- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-200-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01145-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. V., uždarosios akcinės bendrovės „PMC Training“, asociacijos Lietuvos pramoninkų, uždarosios akcinės bendrovės Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V., uždarosios akcinės bendrovės „PMC Training“ bei asociacijos Lietuvos pramoninkų konfederacijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje – viešajai įstaigai Lietuvos inovacijų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Eurointegracijos projektai“, bei prie šios bylos prijungtose civilinėse bylose pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo pripažinti aukciono laimėtoju pripažinimo negaliojančiu, ieškovo pripažinimo aukciono laimėtoju ir įpareigojimo sudaryti sutartį, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos inovacijų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Eurointegracijos projektai“ ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „PMC Training“) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl aukciono rezultato ir aukciono vedėjo registro pripažinimo negaliojančiais, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje – uždarajai akcinei bendrovei „Eurointegracijos projektai“ ir viešajai įstaigai Lietuvos inovacijų centrui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – ir Lietuvos pramonininkų konfederacija) 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Lietuvos inovacijų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurointegracijos projektai“ (civilinė byla Nr. e2-2898-614/2022), prašydama: 1) pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija) 2022 m. rugpjūčio 25 d. skelbime esančią ofertą (ofertos sandorį) viešame aukcione 2022 m. rugsėjo 12 d. parduoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises; 2) pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 12 d. dalininkui nuosavybės teise priklausančių dalininko teisių pardavimo aukciono vedėjo registre Nr. 1 esantį akceptą (akcepto sandorį) nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises.
2. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tretiesiems asmenims VšĮ Lietuvos inovacijų centrui, UAB „Eurointegracijos projektai“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) (civilinė byla Nr. e2-2933-614/2022), prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykdyto viešo aukciono dėl atsakovei priklausančių VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimo rezultatą laimėtoju pripažinti UAB „Eurointegracijos projektai“, nurodytą 2022 m. rugsėjo 12 d. dalininkui nuosavybės teise priklausančių dalininko teisių pardavimo aukciono vedėjo registre Nr. 1; 2) pripažinti negaliojančiu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vienašalį sandorį – 2022 m. rugsėjo 12 d. akceptą priimti UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlymą su 36 200 Eur kaina, pateiktą viešame aukcione dėl atsakovei priklausančių VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimo, nurodytą 2022 m. rugsėjo 12 d. dalininkui nuosavybės teise priklausančių dalininko teisių pardavimo aukciono vedėjo registre Nr. 1.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2933-614/2022 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2898-614/2022.
Šalies argumentai
4. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija nurodė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. rugpjūčio 25 d. paskelbė viešą aukcioną VšĮ Lietuvos inovacijų centro valstybei nuosavybės teise priklausančioms dalininko teisėms įsigyti, įstaigos dalininkų kapitalo dydis – 5 792,40 Eur, dalininkų skaičius – 3, visuotiniame dalininkų susirinkime valstybė turi du balsus iš trijų, parduodamų valstybės turimų dalininko teisių pradinė pardavimo kaina – 4 344,30 Eur. Aukcione dalyvavo ir ieškovė, jos aukciono dalyvio numeris Nr. 1. VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatų 14 punkte yra nustatyta, kad dalininkai yra trys: Lietuvos Respublikos valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybė, kurios dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir ieškovė. Lietuvos valstybės nuosavybės teise turimos 2/3 dalininko teisių pardavimas be dalininkų susirinkimo sprendimo pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 7 straipsnio 6 dalies normą ir VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatų 19.3 papunktyje ir 25 punkte nustatytą dalininko dalių perleidimo tvarką ir sąlygas. Įstatų 19.3 papunktyje šios įstaigos dalininkams yra nustatyta teisė priimti arba nepriimti naujus įstaigos dalininkus, kuri įstatų 19 punkte nustatyta tvarka yra įgyvendinama dalininkų susirinkimo sprendimu, priimtu dar prieš sudarant dalininko teisių perleidimo sandorį. Įstatų 25 punkte yra nustatyta dalininko teisių perleidimo tvarka, pagal kurią kitas dalininkas turi pirmumo teisę nupirkti parduodamas viešosios įstaigos dalininko teises, todėl valstybės nuosavybės teise turimų dalininko teisių pardavimas pažeidžia iš įstatų 19 ir 25 punktų kylančius kito įstaigos dalininko – ieškovės teisėtus interesus. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises, dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta išimtis, pagal kurią ne įstatuose nustatyta tvarka gali būti parduotos valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės, tačiau įstatymuose nėra valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos sąvokos ir nėra išvardinta baigtinio jos požymių sąrašo. Pagal teismų praktiką savivaldybės viešosios įstaigos yra įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė, t. y. ji turi turėti visas nuosavybės teises į įstaigą – būti visų viešosios įstaigos dalių savininku, vieninteliu dalininku. Pagal tokį požymį VšĮ Lietuvos inovacijų centras nėra valstybės ar savivaldybės viešoji įstaiga, nes valstybė nėra vienintelė šios įstaigos dalininkė. Valstybė yra vienodai lygiateisis civilinių teisinių santykių subjektas, kaip ir bet kurie kiti asmenys, todėl Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta valstybės viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo ne įstatuose nustatyta tvarka išimtimi valstybę VšĮ Lietuvos inovacijų centre patikėjimo teise atstovaujanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasinaudojo neteisėtai. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančios VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisės turėjo būti parduotos šios įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Net VšĮ Lietuvos inovacijų centras įstatų V skyriuje 19.3 papunktyje nustatyta, kad asmuo dalininku priimamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Tai reiškia, kad visuotinis dalininkų susirinkimas turi teisę priimti, arba teisę nepriimti šios įstaigos dalininku kokį nors kitą asmenį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnyje nustatyta, kad sandoris yra sudarytas, kai asmuo priima ofertą, todėl įstatų 19.3 papunktyje nustatyta VšĮ Lietuvos inovacijų centro visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nepriimti naujo dalininko yra neįgyvendinama po to, kai aukcione trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ priėmė pasiūlymą. VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininkai visuotiniame susirinkime nėra priėmę sprendimo kokį nors naują asmenį priimti šios įstaigos dalininku, tame tarpe ir priimti dalininku trečiąjį asmenį šioje byloje – UAB „Eurointegracijos projektai“. Be to, įstatų 25 punkte yra nustatyta, kad VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisės gali būti parduotos tik visuotiniame dalininkų susirinkime paaiškėjus, kad už nustatytą kainą dalininko teisių neperka nė vienas įstaigos dalininkas, dalininko teises ketinantis parduoti dalininkas gali jas parduoti kitam asmeniui. VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininkai visuotiniame susirinkime nesvarstė šios įstaigos dalininkų teisių pardavimo kainos, o ieškovė visuotiniame dalininkų susirinkime ar kitaip niekada neatsisakė pirkti valstybei priklausančių VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių. Aukciono skelbimas yra viešoji oferta, vienašalis sandoris. Kadangi VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisės parduotos pažeidžiant Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisės normas, nesilaikant įstatų 19.3 papunktyje ir 25 punkte nustatytos tvarkos. 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykusio aukciono laimėtoja UAB „Eurointegracijos projektai“, pateikdama kainos pasiūlymą aukcione, akceptu priėmė imperatyvias įstatymo normas pažeidžiančias viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo sąlygas, todėl remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 (toliau – Aprašas), 22 punkte nustatyta, kad aukciono vedėjas, pasibaigus aukcionui, iškart surašo aukciono vedėjo registrą (pagal priedą), šis dokumentas yra aukciono laimėtojo akceptas, todėl remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi teismo turi būti pripažintas negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 12 d. dalininkui nuosavybės teise priklausančių dalininko teisių pardavimo aukciono vedėjo registre Nr. 1 esantis akceptas nupirkti valstybei nuosavybės teise priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises. Valstybei priklausančios dalininko teisės turėjo būti parduodamos ne Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu aukciono būdu, nes VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalies norma nustato, jog ne tik šis įstatymas reguliuoja valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo tvarką ir sąlygas, o pagal VšĮ Lietuvos inovacijų centro Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarką, todėl ieškovė, kaip VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininkė, turi pirmumo teisę jas įgyti. Ieškovės manymu Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 776 galimai prieštarauja VSTVNDĮ 9 straipsniui, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės.
5. Be to, ieškovė nurodė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vykdydama aukcioną, pažeidė aukciono vykdymo taisykles, nustatytas Aprašo 16 ir 17 punktuose, kurio 16 punkte nustatyta, jog aukciono vedėjas pakartoja kiekvieną pasiūlytą kainą ir ją pasiūliusio aukciono dalyvio numerį, tačiau aukciono vedėja pasiūlytų kainų nekartojo ir nekartojo UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlytos 36 200 Eur kainos. Aukciono vedėja neskelbė, kurio aukciono dalyvio pasiūlyta kaina, anot aukciono vedėjos, yra paskutinė, nepasakė kad 36 200 Eur kaina yra paskutinė ir kad ją pasiūlė UAB „Eurointegracijos projektai“. Aprašo 14 punkte yra nustatyta, kad kiekvieno kito aukciono dalyvio siūloma kaina turi būti ne mažesnė už pasiūlytą prieš tai kainą, ieškovės teisė siūlyti didesnę kainą buvo pažeista, nes aukciono vedėja nepaskelbė nei paskutinės pasiūlytos kainos, nei kas tą kainą pasiūlė. Dėl šio pažeidimo, ieškovės atstovas nežinojo, kokią kainą jis turi siūlyti ir ar išvis turi siūlyti. Aprašo 17 punkte nustatyta, kad jeigu nė vienas aukciono dalyvis nesiūlo didesnės kainos, aukciono vedėjas kas 5 sekundes dar tris kartus pakartoja paskutinę pasiūlytą kainą, skelbdamas pakartojimų skaičių. Nuskambėjus trečiajam pakartojimui, aukciono vedėjas plaktuko dūžiu patvirtina ir paskelbia, kad aukcionas pasibaigė, o dalininko teisės parduotos už paskutinę paskelbtą kainą, tačiau paskutiniosios pasiūlytos kainos aukciono vedėja neskelbė nė vieną kartą, taip pat nepaklausė aukciono dalyvių, ar kiti dalyviai turi didesnės kainos pasiūlymų. Kai aukciono vedėja pradėjo kartoti skaičius „1, 2, 3“, nekartodama paskutinės pasiūlytos kainos nė vieną kartą, ieškovės atstovui nebuvo suprantama ne tik, kokia kaina yra paskutinė ir kas ją pasiūlė, bet ir ką tiksliai tas skaičių kartojimas reiškia, kiti aukciono dalyviai vedėjos veiksmų ir jos sprendimų taip pat nesuprato. Aukciono dalyvis, kurio bilieto Nr. 3, pasiūlė 37 000 Eur kainą, tačiau aukciono vedėja jos nepriėmė, nors ši kaina buvo didesnė, pasakė, kad jokių kitų kainų siūlymų nepriims. Aukcionas baigėsi ne Aprašo tvarkos 17 punkte nustatytu plaktuko dūžiu ir vedėjos pranešimu apie aukciono pabaigą, vedėjos atsisakymu priimti didesnės kainos pasiūlymus. Tuo buvo pažeisti ir įstatyme nustatyti aukciono tikslai ir valstybės turtiniai interesai – už aukcione parduodamas VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises gauti didžiausią kainą, aukciono vedėja turėjo tęsti aukcioną. VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta pareiga valstybei nuosavybės teise priklausančias viešųjų įstaigų dalininko teises parduodant kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka įpareigoja aukcione parduodamas valstybės dalininko teises parduoti laikantis Vyriausybės nustatytos aukciono vykdymo tvarkos, tai yra imperatyvas, valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti disponuojama savo nuožiūra, visi sprendimai dėl tokio turto turi būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Aprašo 16 ir 17 punktų sąlygų pažeidimai yra imperatyvių įstatymo normų pažeidimai, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, taip pat pažeidžia ir viešąją tvarką, todėl ministerijos įvykdyto aukciono rezultatas laimėtoja pripažinti UAB „Eurointegracijos projektai“, nurodyta 2022 m. rugsėjo 12 d. dalininkui nuosavybės teise priklausančių dalininko teisių pardavimo aukciono vedėjo registre Nr. 1, teismo turi būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsiliepimais prašė atmesti ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinius, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
7. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepimais prašė ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinius atmesti.
8. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos inovacijų centras bendru atsiliepimu į ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinius nurodė, kad sutinka su ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais reikalavimais ir prašė juos tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarta civilines bylas Nr. e2-2929-562/2022 ir Nr. e2-3111-656/2022 prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-2898-614/2022.
Šalies argumentai
10. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (civilinė byla Nr. e2-2929-562/2022), kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės 2022 m. rugsėjo 12 d. vykdyto viešojo aukciono, kuriame buvo parduodamos VšĮ Lietuvos inovacijų centro valstybei priklausančios dalininko teisės, rezultatą pripažinti aukciono laimėtoja 36 200 Eur UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlymą; 2) pripažinti ieškovą A. V. atsakovės 2022 m. rugsėjo 12 d. vykdyto viešojo aukciono, kuriame buvo parduodamos VšĮ Lietuvos inovacijų centro valstybei priklausančios dalininko teisės, laimėtoju; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu A. V. VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartį už 37 000 Eur A. V. aukcione pasiūlytą kainą.
11. Ieškovas A. V. nurodė, kad jis dalyvavo aukcione pagal atsakovės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2002 m. rugpjūčio 25 d. skelbimą, jam buvo suteiktas dalyvio numeris Nr. 3. Aukcioną atsakovė vykdė pažeisdama Apraše nustatytą tvarką, dėl to valstybei priklausančios VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisės aukcione buvo parduotos ne už didžiausią pasiūlytą kainą. Atsakovė priėmė UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlytą 36 200 Eur kainą, nors ieškovas pasiūlė 37 000 Eur kainą, tačiau aukciono vedėja jo pasiūlytos didesnės kainos nepriėmė, nurodžiusi, kad aukcionas pasibaigė. Kai ieškovas pasiūlė 37 000 Eur kainą, aukcionas nebuvo pasibaigęs, atsakovė pažeidė Aprašo 16 punktą, 17 punktą, 18 punktą, kadangi UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlytos kainos aukciono vedėja niekada nenurodė kaip paskutinės pasiūlytos, todėl aukciono dalyviai per visą aukciono laiką nežinojo, kuri kaina yra paskutinė pasiūlyta kaina. UAB „Eurointegracijos projektai“ 36 200 Eur pasiūlytos kainos aukciono vedėja aukciono dalyviams nekartojo nei tris kartus, nei išvis nė vieno karto, nepakartojo ir ieškovo bei kitų aukciono dalyvių nurodytų kainų, aukciono dalyviai nežinojo, kieno iš aukciono dalyvių kainą priima aukciono vedėja, sakydama skaičius vienas, du, trys be kainos kartojimo, vedėja suklaidino ieškovą dėl to, kieno kainą ji priima, nes ieškovas savo kainos pasiūlymą pateikė keletą kartų anksčiau. Plaktuko dūžio per visą laiką nebuvo, todėl aukcionas pasibaigė ne Apraše nustatytais aukciono vedėjos veiksmais, o tuo, kad aukciono dalyviai po ieškovo pasiūlytos 37 000 Eur kainos, toliau nustojo siūlyti kainas ir išėjo iš salės. Ieškovas pasiūlė didžiausią 37 000 Eur kainą iki pasibaigiant aukcionui, jis laikė aukciono kortelę atsukęs į vedėją viso aukciono metu, todėl jis yra laimėtojas. Aprašo 22 punkte yra nustatyta, kad aukciono vedėjas, pasibaigus aukcionui, iškart surašo aukciono vedėjo registrą ir pasirašytinai įteikia aukciono laimėtojui rašytinę informaciją apie tai, kad jis laimėjo aukcioną, dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarką ir terminus, taip pat pranešimą apie duomenis mokėjimo pavedimui suformuoti. Aukciono vedėja 2022 m. rugsėjo 12 d. surašė aukciono vedėjo registrą, kur aukciono laimėtoja pripažino UAB „Eurointegracijos projektai“, kurios pasiūlyta kaina nebuvo didžiausia pasiūlyta kaina, todėl aukciono registras prieštarauja aukciono rezultatams ir Aprašo 18 punkto sąlygoms bei pažeidžia ieškovo teises. Aukciono vedėjo registre yra sprendimas dėl aukciono laimėtojo, kuris sukuria asmenims civilines teises ir pareigas, todėl registras yra sandorio dokumentas, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą, valstybei nuosavybės teise priklausančias viešųjų įstaigų dalininko teisės yra parduodamos kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Atsakovė pažeidė šiame įstatyme nustatytą pareigą laikytis aukciono tvarkos, nustatytos Vyriausybės patvirtintame Apraše, todėl aukciono rezultatas turi būti pripažintas negaliojančiu ir aukciono laimėtoju turi būti pripažintas ieškovo 37 000 Eur pasiūlymas ir pripažintos ieškovo teisės (CK 1.138 straipsnis) bei su ieškovu turi būti sudaryta dalininko teisių pirkimo pardavimo sutartis, kadangi pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį asmuo turi pareigą sudaryti sutartį, jeigu tokią pareigą nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepimu prašė atmesti ieškovo A. V. ieškinį.
13. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos inovacijų centras atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti A. V. ieškinio reikalavimą dėl aukciono rezultato pripažinimo negaliojančiu, netenkinti A. V. ieškinio reikalavimų dėl jo pripažinimo aukciono laimėtoju ir įpareigojimo su juo sudaryti dalininko teisių pirkimo pardavimo sutartį.
14. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepimu į ieškinį prašė A. V. ieškinio reikalavimus atmesti.
Šalies argumentai
15. Ieškovė UAB „PMC Training“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (civilinė byla Nr. e2-3111-656/2022), kurį vėliau patikslino, ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykdyto viešojo aukciono rezultatą; 2) pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 12 d. aukciono vedėjo registrą Nr. 1; 3) pripažinti ieškovę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykdyto viešojo aukciono laimėtoja; 4) įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją sudaryti su ieškove UAB „PMC Training“ VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pirkimo pardavimo sutartį už jos pasiūlytą 36 200 Eur kainą.
16. Ieškovė UAB „PMC Training“ nurodė, kad ji dalyvavo aukcione pagal atsakovės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2002 m. rugpjūčio 25 d. skelbimą, jai buvo suteiktas dalyvio numeris Nr. 4, 2022 m. rugsėjo 12 d. aukciono metu ieškovę atstovavo V. N.. Atsakovė aukcioną vykdė ne pagal Aprašą, pažeidė Aprašo 16, 17, 22 punktus – aukciono vedėja nekartodama pasiūlytos kainos ir ją pasiūliusio aukciono dalyvio numerio, kaip kad numatyta Apraše, todėl ieškovės atstovas buvo dezinformuotas ir dažnai negalėjo pasiūlyti tinkamos kainos. Atsakovei pažeidus Aprašą buvo neteisėtai apribotos ieškovės teisės teikti kainos pasiūlymą. Be to, laimėtoja pripažintos UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlyta 36 200 Eur kaina nebuvo paskutinė – vedėja nepasakė aukciono dalyviams, kad ši kaina paskutinė, suklaidino ieškovę, plaktuko dūžiu nepatvirtino laimėtojo kainos, nepaskelbė aukciono pabaigos. Ieškovės atstovas laikė į aukciono vedėją atsukęs dalyvio kortelę ir siūlė kainą, kurios vedėja nekartojo ir net neperklausė, todėl ieškovės atstovas tikėjosi, kad vedėja priėmė jo pasiūlytą kainą. Aukciono vedėjai atsisakius priimti dalyvio Nr. 3 pasiūlytą 37 000 Eur kainą vedėja pranešė, jog laimėtoju ji pripažino UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlytą 36 200 Eur kainą, o ieškovės pasiūlymo nepriėmė. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. aukciono vedėjo registre laimėtoja pripažino UAB „Eurointegracijos projektai“ ir priėmė jos pasiūlytą kainą nepagrįstai, todėl kaip vienašalis sandoris registras pripažintinas negaliojančiu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
17. A. E. ir inovacijų ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės UAB „PMC Training“ ieškinį.
18. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos inovacijų centras atsiliepimu prašė tenkinti ieškovės UAB „PMC Training“ ieškinį.
19. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės UAB „PMC Training“ reikalavimus atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinius atmetė.
21. Įvertinęs bylos šalių ir trečiųjų asmenų raštu procesiniuose dokumentuose ir žodžiu teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą išdėstytus argumentus, rašytinius bylos įrodymus, taip pat VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatus bei esamą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės pirmojo ieškinio argumentais dėl neteisėto valstybės nuosavybės teise valdomų jos dalininko teisių pardavimo būdo (viešo aukciono būdu) neteisėtumo ar (ir) prieštaravimo VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatams.
22. Teismas pažymėjo, kad pagal VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatų 15 punktą ir 18 punktą, įstaigos dalininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (perdavę įnašus, gavę perleistas dalininko teises įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka) (analogiškai reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnis). Įstatų 15 punktas nustato, kad dalininkai turi teisę šių įstatų nustatyta tvarka parduoti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka kitaip perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkė yra valstybė. Taigi, minimame įstatų punkte nurodyta valstybės, kaip įstaigos dalininko teisių perleidimo išimtis iš bendros pardavimo tvarkos, reglamentuojamos įstatų VI dalyje (23 – 25 punktuose), apie kurią ieškinyje nurodo ieškovė. Šią išimtį sistemiškai taip pat patvirtina įstatų 23 punkto turinys, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota, kad bendra dalininko teisių pardavimo įstatų 23 – 25 punktuose nustatyta tvarka (kai apie ketinimą parduoti turi būti pranešama įstaigos vadovui, turi būti sušauktas dalininkų susirinkimas, jame priimtas sprendimas dėl įstaigos dalininko, kuris pirktų parduodančiojo dalininko teises ir tik nė vienam dalininkui už nustatytą kainą dalininko teisių nepirkus šis gali jas parduoti kitam asmeniui) valstybės atveju netaikoma – nurodyta „išskyrus valstybę“. Dar daugiau, įstatų 18.4 papunktyje (dalininko teisės) imperatyviai reglamentuota, kad valstybės, kaip įstaigos dalininko, teisės gali būti perduotos įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais, o parduotos kitiems asmenims – viešojo aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, ieškovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi neišplaukia iš įstatų turinio, o ieškovės tvirtinimas, kad valstybės, kaip įstaigos dalininko, teisių pardavimas viešo aukciono būdu prieštarauja Viešųjų įstaigų įstatymo reglamentavimui neatitinka tikrovės.
23. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises jos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nustatyta, kad valstybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos šio įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės (ir savivaldybių) turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais, vadinasi – VSTVNDĮ nustatytais būdais (kito įstatymo ieškovė net nenurodo), tai yra – Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka (VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tarp šalių nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju taikytina minimo įstatymo straipsnio 10 dalies išimtis, tai yra šalys nenurodo, jog VšĮ Lietuvos inovacijų centrui būtų pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas (to nėra nurodyta nei steigimo sutartyje, nei įstatuose), vadinasi pagrįsta manyti, kad atsakovė tinkamai vadovavosi šio įstatymo straipsnio 11 dalimi ir, esant nustatytai aplinkybei, jog dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimo 2022 m. liepos 20 d. buvo priimtas sprendimas Vyriausybės nutarimu, kaip kad ir nustatyta įstatyme, pritarti ieškovės argumentams nėra pagrindo, kaip ir argumentams, jog tokiu būdu galėjo būti parduodama tik valstybinė (kurios visos dalininko teises priklauso išimtinai valstybei) viešoji įstaiga, kadangi toks aiškinimas iš teisės akto neišplaukia.
24. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teisingai nurodo, jog VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalies norma nustato, kad minimas įstatymas valstybės turto valdymo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas bei valstybės institucijų įgaliojimus šioje srityje nustato tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, tačiau nagrinėjamu atveju teisės normų kolizijos nėra, o ieškovės minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo 8.2.1 papunktis ieškovės argumentų niekaip nepagrindžia. Minimoje byloje nagrinėta dėl valstybės nuosavybės teise įgyto (paveldėto) nedalaus nekilnojamojo daikto dalies kito subjekto, inter alia (be kito ko), kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) perleidimo nuosavybėn klausimas. Nutarime pažymėta, kad pagal VSTVNDĮ reglamentavimą valstybės turtas gali būti perleistas ir kitų įstatymų nustatytais būdais (Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi, įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyti galimi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai. Tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas jau anksčiau pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 128 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama taip, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo, tačiau pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai).
25. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra sprendžiama dėl valstybei priklausančio nedalaus nekilnojamojo daikto dalies perleidimo, kaip minimoje konstitucinės justicijos byloje, o dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo būdo – parduodant jas kitaip nei viešame aukcione Vyriausybei dėl to priėmus atitinkamą sprendimą nutarimu, kuris galioja ir nėra nuginčytas, spręsti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat neturėjo pagrindo manyti, kad Vyriausybė viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad VSTVNDĮ nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su Viešųjų įstaigų įstatymu, o ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ Lietuvos inovacijų centro argumentai dėl VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatų pažeidimo taip pat nepagrįsti.
26. Pasisakydamas dėl antrojo ieškovės Lietuvos pramoninkų konfederacijos ieškinio, kurio faktinį pagrindą sudaro ieškovės aukciono tvarkos (Aprašo) pažeidimai, kaip ir ieškovo A. V. bei ieškovės UAB „PMC Training“ ieškinių faktiniai pagrindai – kurie faktiškai identiški, teismas pasisakė bendrai. Visi ieškovai vieningai teigė, kad aukciono vedėja nesilaikė aukciono tvarkos – pažeidė Apraše ir Taisyklėse įtvirtintą reikalavimą pakartoti aukciono dalyvį siūliusį kainą, tris kartus su reikiamais laiko intervalais šią informaciją pakartoti ir aiškiai paskelbti aukciono pabaigą ir laimėtoją, dėl ko ieškovai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis dalyvauti aukcione. Viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešas aukcionas tai viešas dalininko teisių pardavimas, kai pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su pirkėju, pasiūliusiu didžiausią kainą (Aprašo 3.4 papunktis). Aprašo 4 punktas nustato, kad aukcione dalyvauti gali fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos arba šiose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų, kitų organizacijų filialai ir atstovybės, todėl ieškovų ir trečiojo asmens VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovo išsakytoms abejonėms dėl aukciono dalyvių teismas neturėjo teisinio pagrindo.
27. Aukcionas vykdomas pagal aukciono vykdytojo parengtas taisykles, kurios atitinka Aprašo reikalavimus (Aprašo 6 punktas). Aprašo III skyrius nustato aukciono vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad aukcionas buvo vykdomas pagrįstai, kadangi jame dalyvauti buvo įregistruoti 7 aukciono dalyviai, jiems buvo išduoti aukciono dalyvio bilietai, kuriuose įrašytas aukciono dalyvio numeris (Aprašo 9 – 12 punktai). Byloje buvo nustatyta, kad prieš pradėdama aukcioną, aukciono vedėja I. V. aukciono dalyviams pakartojo skelbime apie aukcioną nurodytą pradinę pardavimo kainą ir minimalų kainos didinimo intervalą. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekilo, bylos dalyviai taip pat nenurodė, kad kainos didinimo intervalas aukciono eigoje būtų buvęs mažesnis kaip 1 procentas pradinės pardavimo kainos ar mažesnis kaip 1 euras, ir kad pirmoji aukciono dalyvių siūlyta kaina būtų buvusi mažesnė už pradinę pardavimo kainą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad Aprašo 13 – 14 punktų reikalavimų aukciono metu buvo laikomasi.
28. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog aukciono dalyviams aukciono tvarka buvo žinoma (jiems buvo išsiųsta užsiregistravus dalyvauti aukcione, o taip pat pakartota aukciono pradžioje, tai yra ieškovams neabejotinai buvo žinoma, kad ketinantis įsigyti dalininko teises aukciono dalyvis, pagal Aprašo 14 ir 15 punktus, turi siūlyti kainą (atitinkančią Aprašo 14 punkte nustatytus reikalavimus), ją garsiai paskelbdamas ir pakeldamas aukciono dalyvio bilietą su įrašytu aukciono dalyvio numeriu, nukreiptu į aukciono vedėjo pusę. Pagal Aprašo 16 punktą, aukciono vedėjas pakartoja kiekvieną pasiūlytą kainą ir ją pasiūliusio aukciono dalyvio numerį. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstas laikė ieškovų teiginį, kad aukciono vedėja turėjo įvardinti kainą siūliusį dalyvį kitaip, nei įvardindama aukciono dalyvio bilieto numerį. Pagal Aprašo 17 punktą, jeigu nė vienas aukciono dalyvis nesiūlo didesnės kainos, aukciono vedėjas kas 5 sekundes dar tris kartus pakartoja paskutinę pasiūlytą kainą, skelbdamas pakartojimų skaičių. Minimas punktas nenustato, kad aukciono vedėjas tris kartus turėtų įvardinti kainą siūliusio aukciono dalyvio bilieto numerį, vadinasi tris kartus (skaičiuojant) turi būti kartojama paskutinė pasiūlytoji kaina, pakartojant kas 5 sekundes. Minimame Aprašo punkte nustatyta, kad nuskambėjus trečiajam pakartojimui, aukciono vedėjas plaktuko dūžiu patvirtina ir paskelbia, kad aukcionas pasibaigė, o dalininko teisės parduotos už paskutinę paskelbtą kainą. Pagal Aprašo 18 punktą aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą iki pasibaigiant aukcionui, pripažįstamas aukciono laimėtoju, o paskutinė jo pasiūlyta kaina yra dalininko teisių pardavimo kaina. Byloje nustatyta, kad įvykus aukcionui pagal Aprašo 22 punktą, aukciono vedėja I. V. aukciono rezultatus fiksavo iš karto surašytame aukciono vedėjo registre pagal Aprašo priedą ir jame nurodė aukciono laimėtoją trečiąjį asmenį UAB „Eurointegracijos projektai“, bei nurodydama aukciono laimėtojo pasiūlytą kainą – 36 200 Eur. Aukciono eiga kitaip nebuvo fiksuojama. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta aukcioną vedusi I. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji ministerijoje dirba ketverius metus, dėl darbo santykių pažįsta VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovą M. V., ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederaciją aukcione atstovavusį G. V., K. Š., kitų dalyvių nepažinojo. Liudytoja nurodė, kad ji vedė aukcioną pagal ministerijos įgaliojimą, pradžioje ji paklausė, ar visi susipažinę su aukciono taisyklėmis, perskaitė taisykles. Vesdama aukcioną stebėjo aukciono dalyvius – jie turėjo pakelti korteles ir pasakyti kainą, o ji turėjo pakartoti dalyvio numerį (bilietą) ir siūlomą kainą. Liudytoja nurodė, kad aukcionas vyko ramiai, aukciono dalyviai tikrai negalėjo nesuprasti aukciono tvarkos ar kaip aukcionas vyksta, nors buvo keli „išsišokimai“ – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas G. V. pasakė, kad kaina per daug užkelta ir, berods, aukciono dalyviui pasiūlius 10 000 Eur, pareiškė, jog nedalyvaus. Liudytoja nurodė, kad daugiau kainos jis nekėlė, laimėtojo suma buvo (berods) 36 200 Eur, ji laimėtojo kainą pakartojo tris kartus ir pasakė 1 – 2 – 3 nurodė, kad kaina laimėjo, tačiau po plaktuko dūžio dalyvis numeris 3 (ieškovas A. V.), net nepakėlęs dalyvio kortelės, pasiūlė didesnę kainą, bet jos (kartu rezultatus sekti padėjo kolegė L. R., kuri rašė neoficialų protokolą savo reikmėms) pasakė, kad viskas, aukcionas baigėsi. Salėje taip pat sėdėjo ministerijos darbuotojai R. L., departamento direktorius R. V., jie visi sėdėjo venoje vietoje. Po aukciono pabaigos G. V. priėjo prie laimėtojo susipažinti, pasakė „dirbsime kartu“. Liudytoja nurodė, kad kažkokių priekaištų dėl tvarkos ar dar dėl ko kito aukciono metu nebuvo išsakyta, visi išsiskirstė, o vėliau ministerija gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos rašytinę pretenziją. Liudytoja taip pat prisiminė, kad K. Š. bendravo su M. V. (VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovu), su G. V., taip pat suprato, kad M. V. pažinojo (ieškovą) A. V., nes kai A. V. atėjo pavėlavęs, jie paspaudė vienas kitam ranką. Liudytoja nurodė, kad aukcioną ji vedė pirmą kartą, kadangi pagal taisykles vesti aukcioną turėjo darbuotojas, kuri dirba pagal darbo sutartį, o liudytoja departamente tokia buvo vienintelė. Nurodė, kad jos darbas ministerijoje buvo susijęs su VšĮ Lietuvos inovacijų centro kuravimu – ji buvo atsakinga už ataskaitas, biudžeto lėšas, asignavimų duomenų pildymą, matyt, todėl aukcioną buvo pavesta vesti jai. Paprašyta patikslinti kaip sėdėjo aukciono dalyviai, liudytoja nurodė, kad jie sėdėjo vienoje eilėje, o ji sėdėjo – priešais maždaug 4 – 5 metrų atstumu nuo jų. Aukciono pabaigoje plaktuku sudavė vieną kartą, sudavė per lentelę, kai skelbė nugalėtoją. Kai kartojo skaičius – sekundžių kokiu nors prietaisu nematavo, skaičiavo laiką mintyse. Kad kas negirdėtų ar prašytų kažką pakartoti – taip irgi nebuvo. Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu paliudijo, kad dirba ministerijoje, nuo 2021 m. sausio mėnesio, yra patarėja, aukcione dalyvavo stebėtojo – pagalbininko vaidmenyje, kad vedėja suspėtų fiksuoti kas kokią kainą pasiūlė, kad laiku pamatytų ir kad butų galima susitikrinti po to. Liudytoja nurodė, kad viskas vyko taip – pristatytos taisyklės, numeriai, kainos siūlymai. Vienas dalyvis sakė, kad negali dalyvauti toliau ar tai kad per didelė kaina, „kova“ iš esmės toliau tęsėsi tarp 4 ir 6 numerių (teismo pastaba – trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ ir ieškovė UAB „PMC Training“), liudytoja nurodė, jog tikrai nebuvo taip, kad keli dalyviai kainą siūlytų vienu metu. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad yra pažįstamas su G. V. (Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovu aukcione) kaip (buvusiu) viceministru, pažįsta K. Š., kai kuriuos kitus dalyvius, ministerijoje liudytojas dirba iki šiol ir yra Inovacijų ir pramonės departamento direktorius. Aukcione dalyvavo pagal savo pareigas, aukcionas vyko salėje – prie didelio stalo sėdėjo aukciono dalyviai, pirmas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, po to kiti iš eilės (pagal numerius), už jų sėdėjo – žiūrovai, o šone – ministerijos darbuotojai. Varžėsi aukcione keli dalyviai, o vėliau – iš esmės du dalyviai, vienas kurių laimėjo. Nurodė, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas maždaug ties 15 000 Eur (ar panašiai) suma dalyvauti toliau atsisakė, pasakė, jog VšĮ Lietuvos inovacijų centras nevertas tokios kainos, toliau varžėsi Europos integracijos projektai ir Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras, kai buvo pakartota nugalėtojo kaina po skaičiaus „3“ ir plaktuko dūžio, A. V. pasiūlė didesnę kainą, bet aukcionas buvo baigtas, T. M. dar pasisuko į A. V. ir pasakė „žmogau, tu jau pavėlavai, viskas jau padaryta“. Aplinka nebuvo triukšminga, gana rami, kad kas negirdėtų vedėjos būti taip negalėjo, vedėja buvo 4 – 5 metrų atstumu. Liudytojas nurodė, kad suinteresuotumo aukcionu jis neturėjo, dalyvavo pagal savo einamas pareigas. Liudytoja R. L. paliudijo, kad yra ministerijos darbuotoja, verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja. Nurodė, kad su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir VšĮ Lietuvos inovacijų centru buvo ilgai diskutuojama kaip perleisti dalininko teises, 2021 m. vyko net 4 susirinkimai. Aukcioną vedė žmogus, kuruojantis VšĮ Lietuvos inovacijų centrą – I. V., kuri liudytojai yra tiesiogiai pavaldi. Liudytoja nurodė, kad 10 500 Eur kainos G. V. atsisakė dalyvauti toliau, kad šita įstaiga daugiau neverta. Priešpaskutinis kainą kėlė Petrašiūnų centras, po to – Eurointegracijos projektai pasiūlė 36 200 Eur kainą, Ieva skaičiavo 1 – kaina, 2 – kaina, 3 – kaina, tada pasakė – „parduota“. Po to A. V., kuris iki to laiko sėdėjo išsidrėbęs, pasakė dar didesnę kainą, o Ieva pasakė, kad viskas, parduota. Liudytoja nurodė, kad aukcioną vesti ji skyrė I. V., kiti ministerijos darbuotojai dalyvavo, nes jie buvo taip sutarę, kad visi dalyvaus, jei reikėtų Ievai padėti. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovę Lietuvos pramonininkų konfederaciją aukcione atstovavęs G. V., nurodė, kad 2018 – 2019 metais jis buvo Ekonomikos ir inovacijų viceministru, dabar yra darbo santykiuose su ieškove Lietuvos pramoninkų konfederacija, buvo jos įgaliotas asmuo. Liudytojas nurodė, kad viskas vyko neprofesionalai, vedėja nuolat tarėsi su R. V., kurį jis pažįsta, nesilaikė tvarkos, nekartojo kainos. Labai greitai buvo paskelbtas laimėtojas. Paklaustas – kokią kainą siūlė jis, G. V. nurodė, kad tiksliai nepamena, siūlė 10 000 Eur, gal 16 000 Eur buvo pasiekęs. Papildomai nurodė, kad turėjo vadovo įgalinimus kainą kelti iki 70 000 Eur, tačiau paklaustas, kodėl kainos iki šios sumos nekėlė – aiškiai neatsakė. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pažįsta ne tik R. V., bet ir K. Š., UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ direktorių žino iš matymo, taip pat pažįsta ministerijos darbuotojus. Paklaustas – apie tai, kad nurodoma, jog aukštesnę kainą po 17 000 Eur siūlyti ir aukcione dalyvauti toliau jis atsisakė, liudytojas nurodė, kad laukė savo eilės kainą pasiūlyti pabaigoje. Nežino, ar girdėjo plaktuko smūgį. Aukcione dalyvavęs ieškovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad plaktuko dūžio jis negirdėjo, teigė, jog buvo daugybė aukciono taisyklių pažeidimų – vedėja nekartojo laimėtojo kainos, neišlaikė numatyto sekundžių intervalo, turėjo laimėti didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis – jis, kadangi siūlė 37 000 Eur. Paklaustas, kiek siūlė ieškovė UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“, sakė, kad nežino, nepamena. Ieškovę aukcione atstovavo jos vadovas V. N., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad antroje aukciono dalyje varžėsi tik du aukciono dalyviai – jie ir trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“, nurodė, jog jo siūloma kaina buvo 36 200 Eur, po to buvo plaktuko dūžis, galvojo – kad laimėjo, tačiau laimėtoju buvo paskelbtas trečiasis asmuo. Po plaktuko dūžio ieškovas A. V. pasakė didesnę kainą. Perklaustas patvirtino, kad neabejoja, jog A. V. kaina buvo pasakyta tikrai po plaktuko dūžio. Ar jis siūlė 36 100 Eur kainą, nepamena. Trečiojo asmens VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dalyvavo aukcione kaip stebėtojas, teigė, jog plaktuko dūžio nebuvo, kai A. V. pasakė kainą – jie (ministerijos darbuotojai) tik susižvalgė ir pasakė, kad nepriimtas statymas. Trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ vadovas D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dalyvavo aukcione, ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukščiausia siūlyta kaina buvo 17 000 Eur, po šios kainos ribos, kainos ieškovės atstovas nekėlė, toliau varžėsi jo atstovaujama bendrovė ir ieškovė UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“, kurios paskutinė siūlyta kaina buvo 36 100 Eur, dėl to jie pasiūlė 36 200 Eur. Vėliau dalyvis Nr. 3 pasakė 37 000 Eur, bet buvo pasakyta, kad jau per vėlu. Liudytoju apklaustas T. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad jis dalyvavo aukcione, pažįsta R. K. iš buvusių projektų, pažįsta K. Š., jis buvo MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) direktorius, mano, kad aukcionas vyko sklandžiai, vedėja sutikrino dokumentus, dalyviai gavo numerius, kaina buvo keliama, sumų dabar nepamena, tačiau pamena, jog vienas dalyvis pasakė, kad čia neadekvatu, jog nedalyvaus, po to kainos jis nekėlė. Liudytojas pasiūlė 30 000 Eur, po to kainos nekėlė. Po to dar buvo siūlymas iš dešinės – pasiūlė didesnę kainą, bet jau po laiko, po skaičiavimo. Kiek sekundžių laiko buvo tarp skaičiavimų pasakyti negali, bet laiko intervalai buvo pakankami, kad priimtų sprendimą. Paklaustas, kas vedė aukcioną – vyras ar moteris, sakė, kad keli žmonės ten sėdėjo, kategoriškai neatsakė (gal vyrukas), o paklaustas ar buvo plaktukas – sakė, jog tikslai nepamena, berods, turėjo būti plaktukas. Paklaustas, iš ko nusprendė, kad aukcionas pasibaigė – atsakė, jog buvo paskelbtas nugalėtojas, po to visi atsisveikino ir išėjo. Paklaustas, kiek kainos siūlymų teikė dalyvis iš dešinės, liudytojas nurodė, kad šis dalyvis (teismo pastaba – A. V.) atsakė, jog jis nebuvo aktyvus, labiau buvo užsiėmęs savo telefonu. Kažkokių nusiskundimų dėl aukciono vedimo tvarkos tuo metu nebuvo, tik tas dalyvis, kur pasipiktino, kad per didelė kaina ir atsisakė toliau dalyvauti. Liudytoju apklaustas K. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad anksčiau yra buvęs VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovu, taip pat iki 2020 m. rugsėjo mėn. yra dirbęs Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (dirbo ministro vyr. patarėju), aukcione dalyvavo antru numeriu, viskas vyko sklandžiai, kainos kilo, vienas dalyvis pasakė, kad nedalyvaus, jog 2ia per daug, tai buvo G. V., dar vienas pasiūlymą teikė po pabaigos. Nurodė, kad, kai vedėja skaičiavo 1, 2, 3, per tą laiką kainos niekas jau nekėlė. Nurodė, kad R. V. pažįsta, jis buvo jo pavaldinys, taip pat jam pažįstami A. V., T. M., visi vienaip ar kitais susiję žmonės, R. K. ir T. M. pats pasiūlė dalyvauti aukcione, vėliau liudytojas dalyvauti nusprendė ir pats. Ar buvo plaktuko dūžis – nepamena, kiek kartų buvo pakartota paskutinė kaina, taip pat nepamena, su UAB „Eurointegracijos projektai“ liudytojas nurodė nėra susijęs, o jo vadovą yra matęs renginiuose. Liudytoju apklaustas R. K. teismo posėdžio metu paliudijo, kad yra UAB „Findep“ vadovas, dirba su viešuoju sektoriumi, projektuose, pažįsta R. V., K. Š., jie taip pat dalyvavo MITA veikloje, pažįsta T. M. (kartu su juo 2008 – 2009 metų pradėjo projektą „Nebankrutuok LT“), kadangi kaina, kurią buvo pasirengęs mokėti, kilo, aktyviai toliau liudytojas nurodė nedalyvavęs, aukcione viskas buvo aišku, buvo kainos pakartojimai, buvo plaktukas (dūžis), paklaustas, ar buvo kažkokių pretenzijų iš aukciono dalyvių, nurodė, jog tik tai, kad kaina nereali, iš to dalyvio, kur atsisakė dalyvauti. Paklaustas, ar buvo, kad keli dalyviai vienu metu siūlė tą pačią kainą, nurodė, jog nebuvo. Liudytoju apklaustas D. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad yra akcininkas ir vadovas FMC Invest, kuri yra investavusi į UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“, aukcione dalyvavo kaip stebėtojas. Nurodė, kad iš pradžių buvo paaiškintos taisyklės, pradėjo, ties 17 000 Eur suma konfederacija „išstojo“ kad per didelė kaina ir atsisakė dalyvaut, viskas vyko toliau, kaina kilo, po to jie varžėsi su UAB „Eurointegracijos projektai“ ir galvojo, kad laimėjo (Petračiūnų centras), nes siūlė 36 200 Eur, po to paaiškėjo, kad ne. Nurodė, kad jam buvo toks jausmas, jog ne vedėja vadovavo (aukcionui). Paklaustas, ar buvo plaktukas, liudytojas sakė, kad garsas buvo; papildė, jog pamiršo pasakyt, kad pažinojo ir G. V., pramonininkų konfederacijos atstovą. Liudytojas nurodė, kad jis sėdėjo už Petrašiūnų centro atstovo nugaros, patalpa nebuvo labai didelė, girdėti buvo gerai, vedėjai sėdėjo priešais. Keliamų kortelių jis nematė; paklaustas, ar buvo kaina 36 200 Eur pasakyta kelių asmenų – sakė nežino, su UAB „Eurointegracijos projektai“ nėra susijęs.
29. Teismas, įvertinęs ieškovų argumentus bei atsakovių atsikirtimus, rašytinius bylos įrodymus bei šalių prašymais teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovai šių deklaruojamų aplinkybių, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. vykęs aukcionas atsakovės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pravestas iš esmės pažeidžiant aukciono vykdymo taisykles, reglamentuotas Apraše ar (ir) Taisyklėse, ir kad ieškovai A. V. ir (ar) UAB „PMC Training“ iki aukciono pabaigos pasiūlė aukštesnę nei aukciono laimėtoju paskelbtas ir registre Nr. 1 nurodytas trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ su pasiūlyta 36 200 Eur kaina, CPK leistinais įrodymais objektyviai nepagrindė. Teismo vidiniu įsitikinimu, susiformavusiu įvertinus bylos įrodymu visetą, ieškovų teiginiai, kad jie negalėjo suprasti kas vyksta ir iš esmės buvo dezorientuoti, nesuprato kada aukciono pabaiga – yra deklaratyvūs, prieštaringi, neatitinka aukciono baigtimi nesuinteresuotų (priešingai byloje nėra įrodyta) atsakovės ministerijos darbuotojų apklaustų liudytojais parodymų. Teismas pažymėjo, kad ieškovus aukcione atstovavę asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, tarpusavyje susiję, todėl jų parodymus, o taip pat VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovo paaiškinimus apie tai, jog kaina aukciono vedėjos nebuvo kartojama skaičiuojant, taip kaip nustatyta Apraše, ir kad tinkamai nebuvo paskelbta aukciono pabaiga, teismas vertino rezervuotai. Teismas pastebėjo, kad nors dalies liudytojų parodymai prieštaringi, tačiau didžioji dalis liudytojų nurodė, jog ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas aukcione (G. V.), jo antroje pusėje nedalyvavo keldamas kainą, net apie tai nurodė – jog nedalyvaus. Taip pat sutampa didžiosios dalies liudytojų, o taip pat ir ieškovės UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ vadovo V. N. bei trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ vadovo D. G. parodymai, kad ieškovas A. V. keliant kainą aukcione iš viso aktyviai nedalyvavo, o tik aukcionui pasibaigus sušuko kainą 37 000 Eur. Šios aplinkybės, o taip pat tai, kad visų ieškovų ieškinių argumentai šioje dalyje iš esmės identiški, ieškovai tarpusavyje yra pažįstami, teismui sudarė pagrindą abejoti dėl deklaruojamų aplinkybių – jog ieškovas A. V., sušukdamas kainą, nesuprato, kad yra paskelbta aukciono pabaiga ir nurodytas aukciono laimėtojas, objektyvumu. Teismas įvertino, kad byloje objektyviais įrodymais taip pat nėra pagrįsta ieškovės UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ nurodoma aplinkybė, jog ji paskutinė, o ne aukciono laimėtojas pasiūlė 36 200 Eur kainą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pradiniame ieškinyje šios aplinkybės ieškovė nenurodė ir tik vėliau, nagrinėjant bylą, iškėlė šią versiją, todėl teismas ją vertino kritiškai ir kaip nepatikimą.
30. Kiti šalių nurodomi argumentai, teismo vertinimu, neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
31. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei Lietuvos pramonininkų konfederacijai, kadangi teismas neidentifikavo ieškovės aiškaus piktnaudžiavimo procesu, o vien tai, kad ieškovė savo teises teisme gynė dviem skirtingais pagrindais, teismo vertinimu nesudaro pagrindo baudos skyrimui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
32. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė ginčo išsprendimui reikšmingos teisinės aplinkybės, ar išties pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir CK 2.34 straipsnio normas bei jų aiškinimo konstitucinę jurisprudenciją, nustatytą Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime, sau naudos siekiantiems ar įsteigtiems tenkinti tik privačius dalyvių interesus asmenims yra draudžiama būti viešųjų įstaigų dalininkais. Taip pat teismas neįvertino ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, kad pagal 1994 m. liepos 18 d. steigimo sutarties 4 punktą Vyriausybė jai priklausančią įnašo dalį (išskyrus 100 litų) gali perduoti valstybinėms mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms. Byloje nustatytas faktas, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir ofertą priėmė išimtinai gauti materialinę naudą iš VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių. UAB „Eurointegracijos projektai“ steigimo tikslai yra nesuderinami su VšĮ Lietuvos inovacijų centro veiklos tikslais, prieštarauja CK 2.34 straipsnio 2 dalyje, Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytiems viešojo juridinio asmens veiklos tikslams, tačiau neprieštarauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbto 2022 m. rugpjūčio 25 d. ofertos sandorio sąlygoms, kuris dėl to yra neteisėtas, kaip prieštaraujantis nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti panaikintas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes ir viešosios įstaigos Lietuvos inovacijų centro įstatų sąlygas, pažeisdamas materialiosios teisės normas – CK 2.36 straipsnio 1 dalies ir 2.46 straipsnio 1 dalies normas, kad visi asmenys, įskaitant valstybę, turi veikti pagal steigimo dokumentus.
32.2. Teismas nenustatė, ar aukcionas išvis vyko teisėtai ir kokių taisyklių turėjo laikytis aukciono vedėjai ir aukciono dalyviai. Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas ir juo patvirtintos taisyklės nėra paskelbtas Teisės aktų registre, nors jam apie tai nurodė Lietuvos pramonininkų konfederacija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija valstybei priklausančias dalininko teises pardavė ne Vyriausybės nustatyta tvarka, nes pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ji turėjo aukcioną vykdyti pagal savo parengtas taisykles, kurios turi atitikti Aprašo reikalavimus.
32.3. Teismas nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir teisiškai neįvertino, ar aukciono dalyviams buvo žinoma aukciono tvarka ir kokia tvarka buvo žinoma. Teismas turėjo vertinti Aprašo taisykles, reguliuojančias aukciono vykdymą, aukciono vedėjos elgesį jas įgyvendinant, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Aprašo 17 punkte aukciono vedėjai nėra nustatyta, iš kokių požymių ji turi nuspręsti, kad niekas iš aukciono dalyvių nesiūlo didesnės kainos, ji, kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, prieš pradėdama tris kartus kartoti jos iš aukciono dalyvių išgirstą kainą, aukciono dalyvių nepaklausė, ar jie nė vienas nesiūlo didesnės už šią sumą kainos.
32.4. Teismas nenurodė, kokių ieškovų argumentų, kokių atsakovių atsikirtimų, kokių rašytinių bylos įrodymų ir kokių liudytojų parodymų pagrindu, jis padarė išvadą, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija ieškinio nepagrindė. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų visetas suformavo teismo vidinį įsitikinimą. Teismas nenurodo, kurių ieškovų (ar visų) ir kokie teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaringi ir neatitinkantys ministerijos darbuotojų parodymų, ir kokių konkrečiai ministerijos darbuotojų parodymų jie neatitinka. Teismo teiginys, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir priešingai byloje nėra įrodyta, neatitinka tikrovės. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento direktorius R. V., kuriam yra pavaldžios visos aukcione dalyvavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojos, įskaitant ir aukciono vedėją I. V., yra suinteresuotas, kad aukcioną laimėtų UAB „Eurointegracijos projektai“, nes jis yra susijęs su UAB „Eurointegracijos projektai“.
32.5. Teismo teiginys, kad ieškovai tarpusavyje yra susiję ir pažįstami, nepagrįstas. Teismas ieškovų ir jų atstovų dalyvavusių aukcione paaiškinimus, kuriuos laiko susijusiais ir suinteresuotais, vertina rezervuotai, bet kitų suinteresuotų bylos baigtimi ir tarpusavyje susijusių asmenų parodymais teismas remiasi be jokio rezervo, trukdžių ir apribojimų. Teismas vienų suinteresuotų ir susijusių asmenų paaiškinimais remiasi, o kitus dėl tų pačių pagrindų – atmeta. Byloje nėra nustatyta, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas būtų pasitraukęs iš aukciono, būtų išėjęs iš salės, kurioje vyko aukcionas. Jis visą laiką buvo salėje ir dalyvavo aukcione iki tol, kol aukciono laimėtoja buvo pripažinta UAB „Eurointegracijos projektai“. Aukcionas vyko taip, kaip vyko, ir pažeidimai buvo padaryti tokie, kokie buvo padaryti. Todėl natūralu, kad juos tokius ir nurodo juos matę asmenys. Todėl teismo vertinimas, kad tų pačių aplinkybių apie padarytus pažeidimus nurodymas kelia abejones jas nurodžiusių asmenų objektyvu, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
32.6. Dėl Aprašo 16 ir 17 punkte nustatytų taisyklių pažeidimų, aukciono dalyviams nebuvo aišku, kokią ir kurio dalyvio pasiūlytą kainą aukciono vedėja išgirdo, kurią ir kieno pasiūlytą kainą įvertino, kaip didžiausią ar paskutinę pasiūlytą, kurio aukciono dalyvio ir kurią kainą aukciono vedėja skaičiavo – vienas, du, trys. Teisme duoti bylos šalių ir liudytojų paaiškinimai nepatvirtina, kad aukcione buvo plaktukas ir kad aukciono vedėja plaktuko dūžiu patvirtino ir paskelbė, jog aukcionas pasibaigė. Bylos dalyvių ir liudytojų teigimu, aukcione buvo kilęs šurmulys, kurio priežastis buvo nepriimta A. V. pasiūlyta didesnė kaina. Aukciono dalyviai piktinosi nutrauktu aukcionu, kai jie dar nori varžytis ir siūlyti didesnes kainas. Aprašas nereguliuoja, kaip turėtų būti sprendžiami aukciono dalyvių ginčai su aukciono vedėju, kai salėje yra dalyvių, kurie nori siūlyti didesnę kainą, tačiau aukciono vedėjas nepriima didesnių kainos siūlymų.
32.7. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ne tik, kad neleido aukciono rengti įprastine tvarka Turto bankui, turinčiam elektronines aukciono organizavimo priemones, automatiškai fiksuojančias ir saugančias įvykius aukcione, turinčiam tam reikalingą patirtį ir gebančiam ją panaudoti, tačiau ir pavedė valstybei priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises parduoti ministerijos skyriui, kuris neatlieka tokių pardavimų ir kurio vadovas R. V. neteisėtai inicijavo Lietuvos inovacijų centro valstybės dalininko teisių pardavimą ir yra susijęs su keturiais aukciono dalyviais.
32.8. Teismas nepaneigė, kad dalininko teisės nebuvo parduotos už didžiausią kainą. Pats teismas nustatė, kad aukciono laimėtoju pripažinta 36 200 Eur kaina, o A. V. pasiūlė 37 000 Eur. Be to, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „PMC Training“ buvo pasiruošę toliau siūlyti didesnes kainas.
32.9. Sprendimu trečiajam asmeniui UAB „Eurointegracijos projektai“ teismas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos priteisė 4 808,33 Eur, iš A. V. – 2 404,17 Eur, iš UAB „PMC Training“ – 2 404,17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, iš viso teismas priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovų 9 616,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, kai pats nustatė, kad pagrįstos trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 616,67 Eur. Tai yra, teismas nepagrįstai priteisė iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos 4 808,33 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Eurointegracijos projektai“.
Šalies argumentai
33. Ieškovė UAB „PMC Training“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl UAB „PMC Training“ ieškinio ir priimti naują sprendimą – UAB „PMC Training“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Atsakovė aukcioną vykdė ne elektroniniu būdu, kur visi aukciono dalyvių pasiūlymai, jų laikas, eiliškumas, pasiūlytos kainos būtų užfiksuotos ir saugomos automatiniu būdu, nors jau keletą metų elektroninis aukcionas yra praktiškai vienintelis būdas nekeliantis ginčų. Atsakovė aukciono eigos nefilmavo, nefiksavo, protokolo nerašė. Aukcione dalyvavo 7 dalyviai, kurių net 3 kreipėsi į teismą. Kiti 4, kurie į teismą nesikreipė, yra laimėtoja, K. Š., T. M. ir UAB „Findep“, kuriuos į aukcioną pakvietė ministerijos inovacijų departamento vadovas R. V., kuris buvo vienas iš aukciono vedėjų. Byloje paaiškėjo, kad trys R. V. pasikviesti į aukcioną dalyviai, dar iki skundų teisme gavimo dienos, R. V. prašymu patvirtino, t. y. parašė raštelius, jog aukcionas vyko be pažeidimų. Lietuvos pramonininkų konfederacija atsisakė dalyvauti „farse“, tai yra pamačiusi akivaizdžiai vedant aukcioną be jokios tvarkos, pareiškė apie tai aukciono vedėjams aukciono metu. Ministerijos darbuotojai, kurie dalyvavo aukcione, išskyrus aukcioną vedusią I. V., teisme suprantamai negalėjo paaiškinti, ką jie veikė šalia aukciono vedėjos.
33.2. Byloje nėra aukciono eigą fiksuojančių garso ar vaizdo įrašų, protokolo ir nėra aukciono dalyvių, kurie neturėtų konkretaus intereso dėl aukciono pažeidimų, tačiau teismas sprendime nurodė, kad teisme suinteresuoti yra tik ieškovus aukcione atstovavę liudytojai. Ieškovė aukcione iki pat pabaigos varžėsi siūlydama kainą, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos Vilniaus apygardos teismas aprašė ir sprendime. Sprendime nėra nustatyta nei, kad aukciono vedėja pakartojo ieškovės pasiūlytą 36 200 Eur kainą ir nurodė jo aukciono dalyvio numerį, nei kad nepakartojo ieškovės pasiūlytos 36 200 Eur kainos ir nenurodė aukciono dalyvio numerio, t. y. sprendime nėra nustatytos bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės ieškinys.
33.3. Teismas nenurodė, kuo pasireiškia ieškovų teiginių prieštaringumas. Lieka spėlioti, kad teismas turėjo mintyje jų prieštaravimą ministerijos darbuotojų, kuriuos teismas, priešingai byloje esantiems rašytiniams ir žodiniams įrodymams, įvertino kaip nesuinteresuotus aukciono baigtimi.
33.4. Bylos aplinkybės, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ dar iki tol, kol Ekonomikos ir inovacijų ministerija byloje atskleidė aukciono dalyvių tapatybes, jau žinojo, jog aukciono dalyvis Nr. 4 yra UAB „PMC Training“, ir kad UAB „Eurointegracijos projektai“ turi Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teiktą pretenziją dėl aukciono tvarkos pažeidimų, kurios joks kitas aukciono dalyvis neturi, rodo UAB „Eurointegracijos projektai“ ryšius su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. UAB „Eurointegracijos projektai“ yra susijusi su atsakovo Inovacijų departamento vadovu R. V. per trečiąjį asmenį G. K.. R. V. yra susijęs ne tik su UAB „Eurointegracijos projektai“, bet ir su kitais aukcione dalyvavusiais asmenimis – K. Š., T. M. ir R. K.. Net ir nesant šių įrodymais pagrįstų ir pačių asmenų pripažintų sąsajų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų negalima laikyti nesuinteresuotais aukciono baigtimi. Visi byloje apklausti atsakovės darbuotojai asmeniškai yra suinteresuoti, kad aukciono rezultatai liktų nepakitę. Aukciono rezultatų panaikinimas reikštų atsakovės darbuotojų darbo funkcijų netinkamą atlikimą.
33.5. UAB „PMC Training“ direktorius V. N., dalyvavęs aukcione, ir akcininkas D. V., stebėjęs aukcioną, nėra niekaip susiję nei su ieškovu A. V., nei su ieškovo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovu G. V., kuris dalyvavo aukcione, todėl teismo teiginiai apie ieškovų suinteresuotumą bylos baigtimi ir tai, kad jie tarpusavyje susiję, yra nepagrįsti. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieškovės direktoriaus ir akcininko paaiškinimus.
33.6. UAB „PMC Training“ ieškinyje nurodė, kad jos atstovas laikė į aukciono vedėją atsukęs aukciono dalyvio kortelę ir siūlė kainą, kurios aukciono vedėja nepakartojo ir net neperklausė, todėl ieškovės atstovas tikėjosi, jog aukciono vedėja priėmė jo pasiūlytą kainą. Aukciono vedėjai atsisakius priimti aukciono dalyvio Nr. 3 pasiūlytą 37 000 Eur kainą, aukciono vedėja pranešė, kad laimėtoja ji pripažino UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlytą 36 200 Eur kainą, o ieškovės pasiūlymo nepriėmė, o dublike nurodė, kad jos atstovas pasiūlė 36 200 Eur kainą, bet aukciono vedėja priėmė 36 200 Eur kainą kaip UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlymą. Taigi, akivaizdžiai nepagrįsti yra teismo vertinimai, kad ieškinyje aplinkybės, jog UAB „PMC Training“ paskutinė, o ne UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlė 36 200 Eur kainą, UAB „PMC Training“ nenurodė, ir tik vėliau, nagrinėjant bylą, iškėlė šią versiją.
34. Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl A. V. ieškinio ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Byloje nėra abejonių, kad A. V. aukcione pasiūlė didžiausią kainą už parduodamas dalininko teises, o jo pasiūlytą 37 000 Eur kainą girdėjo aukciono vedėja, visi aukciono dalyviai ir kiti aukcione buvę ir jį stebėję asmenys. Aukcione buvę ir teismo apklausti asmenys patvirtino, kad po kainos pasiūlymo kilo diskusija – laiku ar ne buvo pasiūlyta kaina.
34.2. Aukcionas pasibaigia ne po plaktuko dūžio, o po to, kai aukciono vedėjas balsu paskelbia, kad aukcionas pasibaigė, o dalininko teisės parduotos už paskutinę pasiūlytą kainą. Nuskambėjus trečiajam pakartojimui, aukciono vedėjas plaktuko dūžiu patvirtina ir paskelbia, kad aukcionas pasibaigė, o dalininko teisės parduotos už paskutinę paskelbtą kainą. Teismas ir aukciono vedėja neteisingai interpretuoja aukciono pabaigą, todėl neteisingai nusprendė, kad A. V. kainą pasiūlė pasibaigus aukcionui. Teismas iš aukciono vedėjos paaiškinimų nustatė, kad A. V. kainą pasiūlė po plaktuko dūžio, tačiau anksčiau nei buvo pasakyta, jog aukcionas baigėsi, nesvarbu, kas tai pasakė – pati aukciono vedėja ar kas nors kitas.
34.3. Gavosi taip, kad aukcione valstybės turtas buvo parduotas ne už didžiausią pasiūlytą kainą, todėl ieškovo reikalavimų teisme patenkinimas reikštų ne tik pažeisto teisingumo atstatymą, bet ir pažeidimo pasekmių ištaisymą, dėl kurio valstybė gautų daugiau pinigų už savo turtą ir aukcionas pasiektų paskirtį, dėl kurios buvo organizuotas.
34.4. Aukcioną vedę ministerijos darbuotojai trukdė aukciono dalyviams varžytis. Ne tik A. V., bet ir kiti aukciono dalyviai norėjo siūlyti didesnę kainą, bet Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai to neleido padaryti.
34.5. Jeigu teismas A. V. paaiškinimais nesirėmė, turėjo išdėstyti aiškius argumentus. Priešingu atveju, teismo sprendimas nevertinti jo paaiškinimų yra diskriminuojantis.
34.6. Ministerija yra atsakovė, todėl ji ir jos darbuotojai taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teismas ministerijos darbuotojus be jokių argumentų priskyrė nesuinteresuotų asmenų kategorijai. UAB „Eurointegracijos projektai“ irgi yra suinteresuota, tačiau jos paaiškinimais teismas rėmėsi.
34.7. Sprendime nėra nurodyta, kaip teismas turėtų vertinti paaiškinimus kitų asmenų, kurie, kaip paaiškėjo teisme, iš kitos ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos byloje pateiktų įrodymų, rodo ryšius tarp aukcioną kartu su I. V. faktiškai vedusio Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento vadovo R. V., kuriam pavaldžios visos trys ministerijos darbuotojos, dalyvavusios aukcione, tarp jų ir aukciono vedėja su aukciono laimėtoja UAB „Eurointegracijos projektai“ ir kitais aukciono dalyviais K. Š., T. M. (UAB „MVP sprendimai“ akcininku ir direktoriumi) ir R. K. (UAB „Findep“ akcininku ir direktoriumi) bei jų visų tarpusavio susitarimą dalyvauti aukcione.
Atsiliepimas
34.8. A. V. nepažįsta nė vieno iš ieškovų, todėl teismo išvada dėl jų pažinties neatitinka realybės. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad „kainą pasiūlė jau aukcionui pasibaigus“. Ši atsiliepimo į ieškinį teksto dalis rodo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija paaiškinimus apie tai, kuriuo aukciono momentu A. V. pasiūlė 37 000 Eur kainą byloje grindžia ne tikrove, o šį momentą „priderino“ prie kitų savo „pastebėjimų“. Šios aplinkybės patvirtina, kad neatitinka tikrovės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir jos darbuotojų, apklaustų liudytojais, paaiškinimai, kad A. V. 37 000 Eur kainą pasiūlė aukcionui pasibaigus, kurių pagrindu teismas ieškinį atmetė.
35. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos inovacijų centras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovų A. V. ir UAB „PMC Training“ apeliacinius skundus tenkinti dalyje dėl aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, o kitoje dalyje – atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
35.1. Nerastas atsakymas į klausimus, ar pagal įstatymą viešosios įstaigos dalininku gali būti toks asmuo, kurio steigimo ir veiklos tikslai yra tik jo steigėjų piniginių poreikių tenkinimas ir ar toks subjektas kaip UAB „Eurointegracijos projektai“, kuris ne tik įsteigtas jos akcininkų piniginiams interesams tenkinti, bet ir oficialiai reiškia, kad iš VšĮ Lietuvos inovacijų centro turi tikslą imti pinigus. Teismas neatsakė ir į klausimą, ar steigimo sutarties sąlyga, kuria valstybė įsipareigojo neperduoti niekam kitam savo VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių, išskyrus valstybinius mokslo tyrimų institutus, vis dar įpareigoja ar neįpareigoja valstybę ir kodėl. Byloje nėra duomenų ir VšĮ Lietuvos inovacijų centrui nėra žinoma, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija būtų valstybę atleidusi nuo jos įsipareigojimų, nustatytų VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo sutarties 4 punkte, vykdymo. Todėl Lietuvos Respublika negalėjo parduoti turimų VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių niekam kitam nei valstybinėms mokslinius tyrimus vykdančioms institucijoms. O taip padariusi, Lietuvos Respublika pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino, kaip tai teisingai skunde nurodo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
35.2. Jeigu valstybė išties pažeidė įstatyme ir VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo sutartyje nustatytus apribojimus parduoti VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises, tai 2022 m. rugsėjo 12 d. vykusio aukciono rezultatai turėtų būti panaikinti, kaip atsiradę iš neteisėtų valstybės atstovų veiksmų ir tokiu atveju nėra svarbu, ar aukcionas įvyko pagal nustatytą tvarką, ar įvyko pažeidžiant aukciono vedimo tvarką.
35.3. Teismas turi užtikrinti viešąjį interesą ir panaikindamas aukciono rezultatus sudaryti sąlygas valstybės turtą parduoti už kuo didesnę kainą naujame elektroniniu būdu organizuotame aukcione, kuriame nėra galimybių neteisėtiems ministerijos darbuotojų susitarimams su aukciono dalyviais, interesų konfliktų, o aukcionų skaidrumas yra užtikrinamas ministerijos tarnautojams ir pirkėjams neprieinamuose serveriuose saugomais duomenimis apie aukcione kiekvieną pasiūlytą kainą, ją pasiūliusį asmenį, pasiūlymo laiką sekundžių tikslumu ir visišką bei pilną įvykių atsekamumą, o ne ministerijos tarnautojų ar aukciono dalyvių pasakojimus. Tiek aukcionas, tiek ir teismo sprendimas kelia netikrumo, nepasitikėjimo, neskaidrumo ir neteisingumo jausmą dėl neišnagrinėtų visų įrodymų ir neįvertintų visų aplinkybių.
36. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovų A. V. ir UAB „PMC Training“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais, o likusias apeliacinių skundų dalis atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
36.1. Lietuvos pramonininkų konfederacija sutinka su A. V. vertinimu, kad 37 000 Eur kainą A. V. pasiūlė aukcionui nepasibaigus ir tai buvo didžiausia kaina, kurią aukciono vedėjai I. V., L. R. ir R. V. leido pasiūlyti aukcione dalyvavusiems asmenims, tačiau aukcionas nepasibaigė Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka – paskelbiant, kad aukcionas pasibaigė, o dalininko teisės parduotos už paskutinę paskelbtą kainą, bet aukcionas buvo jo vedėjų nutrauktas, nutraukiant aukciono dalyvių varžymąsi. Aukcionas negali pasibaigti kažkuriam iš jo dalyvių vis dar siūlant didesnę kainą.
36.2. Teismo sprendimas nevertinti ir nesiremti – atmesti teisme apklausto asmens A. V. paaiškinimus be jokių argumentų ir be jokių argumentų ar motyvų suteikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų paaiškinimams išskirtinę vertę – pažeidžia Lietuvos A. T. praktikoje suformuluotą įrodymų lygybės principą. A. V. teisingai nurodo, kad teismas neužtikrino teisingo proceso ir neteisėtai bei nepagrįstai nesirėmė A. V. paaiškinimais ir sprendimą grindė tokių pat ar net labiau suinteresuotų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų paaiškinimais nei A. V..
Žemesnės instancijos teismas
36.3. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2022 m. rugsėjo 13 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė pretenziją dėl aukciono pažeidimų. Lietuvos pramonininkų konfederacija šios pretenzijos daugiau niekam neteikė, tačiau šią pretenziją gavo ir teismui pateikė UAB „Eurointegracijos projektai“ 2022 m. rugsėjo 30 d. su savo atsiliepimu į Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinį. UAB „Eurointegracijos projektai“ gavo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konfidencialų dokumentą, kuris nebuvo jam skirtas ir kurio gauti jis neturėjo teisės. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad valstybės turto aukcionas 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo neskaidrus, o aukcioną vedę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai buvo suinteresuoti byloje nesakyti tiesos.
36.4. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojas R. V. aukcioną organizavo į jį susikviesdamas tarpusavyje pažįstamus dalyvius, kurie dėl to tarpusavyje nesivaržė siūlydami kainą, o sudarė tik varžymosi regimybę su UAB „Eurointegracijos projektai“ ir užtikrino jai laimėjimą. Teismas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų R. V., I. V., L. R., R. L. ir UAB „Eurointegracijos projektai“ direktoriaus D. G. ir kitų aukciono dalyvių K. Š., T. M. ir R. K. paaiškinimų teisme patikimumo, leistinumo ir įrodomosios reikšmės nevertino, nevertino šių asmenų paaiškinimų teisme sąsajumo su ieškovų ir jų atstovų bei VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktoriaus M. V. paaiškinimais bei įrodymų viseto ir išvadas darė ne iš visų bylos įrodymų, o tik iš teismo pasirinktų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų paaiškinimų, suderintų su aukcioną laimėjusiu paskirto UAB „Eurointegracijos projektai“ ir jam varžymosi regimybę sudariusių K. Š., T. M., R. K. paaiškinimų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai, rengdami procesinius dokumentus, derino paaiškinimus prie asmeninių interesų.
36.5. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirinko labai neįprastą aukciono organizavimo būdą ir net nepasirūpino kokiu nors būdu užfiksuoti jo eigą. Dar daugiau, Ekonomikos ir inovacijų ministerija aukciono vedėja paskyrė darbuotoją, kuri, kaip pati teisme prisipažino, niekada nėra vedusi jokio aukciono, nors pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi atskirą skyrių, kuris nuolat vykdo aukcionus.
36.6. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti bylos įrodymus, juos įvertinti ir nustatyti, ar pasiūlė, ar nepasiūlė UAB „PMC Training“ 36 200 Eur kainą aukcione. Ministerija ir jos paskirta aukciono vedėja ne tik nesugebėjo suorganizuoti ir pravesti aukciono taip, kad valstybės turtas aukcione būtų parduotas už didžiausią kainą, bet ir dėl padarytų pažeidimų, nekartojant pasiūlymą pateikusio dalyvio numerio, laimėtoju paskyrė ne tą aukciono dalyvį, kuris pasiūlė laimėtoja pripažintą 36 200 Eur kainą.
Atsiliepimas
37. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
37.1. Teismas VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo sutartį įvertino kartu su kitais pateiktais į bylą dokumentais.
37.2. Valstybės, kaip VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininkės, teisės galėjo būti parduotos tik viešo aukciono būdu, kuriame patys ieškovai ir dalyvavo. Nesutikdami su aukciono dėl VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimo rezultatais, ieškovai teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nesilaikė aukciono vykdymo tvarkos. Dėl konkrečių aukciono organizavimo ir vykdymo procedūrų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepasisako, nes nebuvo įgaliota organizuoti ir vykdyti aukcioną, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, proceso šalių rašytinius paaiškinimus ir liudytojų parodymus Ekonomikos ir inovacijų ministerija, organizuojant ir vykdant aukcioną, griežtai laikėsi visų nustatytų teisės aktuose procedūrų, o ieškovų teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
38. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepime į ieškovo A. V. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
38.1. Apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, kad, jo manymu reikšminga aplinkybė – ar buvo ir kada buvo pasakyta, jog aukcionas baigėsi, būtų nustatyta, neuždavė su tuo susijusių klausimų nė vienam iš liudytojų. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apskritai nekėlė klausimo, ar buvo ir kada buvo pasakyta, kad aukcionas baigėsi – procesiniuose dokumentuose apeliantas teigė ir reikalavimus grindė aplinkybe, kad nebuvo net plaktuko dūžio, o apeliaciniame skunde jau pripažįsta, jog dūžis buvo.
38.2. Apeliantas, įrodinėdamas, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai buvo suinteresuoti bylos baigtimi taip, jog galimai davė tokius parodymus byloje, kad išvengtų neigiamų pasekmių, turėjo įrodyti, jog tos pasekmės būtų sukeliamos teismo sprendimu ir būtų materialinės. Apeliantas teigia, kad šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškė tik tuo, jog jie siekė, kad nebūtų pripažinta, jog jie netinkamai vykdė savo funkcijas organizuojant ir vedant aukcioną.
38.3. Nors nėra ginčo dėl to, kad valstybės turtas aukcionuose turėtų būti parduodamas už aukščiausią pasiūlytą kainą, tačiau tai nereiškia, jog kaina gali būti siūloma bet kada ir bet kaip. Apeliantas nenurodė teisinių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad pasibaigęs pagal Aprašo 17 punkto nuostatas aukcionas teisėtai galėtų būti atnaujintas ir tęsiamas – nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta pagrindų tokiam atnaujinimui, todėl akivaizdu, kad, tęsiant aukcioną apelianto nurodytu būdu, būtų daromas teisės pažeidimas.
39. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepime į ieškovės UAB „PMC Training“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
39.1. Esminę reikšmę sprendžiant byloje kilusį ginčą turi tai, kad su aukciono taisyklėmis visi dalyviai buvo supažindinti prieš aukcioną ir nė vienas aukciono dalyvis niekada nereiškė pretenzijų nei dėl taisyklių turinio, nei dėl (ne)supažindinimo su jomis fakto. Be to, iš aukciono dalyviams pateiktų taisyklių turinio aišku, kad jos yra parengtos pagal Aprašo reikalavimus, nesa jose yra pateikta nuoroda į Aprašą.
39.2. Nei Aprašas, nei taisyklės nenustato, kad aukcionas turėjo būti vykdomas elektroniniu būdu, jog jo eiga turi būti fiksuojama vaizdo / garso įrašu ar kitokiu būdu. Aukciono dalyviai visos aukciono eigos metu nekėlė klausimų dėl tokio aukščiau nurodyto aukciono organizavimo, vedimo būdo ir tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai pateikė išsamius paaiškinimus kokiais pagrindais aukcioną vesti buvo paskirta būtent I. V., o ne kitas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas – pagal nustatytą tvarką aukcioną turėjo vesti ne valstybės tarnautojas, bet darbo santykius su Ekonomikos ir inovacijų ministerija turintis darbuotojas. I. V. buvo vienintelis tokią sąlygą atitinkantis asmuo, todėl nei R. L., nei joks kitas valstybės tarnautojas, vykdantis savo funkcijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, negalėjo vesti aukciono.
39.3. UAB „PMC Training“ ieškinyje apskritai nesirėmė aplinkybe, kad būtent ji, o ne UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlė 36 200 Eur kainą, todėl nei pirminiame ieškinyje, nei dublike net nereiškė reikalavimo įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją sudaryti su ieškove dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartį už 36 200 Eur kainą. UAB „PMC Training“ pozicijos keitimas ne pateikus naujai paaiškėjusias aplinkybes, bet kuriant naujas įvykių versijas pagal atsakovų pateiktą į bylą poziciją ir įrodymus, taip teigimas žinomai tikrovės neatitinkančių teiginių apie tariamą aukciono pabaigos nepaskelbimą plaktuko dūžiu, o vėliau pačiam UAB „PMC Training“ atstovui liudijant priešingai, rodo nesąžiningą elgesį ir piktnaudžiavimą procesu.
40. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepime į ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
40.1. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, reikalavimą pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais ieškovė jau argumentuoja ir kitais teiginiais.
40.2. Parduodant valstybei priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises, privalėjo būti taikomas teisinis reguliavimas, kuris nenumato jokių išimčių ar kitų išlygų, suteikiančių galimybę valstybei priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises tretiesiems asmenims ar kitiems viešosios įstaigos dalininkams įsigyti kokia nors kita tvarka nei dalyvaujant viešame aukcione. Taip pat nenumato jokios galimybės vieniems asmenims šias parduodamas dalis įsigyti pasinaudojant pirmumo prieš kitus asmenis teise. Be to, tokio teisinio reguliavimo nuostatos yra įtvirtintos ir VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatuose – VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininkui – valstybei, nėra nustatyta pareiga pranešti apie ketinimą parduoti savo dalį, kad tokio pranešimo pagrindu būtų šaukiamas dalininkų susirinkimas ir kad kiti dalininkai galėtų naudotis pirmumo teise įsigyti parduodamas dalininko teises.
40.3. Įstatai, kuriuose nustatytos dalininko teisių perleidimo tvarkos ir sąlygų ieškiniu reikalauja laikytis apeliantė, yra patvirtinti kaip priimtini dalininkams, įskaitant ir apeliantę, o taip pat ir kaip neprieštaraujantys nei VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo ir veiklos tikslams, nei steigimo sutarties sąlygoms.
40.4. Iš VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo sutarties 4 punkto nuostatų yra akivaizdu, kad jos suteikia valstybei dispoziciją jai priklausančias dalininko teises perduoti valstybinėms mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms, tačiau nedraudžia jas perleisti teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš steigimo sutarties 4 punkto teksto, yra naudojama frazė „gali perduoti“, tuo tarpu nėra užuominos į tai, kad toks perdavimas valstybinėms mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms yra vienintelis leidžiamas ir įmanomas valstybei priklausančių dalininko teisių perleidimas kitiems asmenims.
40.5. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje apskritai nėra nuostatų, susijusių viešosios įstaigos dalininkais. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato, kad jos steigėjais apskritai negali būti pelno siekiantys asmenys, o tik nustato, kad tokie asmenys negali siekti pelno būtent iš viešosios įstaigos veiklos. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, niekaip neprieštarauja CK 2.34 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, tačiau tik ją patikslina, kaip specialioji norma, kad pelno negalima siekti būtent iš šios įstaigos veiklos. Teiginys „gauti materialinės naudos iš VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių turėjimo“ nereiškia ir savaime negali reikšti, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ siekia gauti materialinės naudos, pelno būtent iš VšĮ Lietuvos inovacijų centro veiklos – dalininko teisių turėjimas materialinę naudą UAB „Eurointegracijos projektai“ teiktų netiesiogiai, kadangi, būdama dalininke UAB „Eurointegracijos projektai“ galėtų suteikti pridėtinės vertės savo tiesioginei vykdomai veiklai, kuri nėra VšĮ Lietuvos inovacijų centro veikla.
40.6. Konstitucinio Teismo nutarimo frazė, kad viešojo juridinio asmens dalyviai negali gauti iš jo materialinės naudos, vienareikšmiai nurodo, jog negali būti gaunama materialinė nauda tik tiesiogiai iš paties viešojo juridinio asmens, bet ne iš veiklos, kuriai gali būti reikšmingas faktas, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ yra dalininkė. Konstitucinis Teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu nesprendė klausimo, kuris galėtų būti reikšmingas nagrinėjamoje byloje – šiame nutarime buvo aptartas tik CK 2.34 straipsnio 5 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai klausimas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šio straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo ir neturėjo būti taikomos.
40.7. Nepriklausomai nuo to, ar Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas dėl taisyklių patvirtinimo paskelbtas teisės aktų registre ar ne, esminę reikšmę sprendžiant byloje kilusį ginčą turi tai, kad su aukciono taisyklėmis visi dalyviai buvo supažindinti prieš aukcioną ir nė vienas aukciono dalyvis niekada nereiškė pretenzijų nei dėl taisyklių turinio, nei dėl (ne)supažindinimo su jomis fakto.
40.8. Nėra jokio pagrindo sutikti, kad R. V. turėjo interesą, jog aukcioną laimėtų UAB „Eurointegracijos projektai“.
Šalies argumentai
40.9. Apeliantė nuo pat pradžių elgėsi taikydama dvigubus standartus – nors teigia, kad aukcionas negalėjo būti tinkamas būdas parduoti VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises, nes jos turėjo būti parduotos pagal įstatų nuostatas, tačiau pati dalyvavo aukcione, o teismo posėdžio metu liudytojas G. V. tokį Lietuvos pramoninkų konfederacijos dalyvavimą aukcione paaiškino kaip siekį pasirinkti mažesnę blogybę iš dviejų, t. y. geriau pabandyti laimėti neteisėtą aukcioną ir įsigyti valstybės parduodamas dalininko teises ir taip „išgelbėti“ VšĮ Lietuvos inovacijų centrą nuo tokių potencialių dalininkų kaip UAB „Eurointegracijos projektai“. Akivaizdu, kad apeliantė savo poziciją suformavo ir jos laikėsi nuo pat sprendimo dalyvauti aukcione, visiškai ignoruodama universalų teisės principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda, taigi, pati elgėsi neteisėtai, siekdama neteisėtą elgesį paversti teisėtu, jei būtų laimėjusi aukcioną.
40.10. Teismas dėl UAB „Eurointegracijos projektai“ nežinomų priežasčių sprendime nurodė, kad iš bendros bylinėjimosi išlaidų sumos išlaidos už advokato teisines paslaugas sudaro tik 5 516,67 Eur, tačiau, minėta, teismas nurodė, kad bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 9 616,67 Eur ir pagrįstai ją priteisė, nes tokią sumą patvirtina pateikti išlaidų duomenys.
Atsiliepimas
41. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovų skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
41.1. Lietuvos pramonininkų konfederacija nė viename procesiniame dokumente nenurodo steigimo sutarties nuostatų kaip ieškinio pagrindo. Nepaisant to, priešingai nei nurodo Lietuvos pramonininkų konfederacija, pirmosios instancijos teismas įvertino ir steigimo sutartį santykyje su VšĮ Lietuvos inovacijų centro įstatais. Teismas teisingai įvertino, kad įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje.
41.2. Priešingai, nei nurodo Lietuvos pramonininkų konfederacija, taisyklės neturi būti skelbiamos Teisės aktų registre. Įsakymas ir juo patvirtintos taisyklės yra skirtos aukcioną organizuojantiems bei vedantiems asmenims – daliai ministerijos darbuotojų, o ne aukciono dalyviams. Aukciono dalyviams šios taisyklės nesukuria jokių teisių ar pareigų. Jei net ministerija apskritai nebūtų patvirtinusi taisyklių ar jos būtų pripažintos negaliojančiomis (apeliantė Lietuvos pramonininkų konfederacija taisyklių neginčijo), aukcionas būtų vedamas tik pagal Aprašą, kaip aukštesnės galios tiesioginio taikymo aktą. Teismas nenustatė, kad Aprašo nuostatos ar jas pažodžiui atkartojančių taisyklių nuostatos buvo pažeistos, todėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos argumentai dėl taisyklių paskelbimo, neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, visi aukciono dalyviai teismo posėdžio metu paliudijo, kad aukciono vedimo tvarka jiems buvo žinoma.
41.3. Teismo posėdžio metu buvo apklaustos visos šalys ir liudytojai, visi ieškovai turėjo galimybę laisvai užduoti klausimus, teismas taip pat buvo aktyvus įrodymų tyrime. Teismas aptarė nustatytus byloje faktus, atitinkamuose sprendimo punktuose aptarė pagrindinius šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus, o sprendimo dalyse, susijusiose su konkrečiais ieškinio reikalavimais, pateikė teisinį byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, nurodė, dėl kokių priežasčių netenkinami konkretūs ieškinio reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
41.4. Ministerijos darbuotojų bei liudytojų K. Š., T. M. ir R. K. suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo ieškovų įrodinėjamas teisme. Nė vienas iš liudytojų neturi jokių sąsajų su aukciono laimėtoja, jiems asmeniškai teismo sprendimas neturi jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, K. Š., T. M. ir R. K., kaip asmenys, varžęsi dėl VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių, iš esmės galėtų turėti interesą, kad aukciono rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais ir būtų organizuojamas naujas aukcionas. Tai, kad kai kurie liudytojai pažįsta vienas kitą, nėra jų suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Be to, visi liudytojai pažįsta Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovą G. V., kuris buvo Ekonomikos ir inovacijų ministras, atsakingas už inovacijų politiką, kuravo VšĮ Lietuvos inovacijų centro ir ministerijos Inovacijų departamentą, kurio darbuotojai organizavo aukcioną. Todėl, jei pažintys būtų pakankamas suinteresuotumo įrodymas, visi liudytojai būtų suinteresuoti Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinio patenkinimu.
41.5. Aukciono tikslas buvo pasiektas – valstybei priklausančios VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisės buvo parduotos už didžiausią aukciono metu pasiūlytą kainą. Teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti aukcioną, jei po jo pabaigos aukciono nelaimėjęs dalyvis pasiūlo didesnę, nei paskutinė pasiūlyta kaina.
41.6. UAB „PMC Training“ klaidina apeliacinės instancijos teismą, neteisingai cituoja bylos medžiagą, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, iškraipo sprendimo tekstą ir pateikia klaidingas interpretacijas. Visi aukciono dalyviai paliudijo, kad apie aukcioną sužinojo iš viešo skelbimo, K. Š. paliudijo, jog jis kvietė kitus asmenis dalyvauti aukcione. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2022 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, ginčydama aukciono rezultatus, ministerijai pateikė pretenziją, o R. V. paklausimas buvo siųstas 2022 m. rugsėjo 14 d. darbo dienos pabaigoje, ruošiant atsikirtimus į Lietuvos pramonininkų konfederacijos nurodytus tariamus aukciono vedimo tvarkos pažeidimus. Tik sujungus bylas, susipažinus su kitais ieškiniais ir į bylą stojus atstovui, apeliantas UAB „PMC Training“ pakeitė poziciją ir nurodė, kad būtent V. N. pasiūlė 36 200 Eur kainą.
41.7. Apeliantas A. V. klaidingai interpretuoja taisyklių ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias aukciono pasibaigimą. Aukciono vedėjai paskelbus aukciono pabaigą, ieškovas A. V., nepakeldamas kortelės, tyliai pasakė 37 000 Eur kainą. Aukciono vedėja nurodė, kad aukcionas pasibaigė, o A. V. pasakė kainą pavėluotai. Jokių diskusijų po to nekilo, nes visi kiti aukciono dalyviai ir stebėtojai sutiko su aukciono vedėja, kad kaina yra pasakyta pavėluotai ir aukcionas yra pasibaigęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo tvarkos
43. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, kad VSTVNDĮ nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su Viešųjų įstaigų įstatymu, o ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ Lietuvos inovacijų centro argumentai dėl Lietuvos inovacijų centro įstatų pažeidimo taip pat nepagrįsti, nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ 2022 m. rugsėjo 12 d. akceptas nupirkti valstybei priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis CK 2.46 straipsnio 1 dalies, CK 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir CK 2.34 straipsnio normoms bei Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies normoms. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė ginčo išsprendimui reikšmingos teisinės aplinkybės, ar išties pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir CK 2.34 straipsnio normas bei jų aiškinimo konstitucinę jurisprudenciją, suformuluotą Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime, sau naudos siekiantiems ar įsteigtiems tenkinti tik privačius dalyvių interesus asmenims yra draudžiama būti viešųjų įstaigų dalininkais.
44. Ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos nurodomoje CK 2.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys veikia pagal steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta viešosios įstaigos samprata, o to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas gali būti viešosios įstaigos steigėjais, t. y. valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Vadovaudamasi šiomis teisės normomis, ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija siekia įrodyti, kad trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“, kaip sau naudos siekiantis juridinis asmuo, negalėjo įgyti viešosios įstaigos dalininko teisių, o dalininko teisininko pardavimas prieštarauja VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo dokumentams. Teisėjų kolegija su ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes ieškovė iš esmės pateikia teisės normų interpretaciją, kuri pernelyg nutolusi nuo nurodytų normų reguliavimo srities.
45. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškinyje ir 2022 m. gruodžio 20 d. dublike nemini nei CK 2.34 straipsnio, nei Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo. Šias aplinkybes ieškovė nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o baigiamosios kalbos metu prašė teismo tokį aukciono rezultatų negaliojimo pagrindą nustatyti ex officio. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas įvertino aukcione dalyvavusių asmenų teisinį statusą, kad Aprašo 4 punktas nustato, jog aukcione dalyvauti gali fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos arba šiose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų, kitų organizacijų filialai ir atstovybės, todėl konstatavo, kad ieškovų ir trečiojo asmens VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadovo išsakytos abejonės dėl aukciono dalyvių (fizinių asmenų ar trečiojo asmens UAB „Integracijos projektai“) neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad teismas sprendime nenurodė CK 2.34 straipsnio normos, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
46. Be kita ko, Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Dalininko teisių perleidimo tvarka nustatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims šio įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, įstatymas nedraudžia dalininkui perleisti savo teisių kitam privačiam juridiniam asmeniui.
47. Ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos nurodytoje konstitucinėje jurisprudencijoje pasisakoma dėl viešosios įstaigos veiklos tikslų, t. y. kad viešosios įstaigos dalyviai šioje veikloje dalyvauja siekdami užtikrinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, tačiau Konstitucinis Teismas nepateikia tokio aiškinimo, jog viešosios įstaigos dalyviu negali būti privatus juridinis asmuo. Apskritai, ieškovės nurodytame Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime iš esmės pasisakoma dėl CK 2.34 straipsnio 5 dalies, pagal kurią viešųjų įstaigų dalininkams netaikomas CK antrosios knygos IX skyriuje įtvirtintas priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas, atitikties Konstitucijai, o ne dalininko teisių pardavimo klausimas.
48. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija apeliaciniame skunde teigia, kad aukcionas įvyko pažeidžiant 1994 m. liepos 18 d. VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo sutarties nuostatas, pagal kurias Vyriausybė jai priklausančią įnašo dalį, (išskyrus 100 litų) gali perduoti valstybinėms mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms, o šios steigimo sutarties nuostatų turėjo būti laikomasi, nes pagal CK 2.46 ir 2.47 straipsnių nuostatas įstatai turi atitikti steigimo sutarties sąlygas. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo, teismas įstatus įvertino kartu su 1994 m. liepos 18 d. steigimo sutartimi, tačiau konkrečiai dėl ieškovės akcentuojamo steigimo sutarties punkto sprendime nepasisakė.
49. Pažymėtina, kad viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudarytas viešosios įstaigos steigimo sandoris – viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), o įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje (Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). CK 2.46 straipsnio 1 dalis tiek įstatus, tiek steigimo sandorį taip pat priskiria juridinio asmens steigimo dokumentams. CK 2.47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodoma juridinio asmens įstatuose, o tuo atveju, jeigu įstatų nėra – ši informacija nurodoma steigimo sandoryje. Tai patvirtina, kad juridinio asmens veikloje vadovaujamasi įstatais, o steigimo sandoriu tuomet, kai nėra įstatų. Pažymėtina, kad ir teisės doktrinoje laikoma, jog tuo atveju, jeigu juridinis asmuo steigiamas sudarant steigimo sandorį ir turi įstatus, steigimo dokumentais turi būti laikomi tik įstatai (Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Justitia, Vilnius, 2002, 120 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje, ir vertino aukciono teisėtumą įstatų atžvilgiu.
50. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad 1994 m. liepos 18 d. steigimo sutarties 4 punktas nenustato, jog įnašo perdavimas valstybinėms mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms yra vienintelis leidžiamas ir įmanomas valstybei priklausančių dalininko teisių perleidimas kitiems asmenims, t. y. steigimo sutarties 4 punkte nurodyta sąlyga nenustato, kad perleidimas gali vykti tik nurodytoms institucijos, o priešingai – įtvirtina valstybei teisę jai priklausančias dalininko teises perduoti valstybinėms mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms.
51. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija akcentuoja, kad Lietuvos inovacijų centras yra viešoji įstaiga, todėl CK 2.34 straipsnio 2 dalies ir Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu ji yra įsteigta ne nesiekiančių sau naudos asmenų, o Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl nesiekia naudos sau. Su tokiu ieškovės argumentu teisėjų kolegija sutinka, tačiau toks aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, kad tapti viešosios įstaigos dalininku negali privatus juridinis asmuo, nes, kaip jau buvo nustatyta, teisės aktai tokio draudimo nenumato. Ieškovės akcentuojamose teisės normose kalbama apie patį juridinį asmenį – viešąją įstaigą, ir jos veiklos tikslus, tačiau ne tokio juridinio asmens dalyvių teisinį statusą. Tai, kokiu tikslu trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ dalyvavo aukcione, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl trečiojo asmens, kaip VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko, teisių ir pareigų įgyvendinimo, jo veiklos įstaigos atžvilgiu.
52. VšĮ Lietuvos inovacijų centro 2017 m. rugsėjo 12 d. įstatų 18.4 papunktyje nurodyta, kad dalininkai turi teisę įstatų nustatyta tvarka parduoti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka kitaip perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkė yra valstybė. Valstybės, kaip įstaigos dalininkės, teisės gali būti perduotos įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais, taip pat parduotos kitiems asmenims viešojo aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Dalininko teisių pardavimo kitiems asmenims tvarka reglamentuojama įstatų VI dalyje, kurioje nurodyta, kad apie ketinimą parduoti dalininko teises dalininkas (išskyrus valstybę) turi raštu pranešti įstaigos vadovui ir kartu nurodyti dalininko teisių pardavimo kainą (įstatų 23 punktas). Gavęs pranešimą, įstaigos vadovas įstatuose nurodytu būdu informuoja kitus įstaigos dalininkus bei šaukia visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimui dėl įstaigos dalininko, kuris pirktų parduodamas dalininko teises, priimti (įstatų 24 punktas). Visuotiniame dalininkų susirinkime paaiškėjus, kad už nustatytą kainą dalininko teisių neperka nė vienas įstaigos dalininkas, dalininko teises ketinantis parduoti dalininkas gali jas parduoti kitam asmeniui (įstatų 25 punktas). Taigi, įstatų 23 punkte aiškiai nurodoma, kad apie ketinimą parduoti dalininko teises informuoti privalo dalininkai, bet ne valstybė.
53. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
54. Valstybei priklausantis turtas – tai specifinis ir išskirtinis civilinės teisės objektas, kuris gali būti naudojamas, valdomas ir kuriuo gali būti disponuojama tik griežtai laikantis imperatyvių viešosios teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Toks išskirtinis valstybei priklausančio turto statusas, be kita ko, yra nulemtas to, kad valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės įmonės ir įstaigos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – šis turtas priklauso valstybei ir turi būti naudojamas taip, kad suteiktų naudos visuomenei. Valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama siekiant tenkinti tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių. Valstybės ir savivaldybės turtą valdantys subjektai turi pareigą tausoti šį turtą, jo nešvaistyti ir tvarkyti racionaliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).
55. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės institucijų įgaliojimai šioje srityje yra išdėstyti specialiame VSTVNDĮ. Minimo VSTVNDĮ 20 straipsnio (valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn) 1 dalis reglamentuoja valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kitų subjektų nuosavybėn perdavimą, pagal VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą – valstybei nuosavybės teise priklausančias viešųjų įstaigų dalininko teises valstybė kitų asmenų nuosavybėn perleidžia parduodant jas kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Taigi, sprendimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priimamas Vyriausybės nutarimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu nuspręsta parduoti valstybei nuosavybės teise priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises viešo aukciono būdu bei įgalioti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją sudaryti dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartį.
56. Ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Ekonomikos ir inovacijų ministrės 2022 m. rugpjūčio19 d. įsakymas Nr. 4-929 „Dėl ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 4-569 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos, kurios dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir juo patvirtintos Taisyklės nėra paskelbtos Teisės aktų registre. Teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija aukciono vykdymo taisyklių nepatvirtino, jos nebuvo paskelbtos ir aukciono dalyviams nebuvo žinomos iki pat ginčo šioje byloje teisme pradžios. A. E. ir inovacijų ministerija, atsikirsdama į ieškovės apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad Taisyklės neturi būti skelbiamos Teisės aktų registre, nes jos yra skirtos aukcioną organizuojantiems bei vedantiems asmenims – daliai ministerijos darbuotojų, o ne aukciono dalyviams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Teisės aktų registras skirtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui. Teisės aktų registro objektais, be kita ko, yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, norint nustatyti, ar taisyklės turėjo būti paskelbtos Teisės aktų registre, priklauso nuo to, ar taisyklės laikytinos vidaus administravimo aktu ar norminiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas dėl Taisyklių pripažinimo norminiu ar vidaus administravimo aktu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, toks reikalavimas byloje nėra reiškiamas. Ieškovai nagrinėjamu atveju įrodinėja Aprašo taikymo pažeidimus. Be to, ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija apeliaciniame skunde nenurodo, kad aukciono metų būtų taikyti tam tikri Taisyklių reikalavimai, kurie nebūtų suderinti su Aprašo reikalavimais, todėl vien formalus argumentas dėl Taisyklių paskelbimo Teisės aktų registre, neturi jokios įtakos tinkamam ginčo išsprendimo rezultatui. Be to, nė vienas iš aukcione dalyvavusių asmenų, nenurodė, kad jiems būtų neaiški vykusio aukciono tvarka.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neteisingai interpretuoja CK 6.420 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, pateikdama tik šios normos ištrauką. CK 6.420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas. Tačiau nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. Ieškovė nenurodo, kokios sąlygos aukciono dalyviams nebuvo paskelbtos. Iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 25 d. skelbimo dėl dalininko teisių pardavimo matyti, kad buvo paskelbta apie VšĮ Lietuvos inovacijų centro veiklos tikslus, kapitalo dydį, pradinę dalininko teisių pardavimo kainą, minimalų kainos didinimo intervalą, aukciono vykdytoją, vietą, laiką, kainos apmokėjimo tvarką, informacija apie registraciją. Aukciono dalyviams buvo pateiktos ir aukciono vykdymo taisyklės, kurias su 2022 m. spalio 12 d. ieškiniu pateikė ieškovė UAB „PMC Training“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad aukciono taisyklės visiems dalyviams buvo žinomos.
58. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo dokumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl valstybės nuosavybės teise valdomų VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimo būdo (viešo aukciono būdu), būtų priėmęs neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo teisinį reglamentavimą, VšĮ Lietuvos inovacijų centro steigimo dokumentus, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir nustatė VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimo būdą, todėl teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacijos teiginiu, kad trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ 2022 m. rugsėjo 12 d. akceptas nupirkti valstybei priklausančias VšĮ Lietuvos inovacijų centras dalininko teises yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nenustatytas nei pasirinkto pardavimo būdo pažeidimas, nei netinkamas aukciono dalyvių pasirinkimas.
Dėl aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, kaip gautų pažeidžiant teisės aktuose nustatytą aukciono vedimo tvarką
59. Pirmosios instancijos teismas atmetė visų ieškovų reikalavimus, konstatuodamas, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. vykęs aukcionas atsakovės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo vykdytas iš esmės pažeidžiant aukciono vykdymo taisykles, reglamentuotas Apraše ar (ir) Taisyklėse, ir kad ieškovai A. V. ir (ar) UAB „PMC Training“ iki aukciono pabaigos pasiūlė aukštesnę nei aukciono laimėtoju paskelbtas ir registre Nr. 1 nurodytas trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ su pasiūlyta 36 200 Eur kaina. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka visi ieškovai byloje ir dėl šios sprendimo dalies pateikė apeliacinius skundus.
60. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 12 d. vykęs aukcionas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintą Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą (Aprašas). Visi byloje reikalavimus pareiškę ieškovai teigė, kad aukciono metu nebuvo laikytasi Aprašo reikalavimų.
61. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aukcionas nebuvo fiksuojamas techninėmis (vaizdo ir (ar) garso) priemonėmis, tačiau tai neprieštarauja Apraše nustatytai aukciono vykdymo tvarkai. Dėl šios priežasties aukciono procedūriniai pažeidimus buvo įrodinėjami šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Visi ieškovai pateiktuose apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apklaustų liudytojų parodymus, tačiau apeliaciniuose skunduose iš esmės kritikuojami ieškovams nepalankūs liudytojų parodymai ir siekiama įteigti, jog teismas šiais parodymais remtis negalėjo, nes jie prieštarauja ieškovų paaiškinimams.
62. Ieškovė UAB „PMC Training“ akcentuoja atsakovės pasirinktą aukciono būdą, t. y. vykdyti jį ne elektroniniu būdu, tačiau, kaip minėta, tai neprieštarauja Apraše nustatytai aukciono vykdymo tvarkai, todėl spręsti apie tokio būdo pasirinkimo tikslus ir juo labiau konstatuoti atsakovės nesąžiningumą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks aukciono būdas yra ydingas dėl ribotos galimybės nustatyti aukciono eigą, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Aprašu tokiu, koks jis yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu.
63. Ieškovas A. V. teigia, kad teismo sprendimas nesivadovauti jo bei jam naudingų asmenų parodymais, yra diskriminuojančio pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje apklaustų šalių ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, o kartais ir kardinaliai skirtingi, todėl, teismas, kuriam suteikta įrodymų vertinimo pareiga, sprendžia ir dėl parodymų patikimumo. Pats ieškovas A. V. apeliaciniame skunde nenurodo, kuris iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, aptart paties ieškovo paaiškinimų, patvirtino, kad jo 37 000 Eur kaina buvo pasiūlyta ne po aukciono pabaigos. Taigi, ieškovas siekia, kad būtų nustatytos aplinkybės, kurias nurodė būtent jis, tačiau nepagrįsdamas, kodėl būtent ieškovo paaiškinimai yra patikimesni nei visų kitų byloje apklaustų asmenų.
64. Ieškovas A. V. taip pat teigia, kad visi liudytojais apklausti asmenys patvirtino, jog jis pasiūlė 37 000 Eur kainą, tačiau teismas ir aukciono vedėja, ieškovo teigimu, neteisingai interpretuoja aukciono pabaigą. Teigia, kad Aprašo 17 punkte yra nustatyta, jog nuskambėjus trečiajam pakartojimui, aukciono vedėjas plaktuko dūžiu patvirtina ir paskelbia, kad aukcionas pasibaigė, o dalininko teisės parduotos už paskutinę paskelbtą kainą. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju teismas iš aukciono vedėjos paaiškinimų nustatė, jog A. V. 37 000 Eur kainą pasiūlė po plaktuko dūžio, tačiau anksčiau nei buvo pasakyta, jog aukcionas baigėsi. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus, nenustatė, kad nors vienas iš byloje apklaustų liudytojų būtų aiškiai patvirtinęs, kad po plaktuko dūžio, tačiau dar žodžiu nepaskelbus aukciono pabaigos, ieškovas A. V. būtų pateikęs savo siūlymą. Dar daugiau, ieškovas yra nenuoseklus – pirmosios instancijos teisme A. V. teigė, kad plaktuko dūžio apskritai nebuvo, tačiau, pirmosios instancijos teismui sprendime nustačius, jog plaktuko dūžis buvo, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad kainą pasiūlė po plaktuko dūžio, tačiau anksčiau nei buvo pasakyta, kad aukcionas baigėsi.
65. Be kita ko, ieškovas A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį V. S. (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Teisės taikymo skyriaus vedėjas) nurodė, kad atsiliepime į ieškinį esantis teiginys „kainą pasiūlė jau aukcionui pasibaigus“ buvo priderintas prie pozicijos. Ieškovo teigimu, ši atsiliepimo į ieškinį teksto dalis rodo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo paaiškinimus apie tai, kuriuo aukciono momentu A. V. pasiūlė 37 000 Eur kainą byloje grindžia ne tikrove, o šį momentą „priderino“ prie kitų savo „pastebėjimų“. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 31 d. byloje pateikto atsakovės atsiliepimo į ieškovo A. V. ieškinį, procesiniame dokumente iš tiesų yra likęs vartotojo „V. S.“ komentaras, tačiau ieškovas komentarą cituoja netiksliai ir jį interpretuoja. Vartotojas „V. S.“ tekste pažymėjo žodį „pasiūlė“ ir nurodė: „Pagal aukščiau pateiktą pastebėjimą priderinti terminą“. Taigi, kaip matyti, atsiliepimą į ieškinį redagavusiam ir komentarus teikusiam asmeniui užkliuvo atsiliepime vartojamas terminas (sąvoka), o ne nurodoma atlikti procesinio dokumento turinio priderinimą, kaip tai bando įteigti ieškovas A. V..
66. Ieškovas A. V. taip pat teigia, kad sprendime nėra nurodyta, kaip teismas turėtų vertinti paaiškinimus kitų asmenų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento vadovo R. V., kuriam pavaldžios visos trys ministerijos darbuotojos, dalyvavusios aukcione, tarp jų ir aukciono vedėja, su aukciono laimėtoju UAB „Eurointegracijos projektai“ ir kitais aukciono dalyviais K. Š., T. M. (UAB „MVP sprendimai“ akcininku ir direktoriumi) ir R. K. (UAB „Findep“ akcininku ir direktoriumi). Tai, kad minėti K. Š., T. M. ir R. K., kurie dalyvavo aukcione, pažįstami su R. V., akcentavo ir Lietuvos pramoninkų konfederacija bei UAB „PMC Training“. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pažinties faktas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aukciono dalyviai susitarė aukcione dalyvauti tam, jog būtų pasiektas konkretus tikslas, t. y. trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ laimėjimas, ar buvo kitokie nesąžiningi susitarimai. Tokie apeliantų teiginiai pagrįsti vien tik subjektyviu aplinkybių vertinimu ir spėliojimais. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, iš esmės visi aukciono dalyviai vienaip ar kitaip kitus žinojo, per savo karjerą buvo tekę matytis vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis.
67. Be kita ko, ieškovai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovai yra pažįstami. Teisėjų kolegijos vertinimu, ar ieškovai yra pažįstami, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga faktinė aplinkybė, nes ir nesant pažįstamais jų suinteresuotumas bylos baigtimi konstatuotas pagrįstai, ką lemia būtent jų procesinė padėtis – ieškovai, siekiantys aukciono rezultatus pripažinti negaliojančiais. Kaip ir visi ieškovai, taip ir atsakovė šioje byloje yra suinteresuota jai palankaus teismo sprendimo priėmimu. Nors formaliai atsakovės darbuotojai nelaikytini suinteresuotais aukciono rezultatu asmenimis (tokį suinteresuotumą turėtų turėti aukciono dalyviai), teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliacinių skundų argumentais, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų negalima laikyti nesuinteresuotais aukciono baigtimi, nes tai lemia jų darbdavio (ministerijos) procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje – atsakovė. Kita vertus, vien tai, kad atsakovės darbuotojų parodymai vertintini ribotai, nepagrindžia ieškovų reikalavimų pagrįstumo ir jų paaiškinimams nesuteikia didesnės įrodomosios galios. Nagrinėjamu atveju ieškovai apeliaciniuose skunduose tiesiog pateikia interpretacijas dėl parodymų turinio, tačiau nė viename apeliaciniame skunde nėra nurodyti proceso pažeidimai, kurie būtų susiję su netinkamai vykdyta liudytojų apklausa ar panašiai.
68. Nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į CPK 178 straipsnį, kuri įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovams, teigiantiems, kad aukcionas vyko su esminiais pažeidimais ar jų pasiūlyta kaina buvo didesnė dar aukcionui nepasibaigus, tenka įrodyti jų nurodomas aplinkybes. Iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pateikiami deklaratyvūs teiginiai, galimos teorijos, siekiant sukelti nepasitikėjimą atsakove ir jos vykdytu aukcionu, tačiau realių įrodymų dėl netinkamai vykdyto aukciono, byloje taip ir nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
69. Ieškovė UAB „PMC Training“ nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendime nėra nustatyta aplinkybė, kuria yra grindžiamas ieškinys – pasiūlė ieškovė 36 200 Eur kainą, ar jos nepasiūlė. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 73 punkte konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „PMC Training“ iki aukciono pabaigos pasiūlė aukštesnę nei aukciono laimėtoju paskelbtas ir registre Nr. 1 nurodytas trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ su pasiūlyta 36 200 Eur kaina. Be to, kaip apeliaciniame skunde cituoja ir pati ieškovė, teismas konstatavo, kad byloje objektyviais įrodymais taip pat nėra pagrįsta ieškovės UAB „PMC Training“ nurodoma aplinkybė, jog ji paskutinė, o ne aukciono laimėtojas pasiūlė 36 200 Eur kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtas bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, aplinkybę, jog tokią kainą siūlė turi pagrįsti ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, o ne paneigti kiti byloje dalyvaujantys asmenys ar teismas, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.
70. Be to, ieškovė UAB „PMC Training“ kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pradiniame ieškinyje aplinkybės dėl pasiūlytos 36 200 Eur kainos ieškovė nenurodė ir tik vėliau, nagrinėjant bylą, iškėlė šią versiją. Iš byloje esančio 2022 m. spalio 12 d. pirminio ieškinio matyti, kad ieškovė, dėstydama faktines aplinkybes, teigė, jog ieškovės atstovas laikė į aukciono vedėją atsukęs aukciono dalyvio kortelę ir siūlė kainą, kurios aukciono vedėja nekartojo ir net neperklausė, todėl ieškovės atstovas tikėjosi, jog aukciono vedėja priėmė jo pasiūlytą kainą. Taigi, ieškovė ieškinyje teigė, kad siūlė kainą, bet nenurodė kokią, o nurodydama apie trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlytą 36 200 Eur kainą net neužsimena, jog būtų tokią pačią kainą siūliusi ir ieškovė. Aplinkybė dėl tokios pačios kainos siūlymo atsirado tik pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu, kai ieškovė pateikė dubliką.
71. Apeliaciniuose skunduose ieškovai taip pat teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistas valstybės interesas už VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisių pardavimą gauti kuo didesnę kainą. Sutiktina, kad teisės aktuose nustatytas reikalavimas perlesti valstybei priklausantį turtą viešojo aukciono būdu koreliuoja su valstybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, įpareigojančiais valstybės turto valdytojus disponuoti juo protingai ir rūpestingai, siekiant didžiausios naudos visuomenei. Perleidžiant turtą privatiems asmenims, jo racionalaus ir efektyvaus panaudojimo principas yra užtikrinamas, visų pirma, siekiant gauti už perleidžiamą turtą didžiausią galimą gauti atlygį. Būtent šis tikslas yra įgyvendinamas parduodant turtą viešojo aukciono būdu ir sudarant potencialiems jo pirkėjams galimybę sąžiningai konkuruoti dėl turto pasiūlant už jį geriausią kainą. Nurodytas tikslas negali būti pasiektas, jeigu valstybei priklausančio turto aukcionas vyksta nesąžiningai, pavyzdžiui, jeigu aukciono organizatorius neatskleidžia jo dalyviams visų esminių turto perleidimo sąlygų ir tokiu būdu apriboja galimybę dalyvauti aukcione visiems potencialiems dalyviams, ar jeigu patys aukciono dalyviai nesiekia varžytis dėl turto, siūlydami didžiausią jiems priimtiną kainą, bet tik imituoja konkurenciją ar sudaro išankstinius tarpusavio susitarimus dėl turto kainos. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau ir minėta, ieškovai neįrodė nesąžiningų atsakovės bei kitų dalyvių veiksmų. Pažymėtina, kad ir patys ieškovai nenurodė, jog VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teises siekė įgyti už ženkliai didesnę sumą – ieškovė Lietuvos pramonininkų konfederacija apskritai kainos po 10 000 Eur ar 16 000 Eur (Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas G. V. tikslios sumos nepamena) siūlymo nebekėlė, ieškovė UAB „PMC Training“ teigia siūliusi tokią pačią kainą kaip ir trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“, o ieškovas A. V. vos keliais šimtais didesnę sumą – 37 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad VšĮ Lietuvos inovacijų centro dalininko teisės buvo parduotos už itin mažą kainą, ir tokiu būtų pažeisti valstybės interesai gauti kuo didesnę kainą už jai priklausančio turto pardavimą.
72. Ieškovės Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „PMC Training“ akcentuoja, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija 2022 m. rugsėjo 13 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė pretenziją dėl aukciono pažeidimų ir nurodo, jog šios pretenzijos daugiau niekam neteikė, tačiau šią pretenziją gavo ir teismui pateikė UAB „Eurointegracijos projektai“ 2022 m. rugsėjo 30 d. su atsiliepimu į Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškinį. Ieškovų teigimu, ši aplinkybė reiškia, kad valstybės turto aukcionas 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo neskaidrus, o aukcioną vedę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai buvo suinteresuoti byloje nesakyti tiesos. Trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus nenurodo kaip minėta Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2022 m. rugsėjo 13 d. pretenzija atsidūrė pas ją. Kaip matyti, pretenzija adresuota tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir iškeltose civilinėse bylose su Lietuvos pramonininkų konfederacijos ieškiniais nebuvo pateikta. Byloje pateiktas atsakovės Inovacijų ir pramonės departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. elektroninis laiškas aukciono dalyviams (išskyrus ieškovus), kuriame nurodoma, kad vienas iš aukciono dalyvių pateikė pretenziją dėl aukciono ir prašoma atsakyti į laiške nurodytus klausimus, tačiau laiške neminima bei iš ekranvaizdžio nematyti, kad pretenzija būtų pridėta prie siunčiamo laiško. Taigi, vadovaujantis šiais duomenimis, galima sutikti su teiginiu, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2022 m. rugsėjo 13 d. pretenzija atsakovei į trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ dispoziciją pateko būtent per atsakovės darbuotojus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nepakanka pagrįsti aplinkybes dėl nesąžiningų atsakovės darbuotojų bei kitų aukciono dalyvių susitarimų, nes draudimo dalintis pretenzija teisės aktais aiškiai nenustato.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovės vykdytas aukcionas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius liudytojų parodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
74. Ieškovė Lietuvos pramoninkų konfederacija taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas, nors ir nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „Eurointegracijos projektai“ iš ieškovų proporcingai jų pareikštų reikalavimų daliai priteistinos pagrįstos jos patirtos iš viso 5 616,67 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau sprendimu trečiajam asmeniui UAB „Eurointegracijos projektai“ teismas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos priteisė 4 808,33 Eur, iš A. V. – 2 404,17 Eur, iš UAB „PMC Training“ – 2 404,17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, iš viso teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Eurointegracijos projektai“ iš ieškovų 9 616,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
75. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad sprendime yra įsivėlusi rašybos klaida, t. y. teismas vietoje „9 516,67 Eur“ nurodė „5 516,67 Eur“. Tokia išvada darytina įvertinus sprendime nurodytus teismo atliktus skaičiavimo veiksmus, t. y. teismas nurodo, kad trečiasis asmuo UAB „Eurointegracijos projektai“ pateikė duomenis, jog keturiose sujungtose bylose ji yra patyrusi 9 616,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir šias išlaidas teismas išskirsto į žyminį mokestį (100 Eur) ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, tačiau iš 9 616,67 Eur atėmęs 100 Eur, teismas vietoje 9 516,67 Eur (9 616,67 Eur - 100 Eur) nurodo, kad likusi suma yra 5 516,67 Eur (sumaišytas skaičius 5 su 9). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pagrįstomis išlaidomis advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nustatė tik 5 516,67 Eur sumą. Teismas pagrįstomis trečiojo asmens UAB „Eurointegracijos projektai“ bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme pripažino visą 9 616,67 Eur sumą, kurią ir paskirstė proporcingai tarp ieškovų bei nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje.
76. Teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, straipsniu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.