Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo AB „Luminor bank“ atstovams advokato padėjėjui Jurgiui Šliogeriui, advokatei Aleksandrai Filipavičiūtei-Komar,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. 2015 m. lapkričio 3 d., apie 09.41 val., AB „DNB bankas“ skyriuje, Liepkalnio g. 112, Vilniuje, padavė šio banko darbuotojai S. R. grynuosius pinigus 2200 USD konvertuoti į eurus, S. R. dėl techninės klaidos minėtus pinigus konvertavus kaip 22000 USD ir H. S. išmokėjus 19808,11 Eur, jis, suvokdamas, kad įvyko konvertavimo klaida ir visa išmokėtų pinigų suma jam nepriklauso, su šiais pinigais pasišalino iš banko skyriaus, pinigų negrąžino, tokiu būdu jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir padarė AB „DNB bankas“ (šiuo metu AB „Luminor bank“) 17828,20 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais H. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną jis buvo banke, jo pažįstamas paprašė iškeisti pinigus, nes neturėjo paso. Jis perdavė krepšį su pinigais, kurių jis neskaičiavo. Pažįstamas nepatikslino, kokia ten suma, pasakė, kad perskaičiuotų pinigus banke. Atvyko į banką ir priėjo prie kasininko, bandė perskaičiuoti pinigus. Kasininkė jam pasakė nesirūpinti, ji pati viską paskaičiuos. Kai kasininkė perskaičiavo visus pinigus, atidavė jam dokumentą ir paprašė duoti pasą. Paskui paprašė pasirašyti jos dokumentuose ir atidavė pinigus. Jis pinigų neskaičiavo, įsidėjo į krepšį ir iš karto nuvažiavo bei atidavė pinigus. 2015 m. lapkričio 3 d. atvyko į Lietuvą apsipirkti ,,Maxima“ parduotuvėje, esančioje Liepkalnio g. Jo pažįstamas yra A. B.. Jis paprašė iškeisti pinigus, nes neturėjo paso, pasakė pinigus pakeisti į eurus, tačiau sumos nepatikslino. A. B. pinigus padavė jam krepšyje, pinigų prie jo neskaičiavo. Banke norėjo perskaičiuoti pinigus, tačiau nenorėjo sudaryti eilės ir pinigus perdavė kasininkei. Tai buvo vienintelis atvejis, kai B. prašė iškeisti pinigus. A. B. laukė jo automobilių stovėjimo aikštelėje. Banke pinigų neskaičiavo, pasitikėjo kasininke. Valiutos pirkimo liudijime pasirašė, bet jo neskaitė. Gautus pinigus perdavė A. B.. Išėjęs iš banko iš karto važiavo pasienio link. Kažkur 15 ar 20 minučių važiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės. Iš banko jam skambino kasininkė. Ji jam pasakė, kad įvyko klaida ir paklausė, ar jis gali sugrįžti. Jis atsakė, kad dabar negali, tik po kokių 8 dienų galėtų sugrįžti. Skambinęs žmogus iš banko paklausė, ar jis buvo banke, reikia sugrįžti, nes įvyko klaida. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį kaltinamojo H. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 17), H. S. parodė, kad po merginos, kuri jam skambino, dar skambino vyras. Pasakė, kad jam buvo neteisingai išduoti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Banko darbuotojai apie A. B. neklausinėjo. Kai jam paskambino kasininkė, tuo metu pinigų jau neturėjo. A. B. bandė prisiskambinti, tačiau jam nepavyko. Iš banko jam skambino, kai jis jau buvo Baltarusijoje. Vieną kartą tik jam skambino banko darbuotoja. Jo telefonas nebuvo išjungtas kitą dieną. Jis S. T. (buvusios R.) nepažįsta. Po 2015 m. lapkričio 3 d. pasibaigė jo viza ir jis įsidarbino Lenkijoje. Mano, kad tai yra sutapimas, jog po šios datos nebesilankė Lietuvoje. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį kaltinamojo H. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 17), H. S. parodė, kad A. B. bandė prisiskambinti į mobilųjį telefoną ir vėliau negalėjo su juo susisiekti, vėliau sužinojo, kad A. B. mirė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad vadybininkė S. R. lapkričio 3 d. informavo tuometinį prevencijos departamentą, kad atliekant valiutos keitimo operaciją Baltarusijos piliečiui H. S. grynaisiais pinigais jam buvo konvertuota ne 2200 dolerių, bet 22 000 dolerių, dėl to susidarė trūkumas. Asmuo iš skyriaus pasišalino, o bankas patyrė nuostolius. Tą pačią dieną prevencijos departamentas pateikė pareiškimą 2 policijos komisariatui dėl banko interesų gynimo, kartu pridėjo paso kopiją, valiutos pirkimo liudijimo kopiją bei nuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo. Visas prevencijos departamentas rinko duomenis, jis rašė pareiškimą, sudėjo viską į vieną vietą. Buvo nuotraukos, kur nurodytas asmuo H. nurodytą sumą deda į savo krepšį. Jeigu iškyla klausimas, kad galbūt yra trūkumas, paprastai tuo metu yra peržiūrimi dienos žurnalai, ar yra trūkumas, ar perteklius, peržiūrima video medžiaga, kurioje vizualiai matosi kokio dydžio pinigų suma yra pateikiama ir kiek asmuo gauna, tačiau neprisimena, ar tai buvo daroma šiuo atveju. Jis turi valiutos pirkimo liudijimą su S. ir vadybininkės parašais, kuris buvo teiktas policijai. Tos dienos valiutos pirkimo operacijų žurnalas yra, tačiau policijai teiktas nebuvo. Tuo metu skyriaus vadovė patikslino konkrečią žalą, kurią patyrė bankas dėl nurodytos operacijos. Tarnybinio patikrinimo metu paprastai nustatomas asmuo, kuris dalyvauja operacijoje, bandoma įvertinti, kokia yra keičiama suma ir, ar yra trūkumas, perteklius. Operaciją atliko vadybininkė, todėl buvo bendrauta su ja ir su skyriaus vadove. Elektroniniuose laiškuose matė, kad tuometinis informacijos saugumo pareigūnas nurodė, jog vadybininkė tą pačią dieną skambino H. S., tačiau jis jau buvo Baltarusijoje ir, vadybininkės teigimu, asmuo nurodė, kad pinigus grąžins po 2 dienų. Šitas laiškas policijai nėra pateiktas, tai vidinis susirašinėjimas, kuris yra perteklinis, jame nėra pilnos informacijos, kurios reikėtų teisėsaugai. Jis asmeniškai su H. S. nebendravo. Buvo žinoma, kad pinigus keitė ne Lietuvos Respublikos pilietis, buvo susisiekta su pasienio tarnybomis, tačiau asmuo jau buvo kirtęs sieną. Banke tokių klaidų pasitaiko, klientai dažniausiai geranoriškai grąžina pinigus arba paprašo peržiūrėti video medžiagą, pamatę video medžiagą dažniausiai jie grąžina pinigus. Klaidos nustatomos iš video medžiagos, jeigu video medžiagoje matosi, kad asmuo pateikia 2000, o pasiima vizualiai daugiau kupiūrų, tai akivaizdu. Skyriai visi yra filmuojami ir neretai kupiūros matosi, galima suskaičiuoti visą sumą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. T. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. atliko valiutos keitimo operaciją. Atėjus klientui H. S., buvo paimtas jo dokumentas, nes valiutos keitimas turi būti atliktas su asmens dokumentu, viskas turi būti suvesta į sistemą. Atlikdama operaciją suklydo su suma, klientas buvo pateikęs 2200 dolerių, o ji įvedė 22 000. Kai įvedė šią operaciją atsispausdino kvitas, klientas pasirašė ir pagal tą dokumentą išmokėjo klientui pinigus. Kai pabaigė kliento aptarnavimą, nusprendė peržiūrėti savo kasos likutį ir pastebėjo, kad trūksta pinigų. Kreipėsi į savo koleges, kad jos patikrintų, gal ji apsiskaičiavo, jos irgi nustatė trūkumą, tada pradėjo peržiūrėti savo atliktų operacijų dokumentus ir su kolege žiūrėjo vaizdo įrašą, kur buvo nustatyta, kad trūkumas atsirado dėl valiutos keitimo operacijos. Kai nustatė iš kur atsirado tas trūkumas, bandė susisiekti su klientu nurodytu telefono numeriu, klientas tą dieną atsiliepė kelis kartus, sakė, kad dabar išvykęs, negali atvykti atgal, grąžinti pinigų, o kitą dieną jau negalėjo su juo susisiekti. Tą pačią dieną buvo iškviesti policijos pareigūnai, buvo pateikti duomenys ir surašytas paaiškinimas. Kai klientas išėjo iš banko, įtarimas nekilo, tačiau gal buvo kažkokia nuojauta, nes po maždaug 10 minučių nusprendė perskaičiuoti, pasižiūrėti, ar visą gerai atliko. Perskaičiavo, neatitiko dolerių suma ir eurų suma, trūko eurų. Iš karto pranešė savo vadovei G. Ž., nurodė, kad yra trūkumas, su ja kartu nustatinėjo, dėl ko jis atsirado. Negali pasakyti tiksliai, po kurio laiko skambino S., gal po 2 val. išėjimo iš banko. Dažniausiai, kai nustatomas trūkumas ar perteklius, jie skambina klientui ir jį informuoja. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį liudytojos S. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60), S. T. parodė, kad parodymai teisingi, tą pačią dieną buvo apklausiama, tai geriau viską prisiminė. H. S. nurodė, kad šiuo metu jau yra prie Baltarusijos sienos, kad dabar grįžti negali, sakė, kad grąžins tuos pinigus, tačiau vėliau su juo susisiekti nebegalėjo. Bankas yra filmuojamas, vaizdo medžiagą ji žiūrėjo ir pagal vaizdo medžiagą ir dienos dokumentus buvo nustatyta klaida. S. buvo ramus, jokio įtarimo nekilo, kai padavė pinigus. S. pateikė savo asmens dokumentą, nes be jo jie negali aptarnauti, klientas privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą. Jeigu pinigai būtų gulėję jai prieš akis, tai būtų mačiusi, kad yra klaida ir galėtų ją pataisyti. Sistemoje įvedamas kliento asmens kodas, paspaudžia „valiutos keitimas“ ir ranka įvedama suma, kurią davė klientas. Ji suklydo ir įvedė 22 000, vienu nuliu daugiau nei davė klientas. Ten srautinis padalinys, klientai ateina su didelėmis sumomis ir tikrai nekilo įtarimas, kad per daug pinigų. Paspaudė keisti, tada atsispausdina valiutos operacijos dokumentas, ant kurio klientas privalo pasirašyti, kad gavo tuos pinigus. Per aparatą pinigai tikrai buvo praleisti. Ji pati kontaktavo su klientu, priminė jam, kad atliko valiutos keitimo operaciją, pasakė, kad buvo padaryta klaida, kad buvo išmokėta daugiau pinigų ir prašė jo grįžti į banką ir grąžinti tuos pinigus. Perskaičiuoti pinigų kliento neprašė. Vaizdo įrašus žiūrėjo, pagal jį ir dokumentus buvo nustatyta, kam išmokėta per daug. Klientas telefonu sakė, kad jis jau yra prie Baltarusijos sienos ir grįžti kaip ir negali. Telefonu tikslios sumos jam neminėjo, tiesiog pasakė, kad yra įvykusi klaida ir reikia atvykti. Bankas iš jos tų pinigų nereikalavo, nustatė, kad dėl jos kaltės padaryta klaida, nustatė, kokiam klientui buvo paduoti pinigai ir stengėsi su juo susisiekti, kad jis grąžintų tuos pinigus. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį liudytojos S. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60), S. T. parodė, kad parodymai teisingi. Kai pirmą kartą su juo susisiekė, jis pasakė, kad negali grįžti, kai vėliau negalėjo susisiekti su klientu, suprato, kad čia jau jos klaida ir reikia ieškoti kažkokių būdų kaip susisiekti su juo ir išsiaiškinti, kada jis galėtų grįžti. Klientas vizualiai galėjo matyti, kad jam išduota per didelė pinigų suma. Skambindama ji buvo pati labai susijaudinusi, tai negali pasakyti, koks balsas tuo metu buvo kliento. Klientas pasakė, kad pinigus grąžins, tačiau nepasakė nei kada, nei kaip. Išduodama pinigus eurais ji pasakė, kokią pinigų sumą duoda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Ž. parodė, kad tiksliai nežino, apie kurį atvejį turi papasakoti. Dirbo banke, bet koks tiksliai įvykis nutiko, nežino. S. R. dirbo pas juos banke. Buvo atvejis, kai dėl klaidos S. atidavė per daug pinigų klientui. Tą dieną jos darbe nebuvo. Būdama susirinkime gavo SMS žinutę iš S., kad S. pateikė per didelę pinigų sumą. SMS žinutėje pinigų suma buvo įvardinta. Iš karto informavo savo tiesioginę vadovę ir paskambino atsakingam departamentui. Po susirinkimo, kai grįžo į banką kalbėjo su S. apie įvykį. S. jai pasakė, kad pateikė per didelę pinigų sumą. Apie žmogaus pasą, kuriam buvo atiduota per didelė pinigų suma, S. nieko nesakė. Žino, kad suma buvo kažkur apie 20 000 eurų. S. jai papasakojo, kad pateikė per didelę pinigų sumą, ir viskas. Toliau S. bendravo su departamentu. Nutikus tokiam įvykiui, darbuotojai turi informuoti savo tiesioginį vadovą. S. ją informavo. Tada jos pareiga informuoti savo tiesioginį vadovą ir atsakingą departamentą. Visi veiksmai buvo atlikti. Jos darbo praktikoje tai buvo pirmas atvejis. Pinigus skaičiavo kolegės, kurios tą dieną dirbo.

2015 m. lapkričio 9 d. AB „Luminor bank“ (buvęs pavadinimas AB „DNB bankas“) pateiktoje kompaktinėje plokštelėje su 2015 m. lapkričio 3 d. įvykio vaizdo įrašu (1 t., b. l. 3-6) užfiksuota, kaip H. S. keitė pinigus (1 t., b. l. 67-70, 71)

2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė informaciją apie tai, kad informacinėse sistemose informacijos apie Baltarusijos piliečio H. S. 2015 m. lapkričio 3 d. deklaruotas materialines vertybes ir grynuosius pinigus nėra (1 t., b. l. 73).

Pagal policijos centrinėje duomenų bazėje esančią informaciją apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad H. S. 2015 m. lapkričio 3 d. 08.41 val. kirsdamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną Medininkų tarptautiniame PKP, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardą atvyko lengvuoju automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 3 d. 10.21 val. kirsdamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną Medininkų tarptautiniame PKP, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardą išvyko lengvuoju automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 81-82). 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikta H. S. paso apžiūra. Apžiūros metu fiksuoti pase esantys duomenys, spaudai su vizomis, atvykimo/išvykimo į šalis spaudai (1 t., b. l. 132-139).

Iš policijos registro išrašo ir A. B. duomenų matyti, jog A. B. mirė 2016 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 145-170).

Iš registrų informacijos matyti, jog H. S. po 2015 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikoje nesilankė (2 t., b. l. 41-80).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Pagal BK 190 straipsnį didelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė 250 MGL sumą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad H. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis H. S. savo kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, jo kaltė įrodyta liudytojų L. S., S. T., G. Ž. parodymais, vaizdo įrašu, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo H. S. kaltė dėl svetimo turto vagystės visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Nors H. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, kaltinamojo versija dėl nesuvokimo gavus per daug pinigų bei juos perdavus A. B., yra nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, nelogiška ir neįtikinama, todėl teismas tokiais jo parodymais nesivadovauja.

Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamasis H. S. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu H. S. parodė, kad į Lietuvą po šio įvykio nevažiavo, nes Rusijoje pakilo rublio kaina, todėl jam neapsimokėjo važiuoti į Lietuvą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. S. jau parodė, kad Lietuvoje po 2015 m. lapkričio 3 d. nesilankė, nes baigėsi viza, jis taip pat negalėjo paaiškinti savo parodymų prieštaringumo šioje dalyje, nurodė, jog tai yra sutapimas, jog po šios datos nebesilankė Lietuvoje. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo versija apie neva perduotus pinigus mirusiam A. B. atsirado tik jo antros apklausos metu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b. l. 16-17).

Antra, pastebėtina, jog liudytoja S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skambino H. S., šis nurodė, kad šiuo metu jau yra prie Baltarusijos sienos, kad dabar grįžti negali, sakė, kad grąžins tuos pinigus, tačiau vėliau su juo susisiekti nebegalėjo, jo telefonas buvo išjungtas. Jos parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir išsamūs, atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 60). Šios liudytojos parodymus patvirtina liudytojų L. S., G. Ž. parodymai, šie asmenys konkretizavo, kaip buvo nustatytas lėšų trūkumas banke, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant susigrąžinti per klaidą išmokėtą per didelę pinigų sumą. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu S. T. nenurodė, jog telefoninio pokalbio su H. S. metu šis būtų minėjęs kokį nors kitą asmenį, kuriam perdavė banke iškeistus pinigus, t. y. jokio A. B. ar kito asmens neminėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši kaltinamojo versija atsirado vėliau, tikėtina dėl to, kad minėtas asmuo yra miręs, todėl yra patogu jį apkalbėti. Be to, nors kaltinamasis H. S. nurodė, jog banko darbuotojai apie A. B. neklausinėjo, akivaizdu, jog jie apie šį asmenį ir negalėjo žinoti, nebent tokias aplinkybes būtų nurodęs pats H. S., tačiau jis to nepadarė.

Teisminio nagrinėjimo metu H. S. taip pat nurodė, kad banke pinigų neskaičiavo, pasitikėjo kasininke, valiutos pirkimo liudijime pasirašė, bet jo neskaitė, gautus pinigus perdavė A. B., tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojos S. T. parodymai, 2015 m. lapkričio 3 d. valiutos pirkimo liudijimas Nr. U201500114824363 (1 t., b. l. 5), vaizdo įrašas iš banko (1 t., b. l. 6). S. T. parodė, jog išduodama pinigus eurais ji pasakė, kokią pinigų sumą duoda. Iš valiutos keitimo liudijimo matyti, jog keičiama valiuta nurodyta valiutų kodais bei skaičiais ir paryškinta, šio dokumento turiniui suprasti anaiptol nėra būtinas, priešingai negu teigia kaltinamojo gynėjas, lietuvių kalbos mokėjimas. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas minėtas valiutos pirkimas banke, jokių neaiškumų ir klausimų keičiant pinigus banke H. S. nekilo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog H. S. pakankamai ilgai ir atidžiai skaitė jam pateiktą valiutos keitimo liudijimą, jį pasirašė, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog jis nesuprato, kad buvo išduota per didelė pinigų suma. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, jog kaltinamasis H. S. buvo telefonu banko darbuotojų tą pačią dieną informuotas, jog atsitiko klaida ir jam reikia grįžti į banką, bet jis po 2015 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikoje nebesilankė, nors iki to laiko atvykdavo nuolat (2 t. b. l. 41-80), ir susiejus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog jie sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad esant vagystę kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyta, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė, todėl H. S. inkriminuotos veikos negalima kvalifikuoti nei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, su tuo sutikti negalima.

Visų pirma, kaltinamajam šioje inkriminuojama didelės vertės svetimo turto vagystė be kvalifikuojančių požymių. Antra, jeigu kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog H. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jį tenkino bet kokios jo nusikalstamos veikos pasekmės, o kitų veiką kvalifikuojančių požymių nėra.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad H. S. įvykdė vagystę, jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, nes jis pagrobė turtą, kurio vertė yra didelė, t. y. viršija 250 MGL sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl H. S. skirtinos bausmės

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas) bei pagrobto turto rūšį bei vertę (17 828,20 Eur), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 84), nevedęs, dirbantis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą nėra. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas įvertina aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, ir atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam H. S. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teismas nenustatė pagrindo taikyti perkvalifikuoti kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos į BK 178 straipsnio 1 dalį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kaip baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo gynėjas. H. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), baustas administracine tvarka, yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje, jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį H. S. sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai H. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis H. S. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje 2018 m. birželio 7 d. 21.11 val. pagal Europos arešto orderį ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. perduotas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis skirti H. S. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas tęstas iki 2019 m. sausio 9 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, kuomet H. S. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje pagal Europos arešto orderį bei laikas, išbūtas suėmime, įskaitytinas į bausmės laiką. Kaltinamajam H. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

AB „Luminor bank“ (buvęs AB „DNB bankas“) pareiškė 17 828,20 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 8-12).

AB „Luminor bank“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgus į tai, kad AB „Luminor bank“ nusikalstamais H. S. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų S. T., L. S., G. Ž. parodymais, vaizdo įrašu, AB „DNB banko“ pareiškimu, valiutos pirkimo liudijimu, kaltinamasis H. S. privalo šią žalą atlyginti.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

AB „Luminor bank“ (buvęs AB „DNB bankas“) civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš kaltininko patirtas atstovavimo išlaidas. Iš AB „Luminor bank“ pateiktų dokumentų ir bylos medžiagos matyti, kad AB „Luminor bank“ ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokato padėjėja S. K. ir dėl to AB „Luminor bank“ patyrė 968 Eur išlaidas už civilinio ieškinio parengimą (1 t., b. l. 8-10). Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo AB „Luminor bank“ ieškinys tenkintinas visiškai. Šioje byloje AB „Luminor bank“ dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, todėl civilinis ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos surašant ieškinį. Dėl to prašymas priteisti proceso išlaidas atstovavimo išlaidas teikiant civilinį ieškinį tenkintinas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinė plokštelė su 2015 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašu, pateikta AB „Luminor bank“ (buvęs AB „DNB bankas“) (1 t., b. l. 6), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą Lenkijos Respublikoje vykdant Europos arešto orderį, taip pat laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

H. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš H. S. AB „Luminor bank“ naudai 17 828,20 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, dvidešimt centų) turtinei žalai atlyginti bei 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) procese patirtoms advokato padėjėjo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinė plokštelė su 2015 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašu, pateikta AB „Luminor bank“ (buvęs AB „DNB bankas“), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.