Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės O. K. atstovei advokatei Albinai Cirulienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei O. K., tretiesiems asmenims N. A. ir Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas sumokėjo ieškovei 2 138,53 Eur draudimo išmoką už draudiminį įvykį, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią 293,66 Eur sumą, kurią sudaro: 134,46 Eur palūkanos, 31,21 Eur 5 proc. procesinės kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos nuo bylos iškėlimo dienos iki 2016-05-20, 51 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei 6,91 Eur kelionės išlaidos. Minėtas išlaidas draudimo bendrovė atsisakė ieškovei atlyginti, kadangi jos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė į teismo posėdį, apie kurį ji tinkamai informuota, neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovei atstovauja atstovė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiai rašytiniais dokumentais, fotonuotraukomis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2014-02-17 kilo gaisras atsakovei O. K. priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini) Gesinant gaisrą atsakovės bute, buvo sugadintas (užpiltas vandeniu) aukštu žemiau esantis butas (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių B skyriaus IV skirsnio 3.1 punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir / ar draudiko atliktu vertinimu. Gesinant gaisrą atsakovės bute vandeniu buvo užpiltos (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 17-1 – lubos, sienos ir grindys, patalpų Nr. 17-4 – lubos, sienos ir grindys, patalpų Nr. 17-5 – lubos ir sienos, balkono erdvė. Sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina – 2 151,35 Eur (7 428,19 Lt) (UAB „Infranet“ pateikta 2014-07-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0000638). Dėl atsakovei priklausiusiame bute kilusio gaisro, kurį gesinant buvo užlietas ieškovės apdraustas butas (duomenys neskelbtini), ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui N. A. 2 151,35 Eur (7 428,19 Lt) (1 075,67 Eur (3 714,09 Lt) avansas pagal UAB „Infranet“ sąskaitą Nr. 0000172 ir 1 075,68 (Eur 3 714,10 Lt) išmoka pagal UAB „Infranet“ sąskaitą Nr. 0000638) dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė 2014-09-30 pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo atlyginta. Ieškiniu reikalaujama priteisti turtinė žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 2 138,53 Eur (2 151,35 Eur draudimo išmoka ir 12,82 Eur nusidėvėjimas).

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 str. 4 d., 6.263 str. 2 d.), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.266 str. normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko, t. y. atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, nes dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės patalpose, nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovė neprivalo įrodinėti. Šioje konkrečioje situacijos būtent atsakovė, kaip patalpų savininkė turi įrodyti, kad ji yra nekalta dėl gaisro kilimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė tokių neginčytinų įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę dėl kilusio gaisro, nepateikė, todėl jos atžvilgiu netaikomas 6.253 str., kuris numato atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus (nenugalima jėga, valstybės veiksmai, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusiojo asmens veiksmai, būtinais reikalingumas).

Teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga visiškai įrodytas ieškovei padarytas žalos faktas, taip pat akivaizdus yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Taigi, atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos visiškai įrodytos. Kadangi atsakovė yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, tai privalo savo valdomų daiktų padarytą žalą atlyginti, tai yra pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu CK 6.263 str. ir tenkinti ieškinį.

Atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame kilo gaisras, 2013-06-01 iki 2014-05-31 laikotarpiu buvo apdraustas Seesam Insurance AS AS Lietuvos filiale. Bylos nagrinėjimo metu, teismui į bylą įtraukus trečiuoju asmeniu Seesam Insurance AS, veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pastarasis išmokėjo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 2 138,53 Eur draudimo išmoką, tokiu būdu padengiant dėl 2014-02-17 atsakovės bute (duomenys neskelbtini), gaisro metu kilusią žalą. Tačiau draudimo bendrovė atsisakė išmokėti ieškovės prašomas priteisti palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė dėl atsakovės kaltės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 134,46 Eur palūkanas, kurias įvardija kaip kompensuojamosiomis. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 str., skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nustatyta, kad ieškovė 2014-09-30 raštu atsakovę geruoju ragino atlyginti gaisro metu atsiradusią turtinę žalą. Tačiau atsakovė į ieškovės pretenziją nereagavo ir žalos neatlygino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas tenkintinas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės paskaičiuotos 31,21 Eur (5 proc. palūkanos iki 2016-05-20) ir 5 proc. palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2016-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų suma – 127,99 Eur, kurią sudaro 51 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei 6,91 Eur kelionės išlaidos, susidarė būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovė, įvykus draudiminiam įvykiui, laiku nesikreipė į jos butą apdraudusią draudimo bendrovę dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 127,99 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

CPK 284 str. 1 d. numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovės turtinė padėtis sunki, ji senyvo amžiaus, gauna minimalias pajamas, turi sveikatos problemų, nuolat vartoja vaistus, kuriems išleidžia nemažą dalį gaunamų pajamų. Teismas neturi duomenų, kad ateityje atsakovės turtinė padėtis pagerės, todėl atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, senyvą amžių, teismo sprendimo vykdymą išdėsto šešiems mėnesiams, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant penkis mėnesius po 49 Eur, o šeštą mėnesį 48,66 Eur iki visiško atsiskaitymo su ieškove, kartu sumokant ir 5 proc. procesines palūkanas nuo 2016-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 284 str.). Teismo nuomone, dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo šešiems mėnesiams, ieškovės interesai nebus neproporcingai pažeisti.

Kadangi atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų, pašto išlaidas padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, buveinė ­– Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, 134,46 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 46 ct) kompensacines palūkanas, 31,21 Eur (trisdešimt vieno euro 21 ct) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas iki 2016-05-20, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127,99 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos penkis mėnesius po 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus), o šeštą mėnesį 48,66 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 66 ct) kartu sumokant 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-05-21 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.