Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo I. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 12 d. d. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 28 d., apie 8.46 val., Dubysos g. 23, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš teritorijos nepraleido gatve tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Dėl jo padaryto pažeidimo niekas nebuvo sužalotas, o turtas nebuvo sugadintas nepataisomai, be to, pats pažeidimas, apelianto nuomone, yra lengvesnis nei transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam (esant vidutiniam ar sunkiam neblaivumo laipsniui), nes pasekmės vairuojant neblaiviam, kai sutrinka vairuotojo koordinacija, pastabumas, gali būti žymiai didesnės bei skaudesnės nei šiuo atveju. Tuo tarpu ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, baudžiama nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Taigi vairuotojui, kuris neblaivus vairuoja automobilį, gali būti paskirta mažesnė bauda nei šiuo atveju, vairavus automobilį ir padarius eismo įvykį, kurio metu nežymiai apgadintas kitas automobilis, o jo vairuojamam automobiliui liko tik įbrėžimas.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad panašioje situacijoje teismas taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už analogiškus pažeidimus (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-634-361/2012).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliantas prašo už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą nuo 3 000 Lt iki 2 000 Lt. I. B. nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus jam tik piniginę baudą, kurią sumokėjus nukentės ne tik jis, bet ir jo šeima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Iš administracinėn atskomybėn patraukto I. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. B. teigia, kad teismas jam už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą be pagrindo netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir paskyrė jam labai greižtą šio straisnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, nes jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, automobilį apgadino labai nežymiai, teisė vairuoti jam reikalinga darbe ir išlaikant šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai.

ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas I. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Nors, apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, tačiau su tokiais I. B. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šio ATPK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis I. B. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti I. B. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Nors I. B. sukelto autoįvykio metu, kaip teisingai nurodoma pastarojo apeliaciniame skunde, buvo nežymiai apgadinti jo ir nukentėjusiojo automobiliai, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, I. B., kaip pats nurodo, supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos nuvažiavo, taip apsunkindamas pažeidimo išaiškinimą ir tik atsisitiktinai įvykį mačiusio asmens, kuris įsidėmėjo jo vairuojamo automobilio valstybinį numerį, dėka buvo išaiškintas pažeidimas ir jį padaręs asmuo. Be to, kaip matyti iš paties I. B. 2014-08-04 paaiškinimo policijai, jis iš pradžių neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, t y. nurodė: „Jokioj avarijoj aš nebuvau <...>“ (b. l. 10), taip apsunkindamas kaltininko nustatymą, ir tik vėliau, po savaitės, jis prisipažino vairavęs automobilį nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tiek jo, tiek nukentėjusiojo automobiliai. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad I. B. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, taip apsunkindamas įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų išaiškinimą. Įvykio aplinkybės, kaip minėta, buvo išaiškintos tik atsitiktinai įvykį mačiusio asmens dėka, o eismo įvykį sukėlusį asmenį pavyko nustatyti praėjus beveik dviem savaitėms po įvykio. Tokiomis aplinkybėmis taikyti pažeidėjui I. B. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali apygardos teismas nemato pagrindo.

Be to, nors už tokio pobūdžio pažeidimą I. B. baudžiamas pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11–13), jis anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už nustatyto greičio viršijimą, tačiau akivaizdu, jog I. B. išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, anksčiau jam paskirtos nuobaudos, iš jų ir specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas už pavojingą KET pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą, nesulaikė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad I. B. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nėra I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš minėto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus, I. B. paskutinį kartą buvo baustas 2014-05-02 už nustatyto greičio viršijimą, paskirta nuobauda galioja, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pagal teismų praktiką sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe ir rūpinantis šeima, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad I. B. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, I. B. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad I. B. paskirta minimali ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę I. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą I. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti I. B. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.