Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-581/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
1-103-581/2013
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00092-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nukentėjusysis
V. R., I. R., R. R., Z. R.
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-103-581/2013(Proceso Nr. 1-50-2-00092-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.;1.2.9.9.; 2.1.15.3.3.;2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorams Jūratei Mociškienei, Evaldui Šidlauskui,gynėjai advokatei R. K.,nukentėjusiesiems V. R., I. R., R. R., Z. R.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (5 veikos), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., žinodamas esant Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 1 d. nutarimui išieškoti iš skolininko A. R. išieškotojos R. R. naudai po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL dydžio sumų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio, bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 26 d. iki 2007 m. gruodžio 25 d. nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, vengė pareigos išlaikyti savo vaikus – Z. R. ir I. R..

Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas esant Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 1 d. nutarimui išieškoti iš skolininko A. R. išieškotojos R. R. naudai po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL dydžio sumų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio, bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 24 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d. nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką – I. R..

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad alimentų mokėti nevengė. Žinojo, jog jo vaikams – A., V., I. ir Z. – yra priteistas išlaikymas. Teismo procese dalyvavo pats. Kol turėjo darbą, vaikams alimentus mokėjo, iš jo darbo užmokesčio atskaičiuodavo tam tikras pinigų sumas. Alimentus iškodavo priverstinai per antstolių kontoras, tada antstoliui pats pristatydavo čekius. Santuoka buvo nutraukta 1999 metais. Vaikams kiekvieną mėnesį turėjo mokėti ne mažiau kaip po 1 MGL. Kiek galėjo, tiek mokėjo. Dirbo įvairiuose darbuose, tačiau kai tik darbdaviai sužinodavo, kad reikia mokėti alimentus, iš karto tapdavo nebereikalingas ir būdavo atleidžiamas iš darbo. Kai nedirbdavo, nors ir pačiam būdavo sunku, jei turėdavo, savo vaikams duodavo grynų pinigų. Pinigus vaikams duodavo pasitikėdamas ir to niekaip neįformindavo. Vaikams duodavo įvairiomis sumomis – ne šimtais, bet dešimtimis. Gimtadienio proga vaikams lėšų neskyrė, nes neturėdavo pinigų, bet lėšų skirdavo jo (A. R.) mama. Būdamas registruotas darbo biržoje, gaudavo 250 Lt ar 350 Lt dydžio socialinę pašalpą. Iš tos sumos visiems vaikams duodavo pinigų grynais. Ar laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2003-12-01 dirbo viešuosius darbus, nepamena. Buvo laikotarpių, kai nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje. 2003-12-02 į darbo biržą nenuvyko, nes susirgo mama, sumaišė dienas, todėl buvo išbrauktas iš darbo biržos sąrašų. Laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2005-11-01 darbo biržos siuntimu lankė suvirintojo kursus. Dėl sveikatos sutrikimų nepraėjo medicininės komisijos, todėl nebuvo leista laikyti egzaminų ir dirbti. 2005 metų rugpjūtį dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Dirbo du mėnesius - gavo maždaug 300 litų. Iš šios sumos pinigus vaikams atskaitė antstolis, nes buvo pranešta, jog dirba. 2011-06-23 vieną dieną pavėlavo nuvykti į darbo biržą, todėl darbo paieška buvo nutraukta. Laikotarpiu nuo 2011-06-24 iki 2011-12-28 niekur nedirbo, o pragyventi padėjo draugai, kaimynai, giminės. Paskutinį kartą dirbo pagal išsipirktą verslo liudijimą mašinų remonto darbams. Tai liečia paskutinių 2-3 mėnesių laikotarpį. Žadėjo pradėti darbus, tačiau prasidėjo nesklandumai, buvo išvarytas iš garažų, kurie buvo bendros su R. R. valdos ūkiniame pastate. Liko be patalpų, mėnesį laiko nebuvo klientų, negavo jokių pajamų, todėl minėtą veiklą nutraukė. Per kaltinime nurodytą laikotarpį ne kartą gulėjo ligoninėje. Šiuo metu yra nedarbingas, nedarbingumas nustatytas prieš pusę metų. Gauna 230 Lt dydžio pensiją. 2012-09-25 teisme su dukra I. R. patvirtino taikos sutartį, kad jai iš savo pensijos kas mėnesį mokės po 130 litų alimentus. Stengėsi su vaikais bendrauti kuo artimiau. Sūnus V. R. savo parodymuose nepaminėjo, kad iš kaimyno išsimokėtinai sulaukus pilnametystės ir išlaikius teises jam buvo nupirktas automobilis BMW, tik dukra I. R. savo parodymuose nurodė, kad jai buvo nupirkęs elektroninį sintezatorių. Iš antstolių jokių raštų apie įsiskolinimų sumas vaikams negaudavo. Žinojo, kad valstybė moka vaikų išlaikymui ir, kad su valstybe reikės atsiskaityti. Išaugus įsiskolinimui, įvyko neteisingos turto dalybos. 2/3 dalys turto liko žmonai R. R., 1/3 – jam (A. R.). R. R. atidavė visą turtą, kadangi nukentėjusioji pasakė, kad atidavus turtą, ji atsisakys reikalavimų dėl alimentų. Sau pasiliko tik du kambarius, kuriuos, norėdamas apsidrausti, padovanojo savo motinai. Dokumentus dėl turto dalybų pasirašė nepasitaręs su advokatu. 50 000 litų neturtinės žalos civilinio ieškinio atlyginti neturi jokių galimybių ir su ieškiniu nesutinka, nes nemano, jog R. R. buvo padaryta moralinė žala. Pats patyrė moralinę žalą, nes buvo apgautas.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad tėvai išsiskyrė kai jis (V. R.) buvo pirmoje klasėje. Po tėvų skyrybų šeimą išlaikė viena mama R. R., kuri dirbo du darbus. Tėvas A. R. prie išlaikymo neprisidėjo. Kaltinamasis kartais duodavo grynų pinigų į rankas – po 20 - 30 litų vieną kartą per metus. Truputį pinigų A. R. buvo pervedęs į sąskaitą. Dėl nepriteklių patyrė moralinę žalą – buvo nepatogumų, nuolatinis nepriteklius, pragyvenimui tekdavo uždarbiauti pačiam skinant braškes, drabužiai būdavo perkami padėvėti, nes naujų įpirkti negalėjo. Be to, tėvo buvo apkaltintas vagyste, tai buvo paskelbta vietovėje, kur gyveno, apie tai sužinojo mokykloje, todėl teko ją pakeisti. Žino, kad laikotarpiu, kuris nurodytas kaltinime, A. R. turėjo papildomų pajamų, kurias gaudavo grodamas ir dainuodamas. Kaltinamasis groja ir dabar, gauna po 500 litų ir daugiau. Jei A. R. turėdavo 500 litų, tai greit pragerdavo, o vaikams nepervesdavo. Šiek tiek pinigų pervesdavo kaltinamojo mama, t.y. močiutė. Jam (V. R.) mokantis dvyliktoje klasėje tėvą A. R. garaže ištiko epilepsijos priepuolis. Atvyko greitoji, kaltinamąjį nuvežė į ligoninę, bet ten atsisakė gydyti, nes A. R. nebuvo draustas. Užregistravo kaltinamąjį darbo biržoje. Maždaug po mėnesio tėvas paprašė pavežti, nes buvo gautas darbo pasiūlymas iš suvirinimo įmonės. A. R. ten būtų priėmę į darbą, bet kaltinamasis pasakė, kad ten šalta ir pats nesutiko būti įdarbinamas, paprašė, kad įmonė parašytų raštą darbo biržai, jog netinka darbas. Dėl kitų darbo pasiūlymų A. R. nebevažiavo, piktybiškai vengė įsidarbinti, jam vis netiko darbo sąlygos. Iš darbų kaltinamąjį išmesdavo ne dėl alimentų mokėjimo, o dėl girtavimo. Anksčiau tėvas girtaudavo dažnai. Visi bendraudavo su tėvu, nueidavo pas kaltinamąjį pasikalbėti. Ir dabar bendrauja su tėvu. Kai studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, už studijas, bendrabutį ir visą kitą mokėjo mama R. R.. Iš tėvo pinigų negaudavo. Yra buvę, kad susipykęs su mama išėjo iš namų ir prisiglaudė pas tėvą. Tuo metu jau buvo pilnametis. Pas kaltinamąjį tada išbuvo apie savaitę. A. R. nupirko jam automobilį BMW, automobilis buvo nevažiuojantis ir be techninės apžiūros, reikėjo investicijų, kad važiuotų. Kai A. R. dovanojo mašiną, jos vertė buvo apie 500 litų. Automobilį tvarkė savo lėšomis ir pats remontavo. Į automobilį investavo apie 500 litų savų pinigų. Sutvarkius, mašiną norėjo persiregistruoti, bet iškilo problema, nes automobiliui buvo uždėtas areštas. Šiuo metu mašina parduota, gavo 900 litų. Į Vilnių automobiliu BMW nevažinėjo, nes mašina dar buvo registruota A. R. vardu.

Nukentėjusysis Z. R. parodė, kad iš tėvo A. R. beveik jokios paramos nesulaukdavo. Kartais sutikęs kaltinamąjį paprašydavo 20 litų sąsiuviniams ir pratyboms nusipirkti. Būdavo skaudu matyti tėvą girtą ir dalinantį pinigus svetimiems vaikams. Apie tai, kad neblaivus A. R. duoda pinigų kitiems, pasakydavo draugai. Eidavo kaltinamojo ieškoti prie parduotuvės, prašydavo pinigų. Tada A. R. būdavo nusipirkęs maisto sau ir jokių pinigų, išskyrus centus, neturėdavo. Tai buvo 2004 metais. Mokydamasis 6 - 7 klasėje matydavo, kad tėvas A. R. nuolat remontuoja draugų atvarytus automobilius. Kaltinamasis 2003 metais yra remontavęs kaimyno mašiną. Tuomet A. R. visą automobilį perrinko, perdažė ir už tai gavo mažiausiai 1000 Lt. Iš tos sumos A. R. galbūt kažkiek pervedė jiems, bet grynų pinigų nedavė. Paskutiniu metu, iki 2012 metų balandžio, nuėjęs pas tėvą, dažniausiai jį rasdavo girtą. Kai su klase norėdavo vykti į ekskursijas, eidavo prašyti tėvo A. R. pinigų, nes mama tiek lėšų neturėdavo. Tėvas sakydavo, kad pinigų neturi ir liepdavo ateiti kitą dieną. Nuėjęs kitą dieną, kaltinamąjį rasdavo girtą arba iš viso nerasdavo. Vasarą važiuodavo atostogauti pas tėvo motiną. Tėvas, neskaitant močiutės pervedimų, pinigų duodavo keturis kartus per pusmetį. Neteko kalbėti su kaltinamuoju, dėl ko jis nedirbo. Ar A. R. anksčiau sirgo, pasakyti negali. Mano, kad dėl tėvo ligų kaltas alkoholis. Nori, kad A. R. atsakytų už savo veiksmus.

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad kiek pamena, kai nueidavo aplankyti tėvo A. R., dažniausiai rasdavo kaltinamąjį girtą arba geriantį su draugais. Tėvas tada sakydavo, kad ne laiku atėjo. Eidavo kaltinamojo paprašyti pinigų, bet šis atsakydavo, kad pinigų neturi ir pasiūlydavo susirinkus butelius, prisiduoti juos į supirktuvę. Sutikusi tėvą mieste paprašydavo pinigų. Jei A. R. tuo metu turėdavo, tai duodavo. Prie parduotuvės svetimiems vaikams kaltinamasis yra išdalinęs po 10 ir 50 litų, o priėjus saviems vaikams sakydavo, kad daugiau nebeturi. Prie parduotuvės tėvas svetimiems vaikams pinigus dalino, kai ji (I. R.) buvo 5–6 klasėje, tai buvo 2005–2006 metų rudenį. Kai A. R. grodavo vestuvėse, pinigų turėdavo. Tada kaltinamasis gautus pinigus pragerdavo. Jei ji spėdavo ateiti pas tėvą, gaudavo po 10 ar 20 litų. A. R. ir pats kartais duodavo pinigų, bet nebūdavo taip, kad iš tėvo pinigų gaudavo kiekvieną mėnesį. Per metus nuo 5 iki 7 kartų gaudavo po 10 - 20 litų. Pradėjus lankyti muzikos mokyklą, 2005 metų pavasario pradžioje, tėvas atidavė savo sintezatorių ir pasakė, kad jam tas sintezatorius nereikalingas. Dabar sintezatoriaus vertė yra 200 litų. Be sintezatoriaus daugiau iš tėvo dovanų nėra gavusi. Už mokslus muzikos mokykloje mokėjo tik mama R. R.. 2004 m. buvo galimybė išvykti į Italiją, bet tam reikėjo 800 litų. Apie tai pasakė A. R.. Kaltinamasis davė apie 50 litų, po to močiutė, tėvo mama, davė kelis šimtus tam, kad galėtų išvažiuoti. Taip pat 2006 metais vyko į Vokietiją, Ispaniją, bet už mamos pinigų ir šiek tiek užsidirbo pati. Tėvo mama per gimtadienius atsiųsdavo atvirutę bei pinigų ir pasirašydavo kaip nuo močiutės ir pusbrolio. Gimtadienio proga nueidavo pas tėvą, pasakydavo, kad gimtadienis, o kaltinamasis atsakydavo, kad ji (I. R.) meluoja arba, kad jis nieko neturi. Iki kol sulaukė 18 metų, bendraudavo su tėvu. Pati norėjo bendrauti su kaltinamuoju. Prieš dvejus metus, būdama nepilnamete, susipyko su mama ir išėjo gyventi pas tėvą. Paskui greitai vėl grįžo namo pas mamą. Dabar su tėvu A. R. nebendrauja. Iš kaltinamojo prisiteisė pinigų mokslams. Laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2012 metų, tėvas A. R. grodavo vestuvėse. Neblaivus A. R. pats pasisakydavo, kad už grojimą vestuvėse gaudavo nuo 400 iki 600 litų. 2008 metais A. R. garaže remontuodavo automobilius. Kodėl kaltinamasis nedirbdavo, nežino. Mano, kad tėvas piktybiškai nemokėjo alimentų, nenorėjo dirbti ir rūpintis savo vaikais. Visos tėvo ligos nuo alkoholizmo. A. R. neįgalumą susitvarkė tik tada, kai ji (I. R.) su ieškiniu dėl išlaikymo kreipėsi į teismą.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad santuokoje su A. R. išgyveno 13 metų ir su kaltinamuoju susilaukė keturių vaikų. Su A. R. sutardavo gerai, kol šis iš vestuvių negrįždavo girtas. 1996 metų spalį santuoka buvo nutraukta dėl vyro girtavimo. Iki santuokos iširimo rūpinosi gyvuliais, kartu su kaltinamuoju statė namus. Po ištuokos turėjo grįžti į darbą. Po darbo laiką skyrė ūkiui. Dėl šios priežasties negalėjo pakankami laiko skirti vaikams, kuriuos išeidama dirbti prie ūkio palikdavo vienus namuose. Bijojo, kad vaikai nepatirtų skriaudos, todėl nuo 5 klasės vaikai važiuodavo mokytis į miestą, kad bendraklasiai nematytų ir nežinotų, kokia yra situacija šeimoje. Nuo 1996 metų iš kaltinamojo prisiteisė alimentus. Alimentų dydis buvo keistas vieną kartą. Pradžioje buvo priteista po 0,4 MGL, po to, 1999-10-01 pakilo iki 1 MGL. 2008 metais kreipėsi į valstybę dėl paramos ir dviems mažiesiems vaikams buvo mokama po 130 litų kas mėnesį. A. R. tam tikrais epizodais alimentų nemokėjo. Kadangi vykdomoji byla buvo užvesta antstolių kontoroje, antstolis kartas nuo karto kaltinamąjį pasikviesdavo. Patvirtina, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nei pati, nei vaikai išlaikymo iš A. R. negavo. Apie A. R. ir jo darbą žinojo tik iš vaikų pasakojimų, kai kaltinamasis sakydavo, kad dirbti neapsimoka, nes daug atskaičiuos dėl vaikų. 2006–2007 metais A. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pinigų antstoliai neatskaičiuodavo. Kai A. R. įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), porą mėnesių iš kaltinamojo darbovietės buvo gavusi atskaitymus. Per mėnesį gaudavo virš 200 litų pervedimą. Iš kitų kaltinamojo darboviečių pervedimų negaudavo, antstolis sakydavo, kad nespėja priduoti dokumentų į A. R. darbovietę, o šis ten jau nebedirba. Pats A. R. nėra perdavęs pinigų nė karto. Vaikams kaltinamasis duodavo 10–20 litų grynais, bet liepdavo apie tai jai nesakyti. Pinigus A. R. pervesdavo per antstolius, tai buvo lygios sumos po 100 litų. Dažniausiai močiutė, t.y. kaltinamojo mama, prieš Kalėdas pervesdavo po 100 litų. Dėl mažų pajamų vaikams buvo galimybė gauti nemokamą maitinimą mokykloje. Dėl to turėdavo iš antstolių kontoros pateikti pažymas apie gaunamą arba negaunamą išlaikymą. Pažymas reikdavo gauti kas ketvirtį. Dažniausiai pažymos būdavo tuščios, bet po jų atsirasdavo įmoka 100 litų. Per pusmetį gaudavo du kartus po 100 litų pašto perlaidomis. Antstolis tai žinodavo, įrašydavo į vykdomąją bylą. Būdavo per tris mėnesius įmokėta 100 litų. Už tai iki 2008 metų susidarė virš 45 000 litų alimentų skola. Praėjus trejiems metams po skyrybų, t.y. 1999 metų spalio 7 dieną notarine sutartimi pasidalijo turtą. Prieš turto dalybas iki 1999 metų rugsėjo 1 dienos susidariusį alimentų įsisikolinimą - 4 866 litų - nurašė ir patvirtino, kad kaltinamasis atsiskaitė. Mano, kad A. R. turi atsakyti už savo veiksmus, kad pajustų atsakomybę, nes už jo vaikų išlaikymą mokėjo valstybė. Kaltinamajam reiškia 50 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pagrindinis motyvas yra tas, kad vyriausias sūnus pasimokęs du metus išvyko dirbti į Angliją, tam, kad galėtų pagelbėti šeimai, kad mažamečiai vaikai baigtų nors 12 klasių. Žalos padaryta ne vien pinigine prasme – dėl neblaivaus kaltinamojo elgesio gyveno nuolatinėje baimėje. Pati nuolat patirdavo įžeidinėjimus, piktybišką kenkimą. Buvo ribotos galimybės skirti laiko vaikams, dėl lėšų stygiaus negalėjo jiems suteikti pilnaverčio išsilavinimo bei auklėjimo, kas žalojo jų vaikystę. Vaikai patyrė materialinę ir moralinę žalą.

Liudytojas Andrius Bespalovas parodė, kad 2005-12-01 V.Bespalovienės vardu buvo užvesta vykdomoji byla dėl alimentų išieškojimo iš A. R. R. R. išlaikomų vaikų naudai. 2008 metais V.Bespalovienei išėjus į pensiją, vykdomoji byla perėjo jo (A.Bespalovo) dispozicijon. Nuo 2005-12-01 alimentų išieškojimas vykdomas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kuris išduotas 1999 metų spalio 6 dieną, byloje Nr. AV/16-546/1999. Vykdant išieškojimą buvo tikrinta A. R. turtinė padėtis, SODROS duomenų bazė. Nuo 2005-12-01 nepavyko nustatyti A. R. darbovietės ar rasti kito turto, piniginių lėšų sąskaitose. Taip pat, vykdant šią bylą, 2007-05-24 su pareiškimu buvo kreiptasi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Šis pareiškimas inicijuotas remiantis išieškotojos R. R. prašymu. Tęsiant išieškojimą paskutiniai priverstinio vykdymo veiksmai buvo atlikti 2012-09-04 – tą dieną buvo surašyti dokumentai, kurie išsiųsti į SODRĄ. Buvo nustatyta, kad A. R. gauna išmokas iš SODROS, nes kaltinamajam buvo skirta invalidumo pensija. 2012-09-04 buvo paskaičiuotas bendras įsiskolinimas, kuris yra 45 530 litų, šito įsiskolinimo niekas neginčijo. Jei antstolis nustatydavo skolininko darbovietę, išsiųsdavo vykdomąjį dokumentą darbovietei. Išsiuntus į darbovietę vykdomąjį dokumentą, daromos atžymos vykdomajame rašte apie tai, koks yra įsiskolinimas, tam kad nebūtų neaiškumų dėl įsiskolinimo paskaičiavimo. Vykdomasis raštas yra pagrindas alimentų įsiskolinimui paskaičiuoti. Jeigu žmogus yra dirbantis, pateikiamas vykdomasis raštas. Įstaiga, kuriai pateiktas vykdomasis raštas, privalo vykdyti išieškojimą iš gaunamo darbo užmokesčio. Jei vykdomasis dokumentas grįždavo, užvesdavo naują bylą. Vykdomajame rašte yra atžyma, kad A. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) atskaityta už vieną mėnesį. Šiuo atveju darbovietei grąžinus vykdomąjį dokumentą, antstolių kontoroje 2005-11-10 buvo užvesta nauja byla. 2002-06-01 teismo antstolių buvo paskaičiuotas 18 527 litai įsiskolinimas, kaip atskaitos taškas, nuo kurio tęsiamas įsiskolinimo skaičiavimas. Pagal dvi atžymas matyti, kad kai kaltinamasis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), tame laikotarpyje buvo vykdomas išieškojimas. Daugiau A. R. darboviečių nustatyta nebuvo. Asmenų dirbančių su verslo liudijimais išieškojimo vykdyti neįmanoma. Kaltinamasis per tris dienas pats privalo pranešti apie naują darbo vietą. Apie tai raginime nenurodyta, bet A. R. apie tai buvo informuotas. Raginimas kaltinamajam buvo siunčiamas vieną kartą, t.y. 2005-12-01, kai buvo užvesta vykdomoji byla. Toliau buvo ieškoma darbovietės, turto, vykstama pas skolininką į gyvenamąją vietą. Turtas buvo tikrinamas periodiškai.

Liudytoja O. D. parodė, kad jai yra žinoma, jog kaltinamasis A. R. nemokėjo alimentų. I. R. nubėgdavo pas tėvą ir grįždavo su ašaromis akyse, kad tėvas vėl girtas. Vaikais rūpinosi tik nukentėjusioji R. R.. A. R. vengė mokėti alimentus, nors ir dirbo. Kaltinamasis remontavo mašinas, grojo vestuvėse. Pats A. R. 2007 metų balandžio – rugsėjo mėnesiais yra sakęs, kad už grojimą vestuvėse gauna 600 Lt. Sakydavo kaltinamajam, kad negertų, eitų dirbti ir vaikams pinigų duotų, bet A. R. atsakydavo, kad dirbti neapsimoka, nes pusę pinigų atims R. R., geriau pagroti ir remontuoti automobilius. Nevažiuojančių mašinų būdavo pristatytas pilnas kaltinamojo kiemas. Kad A. R. remontuoja mašinas savo garaže matė 2010 - 2011 metais. Gyvena šalia kaltinamojo.

Liudytoja L. R. – G. parodė, kad iš savo močiutės, kaltinamojo A. R. mamos, paties kaltinamojo ir savo tėvo žino, jog A. R., neturėdamas teisinių žinių, teismo posėdžiuose nedalyvaudavo, paskui, netekęs darbo, nepersiteisdavo alimentų dydžio, todėl būdavo skaičiuojama maksimali suma. Taip pat žino, jog A. R. dirbdavo ir remdavo savo vaikus, nors to pati ir nematė. Kaltinamasis dirbo Liūdynėje, iš kur jį atleido po epilepsijos priepuolio. A. R. taip pat remontuodavo automobilius. Tai jau buvo po skyrybų. Šiuo metu kaltinamasis turi invalidumą ir jam finansiškai labai daug padeda 85 metų močiutė, kuri gauna pensiją. Nesutinka, kad kaltinamasis kiekvieną dieną būdavo girtas. Kai dirbo, A. R. negėrė. Pas kaltinamąjį nueidavo kartą per mėnesį. A. R. vis sakydavo, kad reikia pinigų vaikams, kaltinamasis norėjo jiems padėti. Kadangi kaltinamasis pinigų neturėjo, vaikams lėšų persiųsdavo močiutė, kuri patikino, kad mažiausiai siųsdavo 50 litų, o daugiausiai – 100 litų. Mano, kad visi kaltinamojo vaikai yra įtakojami motinos R. R..

Liudytoja D. R. parodė, kad 1996 metais A. R. ir R. R. išsiskyrė. Po skyrybų kaltinamasis buvo silpnas, du kartus sirgęs meningitu, išgerdavo, jam buvo sunku susirasti darbą. Kai A. R. ir R. R. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią kaltinamajam liko 1/3 dalis turto, R. R. išvarė A. R. iš ūkinio pastato ir tada jis gyveno garaže. Kaltinamajam neliko jokio kambario, namas nebuvo uždengtas stogu. Kaltinamasis žiemą gyveno garaže, miegojo mašinoje. Tuo laiku A. R. neturėjo galimybės dirbti. Buvo susilaužęs koją. Šiai dienai namas yra su stogu ir langais. Vaikai neteisingai duoda parodymus. Kai jie su mama R. R. iš namo išsikraustė gyventi į butą, namas buvo be stogo, visi gyveno bute. Kaltinamasis laikotarpyje nuo 2003 metų iki 2012 metų pragyveno iš savo mamos. Netiesa, kad A. R. visiškai nesirūpino vaikais. Yra mačiusi, kaip A. R. davė pinigų vaikams. Laikotarpių, kuriais dirbo kaltinamasis, nefiksavo. Mano, kad vaikai kalba taip, kaip yra liepusi R. R.. Būdavo atvejų, kad netekęs darbo A. R. suremontuodavo kokią mašiną, tai vaikai jau laukdavo, kol kaltinamasis gaus pinigų už darbą. A. R. išdalindavo pinigus vaikams. Kaltinamasis rūpinosi vaikais.

Liudytoja G. A. parodė, kad nukentėjusioji R. R. yra jos draugė. Gerai žino, kad nukentėjusios šeimos finansinė padėtis buvo sunki, nes iš kaltinamojo nebuvo jokios finansinės paramos. Liudytoja parodė, kad ji padėdavo nukentėjusiajai finansiškai, duodavo rūbų vaikams, padėdavo sodyboje. Ne kartą yra mačiusi maždaug prie 5-6 metus, jog kaltinamasis dirba – remontuoja automobilius. Yra girdėjusi, kad kaltinamasis groja vestuvėse, tačiau kokį atlygį tuo metu gaudavo, nežino.

Iš 2012-04-24 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad R. R. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį. Pareiškėja nurodė, kad A. R. nuo 2004 m. iki kiekvieno vaiko pilnametystės atskirais laikotarpiais nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaikų išlaikymui. Dėl vengimo išlaikyti vaikus susidarė 43619,10 Lt įsiskolinimas. A. R. vaikų išlaikymui 2007-08-09 pervedė 200 Lt, 2008-01-22 – 100 Lt, 2008-06-17 – 400 Lt (1 tomas, b.l. 10-11).

Iš 2010-09-14 antstolio Andriaus Bespalovo pažymos Nr. 0025/07/04213 matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0025/07/04213, užvestoje remiantis 1999-10-06 išduotu Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. AV/16-546, A. R. išlaikymo įsiskolinimas 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė 43619,10 Lt (1 tomas, b.l. 12; Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 23).

Iš 2007-05-24 antstolės Violetos Bespalovienės pažymos Nr. 0024/05/01109 matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0024/05/001109, užvestoje remiantis 1999-10-06 išduotu Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. AV/16-546, A. R. išlaikymo įsiskolinimas 2007 m. gegužės 1 d. sudarė 41397,10 Lt (1 tomas, b.l. 13).

Iš 2008-04-15 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-4435 matyti, kad buvo nuspręsta Z. R. nuo 2008-01-25 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, pinigus pervedant į R. R. banko sąskaitą (1 tomas, b.l. 14).

Iš 2008-04-15 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-4436 matyti, kad buvo nuspręsta I. R. nuo 2008-01-25 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, pinigus pervedant į R. R. banko sąskaitą (1 tomas, b.l. 15).

Iš 2010-08-16 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl sprendimo duomenų pakeitimo“ Nr. V2-8077 matyti, kad buvo pakeisti duomenys 2008-04-15 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendime „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-4436, nurodant pinigus pervesti į I. R. banko sąskaitą (1 tomas, b.l. 16).

Iš 2010-08-16 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl sprendimo duomenų pakeitimo“ Nr. V2-8075 matyti, kad buvo pakeisti duomenys 2008-04-15 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendime „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-4435, nurodant pinigus pervesti į Z. R. banko sąskaitą (1 tomas, b.l. 17).

Iš 2010-08-16 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ Nr. V2-8076 matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2010-07-15 nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Z. R., kadangi minėtas asmuo sulaukė pilnametystės (1 tomas, b.l. 18).

Iš 2010-09-07 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos „Apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą nuo 2008-01-01 iki 2010-08-31“ Nr. (7.4)D2-21659 matyti, kad iš Vaikų išlaikymo fondo Z. R. buvo išmokėta 3858,06 Lt, o I. R. – 3929,35 Lt (1 tomas, b.l. 19).

Iš 1999-09-01 pranešimo Nr. 46 matyti, kad A. R. alimentų įsiskolinimas 1999-09-01 sudarė 4866 Lt – po 0,4 MGL kiekvienam vaikui (1 tomas, b.l. 20).

Iš 2002-06-14 teismo antstolės J. K. rašto, siųsto AB (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonei buvo pasiūlyta kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po ½ dydžio iš skolininkui A. R. priklausančio darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam iš keturių vaikų. Alimentų įsiskolinimas 2002-06-01 sudarė 18527,01 Lt (1 tomas, b.l. 21).

Iš 2004-03-16 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (17.26)SD4-149 matyti, kad I. R. tėvas mergaitės auklėjime nedalyvauja ir išlaikymo neteikia. Nurodyta, kad pažyma galioja iki 2004-12-31 (1 tomas, b.l. 24; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 23).

Iš 2006-08-11 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (17.29)SD5-455 matyti, kad V. R., Z. R., I. R. tėvas vaikų auklėjime nedalyvauja. Nurodyta, kad pažyma galioja iki 2006-09-01 (1 tomas, b.l. 25).

Iš 2004-12-02 antstolių pažymos Nr. 0024/02/02612 matyti, kad R. R. alimentų iš A. R. už 2004 metų rugsėjo ir spalio mėnesius negavo, o lapkričio mėnesį gavo 100 Lt (1 tomas, b.l. 26).

Iš 2004-09-02 antstolių pažymos Nr. 2612-24/2004 matyti, kad R. R. alimentų iš A. R. už 2004 metų gegužės mėnesį gavo 100 Lt, o už birželio ir liepos mėnesius negavo (1 tomas, b.l. 27).

Iš 1999-09-28 antstolių pažymos Nr. 99 matyti, kad R. R. alimentų iš A. R. už 1999 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius negavo (1 tomas, b.l. 28).

Iš 1999-09-01 antstolių pažymos Nr. 46 matyti, kad alimentų įsiskolinimas 1999 m. rugsėjo 1 d. sudaro 4866 Lt – po 0,4 MGL kiekvienam vaikui iš A. R. (1 tomas, b.l. 29).

Iš 2007-08-09 Lietuvos pašto pranešimo Nr. 3 matyti, kad R. R. iš A. R. gavo 200 Lt pašto perlaidą (1 tomas, b.l. 45).

Iš 2008-01-22 Lietuvos pašto pranešimo Nr. 7 matyti, kad R. R. iš A. R. gavo 100 Lt pašto perlaidą (1 tomas, b.l. 46).

Iš 2008-06-17 Lietuvos pašto pranešimo Nr. 3 matyti, kad R. R. iš A. R. gavo 400 Lt pašto perlaidą (1 tomas, b.l. 47).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 1999-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties ir 1999-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. AV/16-546 matyti, kad buvo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-02-20 nutarimas ir iš A. R. priteista mokėti alimentus R. R. po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL dydžio sumų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 1999-09-10 iki vaikų A. R. ir V. R. pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. R. pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. R. pilnametystės, išlaikymui vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Z. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 51, 54; Alimentų ne ginčo tvarka išieškojimo byla Nr. AV16-546/1999, b.l. 4; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 5-6, 16).

Iš 2012-08-23 antstolio A.Bespalovo pažymos Nr. 0025/07/04213 matyti, kad R. R. iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos iki 2010 m. rugsėjo mėnesio yra gavusi 7983 Lt alimentų vaikų Z. R. ir I. R. išlaikymui. A. R. alimentų įsiskolinimas pagal 1999-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. AV/16-546 sudaro 45530 Lt (1 tomas, b.l. 53).

Iš Įmonių, įstaigų, organizacijų atžymėjimų apie išskaitas iš skolininko uždarbio matyti, kad 2002 m. birželio mėnesio AB (duomenys neskelbtini) iš A. R. darbo užmokesčio atskaitė 172 Lt alimentų, o 2002 m. liepos mėnesį – 140 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. lapkričio mėnesį iš A. R. darbo užmokesčio atskaitė 259,91 Lt alimentų (1 tomas, b.l. 55).

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. 2005-12-01 nedirbo (1 tomas, b.l. 57).

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. 2007-05-15 nedirbo ir piniginių lėšų neturėjo (1 tomas, b.l. 59-60).

Iš 2007-05-16 Panevėžio darbo biržos pažymos Nr. S-1674-(3.15) matyti, kad A. R. 2007-05-16 darbo biržoje nebuvo registruotas (1 tomas, b.l. 61; Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 14; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 8).

Iš R. R. rašto matyti, kad ji vaikų Z. R. ir I. R. išlaikymui iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo iki 2010 metų rugsėjo mėnesio gavo 7983 Lt (1 tomas, b.l. 63; Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 20).

Žemesnės instancijos teismas

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. 2011-09-05 nedirbo (1 tomas, b.l. 64).

Iš 2012-06-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos Nr. R30-806 matyti, kad A. R. 2002-04-11 – 2002-06-30 ir 2002-07-01 – 2002-07-15 (atleidimas) dirbo AB (duomenys neskelbtini); 2003-10-01 – 2003-12-01 (atleidimas) dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini); 2005-09-01 – 2005-09-30 ir 2005-10-01 – 2005-11-25 (atleidimas) dirbo UAB (duomenys neskelbtini); 2005-10-03 – 2005-10-17 gavo ligos pašalpą; 2006-09-27 – 2006-09-30 ir 2006-10-01 – 2006-11-30 (atleidimas) dirbo Žilio įmonėje; 2007-11-26 – 2007-12-25 dirbo pagal verslo liudijimą (1 tomas, b.l. 71-72).

Iš 2012-07-03 Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus pažymos Nr. S(P27)-1234-(8.16.) matyti, kad A. R. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje registruotas: nuo 1999-11-22 iki 2002-07-16, nuo 2002-04-11 iki 2002-07-15 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį; nuo 2002-08-23 iki 2003-12-02, į darbo biržą neatvykus nustatytu laiku, darbo paieška nutraukta; (minėtos registracijos laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2003-12-01 dirbo viešuosius darbus, už kuriuos jam buvo mokamas atlyginimas); pakartotinai įsiregistravo 2005-04-29. Nuo 2005-06-13 iki 2005-08-09 lankė profesinio mokymo kursus, kurių metu jam buvo mokama mokymo stipendija. Bedarbiui buvo pasiūlytas darbas 2005-08-31 UAB (duomenys neskelbtini), darbo paieška nutraukta įsidarbinus. Per laikotarpį nuo 2007-06-11 iki 2007-11-26 buvo pasiūlyti darbai: 2007-11-08 UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neįdarbintas, nes darbo vieta jau buvo užimta, 2007-11-08 UAB (duomenys neskelbtini), neįdarbintas, nes darbo vieta jau buvo užimta, 2007-11-08 UAB (duomenys neskelbtini) neįdarbintas, nes netenkino darbo pobūdis, 2007-11-13 UAB (duomenys neskelbtini) neįdarbintas dėl kitų priežasčių (neturi vairuotojo medicininės pažymos). Laikotarpiu nuo 2008-12-13 iki 2011-06-23 nustatytu laiku neatvykus į darbo biržą, darbo paieška nutraukta. Per minėtą laikotarpį bedarbiui buvo pasiūlyti darbai: 2009-10-06 UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neįdarbintas dėl netinkamos kvalifikacijos, 2010-05-26 UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neįdarbintas, 2011-05-24 pas ūkininkę I. B. – dalyvavo atrankoje, tačiau neįdarbintas. Laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-04-20: 2012-04-07 asmuo vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Laikotarpiu nuo 2012-04-23: 2012-05-17 darbo paieška nutraukta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos darbo ministro 2010-07-22 įsakymo Nr. A1-359 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymo Nr. A1-473 „Dėl darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr.89-4744) 25.8 ir 26 punktus. Pagal minėto Aprašo 28 punktą asmuo pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Minėtais laikotarpiais nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nebuvo mokėta (1 tomas, b.l. 75).

Iš 2006-06-19 VĮ „Registrų centro Panevėžio filialas“ pažymėjimo matyti, kad 1999-10-07 buvo sudaryta turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią R. R. atiteko 2/3 žemės sklypo (unikalus Nr. 6690-0002-0053, kadastrinis adresas 6690/0007:22 Velžio k.v.). Pagal 1999-10-26 sudarytą dovanojimo sutartį likusi 1/3 minėto sklypo dalis nuosavybės teise perleista E. R. (1 tomas, b.l. 177).

Iš 2007-05-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1999-10-07 buvo sudaryta turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią R. R. atiteko 56/100 pastato Nr. 6698-9008-0017, pastatas Nr. 6698-9008-0028, pastatas Nr. 6698-9008-0039, pastatas Nr. 6698-9008-0050. Pagal 1999-10-26 sudarytą dovanojimo sutartį 44/100 pastato Nr. 6698-9008-0017 nuosavybės teise perleista E. R. (1 tomas, b.l. 178).

Iš 2012-12-19 VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ rašto Nr. K2-4148 matyti, kad A. R. 2011-07-28 buvo apžiūrėtas Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje ir išleistas ambulatoriniam gydymui. Konsultacijų poliklinikoje A. R. laikotarpiais nuo 2003.10.01 iki 2005.04.29; nuo 2005.09.01 iki 2005.11.01; nuo 2005.12.01 iki 2007.06.10; nuo 2007.11.26 iki 2007.12.25; nuo 2011.06.24 iki 2011.12.28; nuo 2012.04.07 iki 2012.04.22 nesigydė (1 tomas, b.l. 205).

Iš 2012-12-20 Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos rašto Nr. S-3145 matyti, kad A. R. laikotarpiu nuo 2003.10.01 iki 2005.04.29 poliklinikoje nesilankė. 2005 m. spalio 3, 4, 10, 17 dienomis lankėsi poliklinikoje ir buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2005.10.03 iki 2005.10.17. Nuo 2005.12.01 iki 2007.12.25 duomenų ambulatorinėje kortelėje nėra. 2011 m. rugpjūčio 1-8 dienomis A. R. lankėsi pas vidaus ligų gydytoją, buvo paskirtas gydymas dėl padidėjusio kraujo spaudimo. Nuo 2012 m. balandžio 7 d. iki balandžio 22 d. apie apsilankymus poliklinikoje duomenų nėra (1 tomas, b.l. 207).

Iš 2012-09-25 taikos sutarties ir 2012-09-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3869-223/2012 matyti, kad ieškovė I. R. ir atsakovas A. R. sudarė taikos sutartį, kuria A. R. įsipareigojo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį išlaikymui I. R. teikti po 130 Lt laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2012-04-24, iki I. R. mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir nebus sulaukusi 24 metų amžiaus (2 tomas, b.l. 7-8).

Iš 2012-11-06 antstolio Andriaus Bespalovo patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0025/12/03065 matyti, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3869-223, išduotą 2012-09-25, A. R. išlaikymo įsiskolinimas 2012-11-01 yra 766 Lt (2 tomas, b.l. 9).

Iš 2013-01-22 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti patenkinti R. R. skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo byloje Nr. 76-1-00458-07 matyti, kad Panevėžio rajono policijos komisariate 2007-06-26, gavus antstolės Violetos Bespalovienės 2007-05-24 pareiškimą Nr. 0024/05/01109, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00458-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį. Antstolė nurodė, kad remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. AV-16-546, išduotu 1999 m. spalio 6 d., dėl alimentų išieškojimo iš A. R. išieškotojos R. R. naudai antstolių Violetos Bespalovienės ir Andriaus Bespalovo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0024/05/01109, tačiau A. R. vengia išlaikyti savo vaikus: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), I. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko 2007-05-01 dienai susidarė 41 397,10 Lt įsiskolinimas. 2007-08-17 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros NTS prokuroras I. R. ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00458-07 nutraukė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais, t.y. nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuodamas tuo, kad A. R. veikoje dėl alimentų nemokėjimo nėra tyčios. 2013-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje gautas R. R. skundas reg. Nr. SK-59, kuriame ji prašo panaikinti prokuroro I. R. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00458-07 atnaujinti. R. R. skundas patenkintas nebuvo, kadangi yra praleistas Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 5 d. nustatytas nutarimo apskundimo terminas, o prokuroro I. R. 2007-08-17 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiagoje Nr. 76-1-00458-07 paliktas galioti nepakeistas kaip pagrįstas (2 tomas, b.l. 17-18).

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties matyti, kad pareiškėjos R. R. skundas dėl 2013-01-22 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2007-08-17 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro I. R. nutarimo, kuriuo prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-458-07, buvo atmestas (2 tomas, b.l.).

Iš 2011-09-21 AB Swedbank nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad A. R. I. R. 2011-09-21 pervedė 120 litų (2 tomas, b.l. 28).

Iš 2012-05-18 Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas Nr. 622 matyti, kad A. R. 2011 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais gavo po 315 Lt socialinės pašalpos; 2011 m. rugsėjo – 2012 m. sausio mėnesiais pašalpa nebuvo mokama; 2012 m. vasario – balandžio mėnesiais gavo po 350 Lt socialinės pašalpos. Iš viso 2310 Lt (2 tomas, b.l. 29).

Šalies argumentai

Iš 1999-09-10 prašymo matyti, kad R. R. pateikė prašymą dėl minimalaus alimentų dydžio pakeitimo, prašydama pakeisti 1997-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo byloje Nr. AV/10-36/97 m. nustatant, kad nuo prašymo padavimo dienos minimalus R. R. naudai išieškomų alimentų dydis yra 1 MGL kas mėnesį (Alimentų ne ginčo tvarka išieškojimo byla Nr. AV16-546/1999, b.l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 1997-02-04 pareiškimo matyti, kad R. R. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydama iš A. R. išieškoti alimentus keturių vaikų išlaikymo po ½ jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį iki vaikų pilnametystės (Alimentų ne ginčo tvarka išieškojimo byla Nr. AV10-36/1997, b.l. 2).

Iš Ištuokos liudijimo AL Nr. 008251 matyti, kad A. R. ir R. R. išsituokė 1996-10-09 (Alimentų ne ginčo tvarka išieškojimo byla Nr. AV10-36/1997, b.l. 4).

Iš 1997-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas nutarė iš A. R. išieškoti alimentus R. R. naudai vaikų A., V., Z. ir I. išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1997-02-04 iki A. ir V. pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio iki Z. pilnametystės, po to tęsti ¼ dydžio iki I. pilnametystės (Alimentų ne ginčo tvarka išieškojimo byla Nr. AV10-36/1997, b.l. 10; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 15).

Iš vykdomojo rašto, išduoto pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-02-20 nutarimą, matyti, kad iš A. R. 1997-11-26 išieškota 110 Lt (Alimentų ne ginčo tvarka išieškojimo byla Nr. AV10-36/1997, b.l. 14-15).

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. 2007-05-10 nedirbo ir piniginių lėšų neturėjo (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 7-8).

Iš 2007-05-14 antstolės Violetos Bespalovienės patvarkymo Nr. 0024/05/01109 matyti, kad skolininkas A. R. nedirba, areštuotino turto neturi, alimentų nemoka (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 9).

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. 2007-05-15 nedirbo ir piniginių lėšų neturėjo (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 12-13; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 10-11).

Iš 2007-05-24 pareiškimo matyti, kad R. R. kreipėsi į antstolę V.Bespalovienę prašydama iškelti baudžiamąją bylą A. R. dėl piktybiško vengimo mokėti alimentus (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 15; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 7).

Iš 2007-05-24 antstolių Violetos Bespalovienės ir Andriaus Bespalovo kontoros pareiškimo Nr. 0024/05/01109 matyti, kad antstolė V.Bespalovienė kreipėsi į Panevėžio rajono policijos komisariatą prašydama iškelti baudžiamąją bylą A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi A. R. vengia mokėti alimentus, o alimentų įsiskolinimas 2007-05-01 dienai sudarė 41397,10 Lt (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 16; Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 4).

Iš 2008-01-23 sąskaitos išrašo matyti, kad antstolis A.Bespalovas R. R. 2008.01.23 vykdomojoje byloje Nr. 0025/07/04213 pervedė 3 Lt (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 19).

Iš 2010-09-10 pavedimo Lietuvoje informacijos matyti, kad antstolis A.Bespalovas R. R. 2010.09.10 vykdomojoje byloje Nr. 0025/07/04213 pervedė 13 Lt (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 22).

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. 2011-09-05 nedirbo (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 24).

Iš 2012-04-24 antstolio Andriaus Bespalovo patvarkymo patikrinti ir areštuoti pinigines lėšas Nr. 0025/12/00614 matyti, kad A. R. įsiskolinimas vykdomojoje byloje 0025/07/04213 yra 43619,10 Lt, todėl buvo įregistruotas 43619,10 Lt piniginių lėšų areštas (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 31-33).

Iš 2012-08-31 antstolio Andriaus Bespalovo patvarkymo Nr. 0025/07/04213 matyti, kad buvo panaikinti visi A. R. piniginių lėšų areštai, įregistruoti antstolio A.Bespalovo (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 37).

Iš 2012-08-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos Nr. P10-1035 matyti, kad A. R. nuo 2012-09-01 į jo asmeninę banko sąskaitą, esančią AB Swedbank, bus pervedama netekto darbingumo pensija (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 38).

Iš 2012-11-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašto Nr. (10.12)3-47650 matyti, kad 2012-12-01 buvo nutrauktas antstolio 2012-09-04 patvarkymo Nr. 0025/07/04213 dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. R. vykdymas. Laikotarpiu nuo 2012.10.01 iki 2012.11.30 iš A. R. išieškota 92,64 Lt. Nuo 2012-12-01 iš A. R. bus išieškomi alimentai po 50 procentų pensijos (Vykdomoji byla 0025/07/04213, b.l. 42-43).

Iš 2004-03-12 akto apie turto, asmens neradimą matyti, kad A. R. areštuotino turto neturi, nedirba, šiuo metu darbo biržoje neregistruotas, gyvena pas motiną ir verčiasi atsitiktiniais darbais. A. R. įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį už piktybinį vengimą mokėti alimentus (Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 12).

Iš 2007-08-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis BMW 316 V. R. vardu buvo užregistruotas 2007.06.06 (Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 35).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2007-06-20 Panevėžio darbo biržos pažymos Nr. S-1981-(3.15) matyti, kad A. R. nuo 1999-09-10 darbo biržoje buvo registruotas tokiais periodais:

nuo 1999-11-22 iki 2002-07-16. Nuo 2002-04-11 iki 2002-07-15 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Išmokų iš Užimtumo fondo minėtu laikotarpiu negavo;

Žemesnės instancijos teismas

nuo 2002-08-23 iki 2003-12-02. Nuo 2003-10-01 iki 2003-12-01 dirbo viešuosius darbus, už kuriuos buvo mokamas atlyginimas. Kitų išmokų iš Užimtumo fondo negavo;

nuo 2005-04-29 iki 2005-09-01. Nuo 2005-06-13 iki 2005-08-09 lankė profesinio mokymo kursus, kurių metu jam buvo mokama mokymo stipendija, iš viso 309,66 Lt. Paskutinį kartą A. R. darbo biržoje įsiregistravo 2007-06-11 (Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 51).

Iš 2007-08-17 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiagoje Nr. 76-1-485-07 matyti, kad prokuroras I. R. baudžiamąją bylą Nr. 76-1-485-07, kurioje įtariamasis buvo A. R., nutraukė nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad A. R. veikoje dėl alimentų nemokėjimo nėra tyčios – nors pilnai ir nevykdo teismo nutarties mokėti alimentus R. R. naudai dėl vaikų išlaikymo, A. R. kiek išgali, tiek susitikdamas su vaikais, juos paremia materialiai, duodamas grynųjų pinigų, vienam iš vaikų padovanojo automobilį, nevengia susitikti su vaikais, palaiko gerus ryšius. Nuo teismo nutarties priėmimo kelis kartus dirbo įvairiose darbovietėse, kur dalis gautų pajamų būdavo atskaitoma vaikams išlaikyti, pagal profesiją A. R. darbo negauna, nors yra užsiregistravęs darbo biržoje (Baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 80-82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs visus įrodymus, juos sugretinęs, konstatuoja:

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kyla tada, kai asmuo tyčia vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, t.y. kai jis tai daro sąmoningai, žinodamas apie tokią pareigą ir galėdamas ją įvykdyti. Išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteistos lėšos savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo, nes dėl pateisinamų priežasčių neturi reikiamų pajamų.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. R. padarė dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, t.y. laikotarpiais nuo 2007 m. lapkričio mėn. 26 d. iki 2007 m. gruodžio 25 d. ir nuo 2011 m. birželio 24 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d. vengė pareigos išlaikyti savo vaikus.

Byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. žinojo apie savo pareigą pagal 1999-10-01 teismo nutarimą mokėti lėšas R. R. jų vaikams išlaikyti. Kaltinamasis A. R. neigė savo kaltę ir aiškino, kad minėto teismo sprendimo nevykdė, nes neturėjo lėšų, o kai lėšų turėjo visada vaikams pinigų duodavo, t.y. lėšų nemokėjo dėl pateisinamų priežasčių ir nevengė jų mokėti, taip neigdamas tyčią, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia bylos įrodymai, o būtent: Pažyma apie asmens valstybinį draudimą Nr. R30-806 - (b.l. 71-72, 1 tomas) patvirtina, jog A. R. laikotarpyje nuo 2007-11-26 iki 2007-12-25 turėjo įsigijęs verslo liudijimą ir pagal nukentėjusiųjų ir liudytojų A.Bespalovo, o taip pat ir liudytojų O. D., G. A. parodymus, kitus paminėtus rašytinius įrodymus išmokų minėtu laikotarpiu savo vaikų išlaikymui neskyrė. Nors liudytojų O. D. ir G. A. parodymai nebuvo konkretūs, tačiau akivaizdu, jog šių liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams ir rašytiniams įrodymams, todėl teismas jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tačiau liudytojų D. R. ir L. G. parodymai niekaip nepaneigia nukentėusiųjų parodymų ir rašytinių įrodymų ir nepatvirtina kaltinamojo versijos, jog jis nevengė mokėti išlaikymą savo vaikams pagal teismo sprendimą laikotarpyje nuo 2007-11-26 iki 2007-12-25. Vengimas gali pasireikšti kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Byloje nustatyta, jog minėtu kaltinime nurodytu laikotarpiu A. R. buvo darbingas (b.l. 205, 207, 1 tomas), dirbo pagal verslo liudijimą, šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis (b.l. 33, 2 tomas) bei, žinodamas esamų įsiskolinimų dydį, nedėjo realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaikų išlaikymo, o priešingai – neteikė žinių apie savo pajamų šaltinius, teismo antstoliui nenurodė reikšmingos informacijos, šiuo atveju apie gaunas pajamas dirbant pagal verslo liudijimą. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis dar 2004-03-12 akte apie turto, asmens neradimą pasirašė ir buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį už piktybinį vengimą mokėti alimentus (baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 12), o be to, iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 76-1-0458-07 duomenų matyti, jog kaltinamasis suprato, kad už vengimą išlaikyti vaikus galima baudžiamoji atsakomybė, tačiau po to, kai 2007-08-17 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne tik, kad nesiėmė priemonių tinkamai vykdyti teismo sprendimą, tačiau dirbdamas pagal verslo liudijimą ir žinodamas nesumokėtų alimentų įsiskolinimo dydį, vengė teikti išlaikymą savo vaikams.

Iš Pažymos apie A. R. registraciją darbo biržoje (b.l. 75, 1 tomas) matyti, kad laikotarpyje nuo 2011-06-24 iki 2011-11-21 A. R. nebuvo registruotas darbo biržoje, nes nustatytu laiku neatvykus į darbo biržą, A. R. darbo paieška buvo nutraukta 2011-06-23. Pats kaltinamasis parodė, kad darbo paieška 2011-06-23 buvo nutraukta todėl, kad valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, kad turi nedarbinių pajamų ir todėl buvo išbrauktas iš darbo biržos sąrašų (b.l. 34, 2 tomas). Paminėti įrodymai patvirtina, jog A. R. nesiėmė visų priemonių susirasti darbą, nuo 2011-06-24 iki 2011-11-21 oficialiai nebuvo įsidarbinęs, iš darbo biržos sąrašų buvo išbrauktas, o užsidirbdamas iš atsitiktinių uždarbių išlaikymo vaikams pagal teismo sprendimą neteikė. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją ir šio fondo nuo 2008-05-16 jos sūnui Z. R. bei I. R. kas mėnesį buvo paskirta mokėti po 130 Lt išmokų, liudytojo A.Bespalovo parodymai, jog nuo 2005-12-01 nepavyko nustatyti A. R. darbovietės ar rasti turto, piniginių lėšų, antstolio pažymos, patvarkymai ir parodymai, jog 2012-09-04 buvo paskaičiuotas bendras A. R. įsiskolinimas 45 530 litų (b.l. 100, 1 tomas, 195, 2 tomas), leidžia teismui tvirtinti, kad kaltinamojo A. R. dvi veikos (nuo 2007-11-26 iki 2007-12-25, nuo 2011-06-24 iki 2011-11-21) atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus. Darydamas šią išvadą, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo parodymai, kad jis duodavo pinigų vaikams ir jokių dokumentų nesurašydavo, buvo iš esmės paneigti nukentėjusiųjų. Ir nors nukentėjusioji I. R. teigė, kad per metus nuo 5 iki 7 kartų gaudavo po 10 - 20 litų; nukentėjęs V. R. teigė, jog kaltinamasis kartais duodavo grynų pinigų į rankas; – po 20 - 30 litų vieną kartą per metus; truputį pinigų buvo pervedęs į sąskaitą, nukentėjęs Z. R. parodė, kad kaltinamasis pinigų duodavo keturis kartus per pusmetį - nepaneigia kaltinamajam A. R. pareikšto kaltinimo, nes pagal teismo sprendimą kaltinamasis privalėjo mokėti vaikams konkrečiais pinigų sumas kas mėnesį, tačiau tokių sumų, kurios buvo priteistos teismo neteikdavo, o kiekvienas asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, o rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtą pareigą kaltinamasis A. R. privalėjo vykdyti. Be to, asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo 2011-09-21 pateiktas nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 28, 2 tomas), iš kurio matyti, kad A. R. I. R. pervedė 120 Lt, nors pagal anksčiau minėtą teismo sprendimą kaltinamasis turėjo pareigą pervesti ne mažiau nei po 130 Lt kas mėnesį ir anksčiau paminėtais motyvais, pripažįsta, jog kaltinamasis A. R. nuo 2011 m. birželio 24 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d. vengė pareigos išlaikyti savo vaikus.

Remiantis byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais – nustatyta, kad kaltinamasis A. R., žinodamas apie pareigą išlaikyti savo vaikus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki Z. R. ir I. R. pilnametystės, šios pareigos vengė laikotarpiais: nuo 2007-11-26 iki 2007-12-25, nuo 2011-06-24 iki 2011-11-21, nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų. A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

A. R. buvo kaltinamas tuo, kas jis, žinodamas esant Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 1 d. įsakymui išieškoti iš skolininko A. R. išieškotojos R. R. naudai po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL dydžio sumų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, vengė pareigos išlaikyti savo vaikus – V. R., Z. R., I. R..

Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas esant Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 1 d. įsakymui išieškoti iš skolininko A. R. išieškotojos R. R. naudai po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL dydžio sumų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio, bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, vengė pareigos išlaikyti savo vaikus – V. R., Z. R., I. R..

Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas esant Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 1 d. įsakymui išieškoti iš skolininko A. R. išieškotojos R. R. naudai po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL dydžio sumų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio, bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. kovo 6 d. nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką V. R., bei laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 10 d., nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, vengė pareigos išlaikyti savo vaikus – Z. R. ir I. R..

Iš baudžiamosios bylos Nr. 76-1-0458-07 matyti, jog 2007-08-17 nutarimu buvo nutraukta baudžiamoji byla, kurioje A. R. buvo įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš minėtos baudžiamosios bylos medžiagos ir 2007-07-31 pranešimo apie įtarimą matyti, jog A. R. buvo įtariamas tuo, kad jis esant Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-02-20 nutarimu priimtam sprendimui išieškoti iš A. R. alimentus R. R. naudai vaikų A., gim. (duomenys neskelbtini), V., gim. (duomenys neskelbtini), Z., gim. (duomenys neskelbtini), I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo 1997-02-04 iki A. ir V. pilnametystės, po to tęsti 1/3 dydžio iki Z. pilnametystės, po to tęsti ¼ dydžio iki I. pilnametystės vengė pareigos išlaikyti vaikus bei mokėti alimentus vaikų išlaikymui, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-10-01 nutarimu pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-02-20 nutarimą byloje Nr. AV-36/971 ir priėmus sprendimą iš A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išieškoti alimentus R. R. naudai po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL dydžio sumą kas mėnesį išskaičiuojamo vaikui nuo 1999-09-10 iki vaikų A. ir V. pilnametystės, po to tęsti po 1/3 dydžio, bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus Z. pilnametystės ir po to tęsti po ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters I. pilnametystės, išlaikymui nuo 1997-02-20 iki 1999-09-10, nuo 2002-07-16 iki 2002-08-23, nuo 2003-12-02 iki 2005-04-29, nuo 2005-09-01 iki 2007-06-11 vengė pareigos išlaikyti vaikus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei I. R., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. neįsidarbindamas, neteikdamas jokio kitos materialinės paramos vaikų išlaikymui, iš atsitiktinių uždarbių gautas pajamas panaudodamas tik savo reikmėms tenkinti, nevykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-02-20 ir 1999-10-01 sprendimų, dėl ko 2007-05-01 pagal minėtus teismų sprendimus susidarė 41 397,10 litų alimentų įsiskolinimas (baudžiamoji byla Nr. 76-1-0458-07, b.l. 44). Minėtos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog minėtoje baudžiamojoje byloje tirtas laikotarpis nuo pat priimtų sprendimų išieškoti iš A. R. alimentus R. R. naudai vaikų išlaikymui pradžios iki 2007-05-01 ir iš suformuluoto įtarimo matyti, jog A. R. įtartas nusikaltus laikotarpiais nuo 1997-02-20 iki 1999-09-10, nuo 2002-07-16 iki 2002-08-23, nuo 2003-12-02 iki 2005-04-29, 2005-09-01 iki 2007-06-11. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šis principas draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn privalo būti taikomas šioje byloje, nes akivaizdu, jog įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-08-17 nutarimas Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiagoje Nr. 76-1-458-07 patvirtina, jog procesas yra užbaigtas ir užbaigus procesą antrą kartą jis negali būti pradedamas, nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas vengimu išlaikyti vaikus laikotarpiais nuo 2003-10-01 iki 2005-04-29, nuo 2005-09-01 iki 2005-11-01, nuo 2005-12-01 iki 2007-06-10. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas ir bylą A. R. dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje už laikotarpius 2003-10-01 iki 2005-04-29, nuo 2005-09-01 iki 2005-11-01, nuo 2005-12-01 iki 2007-06-10 nutraukti.

Nukentėjusioji R. R. pareiškė 50 000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo R. R., motyvuodama tuo, kad kaltinamasis nedirbo, o nelegaliai uždarbiaudamas slėpė gaunamas pajamas, perleido jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo bei gyvenamojo namo dalį, (duomenys neskelbtini), vengdamas mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams, kuris išieškomas pagal vykdomąjį raštą; kaltinamasis nuo 2004 metų iki kiekvieno vaiko pilnametystės atskirais laikotarpiais nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaikų išlaikymui. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė emocinius išgyvenimus, nesaugumo ir nepritekliaus jausmą, baimės ir netikrumo dėl vaikų išlaikymo, išauklėjimo, išsimoklinimo ir jų pilnaverčio gyvenimo suteikimo galimybių jausmą; nuo 1996 metų viena rūpinosi keturių vaikų išlaikymu, jausdama materialinį stygių, nuolat lydima baimės dėl užtikrinti vaikų ateitį; negalėjo aprūpinti vaikų pilnaverčiu maistu, tinkamais rūbais ir apavu, buvo priversta palikinėti mažamečius vaikus vienus namuose dėl darbo asmeniniame ūkyje rytais ir vakarais, savaitgaliais, ko pasekoje patirdavo pastovų nerimą ir dvasinį skausmą; neturėjo galimybių užtikrinti vaikų tinkamą laisvalaikį; buvo priversta vaikams keisti mokyklas dėl jų dvasinio saugumo; nusikalstama veika sukėlė pažeminimo ir baimės, nesaugumo, netikrumo jausmus, pergyvenimus, apribojo bendravimo, laisvalaikio galimybes, blogino jos asmeninę reputaciją.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamų veikų nukentėjusiajai R. R. buvo padaryta neturtinė žala – ji išgyveno dėl kaltinamojo pareigos išlaikyti vaikus nevykdymo. Šias aplinkybes patvirtina šioje byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniais įrodymai. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusios R. R. išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų yra patirti, nes akivaizdu, jog kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pažeidė vaikų ir šeimos interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams nevykdymo laikotarpį, į tai, jog nukentėjusioji turėjo vykdyti ne tik savo, bet ir tėvo pareigą išlaikyti vaikus, ir, nuolat stingant lėšų, jautė įtampą, suvaržymus, pažeminimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. R. kaltę – padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, į kaltinamojo ir nukentėjusios materialines padėtis – kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam iki 2013-05-08 nustatytas dalinis darbingumas (b.l. 114, 1 tomas), pragyvena iš 315 Lt pašalpos (b.l. 29, 2 tomas), nukentėjusioji pragyvena iš gaunamo 1800 Lt atlyginimo (b.l. 194, 2 tomas), į nusikaltimo pasekmes, tai, jog turtinės žalos civilinio ieškinio šioje byloje nėra, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusios neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad nukentėjusios R. R. civilinis ieškinys yra pagrįstas 1 000 litų sumai, todėl iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiajai priteistina 1 000 Lt. Mažindamas nukentėjusios neturtinės žalos civilinio ieškinio dydį, teismas be paminėtų motyvų taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog R. R. neturtinės žalos dydį grindė kaip kompensaciją už per 16 metų jos patirtą žalą (b.l. 38, 2 tomas), kai tuo tarpu nusikalstamos veikos laikotarpiai nustatyti nuo 2007-11-26 iki 2007-12-25, nuo 2011-06-24 iki 2011-11-21, o baudžiamoji byla dėl trijų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (veikos nuo 2003-10-01 iki 2005-04-29, nuo 2005-09-01 iki 2005-11-01, nuo 2005-12-01 iki 2007-06-10) A. R. atžvilgiu nutraukiama.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę A.R., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą – nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kaltinamasis padarė baigtas tyčines nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. R. neteistas (b.l. 116, 1 tomas), duomenų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra (b.l. 120, 1 tomas), kaltinamajam iki 2013-05-08 nustatytas dalinis darbingumas (b.l.114, 1 tomas), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų nėra gauta, kaltinamasis atstovauja (duomenys neskelbtini) seniūnijai, dalyvaudamas Panevėžio rajono kultūrinėje veikloje (b.l. 118, 1 tomas), kaltinamasis yra įrašytas į stebėjimo grupę priklausomybių kabinete (b.l. 124, 1 tomas), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. R. netikslinga (b.l. 128, 1 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į kaltinamojo A. R. asmenybę, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad kaltinamajam A. R. už nesunkius nusikaltimus skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nes skiriant šią bausmės rūšį, gali būti pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Teismas, anksčiau išvardytais motyvais, daro išvadą, kad A. R. laisvės apribojimo bausmės trukmė už nusikalstamas veikas nustatytina ne didesnė nei numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo A. R. išieškotina 22 Lt proceso išlaidų (teismo šaukimai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, BPK 297 - 303 straipsniais, BPK 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (veika nuo 2007-11-26 iki 2007-12-25) ir nubausti jį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant A. R. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (veika nuo 2011-06-24 iki 2011-11-21) ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant A. R. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. R. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (veika nuo 2003 m. spalio 01 d. iki 2005 m. balandžio 29 d.), nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (veika nuo 2005 m. rugsėjo 01 d. iki 2005 m. lapkričio 01 d.), nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (veika nuo 2005 m. gruodžio 01 d. iki 2007 m. birželio 10 d.), nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Nukentėjusios R. R. 50 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. R. R. R. 1000 Lt.

Dokumentus – Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 76-1-0458-07 palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laikotarpį; vykdomąją bylą Nr. 0025/07/04213 grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš A. R. 22 litus proceso išlaidas valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė