Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. J., nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri nuo 2023 m. birželio 21 d. vykdo mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus (17 999,74 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 21 d.), Bendrovei esant nemokiai, privalėdamas inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą jo neinicijavo ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Šiais savo veiksmais O. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime pažymima, kad O. J. žinojo apie Bendrovės turimus įsipareigojimus, jam vadovaujant buvo surašytas 2023 m. birželio 21 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Tai, VMI nuomone, reiškia, kad O. J. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis. Nuo 2023 m. birželio 21 d. jam kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi Bendrovės vadovas O. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI nuomone, tinkamai ir laiku neįvykęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios Bendrovės bankroto inicijavimo, jis padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2024 m. vasario 29 d. balanso duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės yra: 17 999,74 Eur – PVM ir 945,02 Eur delspinigiai, viso – 18 944,76 Eur.

2023 m. birželio 21 d. buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 18 083,59 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. birželio 29 d. buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 47,07 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. liepos 3 d. buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 41,76 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti 18 307,92 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, 2023 m. spalio 3 d. buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 485,46 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. spalio 13 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti 323,64 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties Nr. eB2-1236-640/2024 duomenimis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomas išieškojimas vienoje vykdomojoje byloje kreditoriaus VMI naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotų transporto priemonių neturi, neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi Nr. eB2-1236-640/2024 Bendrovei iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad Bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką ir šiuo metu Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla. Duomenų apie tai, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas, tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju nėra ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų aplinkybių, kurioms esant bankroto byla turėtų būti nekeliama.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė, jog apie 2023 m. birželio 21 d. VMI priimtą nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) žinojo. Kreipėsi į VMI, kad būtų galimybė sustabdyti įmonės veiklą 4 metų laikotarpiui, VMI informavo, kad tokia galimybė yra, tačiau reikia užpildyti tam tikrus dokumentus. Nepriemoka susidarė dėl sugedusių prekių. Įmonės veikla buvo prekyba maisto produktais kioske, tačiau sugedus maisto produktams jų nurašyti nebuvo galimybės, todėl yra susidariusi tokia nepriemoka. Įmonė kas mėnesį laiku teikdavo tiek PVM sąskaitas faktūras, tiek PVM deklaracijas. Čia taip išėjo su sugedusiomis prekėmis ir todėl susidarė tokia nepriemoka panašiai per pusę metų. Įmonės buhalteriją tvarkė samdyta įmonė, tačiau nežino, kaip čia taip susidarė tokia nepriemoka. Kad reikalinga kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nežinojo. Supranta, kad nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei didėja įsiskolinimai kreditoriams. Dabar visi dokumentai perduoti įmonės bankroto administratoriui ir negali pateikti jokių įmonės dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Byloje nustatyta, kad O. J. nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dėl to būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Nors teismo posėdžio metu O. J. teigė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta įmonė, vis tik nagrinėjamu atveju yra kalbama apie pareigą inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, o tokia pareiga kyla būtent nemokaus juridinio asmens vadovui.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1236-640/2024 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, konstatuojant, kad šiuo metu Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, duomenų apie tai, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. nenustatyta, kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Teismas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad Bendrovė neturi nei vieno apdraustojo darbuotojo, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. sausio 20 d. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši Bendrovė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 18 994,76 Eur (PVM ir delspinigiai). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 21 d. Mokestinė nepriemoka VMI tik didėjo. O. J. teisme pripažino, kad sugedus dideliam kiekiui maisto produktų, kuriais prekiavo įmonė, įmonė patyrė didelių finansinių nuostolių, norėjo 4 metams sustabdyti įmonės veiklą. Taigi, tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, O. J. kaip Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos, įtvirtintos JANĮ, nevykdė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises.

VMI 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. spalio 3 d. nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. spalio 13 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau priverstinis išieškojimas buvo nerezultatyvus. Visą šį laiką Bendrovei vadovavo O. J. Teismo posėdžio metu jis pripažino žinojęs apie susidariusią mokestinę nepriemoką, gaudavęs VMI siunčiamus raštus, žinojęs ir apie antstolių vykdomą priverstinį išieškojimą. Taigi, O. J. net ir po šių priverstinio išieškojimo veiksmų nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, todėl VMI, siekdama apginti savo teises, pati 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei.

Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad O. J. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) Bendrovei, nes ši neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o O. J. buvo žinoma apie prastą Bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Apibendrinant konstatuotina, kad vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn O. J. traukiamas pagrįstai, jo neveikimas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

Teismas nustatė O. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad asmuo prisipažino įvykdęs nusižengimą ir gailisi dėl to (dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo (bankroto) bylos neinicijavo pakankamai neilgą laiką, t. y. pusę metų (nuo 2023 m. birželio 21 d., kada O. J. vėliausiai turėjo sužinoti apie Bendrovės nemokumą, t. y. kai buvo išrašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos(-ų)), nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įmonės vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas bei žmogiškuosius išteklius. O. J. yra vedęs, šiuo metu dirba pagal (duomenys neskelbtini), pajamos nedidelės. Administracinių nusižengimo registro 2024 m. kovo 27 d. išrašo duomenimis, per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą jis baustas 1 kartą (b. l. 30). Duomenų, kad asmuo laiku nepateiktų privalomų deklaracijų mokesčių administratoriui ar finansinės atskaitomybės dokumentų, nenustatyta.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, O. J. skirtina pusė ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos – 700 Eur bauda. Tokios baudos paskyrimas šiuo atveju atitiktų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir O. J. asmenybei.

Papildomai atkreiptinas O. J. dėmesys, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, skundą padavęs asmuo gali kreiptis į VMI prašydamas jam paskirtos piniginės baudos sumokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, jeigu mano tai esant reikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

O. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti O. J., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-412-1217/2024 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.