- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-1047-253/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01054-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- Ž. J., L. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Ž. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. J. ir L. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagal pareiškėjos Ž. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2017-01-04 teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-182-588/2017, vykdymo tvarką, vietoje: „Kadangi namas atitenka su sklypu L. J., pastarasis įsipareigoja (be termino), po namo įregistravimo registrų centre, išmokėti Ž. J. 10 000 eurų kompensaciją“ nurodyti: „Kadangi namas atitenka su sklypu L. J., pastarasis įsipareigoja per tris mėnesius nuo 2017-01-04 sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti Ž. J. 10 000 eurų kompensaciją.“ Prašyme pareiškėja paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis L. J. vengia jai sumokėti 10 000,00 EUR kompensaciją, kadangi jam atitekęs namas šiuo metu yra neįregistruotas ir ateityje taip pat ilgą laiką gali būti neįregistruotas viešame registre. Pareiškėja pažymėjo, kad rengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje buvo padaryta klaida, todėl ir kilo šios teisinės pasekmės – L. J. neskuba pareiškėjai išmokėti sprendime nurodytos kompensacijos.Palangos miesto apylinkės teismas 2017-04-14 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Ž. J. prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės prašo ne keisti sprendimo įvykdymo tvarką, tačiau nesutinka su pačiu sprendimu, kuriuo patvirtinta pareiškėjų pateikta teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. pareiškėja siekia, jog būtų nustatytas terminas, per kurį L. J. turėtų išmokėti jai 10 000,00 EUR kompensaciją. Pažymėta, kad teismas negali pakeisti savo paties priimto sprendimo esmės, o šiuo atveju pareiškėja būtent tai ir prašo padaryti. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, turėjo teisę jį apskųsti apeliacinės instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, pareiškėja manydama, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurioms esant buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi teisę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su prašymu pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl prašymą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-14 nutartį ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-04 sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3 punkto yra neįmanoma įvykdyti, kadangi nenustatytas terminas šiame punkte nurodytiems veiksmams atlikti. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja ne siekia pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o iš esmės nesutinka su priimtu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2017-01-04 teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-182-588/2017, vykdymo tvarką: santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3 punkte vietoje: „Kadangi namas atitenka su sklypu L. J., pastarasis įsipareigoja (be termino), po namo įregistravimo registrų centre, išmokėti Ž. J. 10 000 eurų kompensaciją“ nurodyti: „Kadangi namas atitenka su sklypu L. J., pastarasis įsipareigoja per tris mėnesius nuo 2017-01-04 sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti Ž. J. 10 000 eurų kompensaciją.“ Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas, jog jis nenagrinėtinas teisme, nes pareiškėja prašo ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o nesutinka su pačiu sprendimu. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-04 sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3 punkto yra neįmanoma įvykdyti, kadangi nenustatytas terminas šiame punkte nurodytiems veiksmams atlikti, todėl nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja ne siekia pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o iš esmės nesutinka su priimtu sprendimu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.Kaip jau minėta, pareiškėja teikė prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Įstatymas numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam reglamentavimui, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas apskirtai nenagrinėtinas teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).Išspręsti klausimų, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės, šiuo atveju dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo teismas negali, todėl ir išvadą, ar pareiškėjos prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja prašo ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o nesutinka su pačiu teismo sprendimu, teismas gali padaryti tik priimdamas galutinį procesinį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėja turėtų ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su prašymu pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, gali būti pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo, bet nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir pareiškėjos Ž. J. prašymo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-04 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.