Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Visagino savivaldybės Etikos komisijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu A. D. prašė tenkinti reikalavimą skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad, gavusi Etikos komisijos 2018 m. vasario 21 d. pranešimą, suprato, jog paaiškinimą turi teisę pateikti iki 2018 m. vasario 27 d., 24 val. 00 min. Kadangi pateikti paaiškinimo pareiškėja asmeniškai negalėjo, o per Visagino savivaldybėje naudojamą dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ pateikti dokumentus jai nėra suteikta teisė, todėl paaiškinimą išsiuntė elektroniniu paštu. A. D. tvirtino, kad apie Etikos komisijos 2018 m. vasario 27 d. posėdį ir priimtą sprendimą sužinojo iš žiniasklaidos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Visagino savivaldybėje veikianti Etikos komisijos 2018 m. vasario 19 d. posėdyje nusprendė pradėti Visagino savivaldybės tarybos narės A. D. elgesio tyrimą dėl galimo Interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo ir prašyti pareiškėjos pateikti Etikos komisijai paaiškinimą raštu iki kito šios komisijos posėdžio.

Etikos komisija 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. (1.23 E) 1-764 „Dėl informacijos“ A. D. pranešė apie pradėtą jos elgesio tyrimą ir paprašė iki 2018 m. vasario 27 d. raštu pateikti paaiškinimą.

Etikos komisija 2018 m. vasario 27 d. įvykusiame posėdyje priėmė sprendimą Nr. E-2 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos narės A. D.“. Etikos komisija nustatė, kad Visagino savivaldybės tarybos narė A. D. nenusišalino nuo klausimo dėl atlyginimo dydžio už Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos teikiamą formalųjį švietimą papildantį ugdymą ir neformalųjį vaikų švietimą nustatymo svarstymo bei sprendimo priėmimo, ir konstatavo, kad taip ji pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Etikos komisija apie priimtą sprendimą A.D. informavo 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. (1.23 E) 1-881 „Dėl Visagino savivaldybės etikos komisijos sprendimo“.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Visagino savivaldybės Etikos komisijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. E-2 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos narės A. D.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

A. D., pagrįsdama skundo reikalavimą, nurodė, kad Etikos komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, padarė esminių procedūrinių pažeidimų ir neatliko išsamaus tyrimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas nuostatas, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Kadangi skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų teisėtumui ir pagrįstumui gali būti keliami skirtingi reikalavimai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y., turi būti nustatoma, kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).

Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, valstybės politikų elgesio kontrolę užtikrinančias priemones ir atsakomybę už politikų elgesį reglamentuojančių nuostatų pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Pagal Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vietos savivaldybėse valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos (toliau – etikos komisija). Atsakovės veiklą reglamentuojančius Visagino savivaldybės etikos komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai) Visagino savivaldybės taryba patvirtino 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. TS-123 (2016 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. TS-23 redakcija).

A.D. kaip vieną iš procedūrinių pažeidimų, nulemiančių Sprendimo neteisėtumą, nurodė tai, jog Etikos komisija pranešimą apie pradėtą jos elgesio tyrimą išsiuntė elektroniniu paštu, tačiau neįsitikino, kad pareiškėją jį gavo.

Etikos kodekso 7 straipsnio 10 dalis bei Nuostatų 13 punktas nustato, kad Etikos komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą; šis pranešimas politikui įteikiamas asmeniškai arba išsiunčiamas paštu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas teisės normų nuostatas, sprendžia, kad jos nenumato, kokiu paštu turi būti siunčiamas pranešimas. A. D. skunde ir teismo posėdyje patvirtino, kad Etikos komisijos 2018 m. vasario 21 d. pranešimą gavo ir parengė paaiškinimą dėl šiame pranešime suformuluoto galimo pažeidimo aplinkybių. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į šiuolaikiniame socialiniame gyvenime komunikavimui plačiai naudojamą elektroninį paštą, sprendžia, kad pranešimo apie pradėtą elgesio tyrimą išsiuntimas pareiškėjai elektroniniu paštu buvo tinkamas, pareiškėja šį dokumentą gavo ir su juo susipažino. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad Etikos kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus nebuvo pažeista.

Be to, pareiškėja teigė, kad Etikos komisija, 2018 m. vasario 27 d., 16 val. 00 min. suorganizavusi posėdį, kuriame priėmė ginčijamą Sprendimą, pažeidė nustatytas procedūrines taisykles, kadangi nesulaukė jos paaiškinimo ir nustatyta tvarka nepranešė apie posėdį.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Etikos komisija 2018 m. vasario 21 d. pranešimu pareiškėjos prašė paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo pateikti iki 2018 m. vasario 27 d. Bylos rašytiniai duomenys, A. D. ir atsakovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja paaiškinimą pateikė elektroniniu paštu, Etikos komisija šį dokumentą gavo 2018 m. vasario 27 d., 16 val. 27 min., t. y. vykstant posėdžiui.

Tarp bylos proceso dalyvių kilo ginčas dėl rašytiniam paaiškinimui nustatyto termino skaičiavimo. Pareiškėja teigė, kad rašytinį paaiškinimą dėl pranešime suformuluoto galimai padaryto pažeidimo ji turėjo teisę pateikti, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.122 straipsnyje nustatytų taisyklių, t. y. iki 2018 m. vasario 27 val., 24 val. 00 min. Etikos komisija atsiliepime nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d., 16 val. 27 min. gauto A. D. paaiškinimo nenagrinėjo, kadangi jis buvo nepasirašytas, o teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, jog, Etikos komisija vertinimu, A. D. paaiškinimą turėjo pateikti iki 2018 m. vasario 26 d., 24 val. 00 min.

Etikos kodekse ir Nuostatuose nėra įtvirtinta terminų skaičiavimo taisyklių. Teismas sprendžia, kad šiuose teisės aktuose nustatytų terminų skaičiavimui taikomos CK normose įtvirtintos bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės. Pagal CK 1.122 straipsnį, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių; jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas (1 dalis); visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku (2 dalis). Iš esmės analogiškos taisyklės, reglamentuojančios administracinių bylų teisenos bei civilinio proceso procesinius terminus, atitinkamai įtvirtintos ABTĮ 65 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 6 ir 7 dalyse. Teismas vertina, kad nagrinėjamo ginčo atveju rašytinio paaiškinimo pateikimas nelaikomas veiksmu, kuris turi būti atliktas organizacijoje, todėl daroma išvada, kad A. D. rašytinį paaiškinimą Etikos komisijai turėjo teisę paštu, ar telegrafu arba kitomis ryšio priemonėmis pateikti iki 2018 m. vasario 27 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėja rašytinį paaiškinimą pateikė per Etikos komisijos 2018 m. vasario 21 d. pranešime nustatytą terminą.

D. tvirtino, kad Etikos komisija pažeidė procedūrines taisykles, kadangi 2018 m. vasario 27 d. posėdį suorganizavo anksčiau, nei baigėsi nustatytas terminas rašytiniam paaiškinimui pateikti.

Etikos komisijos posėdžių organizavimo tvarką reglamentuoja Etikos kodekso 7 straipsnis ir Nuostatų 26 punktas. Etikos kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustato, kad etikos komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuostatų 26 punkte. Be to, Etikos kodekso 7 straipsnio 8 dalies 2 punkte bei Nuostatų 14.2 punkte numatyta politiko teisė, baigus tyrimą, susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Etikos komisija, sušaukusi posėdį 2018 m. vasario 27 d., 16.00 val., t. y. nepasibaigus nustatytam rašytinio paaiškinimo pateikimo terminui, nesudariusi galimybės pareiškėjai susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga, padarė esminius procedūrinius Etikos kodekso 7 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 11 dalies bei Nuostatų 14.2 punkto ir 26 punkto reikalavimų pažeidimus. Teismo vertinimu, Etikos komisija, negavusi A. D. raštiško paaiškinimo, negalėjo priimti sprendimo pabaigti politiko elgesio tyrimą ir skirti posėdį, kuriame būtų priimti Etikos kodekso 9 straipsnyje numatyti sprendimai.

Sprendžiant dėl A. D. teiginio, kad ji nustatyta tvarka nebuvo informuota apie Etikos komisijos 2018 m. vasario 27 d. posėdį, vadovaujamasi Etikos kodekso 7 straipsnio 8 dalies 3 punktu ir Nuostatų 14.3 punktu, įtvirtinančiais pareiškėjos teisę dalyvauti Etikos komisijos posėdyje, kuriame svarstomas politiko elgesys. Šią politiko teisę garantuoja ir Etikos kodekso 7 straipsnio 11 dalies bei Nuostatų 26 punkto nuostatos, numatančios, kad politikui apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog informacija apie Etikos komisijos posėdį, šaukiamą 2018 m. vasario 27 d., 16.00 val. Visagino savivaldybės mažojoje posėdžių salėje, buvo paskelbta 2018 m. vasario 23 d. Visagino savivaldybės interneto tinklalapio skiltyje „Naujienos“, ir vertino, kad toks informacijos paskelbimas yra tinkamas pareiškėjos informavimas apie posėdį. Analogišką poziciją teismo posėdyje išsakė ir Etikos komisijos atstovas. A. D. skunde ir teismo posėdyje teigė, kad ji apie 2018 m. vasario 27 d., 16 val. 00 min. įvyksiantį Etikos komisijos posėdį nebuvo informuota, bei tvirtino, jog viešas skelbimas apie Etikos komisijos posėdį savivaldybės interneto tinklalapyje negali būti vertinamas kaip tinkamas Etikos kodekso 7 straipsnio 11 dalies ir Nuostatų 26 punkto reikalavimų laikymasis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas; viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015); iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs nuoseklų aiškinimą, pagal kurį, teisė būti išklausytam nėra savitikslė, kadangi ja siekiama užtikrinti tiek asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą, tiek ir tai, jog viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas individualų sprendimą, būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui (žr., pvz., 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

Atsižvelgus į Etikos kodekso 7 straipsnio 11 dalies ir Nuostatų 26 punkto punkte įtvirtintas nuostatas, sprendžiama, kad apie Etikos komisijos posėdžio, kuriame svarstomas politiko elgesys, vietą ir laiką šiam politikui turi būti pranešta asmeniškai. Tokią išvadą patvirtina ir Nuostatų 25.1 punktas, numatantis Etikos komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigą rūpintis, kad ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio dienos Etikos komisijos nariams ir suinteresuotiems asmenims (skundo pateikėjui, atitinkamam politikui ir pan.) būtų pranešta apie posėdžio laiką ir vietą.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atsižvelgus į suformuotą teisminę praktiką, konstatuojama, kad informacijos apie Etikos komisijos posėdį, šaukiamą 2018 m. vasario 27 d., 16.00 val., paskelbimas 2018 m. vasario 23 d. Visagino savivaldybės interneto tinklalapio, kurio adresas – „www.visaginas.lt“, skiltyje „Naujienos“ nebuvo tinkamas pareiškėjos informavimas apie šio posėdžio laiką ir vietą. Teismas sprendžia, kad Etikos komisija, tinkamai neinformavusi A. Drus apie 2018 m. vasario 27 d. vyksiantį posėdį, padarė esminių procedūrinių taisyklių, įtvirtintų Etikos kodekso 7 straipsnio 11 dalyje ir Nuostatų 26 punkte, pažeidimus. Teismo vertinimu, nurodyti esminių procedūrinių taisyklių pažeidimai neleido A. Drus pasinaudoti ne tik Etikos kodekso 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta teise dalyvauti Etikos komisijos posėdyje, bet ir kitomis teisėmis - baigus tyrimą, susipažinti su jo metu surinkta medžiaga, teikti prašymus bei įrodymus.

Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, aktyvus teismo vaidmuo suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-627-756/2017). Atsižvelgus į nurodytą ABTĮ normų aiškinimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ir kitus Etikos kodekse bei Nuostatuose įtvirtintų taisyklių pažeidimus, kurių pareiškėja teismui paduotame skunde nenurodė, tačiau kuriuos patvirtina bylos duomenys.

Etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant, gali būti pradėtas politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (1 punktas); visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą (2 punktas). Nuostatų 11 punktas nustato, kad politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas, kai yra bent vienas Etikos kodekso 7 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Pareiškėjai įteiktame 2018 m. vasario 21 d. pranešime nurodyta, jog pradėti Visagino savivaldybės tarybos narės A. D. elgesio tyrimą dėl galimo Interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo buvo nuspręsta Etikos komisijos iniciatyva 2018 m. vasario 19 d. posėdyje. Teismo posėdyje Etikos komisijos pirmininkas V. Š. pavirtino, kad A. D. elgesio tyrimas pradėtas jo asmenine iniciatyva. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Etikos komisija, nenustačiusi nė vienos Etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalies ir 2 punktuose nurodytos vados, neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva pradėti pareiškėjos elgesio tyrimo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Etikos komisija 2017 m. vasario 19 d. posėdyje A. D. elgesio tyrimą pradėjo neteisėtai.

Be to, byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, jog Etikos komisija netinkamai atliko savo iniciatyva pradėtą pareiškėjos elgesio tyrimą. Pagal Etikos kodekso 7 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 16 straipsnį, politiko elgesio tyrimo tikslas yra apie politiko galimai padarytą pažeidimą surinkti išsamius ir objektyvius duomenis, kuriuos Etikos komisija, priimdama sprendimą dėl politiko elgesio, turi įvertinti. Sistemiškai įvertinus Etikos kodekso 7 straipsnio 8 ir 11 dalyse bei Nuostatų 14 ir 26 punktuose įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad politiko elgesio tyrimas negali būti laikomas baigtu iki nepasibaigė nustatytas terminas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo. Tai, kad Etikos kodeksas nustato, jog paaiškinimo nepateikimas nekliudo priimti sprendimą, nereiškia, jog Etikos komisija neturi pareigos įsitikinti, ar politikas pasinaudos teise teikti paaiškinimą. Be to, minėta, kad Etikos komisija 2018 m. vasario 19 d. posėdyje priėmė sprendimą pradėti A. D. elgesio tyrimą, 2018 m. vasario 21 d. parengė pareiškėjai Etikos kodekso 7 straipsnio 10 dalyje nurodyto turinio pranešimą, o 2018 m. vasario 27 d. posėdyje priėmė sprendimą dėl pareiškėjos elgesio. Duomenų apie kitus Etikos komisijos atliktus veiksmus, įskaitant ir nurodytus Etikos kodekso 7 straipsnio 3 dalyje bei Nuostatų 16 punkte, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.

Apibendrinus nustatytų faktinių aplinkybių visetą, konstatuojama, jog buvo pažeistos imperatyvios Etikos kodekso ir Nuostatų normos, reglamentuojančios politiko elgesio tyrimo pradėjimą ir jo vykdymą, pareiškėjos informavimą apie Etikos komisijos posėdį, teises teikti paaiškinimus ir dalyvauti Etikos komisijos posėdyje, baigus tyrimą, susipažinti su jo metu surinkta medžiaga, teikti prašymus bei įrodymus. Teismas sprendžia, kad padaryti procedūrinių taisyklių pažeidimai yra esminiai, todėl Visagino savivaldybės Etikos komisijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. E-2 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos narės A. D.“ yra neteisėtas ir naikinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Atsižvelgus į tai, jog dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų skundžiamas Sprendimas naikinamas kaip neteisėtas, dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su pažeidimo sudėties buvimo klausimu, nepasisako.

Pareiškėja prašė priteisti turėtas žyminio mokesčio išlaidas.

Nustatyta, kad A. D. už paduotą skundą sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, kaip nustatyta ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėja turi teisę gauti turėtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė Etikos komisija savo veikloje savarankiškai piniginėmis lėšomis ir kitais materialiniais ištekliais nedisponuoja, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 25 punktu, pareiškėjos turėtos žyminio mokesčio išlaidos priteisiamos iš Visagino savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Visagino savivaldybės Etikos komisijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. E-2 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos narės A. D.“.

Priteisti A. D. iš Visagino savivaldybės administracijos 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 euro centų) turėtoms žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.