nusikaltimą numatytos baudos dydis. Dar labiau mažinti baudos dydį, kaip to prašo K. M. Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, nėra teisinio pagrindo. Kaltinamasis yra dirbantis, jauno amžiaus asmuo, duomenų, kad dėl jo ar kitų išlaikomų asmenų sveikatos būklės pajamų gavimas būtų apsunkintas, byloje nėra. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė apie turimus įsiskolinimus bankui, savaime nėra niekuo unikali ir negali įtakoti skirtinos baudos dydžio. Jokių kitokių, išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog net ir minimalios įstatyme numatytos baudos paskyrimas K. M. būtų aiškiai per griežta bausmė ar nepakeliama finansinė našta kaltinamajam, prieštarautų teisingumo principui byloje nėra. Priešingai, iš pozicijos, išdėstytos Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, matyti, kad K. M. finansinė padėtis yra pakankamai gera, jis nurodė, kad 75 MGL dydžio baudą galėtų sumokėti iš karto, paskirtos baudos išdėstyti neprašė. Teismo vertinimu prokuroro siūlomos skirti galutinės baudos dydis yra adekvatus, teisingas bei proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl mažinti jo nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 100 MGL dydžio baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. birželio 10 d., 9.21 val. iki 2021 m. birželio 10 d., 23.41 val., t. y. vieną dieną (12 t., b. l. 3-4, 26-28), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (12 t., b. l. 11-13) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00005-21 medžiagos saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinės laikmenos: Nr. CD-13-050-22 (1 vnt.), Nr. CD-13-040-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-042-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-043-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-045-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-046-21 (1 vnt.), Nr. 22-14-117 (1 vnt.,), Nr. 22-14-121 (1 vnt.) (viso – 8 laikmenos); kompiuterinė laikmena DVD (1 vnt.) su duomenimis, gautais pagal 2021 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 4-01-3480; kompiuterinės laikmenos DVD (3 vnt.) (pagal 2021 m. balandžio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą); 2021 m. balandžio 27 d. M. M. pateiktas suplėšytas lapelis su užrašu „50 K“ ir juodos spalvos maišas, supakuoti į paketą Nr. G133245 (1 vnt.); 2021 m. birželio 14 d. raštu dėl vaizdo įrašo pateikimo pateikta kompiuterinė laikmena (1 vnt.); 2022 m. gegužės 9 d. – 2022 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo priedas – kompiuterinė laikmena CD (1 vnt.); 2021 m. birželio 10 d. K. M. apklausos vaizdo įrašas – kompiuterinės laikmenos DVD (2 vnt.); 2021 m. birželio 21 d. rašto Nr. S-29(3-(3.4) priedas – kompiuterinė laikmena CD (1 vnt.); 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. L-01-5723 pateikta kompiuterinė laikmena DVD (1 vnt.); 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. L-01-5724 pateikta kompiuterinė laikmena DVD (1 vnt.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00005-21 medžiagos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

2021 m. balandžio 27 d. M. M. pateiktas suplėšytas lapelis su užrašu „50 K“ ir juodos spalvos maišas, supakuoti į paketą Nr. G133245, saugomi Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00005-21 medžiagos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, K. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, K. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 10 d., 9.21 val. iki 2021 m. birželio 10 d., 23.41 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, jog galutinės mokėtinos baudos dydis yra 98 MGL (4 900 Eur).

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterines laikmenas: Nr. CD-13-050-22 (1 vnt.), Nr. CD-13-040-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-042-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-043-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-045-21 (1 vnt.), Nr. CD-11-046-21 (1 vnt.), Nr. 22-14-117 (1 vnt.), Nr. 22-14-121 (1 vnt.) (viso – 8 laikmenos); kompiuterinę laikmeną DVD (1 vnt.) su duomenimis, gautais pagal 2021 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 4-01-3480; kompiuteriną laikmeną DVD (3 vnt.) (pagal 2021 m. balandžio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą); 2021 m. birželio 14 d. raštu dėl vaizdo įrašo pateikimo pateiktą kompiuterinę laikmeną (1 vnt.); 2022 m. gegužės 9 d. – 2022 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo priedą – kompiuterinę laikmeną CD (1 vnt.); 2021 m. birželio 10 d. K. M. apklausos vaizdo įrašą – kompiuterinę laikmeną DVD (2 vnt.); 2021 m. birželio 21 d. rašto Nr. S-29(3-(3.4) priedą – kompiuterinę laikmeną CD (1 vnt.); 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. L-01-5723 pateiktą kompiuterinę laikmeną DVD (1 vnt.); 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. L-01-5724 pateiktą kompiuterinę laikmeną DVD (1 vnt.) palikti saugoti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00005-21 medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, suplėšytą lapelį su užrašu „50 K“ ir juodos spalvos maišą, supakuotus į paketą Nr. G133245 (1 vnt.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu. Nesumokėta bauda išieškoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. 3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

4. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.