Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo P. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (už tris nelegaliai dirbusius asmenis) 2604 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį – įspėjimu, pagal ATPK 173¹ straipsnio 2 dalį – 57 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 2604 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nubaustasis P. S. tvirtina, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas privalėjo nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, turėjo būti nustatyta, kad asmuo pradėjo realiai dirbti pas darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-10-06 iki 2015-07-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinių darbininkų pareigose būtų dirbę E. M., M. B. ir R. V.. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai patvirtintų tokią prielaidą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, operatyvaus patikrinimo pažymoje, patikrinimo akte. Bylos nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja V. P. patvirtino, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokių aplinkybių, dėl kurių minėtuose dokumentuose, kuriais rėmėsi teismas, yra nurodytas darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji netyrė, o perrašė jai pateiktą FNTT medžiagą. Liudytojas A. T. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu dokumentuose yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, patvirtintų objektyviais leistinais liudytojų parodymais. Liudytojai L. T., O. T., B. M. teismo posėdyje patvirtino, kad jiems nėra žinomas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su tokiu asmeniu jokio susitarimo dėl darbų vykdymo jie nesudarinėjo, pinigų šiam asmeniui nemokėjo. Taigi šie objektyvūs liudytojų parodymai, esantys byloje, ne tik nepatvirtina teismo išvadų, bet jas paneigia.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. liepos mėnesį, jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko, dirba bendrovėje 2006 metais. Pas O. T., (duomenys neskelbtini), jis klojo trinkeles, dėl darbo iš pradžių tarėsi su P. S., pakvietė pasižiūrėti, bet tartis baigė su šeimininku O. T.. Laiko tiksliai neaptarė, dirbti turėjo tol, kol sudės trinkeles, jiems sakė, kad sumokės už 1 m² po 3 Eur, kiekvienas gaus po 1 Eur. O. T. jiems sumokėjo iš viso 500 Eur. Po patikrinimo nusipirko patentą ir po kelių dienų darbus pabaigė. Kai sutiko P. S., kalbos, kad juos įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo. P. S. siūlė nusipirkti patentą ir dirbti. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, jog pažįsta P. S., teko kloti trinkeles. O. T. pažįsta, pas jį teko dirbti pagalbiniu darbininku. Jam P. S. susirasti darbo nepadėjo, už darbus mokėjo O. T. – 1 Eur už valandą. O. T. neatsiskaitė, nes, kai įvyko tas įvykis, neturėdami patento nebegalėjo dirbti. VMI darbuotojams paaiškinime pamelavo, kad pažįsta bendradarbius E. ir R., kad P. S. pasiūlė, surado darbą ir mokėjo pinigus. Neturėjo patento, galvojo, kad gaus baudą, todėl pamelavo. Dirbo be patento, nelegaliai. Nebuvo konkretaus darbdavio. P. S. gal tiekdavo medžiagas, kieno buvo įrankiai, jis nežinojo.

Apelianto tvirtinimu, pagal teismų praktiką, aiškinant ATPK41³ straipsnio sąvoką „įgaliotas asmuo“, reikia vadovautis DK 24 straipsniu, apibrėžiančiu darbdavio atstovo sąvoką. DK 24straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą. Bylos rašytiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos tabelis patvirtina, kad tikrinimo laikotarpiu P. S. nėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, nes buvo atostogose. Todėl teismo išvada, kad P. S., būdamas atostogose, veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prieštarauja bylos medžiagai, yra nepagrįsta ir sąlygoja neteisėtą skundžiamą nutarimą.

Nubaustojo P. S. tvirtinimu, darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis). Įstatymų leidėjas, DK 98 straipsnyje apibrėždamas nelegalaus darbo sąvoką, pavartojo kalbinę konstrukciją „esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams“. Aiškinant nurodytą teisės normos dalį, yra svarbios kelios aplinkybės: šia konstrukcija įstatymų leidėjas visų pirma siekė atriboti asmenų susitarimus darbo teisės reguliavimo srityje nuo susitarimų, reguliuojamų civilinės teisės ir kitų teisės šakų. Šis požymis reiškia tai, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymius. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo darbdavys, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojų buvo susitarimas, turintis darbo sutarties požymių. Darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, jis sudaromas dviejų šalių valia. Dėl to administracinėje byloje turi būti konstatuota, kad darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Nesant įrodymų, kad darbdavys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigti, jog darbas buvo vykdomas darbdavio naudai, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, koks yra atliekamo darbo pobūdis, nes tai, kad darbuotojas atlieka ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, negali būti laikoma, kad tai yra nelegalus darbas. Administracinio teismo pažeidimo protokole nurodyta, kad visi darbuotojai dirbo pagalbiniais darbuotojais, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dirbtas darbas reikalavo trinkelių klojimo kvalifikaciją atitinkančio darbuotojo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio poreikio realiai nevykdydama trinkelių klojimo paslaugos, priimti į darbą pagalbinius darbuotojus, neturėdama trinkelių klojėjų. Todėl teismo išvada dėl šio objektyvaus nelegalaus darbo požymio prasilenkia su bylos medžiaga ir formalia logika. Be to, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad darbdavys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas net netyrė šį požymį kvalifikuojančių aplinkybių. Taip pat asmuo dirba atlygintinai. Kad asmuo dirbtų atlygintinai, darbdaviui būtina iš darbo santykių gauti naudos-pajamų. Kad darbdavys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir mokėjo kokį nors atlygį už trinkelių klojimą nenustatyta. Todėl, apelianto teigimu, aplinkybės, atitinkančios šį objektyvųjį požymį, laikytinos nenustatytomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nubaustasis P. S. ginčija padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, tvirtindamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M., M. B., R. V. jokių darbo santykių nebuvo, o nenustačius darbo santykių, teigti apie pinigų neužpajamavimą, kurių bendrovė negavo, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

DK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš aptartų duomenų nustatyta, kad patikrinimo metu FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai užfiksavo faktą, jog 2015-07-29, (duomenys neskelbtini), trys neįdarbinti darbuotojai vykdė veiklą, t. y. klojo trinkeles. Pagal FNTT užfiksuotus ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis buvo pradėtas tyrimas, kurio metu FNTT darbuotojų surinkti duomenys paneigti nebuvo. Teismo posėdyje A. T. patvirtino, jog tikrindami informaciją, apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kloja trinkeles, surado internetiniame puslapyje. Tokius liudytojo A. T. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbė, jog atlieka trinkelių klojimo darbus, patvirtina ir išrašai iš internetinių puslapių (b. l. 77–79). FNTT darbuotojui paskambinus internetiniame puslapyje nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriškis patvirtino, kad trinkelių klojimo darbus atlieka, o paprašius pažiūrėti kaip atrodo jo atliekami darbai, pats nuvežė į įvykio vietą. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti dirbantys trys asmenys, t. y. klojantys trinkeles, kurie neturėjo dokumentų, patvirtinančių legalų darbą, darbo vietoje buvo darbo įrankiai, trinkelės. Iš minėtų asmenų, taip pat ir iš paties P. S. buvo paimti paaiškinimai. Pažymėtina, kad iš aptartų liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo P. S., buvo atliktas patikrinimas būtent todėl, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, jog direktorius nebeturi darbuotojų, tačiau vis vien vykdo veiklą.

2015-07-30 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui P. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), padeda iškloti trinkeles pažįstamiems vaikinams, atvežė trinkeles, kitas medžiagas transporto priemone „Scania“. Užsiima tarpininkavimu. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 15).

2015-08-19 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui P. S. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo, iki 2015-07-31 buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius. Paskutiniais metais pagrindinė įmonės veikla buvo administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma. Įmonėje jis buvo vienintelis darbuotojas. Keletą kartų į internetinį portalą (duomenys neskelbtini).lt buvo įdėjęs skelbimą, jog „klojame trinkeles nuo 20 eurų, atliekame smulkius betonavimo darbus, lietaus kanalizacijos įrengimą, nuomoju savivartį su kranu ir pan.“ Pagal minėtą skelbimą skambindavo žmonės. Dėl trinkelių klojimo buvo susitaręs su 4 asmenimis. Klojo trinkeles (duomenys neskelbtini) , sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pas užsakovus tartis dėl galutinių trinkelių klojimo sąlygų važiuodavo kartu su R. V. ir E. M.. Trinkelių klojimo kaina kartu su medžiagomis būdavo nuo 17 iki 21 Eur už kvadratinį metrą. Keliose vietose trinkeles padėjo kloti M. B.. Minėti vaikinai trinkeles klojo naudodamiesi jo ir savo pačių įrankiais. Jis jam priklausančiu sunkvežimiu „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atveždavo tam reikalingas medžiagas – trinkeles, žvyrą, smėlį, cementą. Trinkeles pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, žvyrą ir smėlį – iš (duomenys neskelbtini) karjero kaip fizinis asmuo. Sutarčių su R. V., E. M. ir M. B. nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paskutiniu metu sudaręs nebuvo. Jie dirbo savarankiškai ir atlygį gaudavo kiekvienas savarankiškai. Kokį atlygį gaudavo iš užsakovų, jis nežinojo. Jis pats gaudavo maždaug 30 euro centų už trinkelių kvadratinį metrą. R. V. ir E. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėjais prieš 2-3 metus (b. l. 16).

Teismo posėdyje nubaustasis P. S. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo (duomenys neskelbtini) m., paskutinius 2 metus bendrovė statybinės veiklos nevykdė, jos veikla buvo jiems priklausančių patalpų nuoma. Nuo rugpjūčio mėnesio yra paskirtas kitas direktorius. Iki sveikatos pablogėjimo įmonė užsiėmė statybos darbais, trinkelių klojimu, darbų saugos priežiūra ir pan. R. V. ir E. M. yra dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet M. B. ne. Su R. V. ir E. M. jis buvo susitikęs pavasarį, jiems pasiūlė privatiems asmenims kloti trinkeles, tik sakė nusipirkti verslo leidimus. M. B., R. V. ir E. M. dirbo patys. Internetiniame skelbimų portale www. (duomenys neskelbtini).lt buvo įdėjęs asmeninį skelbimą iš savo lėšų, nurodęs, kad kloja trinkeles, tiekia medžiagas. Taip jį surado O. T.. O. T. tik atvežė per du kartus medžiagas už 2000 Eur, o jis susitarė su klojėjais. Jis pats patikrinimo metu buvo atostogose, pabandė tiekti medžiagas, galvojo gal kas gausis, nes dėl sveikatos būklės statybose pats dirbti negali. B. M. jam sumokėjo tik už medžiagas, paskui atsiskaitė su darbininkais. Iš B. M. už medžiagas gavo apie 1000 Eur. Nebuvo kalbos, kad jis yra įmonės atstovas, bendravo kaip privatus asmuo, dėl medžiagų atvežimo buvo tik žodinis susitarimas, sutarties nebuvo (b. l. 47).

Iš aptartų P. S. paaiškinimų matyti, kad jis neigė, jog R. V., E. M. ir M. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. S. teigimu, jis tik atvežė O. T. per du kartus medžiagas už 2000 Eur, o su darbuotojais dėl trinkelių klojimo susitarė pats O. T., darbuotojai klojo trinkeles ir atlygį gavo savarankiškai. Tačiau tokius P. S. paaiškinimus dėl to, kad jis nebuvo susijęs su R. V., E. M. ir M. B. nelegaliu darbu jo vadovaujamoje bendrovėje, paneigia pačių R. V., E. M. ir M. B. paaiškinimai.

2015-08-29 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui R. V. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbęs prieš dvejus metus. Vėliau nebebuvo darbo, todėl nebedirbo. Paskambinęs P. S. pasiūlė padirbėti. Kadangi darbo neturėjo, todėl sutiko. Pradėjo dirbti pas P. S. prieš pusantros savaitės, klojo trinkeles, dėjo bortelius. Su P. S. sutarė, jog jis mokės už išklotų trinkelių kvadratą 1 Eur, davė įrankius ir medžiagas. Atlygį prižadėjo sumokėti atlikus darbą. Kartu su juo dirbo M. ir E. (b. l. 11).

2015-07-29 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui E. M. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbęs prieš dvejus metus trinkelių klojėjo pareigose. Prieš porą savaičių susitiko su buvusiu viršininku P. S., jis pasiūlė padirbėti, žadėjo mokėti už išklotų trinkelių kvadratą 1 Eur, nuvežė į objektą. Objekte pradėjo dirbti prieš pusantros savaitės. P. S. davė įrankius, medžiagas. Pinigus žadėjo sumokėti baigus darbą ir suskaičiavus kvadratus (b. l. 12).

Iš aptartų R. V., E. M. ir M. B. paaiškinimų nustatyta, kad jie, iškart po įvykio, paaiškinimuose FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui nuosekliai nurodė su įvykiu susijusias tik jiems vieniems žinomas aplinkybes, kurios tarpusavyje visiškai sutapo. Tiek R. V., tiek E. M. ir M. B. aiškiai nurodė, kad jiems darbą pasiūlė būtent P. S., kad jie pradėjo dirbti prieš porą savaičių, kad P. S. žadėjo mokėti už išklotų trinkelių kvadratą 1 Eur, kad su juo aptarė darbo sąlygas, kad atsiskaitys baigus iškloti trinkeles, taip pat P. S. davė darbo įrankius, nuvežė į objektą. Kadangi R. V. ir E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbę ir anksčiau, jie suprato, jog P. S. jiems siūlo darbą būtent kaip įmonės vadovas. Netikėti šiais nuosekliais R. V., E. M. ir M. B. duotais paaiškinimais nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. V. patvirtino, kad 2006 metais yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių pagalbiniu darbininku, paskui trinkelių klojėju. Teigė, jog šių metų liepos mėnesį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko. O. T., (duomenys neskelbtini), trinkeles klojo. Dėl trinkelių klojimo iš pradžių tarėsi su P. S., bet baigė tartis dėl darbo su šeimininku O. T.. Laiko tiksliai neaptarė, dirbti turėjo iki tol, kol sudės trinkeles, sakė, kad sumokės už 1 m² po 3 Eur, t. y. kiekvienam gautųsi po 1 Eur. O. T. sumokėjo jiems iš viso 500 Eur. Paaiškinime gal ir rašė „įmonės viršininkas“, gal susimaišė. Kai sutiko P. S., jis suprato, kad sutiko buvusį įmonės direktorių, su juo aptarė darbą, kad klos trinkeles, nuvažiavo į objektą, su šeimininku susitarė, kiek jis mokės už darbą. Po patikrinimo R. V. nusipirko verslo liudijimą ir užbaigė objekte darbus. Kai susitiko su P. S., nebuvo kalbos, kad jis juos įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo sakyta, kad jis vis dar direktorius, darbo sutarties neaptarė. Jis siūlė nusipirkti patentą ir dirbti (b. l. 47–48).

Kaip matyti, teismo posėdyje R. V. patvirtino, kad kai sutiko P. S., jis suprato, kad sutiko buvusį įmonės direktorių, su juo aptarė darbą, kad klos trinkeles, nuvažiavo į objektą, tačiau teigė, jog dėl atliktų darbų kainos jis baigė tartis su šeimininku O. T..

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. B. parodė, kad klojo trinkeles O. T., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dirbo kaip pagalbinis darbininkas. Kažkada tokį darbą buvo dirbęs. P. S. darbo susirasti nepadėjo, O. T. mokėjo už darbą 1 eurą už valandą. Pamatęs, kad objekte kloja trinkeles, pats užėjo, norėjo išmokti, paklausė, ar gali pasidarbuoti. Atvažiavo VMI, reikėjo rašyti pasiaiškinimą, jame parašė teisybę. Kad darbą pasiūlė ir pinigus mokėjo P. S., pamelavo. Neturėjo patento, galvojo, kad gaus baudą. Kaip atsirado P. S., kieno buvo įrankiai, nežinojo (b. l. 81–82).

M. B. paaiškinime nuosekliai nurodęs, jog P. S. pasiūlė jam savaitę laiko padirbėti, parodė objektą, prižadėjo mokėti po 1 Eur už kvadratą išklotų trinkelių, teismo posėdyje iš viso paneigė, jog darbą jam pasiūlė P. S., teigė, jog eidamas pro O. T. namą, pamatė, jog klojamos trinkelės, ir pats pasisiūlė padirbėti, kieno buvo įrankiai, nežinojo.

Tokie teismo posėdyje R. V. ir M. B. pakeisti parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti P. S. išvengti atsakomybės, kadangi jie prieštarauja ne tik jų pačių pirminiams nuosekliems paaiškinimams, bet ir O. T. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms.

2015-07-29 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui O. T. nurodė, kad 2015 m. birželio mėnesį pradėjo ieškoti, kas galėtų prie statomo namo, (duomenys neskelbtini), pakloto trinkeles. Internete rado skelbimą dėl trinkelių klojimo, paskambino nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs telefonu asmuo prisistatė P.. Su juo susitarė, kad už kvadratinį metrą trinkelių paklojimo, kartu su medžiagomis mokės po 23 Eur. Visas medžiagas, reikalingas trinkelių klojimui atvežė P.. Trinkeles prie namo klojo trys asmenys, kuriuos atsivežė P., jis savo darbuotojams davė nurodymus. P. atvažiuodavo į objektą automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su P. buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis. Apie liepos 22 – 23 d. sumokėjo P. 1000 Eur avansą, o 2015 m. liepos 28 d. sumokėjo dar 1000 Eur (b. l. 13).

Kaip matyti, O. T. paaiškinime nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad dėl trinkelių klojimo darbų, atsiskaitymo už atliktus darbus, jis tarėsi būtent su P. S.. P. S. į darbo vietą atvežė ne tik visas medžiagas, reikalingas trinkelių klojimui, bet ir tris darbuotojus, kurie ir klojo trinkeles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad O. T. nurodė, jog darbuotojams davė nurodymus, taip pat būtent P. S.. P. S. per du kartus sumokėjo 2000 Eur avansą. Tai, jog P. S. trinkelių klojimo kaina kartu su medžiagomis būdavo nustatyto dydžio – nuo 17 iki 21 Eur už kvadratinį metrą, patvirtino ir pats P. S. paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas O. T. patvirtino, kad jo žmona rado internete skelbimą su įmonės pavadinimu, kad kloja trinkeles, buvo nurodytas telefono numeris, nuotrauka su išklotomis trinkelėmis. dėl darbų kainos susitarė su P. S., kad už 1 m² mokės 21 – 22 Eur, o galutinė kaina bus pabaigus darbą. Sutarties nesudarė. P. S. automobiliu „Volkswagen“ atvažiavo su dviem vaikinais, kurie klojo trinkeles. Su P. S. už trinkelių klojimą atsikaitė tada, kai buvo užbaigti darbai. Buvo išklota apie 150 kvadratinių metrų trinkelių. Už medžiagas ir už darbą mokėjo dalimis. Už patį darbą žmona sumokėjo vaikinams, klojusiems trinkeles. P. S. taip pat dirbdavo kažką prie namo. Po pirminio pokalbio telefonu susitarti atvyko P. S.. Paskui jis atvažiavo su vaikinais. Su P. S. susitarė ir dėl trinkelių klojimo kainos. P. S. už nupirktas medžiagas pateikė sąskaitas (b. l. 62–63).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja L. T. parodė, kad internete surado nuotrauką su išklotomis trinkelėmis, buvo telefono numeris, kuriuo ji paskambino. Tuo telefono numeriu atsiliepė P. S., su juo sutarė, kad išklos plyteles. Plyteles turėjo iškloti 2 vaikinai. Su vaikinais tarėsi dėl plytelių klojimo. P. S. paimdavo pinigus už atvežtas medžiagas. Už darbą sumokėjo vaikinams atskirai. P. S. sumokėjo pagal sąskaitą už medžiagas. Už trinkelių klojimo darbus vaikinams sumokėjo už 1 m² 21–22 Eur. Vaikinai sakė, kad jie turi verslo liudijimus, jais pasitikėjo, susitarė žodžiu.

Iš teismo posėdyje O. T. duotų parodymų aiškiai matyti, kad jis dar kartą patvirtino, jog dėl trinkelių išklojimo, kainos už darbą tarėsi su P. S., su juo atsiskaitė už trinkelių išklojimą, kai buvo užbaigti darbai. Tai, jog L. T. teigimu, ji dalį pinigų už darbą sumokėjo trinkeles klojusiems vaikinams, nepaneigia aplinkybės, jog jie nedirbo P. S.. L. T. parodė, kad vaikinams sumokėjo nuo 21 iki 22 Eur už kvadratinį metrą išklotų trinkelių, kai tuo tarpu O. T. ir buvo susitaręs, jog sumokės P. S. už trinkeles ir darbą būtent panašią kainą, t. y. 23 Eur už kvadratinį metrą. Todėl dalies pinigų perdavimo aplinkybė vaikinams, kaip sutartas su P. S. atlyginimas už atliktą darbą, visiškai nepatvirtina fakto, kad jie dirbo ne P. S., o savarankiškai. Be to, dar kartą akcentuotina, kad tiek R. V., tiek E. M. ir M. B. aiškiai nurodė, kad jiems P. S. prižadėjo sumokėti po 1 Eur už išklotų trinkelių kvadratą. Tai parodo, kad P. S. elgėsi būtent kaip darbdavys. Apie tai, kad buvo tartasi, jog O. T. mokės P. S. po 23 Eur už kvadratinį metrą išklotų trinkelių, kartu ir už trinkeles, minėti asmenys net neužsiminė – akivaizdu, kad šios aplinkybės ir nežinojo. Pažymėtina, kad iš liudytojos V. P. parodymų, taip pat matyti, kad P. S. protokolo surašymo dieną paties nelegalaus darbo fakto neneigė, tik neigė, kad samdė asmenis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kaip jau buvo minėta 2015-07-30 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui P. S. taip pat pripažino, jog (duomenys neskelbtini), padeda iškloti trinkeles pažįstamiems vaikinams, atvežė trinkeles, kitas medžiagas transporto priemone „Scania“. Užsiima tarpininkavimu. Dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Akivaizdu, kad jeigu P. S. būtų tik atvežęs trinkeles, tai jis dėl tokios paslaugos apmokėjimo ir būtų susitaręs su O. T., jam tartis dėl apmokėjimo už trinkelių išklojimą, taip pat nuolat būti prie darbų atlikimo nebuvo jokio reikalo, tačiau iš nustatytų ir aptartų aplinkybių aiškiai matyti, kad P. S., nors pagal pateiktus duomenis ir atostogavo, jis nuolat buvo objekte, vežė trinkeles, vadovavo trinkeles klojusiems darbuotojams. P. S. buvo objekte ir tada, kai į objektą atvyko FNTT darbuotojai atlikti patikrinimą. Kad atvažiuodavo prie O. T. namo pažiūrėti kaip klojamos plytelės, patvirtina ne tik O. T. parodymai, bet šios aplinkybės nepaneigė ir pats P. S.. Dar kartą pažymėtina, kad O. T. aiškiai ir nuosekliai parodė, jog su P. S. tarėsi ne tik dėl apmokėjimo už trinkelių ir medžiagų atvežimą, bet ir už darbą darbuotojams, o P. S. darbą atlikusiems asmenims pats nustatė konkretų apmokėjimą. Liudytojas A. T. parodė, kad jie rankraštiniuose užrašuose rastais telefono numeriais skambino ne vienam asmeniui, kurie patvirtino, kad P. S. užsiėmė trinkelių klojimu, su juo buvo tartasi dėl darbų atlikimo ir kainos, su juo atsiskaitydavo. Tokias aplinkybes patvirtina ir B. M. parodymai.

2015-08-04 paaiškinime FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui B. M. nurodė, kad liepos mėnesį, ji nusprendė prie (duomenys neskelbtini), iškloti trinkeles. Tam darbui pasamdė pažįstamą asmenį vardu P.. P. apžiūrėjus objektą buvo nuspręsta, kad jis už jos pinigus nupirks trinkeles ir trinkelėms kloti reikalingas medžiagas, ir jo darbuotojai jas išklos. P. trinkeles ir kitas medžiagas atveždavo savo sunkiasvoriu transportu. Už nupirktas prekes pateikdavo kvitus. Trinkeles klojo du jo darbuotojai. Paklojo trinkeles per 4 dienas, už trinkelių išklojimą sumokėjo 1000 Eur. P. jokių tai patvirtinančių dokumentų neišdavė (b. l. 14).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja B. M. parodė, kad sutiko pažįstamą P. S., paprašė jo padėti atvežti plyteles. P. S. kartu su jos vyru važiavo nupirkti plytelių. P. S. 2 vaikinukai išklojo trinkeles. P. S. buvo atvažiavęs pažiūrėti kaip vyksta darbai. Vaikinams sumokėjo 1000 Eur, kiekvienam po 500 Eur. P. S. buvo šalia (b. l. 63–64).

Kaip matyti, B. M. parodymai taip pat parodo, jog P. S. dirba vienodu metodu – savo transportu atveža trinkeles, susitaria dėl atliktino darbo bei jo darbuotojai už jo nustatytą užmokestį jas kloja, jam sumokamas atlygis už atliktą darbą.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad 2015-07-29 veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), P. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie įdarbinimo pradžią neinformavęs VSDVFV (duomenys neskelbtini) skyriaus, veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , leido dirbti pagalbinių darbininkų pareigose E. M., M. B. ir R. V., su jais, prieš pradedant šiems dirbti, aptarė darbo funkcijas, darbo užmokestį, darbo vietą, suteikė priemones tiesioginiam darbui atlikti, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnio l dalyje, nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamu nutarimu P. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Apeliaciniame skunde P. S. taip pat nurodė, jog nenustačius aplinkybių, kad darbdavys, plytelių klojimo teisiniame santykyje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši bendrovė gavo kokias nors, su atliktu darbu susijusias pinigines lėšas, teigti apie pinigų neužpajamavimą, nėra jokio teisinio pagrindo (ATPK 173l straipsnis).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus duomenis, apygardos teismas konstatavo, jog P. S. leido E. M., M. B. ir R. V. dirbti nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl skundžiamu nutarimu P. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Išanalizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus bei įvertinusi 2015-07-29 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjų patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2015-10-02 Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (10.2)FR1042-9057 nustatė, jog už atliktus darbus O. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. S. sumokėjo bendrą 2000 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. S. iš O. T. gautai bendrai 2000 Eur pajamų sumai neišrašė buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. gautų iš kliento pajamų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. 2015-08-04 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojimo darbus 2015 m. liepos mėnesį taip pat atliko (duomenys neskelbtini). Užsakovė B. M. raštiškame paaiškinime nurodė, kad dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) , susitarė su P. S.. Su juo aptarusi darbų atlikimą, jam už išklotas trinkeles sumokėjo 1000 Eur.

Teismo posėdyje liudytoja V. P. patvirtino, kad nustatant pažeidimus buvo remtasi raštiškais paaiškinimais, kuriuos pateikė fiziniai asmenys, sumokėję už trinkelių klojimą grynuosius pinigus, o įvertinus įmonės dokumentus nustatyta, kad paimti pinigai neįtraukti į buhalterinę apskaitą.

Iš aptartų liudytojų O. T. ir B. M. parodymų neginčytinai nustatyta, jog P. S. iš O. T. už atliktus trinkelių klojimo darbus gavo 2000 Eur, ir iš B. M. 1000 Eur. Nors B. M. teigimu, ji pinigus padavė darbą atlikusiems darbuotojams, tačiau P. S. stovėjo šalia. Pažymėtina, kad kaip ir O. T. atveju, dėl darbo apimties, užmokesčio ir sąlygų su B. M. tarėsi būtent P. S.. B. M. patvirtino, kad būtent P. S. darbuotojai trinkeles ir išklojo, P. S. prižiūrėjo atliekamą darbą. Jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų P. S. jiems neišdavė. Tai, jog paimti iš O. T. 2000 Eur, ir iš B. M. 1000 Eur buvo neįtraukti į buhalterinę apskaitą neneigė ir P. S., tačiau tvirtino, jog pinigus gavo kaip fizinis asmuo.

Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, kad 3000 Eur pajamų P. S. gavo kaip bendrovės direktorius, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog bendrovės vadovas P. S. šioms pajamoms už klientams suteiktas paslaugas (trinkelių išklojimą) neišrašė buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. gautų iš kliento pajamų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalies reikalavimus, todėl skundžiamu nutarimu jis pagal Lietuvos Respublikos 173¹ straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.