Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo L. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2015 m. gegužės 4 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-05-01 3.15 val. Vytauto - Kęstučio g. Palangos m., vairavo transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą. Šiais savo veiksmais L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą L. M. vieneriems metams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Skundžiamu teismo nutarimu L. M. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 str. 4 d., kurioje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apylinkės teismas L. M. taikė ATPK 30¹ str. bei skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą (580 Eur) motyvuodamas tuo, kad L. M. pripažįsta kaltę (ką, kaip galima suprasti iš nutarimo turinio, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), anksčiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kitų L. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumą visuomenei, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, ir nusprendė, kad skiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimalią papildomą nuobaudą – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti nuobaudai keliami uždaviniai. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. L. M. padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus, sustabdytas policijos pareigūnų atsisakė nustatyta tvarka tikrintis blaivumą, nors duodamas paaiškinimą pripažino, kad yra išgėręs (b. l. 4). Pažymėtina, jog tokiu elgesiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. M. praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturi, o dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir gailisi, tačiau tai laikytina tik aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Kartu pažymėtina, jog gyvenimiškai įprastos pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (ilgą laiką gyveno užsienyje, gerai nežino įstatymų) yra taip pat svarbios tik individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad buvo įsitikinęs, kad jo girtumą policijos pareigūnai tikrins medicinos įstaigoje, tačiau iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad L. M. net kelis kartus buvo įspėtas, kad jei atsisakys tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vengimą nusistatyti neblaivumą, ir tai bus prilyginta sunkiam girtumo laipsniui (b. l. 7). Aplinkybę, kad nepaisant pareigūnų prašymo asmuo atsisakė tikrintis blaivumą, ir reikalavo jį vežti į policijos komisariatą arba ligoninę, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 14). Taigi L. M. buvo išaiškinta blaivumo tikrinimo tvarka, išdėstytos tokio jo elgesio (atsisakymo tikrintis blaivumą) pasekmės, tačiau jis vis tiek atsisakė tikrintis blaivumą.

Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės – L. M. pripažįsta kaltę, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, galiojančių nuobaudų neturi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirta papildoma nuobauda yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas. Skiriant papildomą nuobaudą L. M. už ATPK 126 str. 4 d. padarytą pažeidimą, atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, t. y. į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, L. M. tikslinga skirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytam laikotarpiui, kuriuo bus pasiekti tiek nuobaudos prevenciniai, tiek nubaudimo tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą pakeisti, ir L. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą padidinti iki dvejų metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.