- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- eI-3577-426/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01514-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- B. P., E. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę byla pagal pareiškėjų B. P. (B. P.) ir E. P. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjai prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017-04-06 sprendimą Nr. 10-S-63875(1.39-10-27); 2) įpareigoti atsakovą išduoti asmens tapatybės kortelę pavarde (duomenys neskelbtini) įrašant originalią formą asmens tapatybės kortelės pagrindiniame puslapyje ir išsaugant originalią pavardės formą Registrų centre „pavardės“ lauke.
Nurodo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau - Migracijos valdyba) 2017-04-06 raštu Nr. 10-S-63875(1.39-10-27) (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos E. P. prašymą išduoti asmens tapatybės kortelę nauja pavarde (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-261/2017 (toliau -ir nutartis) be pavardės pakeitimų Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Skunde paaiškina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-30 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12434- 294/2015. Visiškai patenkino pareiškėjų pareiškimą - pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-12-03 sprendimą ir įpareigojo Vilniaus miesto Civilinės metrikos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į (duomenys neskelbtini) bei išduoti naują santuokos liudijimą. Nutartis nebuvo apskųsta, įsiteisėjo. Pareiškėjai išduotas naujas santuokos liudijimas, į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pavardė įrašyta (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-07 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-261/2017. Nutarė atsakovės Migracijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant ją taip: „Įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjai E. P. asmens tapatybės kortelę, užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę (duomenys neskelbtini).
Skundžiamu sprendimu, pasak pareiškėjos, pažeidžiamos jos teisės, nutarties vykdymo būdas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir LVAT išaiškinimams, o taip pat nurodo klaidingą informaciją. Pareiškėjos pavardė įsiteisėjusiu teismo sprendimu Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra (duomenys neskelbtini). LVAT nekvestionavo šio įrašo, t. y. jis laikytinas teisėtu ir galiojančiu.
Atsižvelgiant į Migracijos valdybos pateiktą sprendimą vykdant nutartį, pavardė asmens tapatybės kortelėje pirmame puslapyje, kurio įrašas ir laikytinas oficialus ir vartotinas, būtų (duomenys neskelbtini), t. y. pažeistų minėto įstatymo nuostatas, taip pat neįgyvendintų LVAT nutarties, kuri nurodo, kad įrašai turi sutapti.
Šalies argumentai
Pareiškėja tvirtina, jog Migracijos valdybos sprendimu ji verčiama pateikti prašymą, pagal kurį Gyventojų registre, kaip ir VĮ Registrų centre, jos pavardė būtų pakeista iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Originalios pavardės perkėlimas ir „pavardės“ lauko registre į „pastabų“ lauką tolygus pavardės priverstiniam keitimui. Pakeitus duomenis registre, pareiškėjos pavardė nesutaptų nei su vyro nei su dukros pavarde.
Pareiškėja nurodo, jog šiuo metu santuokos liudijime pavardė yra (duomenys neskelbtini), Gyventojų registre - (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelėje - (duomenys neskelbtini). Dėl to ji patiria daug nepatogumų, turėjo problemų deklaruojant gyventojo pajamas VMI sistemoje.
Pareiškėjai kelia abejonę dėl Lietuvos teisės aktų ir Migracijos valdybos sprendimų prieštaravimų ES teisei, taip pat dėl ES teisės aktų taikymo ir aiškinimo. Šios aplinkybės, jos manymu, sudaro prielaidą prašyti teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo. Tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus prejudicinį sprendimą, teismas galės įvertinti galimą prieštaravimą ES teisės aktų nuostatoms.
Pareiškėjų atsakovė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau - Migracijos valdyba nesutinka su skundu. Atsiliepime paaiškina, jog išduodama (keisdama) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsniu, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių duomenų įrašymą asmens tapatybės kortelėje ir pase. Lietuvių kalbos raidyne raidės „W“ nėra.
Migracijos valdyba 2017-03-20 persiuntė VĮ Registrų centrui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (administracinės bylos Nr. A-1867-261/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04634-2015-8) ir E. P. prašymą dėl naujos asmens tapatybės kortelės išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
VĮ Registrų centras 2017-04-05 raštu Nr. (1.17.1)s-2946 informavo, kad asmenvardžiai E. P. yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (toliau - Gyventojų registras) santuokos pakeitimo, sudaryto 2015-08-13 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pagrindu, o asmenvardžiai E. P. įrašyti Gyventojų registre ir galiojančioje asmens tapatybės kortelėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-07 administracinėje byloje Nr. A-1867-261/2017 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nustato, jog duomenys apie pilietį asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis lietuviškais rašmenimis. Siekiant įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą ir vadovaujantis šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuris priimtas atsižvelgus į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, 2 punkto nuostatomis, nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). VĮ Registrų centras pažymėjo, kad E. P. asmenvardžiai, įrašyti į Gyventojų registrą anksčiau minėto santuokos pakeitimo, papildymo akto įrašo pagrindu (akto įraše), nebus pakeisti.
Migracijos valdyba 2017-04-06 raštu informavo pareiškėją E. P. dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo (pakeitimo). Nurodė, jog jos pavardė lietuviškais rašmenimis bus įrašoma asmens tapatybės kortelės pirmoje pusėje, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma - antroje pusėje.
Migracijos valdyba nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes, priimdama sprendimą išduoti (pakeisti) pareiškėjai asmens tapatybės kortelę, įrašant pavardę lietuviškais rašmenimis, vadovavosi ir veikė Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų ribose. Ši situacija yra išskirtinė ir netipinė, todėl nelogiška, kad Migracijos valdybai būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Aukščiausiosios Tarybos nutarime nebuvo numatytas asmenvardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose, kai Lietuvos Respublikos pilietis santuokos pagrindu keičia pavardę į sutuoktinio pavardę, kuris yra kitos valstybės pilietis, ir keičiama pavardė neatitinka galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose. Teismai, bet ne Migracijos valdyba, esant konkrečiai situacijai, turi šalinti spragas, susidarančias dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Atsižvelgiant į susiklosčiusio individualaus atvejo faktinių aplinkybių ypatumus ir susijusį teisinio reguliavimo kontekstą, būtent teismas kiekvienu atveju turi priimti individualų sprendimą.
Migracijos valdyba, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, ėmėsi priemonių ją įgyvendinti. Pareiškėjai 2017-04-06 išsiųsdama informacinio pobūdžio raštą, neatsisakė vykdyti anksčiau minėtą teismo sprendimą, bet paaiškino, kaip pastarasis bus vykdomas, jeigu pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo (keitimo).
Atsakovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką praneštą tinkamai, neatvyko.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Registrų centras su pareikštu skundu sutinka iš dalies. Atsiliepime pažymi, kad pavardė (duomenys neskelbtini) įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma atsirado Gyventojų registre, kai Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį civilinėje byloje, išdavė pareiškėjai naują santuokos liudijimą, pakeičiant pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Gyventojų registre saugomi duomenys apie E. P. (šia pavardės forma yra išduota asmens tapatybės kortelė remiantis senu santuokos liudijimu) ir apie E. P. (šia pavardės forma yra išduotas naujas santuokos liudijimas, kuris ir yra pagrindas išduoti naują asmens tapatybės kortelę, vadovaujantis LVAT 2017-03-07 nutartimi).
Trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškina, kad E. P. pavardės rašymo klausimu yra net du teisės aktai, reglamentuojantis pavardės (duomenys neskelbtini) rašymą pareiškėjos dokumentuose: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-261/2017.
Atsakovas, pasinaudodamas faktu, kad Gyventojų registre šiuo metu saugomi duomenys apie „E. P.“ ir apie „E. P.“, negali reikalauti iš pareiškėjos užpildyti prašymo asmens tapatybės kortelei išduoti formą taip, kaip pateikta sprendime.
Informuoja, kad Registrų centras tik registruoja, saugo ir tvarko asmenų duomenis, kuriuos Gyventojų registrui teikia valstybės įstaigos ir institucijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-11-27 įsakymo Nr. 1R-323 „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis šių taisyklių 8 punktu, Migracijos valdyba turės pateikti Gyventojų registrui pareiškėjos prašymą išduoti jai naują asmens tapatybės kortelę. Prašymo forma yra pateikiama Apraše. Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad skunde išdėstytas pareiškėjos nesutikimas dėl atsakovo reikalavimo užpildyti prašymą naujai tapatybės kortelei gauti, įrašant pavardę (duomenys neskelbtini) į lauką „pavardė“, o tikrąją pavardę (duomenys neskelbtini) įrašant į „pastabų“ lauką, yra pagrįstas. Toks prašymo užpildymo reikalavimas, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, prieštarautų LVAT 2017-03-17 nutarčiai. Pažymi, kad teismo nutarties rezoliucinės dalies turinys ne tik išsprendžia pareiškėjos pavardės rašymo teisinį aspektą, tačiau iš esmės suponuoja ir taisyklę (tvarką), kuriame asmens tapatybės kortelės lauke abu duomenys turi būti įrašyti - ir, kadangi tai pavardė, tai neabejotinai, – tik lauke „Pavardė“. Pavardės įrašymas kitame lauke, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, traktuotinas ne tik kaip priverstinis pavardės keitimas, bet ir reikštų nepagarbą pareiškėjos ir jos sutuoktinio B. P., kuris yra B. K. pilietis, identitetui, ir LVAT 2017-03-17 nutarčiai. Pritaria skunde išdėstytai pozicijai, kad pareiškėja realiame gyvenime susidurtų su daug nepatogumų, suvaržančių jos asmeninį kasdienį gyvenimą, nes jos pavardė ne tik skirtųsi nuo sutuoktinio ir vaiko pavardžių, bet priverstinai būtų sukurta dviguba tapatybė valstybės registruose. Registrų centras 2017-04-05 rašte Nr. (1.17.1 )s-2946 pateikė informaciją dėl pareiškėjos duomenų, saugomų Gyventojų registre, ir informavo, kad užpildytą prašymą dėl asmens tapatybės kortelės keitimo atsakovas privalo pateikti Gyventojų registrui ta apimtimi ir tvarka, kaip reglamentuoja Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-11-27 įsakymu Nr. 1R-323 „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklių patvirtinimo“. Registrų centras nereglamentuoja asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ar keitimo tvarkos, arba prašymų išduoti arba pakeisti asmens tapatybės korteles pildymo tvarkos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo siūlo tokį Nutarties įvykdymo variantą, kuris turėtų būti suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija pavardė lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma įrašomi pirmoje asmens tapatybės kortelės pusėje, išdėstant juos tokia forma: (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką praneštą tinkamai, neatvyko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepimo į skundą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką praneštą tinkamai, neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos valdybos 2017-04-06 rašto Nr. 10-S-6-3875(1.39-10-27) (sprendimo) (b. l. 23–24) teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Byloje nustatyta, kad LVAT 2017-03-07 nutartimi administracinė byla Nr. A-1867-261/2017 (b. l. 6–14) nutarė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-07-04 sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjai E. P. asmens tapatybės kortelę, užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2017-03-13 prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą (b. l. 50) ir prašė išduoti asmens tapatybės kortelę užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašant nelietuviškai rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog neišreiškia sutikimo, jog duomenys Gyventojų registre būtų pakeisti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Migracijos valdyba 2017-04-06 raštu Nr. 10-S-63875(1.39-10-27) (b. l. 48–49) pareiškėjai nurodė, jog pateikus atitinkamos formos prašymą išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę, pavardė lietuviškai rašmenimis bus įrašoma asmens tapatybės kortelės pirmoje pusėje, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma – antroje pusėje.
Pažymėtina, jog LVAT 2017-02-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017 atkreipė dėmesį, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarime ir kituose teisės aktuose nėra eksplicitiškai sureguliuotas vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybės kortelėje, nelietuviškų asmenvardžių perrašymas lietuviškais rašmenimis, nedetalizuota, kuriuose paso lapuose gali būti įrašomas asmenvardis pagal kitos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Jo priėmimo metu galiojusioje teisėje buvo nustatytas iš esmės kitoks vardų ir pavardžių nustatymo, civilinės būklės aktų registravimo modelis, inter alia reglamentuotas Lietuvos Tarybų Socialistines Respublikos santuokos ir šeimos kodekse. Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimas buvo priimtas prieš Lietuvos Respublikai tampant Europos Sąjungos nare ir nebuvo skirtas reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis yra kartu ir kitos Europos Sąjungos pilietis, ar kitų dėl pasikeitusio teisinio, visuomeninio konteksto susiklosčiusių situacijų. Atitinkamai, šis nutarimas negali būti laikomas priimtu siekiant sureguliuoti tokias situacijas, kaip susiklosčiusioji šioje byloje, kada, be kita ko, Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos piliečio pavardė Gyventojų registre yra įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
LVAT 2017-03-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1867-261/2017 konstatavo, jog skirtingi įrašai asmens dokumentuose gali trukdyti identifikuoti asmenį, todėl pareiškėjos teisė, kad asmens tapatybės kortelėje jos pavardė būtų rašoma (duomenys neskelbtini), turi būti ginama. Pažymėtina, jog minėtoje nutartyje nutarta, jog E. P. turi būti išduodama asmens tapatybės kortelę, užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju, Migracijos valdyba pareiškėjai nurodė, jog pavardė lietuviškais rašmenimis bus įrašoma asmens tapatybės kortelės pirmoje pusėje, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma – antroje pusėje. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Gyventojų registre pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, todėl pareiškėja, kreipdamiesi dėl išdavimo, turės ranka užpildyti nustatytos formos prašymą, kurio 3–4 eilutėse reikės nurodyti vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis, o pastabų lauke – asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Gyventojų registre pavardė nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma įrašyta santuokos pakeitimo, papildymo akto įrašo pagrindu, taip pat asmenvardžiai įrašyti ir lietuviškais rašmenimis, kuriais išduota galiojanti asmens tapatybės kortelė, todėl, kreipdamasi dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo, turės ranka užpildyti nustatytos formos prašymą, kurio 3-4eilutėse reikės nurodyti vardą ir pavardė lietuviškais rašmenimis, o pastabų lauke – nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tuomet, kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde kaip teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą suprantamas ir tarptautiniuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinės bylos Nr. A-1867-261/2017, eA-2176-662/2017, A-2445-624/2017).
Teismo vertinimu, pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma įrašius pastabų lauke (antroje pusėje), asmeniui būtų apsunkinama galimybė pagal savo asmens dokumentus būti identifikuotam tiksliai pagal jo pavardę, kaip ji buvo apibrėžta registruojant šią pavardę patvirtinantį civilinės būklės aktą, todėl yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą. Be to, LVAT 2017-03-07 nutartimi įpareigojo pareiškėjos pavardę įrašyti lietuviškais rašmenimis ir kartu nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skirtingose asmens tapatybės kortelės vietose rašant skirtingas pareiškėjos pavardes, nereikštų minėtų pavardžių įrašymą „kartu“. Taigi būtų netinkamai užtikrinta galimybę būti identifikuojamam pagal asmens pavardę, taip pat būtų nepagrįstai ribojama teisė į privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimo apsaugą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o pareiškėjų skundas tenkintinas.
Be to, tenkintinas ir reikalavimas įpareigoti Migracijos valdybą išduoti asmens tapatybės kortelę pavarde (duomenys neskelbtini) įrašant originalią formą asmens tapatybės kortelės pagrindiniame puslapyje ir išsaugant originalią pavardės formą Registrų centre „pavardės“ lauke.
Skunde reiškiamas reikalavimas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjai teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymas paliktinas nenagrinėtu.
Teismas nenustatė būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, todėl pareiškėjų prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų B. P. (B. P.) ir E. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017-04-06 raštą Nr. 10-S-63875(1.39-10-27).
Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą išduoti E. P. asmens tapatybės kortelę, jos pirmoje pusėje pavardės lauke įrašant pareiškėjos pavardę lietuviškais ir nelietuviškais rašmenimis (duomenys neskelbtini) ir išsaugant originalią formą Lietuvos Respublikos gyventojų registre „pavardės“ lauke.
Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.