Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje išreiškė prašymą, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 4). Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (e. b. l. 44). 2010-01-28 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovė pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N10/1052, kurios pagrindu nuomotojas (ieškovas) suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkui (atsakovei) (e. b. l. 47-52).

Ieškinyje nurodoma, kad 2010-10-08 tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta trišalė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo teikti šilumos energiją bei karštą vandenį Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms (e. b. l. 32-42).

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, naudodamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), privalėjo už tai mokėti ieškovui nuomos mokestį, tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, šią pareigą vykdė netinkamai, todėl nuo 2015-05-01 iki 2018-03-31 susidarė 3103,48 Eur skola už buto nuomą. Minėtą skolos dydį patvirtina ieškovo teiktos pažymos apie įsiskolinimą už buto nuomą bei mokesčių paskaičiavimo lentelių kopijos (e. b. l. 53-70). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu dėl reikalaujamos priteisti sumos (CPK 178, 185 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3103,48 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Iš ieškinio turinio bei pateikiamų įrodymų matyti, kad ieškovas paskaičiavo 258,08 Eur delspinigius už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą taikant 0,05 procento delspinigių dydį (e. b. l. 54). Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 34 punkte nustatyta, jog jei nuomininkas laiku nesumoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo nuomotojui mokėti 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (e. b. l. 50). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 258,08 Eur delspinigius už delspinigių paskaičiavimo lentelėje nurodytus laikotarpius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė už šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas nemokėjo tinkamai, todėl nuo 2015-05-01 iki 2017-03-29 susidarė 1958,24 Eur dydžio skola (e. b. l. 64-70). Byloje duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų padengusi, nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl remiantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovui iš atsakovės priteistina 1958,24 Eur skola už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5319,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinys, pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis 5319,80 Eur sumai (e. b. l.1-3). Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 119,69 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovės nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. K. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, 3103,48 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trijų eurų ir 48 ct) skolą už buto nuomą, 258,08 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 08 ct) delspinigius, 1958,24 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 24 ct) skolą už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5319,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 119,69 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.