Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-590-407/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-07Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2-590-407/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00077-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-590-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00077-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos netiesioginį ieškinį trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistika“ vardu atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pateiktu netiesioginiu ieškiniu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija trečiojo asmens UAB „Baltic Logistika“ vardu ir jo naudai prašė priteisti iš atsakovės V. P. 2 033 690,76 Lt skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras. Paduoto ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir trečiajam asmeniui UAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės priteista 73 113,39 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė V. P. padavė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovė nurodė, kad trišalio susitarimo, tarp UAB „Baltic Logistika“, V. P. ir D. S., pagrindu UAB „Baltic Logistika“ buvo pervesti 95 000 Eur, iš kurių 73 113,39 Eur skirti prievolės pagal teismo sprendimą įvykdymui. Kadangi atsakovės prievolė UAB „Baltic Logistika“ yra visiškai įvykdyta, pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Kadangi vykdomasis raštas buvo išduotas ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau pastaroji nurodė, neturinti duomenų, jog vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, teismas sprendė, kad naikinti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų dėl teismo sprendimo įvykdymo, teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Visi byloje esantys įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad atsakovė UAB „Baltic Logistika“ yra sumokėjusi teismo priteistą 73 113,39 Eur sumą ir teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau teismas vertino tik tą aplinkybę, kad nėra duomenų apie vykdomojo rašto įvykdymą.

2. Atsakovė nėra ir nebuvo skolinga ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, o įvykdžiusi teismo sprendimą yra visiškai atsiskaičiusi ir su UAB „Baltic Logistika“.

3. Atsakovė teismo sprendimą įvykdė geruoju 2015 m. kovo 20 d., t. y. kai dar nebuvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio priteistos sumos išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltic Logistika“ prašo atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi atsakovė turėjo prievolę UAB „Baltic Logistika“, o jai finansiškai buvo įsipareigojęs D. S., buvo nuspręsta sudaryti 2015 m. vasario 10 d. susitarimą dėl piniginių sumų pervedimo.

2. UAB „Baltic Logistika“ sutiko, kad D. S. sumokėtų 95 000 Eur sumą už V. P.. Vykdydamas trišalį susitarimą D. S. 2015 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Baltic Logistika“ 95 000 Eur, iš kurių 73 113,39 Eur buvo skirti atsakovės įsipareigojimų dengimui pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą.

3. Kadangi atsakovė su UAB „Baltic Logistika“ atsiskaitė geruoju, priverstinio skolos išieškojimo veiksmai jos atžvilgiu nebuvo atliekami.

4. UAB „Baltic Logistika“ patvirtina, kad atsakovės V. P. prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 yra visiškai ir tinkamai įvykdyta, bendrovė jokių pretenzijų atsakovei neturi.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Antstolio pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo išviešintos, apie atsakovės turtui pritaikytą turto areštą paskelbta viešuose Lietuvos Respublikos registruose.

2. Atsakovė V. P., D. S. ir UAB „Baltic Logistika“ vadovas nesielgė rūpestingai, sudarė susitarimą perleisti teismo sprendimu areštuotą turtą. Atsakovė privalėjo kitoms susitarimo šalims aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, jog perleidžiamas turtas yra areštuotas.

3. 2015 m. vasario 10 d. minėtas trišalis susitarimas, 2015 m. kovo 20 d. tariamai atliktas mokėjimas kredito unijai „Vilniaus taupomoji“ kasa, kuriai iškelta bankroto byla, negali būti laikoma Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Baltic Logistika“ buvo iškelta bankroto byla, teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Įmonės bankroto administratorius, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant tuo, jog atsakovė V. P. priimtą teismo sprendimą trečiojo asmens UAB „Baltic Logistika“ naudai įvykdė, paduotas 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Nors BUAB „Baltic Logistika“ byloje nurodyta kaip tretysis asmuo, sprendimu jai yra priteista 73 113,39 Eur iš V. P.. Todėl vykdomojoje byloje bendrovė yra išieškotoja ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant užtikrinti jai priteistos sumos išieškojimą. Tačiau bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius nebuvo informuotas apie teisme nagrinėjimą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tokiu būdu buvo suvaržyta išieškotojo teisė nurodyti teismui poziciją dėl realaus sprendimo įvykdymo ir atsakovės atsiskaitymo su bankrutuojančia įmone būdo, taip pat skųsti teismo priimtą nutartį (CPK 42 straipsnis). Atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo pritaria prašymui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismui padavė ir pasirašė, įmonei iškėlus bankroto bylą, tokios teisės neturintis BUAB „Baltic Logistika“ akcininkas ir buvęs vadovas F. K..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sprendė trečiojo asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, atstovui nedalyvaujant ir nesuteikus jam teisės nurodyti poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tikslingumo.

Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė byloje nedalyvaujant bankrutuojančios bendrovės atstovui, todėl neatskleidė bylos esmės ir padarė esminius procesinių normų pažeidimus. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės neturi ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėDalia KačinskienėVigintas Višinskis