Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalniečių valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RRT“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kalniečių valda“ ir V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė pateikė (2025-04-22 DOK-21940) VĮ Registrų centras išrašus apie UAB „Kalniečių valda” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, finansinius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog jos turtinė padėtis laikytina pakankama nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimui. Tam tikro mokestinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentas (2024-11-30 balansas) gali patvirtinti ilgesnio laikotarpio finansinius rodiklius bei bendrą įmonės finansinį pajėgumą. Bendrovė dėl savo veiklos specifikos susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kuris tikėtina kelių mėnesių laikotarpiu pasikeis ir turint apyvartinių lėšų bus galima sumokėti žyminį mokestį. Apeliantė užsiima ir nekilnojamojo turto vystymu, pagrindinės pajamos bus iš turto pardavimo. Sumokėti žyminį mokestį reikia piniginių lėšų, kurių šiuo metu dėl apyvartinių lėšų apeliantė neturi. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantės pateiktais duomenimis, apeliantė skolų neturi, išskyrus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau iš 2024 m. lapkričio 30 d. balanso aiškiai matyti, kad apeliantė turi skolų. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus apeliantės argumentus laiko pagrįstais.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

11. Asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.

12. CPK 84 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Taigi, svarbus aspektas yra tai, jog vertinant asmens sunkią turtinę padėtį, reikia nustatyti, jog sunki turtinė padėtis yra laikina ir atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, vėliau asmuo turės galimybę šią prievolę įvykdyti.

13. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo (šiuo atveju atsakovės) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas (atsakovė) dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024).

14. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuriam registruota sutartinė hipoteka, taikytas areštas (DOK-21940). Iš 2025 m. balandžio 18 d. parengto 2024 m lapkričio 30 d. preliminaraus balanso duomenų matyti, kad įmonė turi turto už 6 785 544 Eur, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas 6 467 633 Eur, o ilgalaikis turtas siekia tik 317 911 Eur. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (trumpalaikis turtas) yra tik 167 Eur. Iš pateikto balanso taip pat matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 7 163 979 Eur. Nors pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės grynasis pelnas siekia 54 209 Eur, tačiau aptarti finansiniai dokumentai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera, nes balanso duomenimis įmonės turto vertę viršija mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, be to, įmonės turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, kad atsakovės turtinė padėtis nelaikytina nepakankama žyminio mokesčio sumokėjimui, kad apeliantė skolų, išskyrus kreditorinius įsipareigojimus, neturi.

16. Apeliantė nurodo, kad užsiima nekilnojamojo turto vystymu, pagrindinės pajamos bus iš turto pardavimo. Bendrovė dėl savo veiklos specifikos susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kuris tikėtina kelių mėnesių laikotarpiu pasikeis ir turint apyvartinių lėšų bus galima sumokėti žyminį mokestį. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog ji turėdama didesnį atidėjimo laikotarpį žyminio mokesčio sumokėjimui galės įvykdyti šią prievolę vėliau, o reikalavimas sumokėti visą žyminio mokesčio sumą užkirstų galimybę apeliantei ginti savo pažeistas teises teikiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad iki bus išnagrinėta civilinė byla apeliacine tvarka dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliantės turtinė padėtis leis sumokėti žyminį mokestį, todėl yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis dėl žyminio mokesčio panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalniečių valda“ 282 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla apeliacine tvarka pagal šios atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.