Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-05-09 · Civilinė byla Nr. e2A-538-1092/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-21Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
e2A-538-1092/2024
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01590-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Drava“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-538-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01590-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Drava“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ priešieškinį ieškovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Drava“ (toliau – ir atsakovė) 200,00 Eur skolą už neatliktus projektavimo darbus pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbų sutartį Nr. FP-19-07, 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. liepos 24 d., t. y. 59,60 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas advokatui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Drava“, nesutikdama su ieškovo ieškinio reikalavimais, pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 40,20 Eur už faktiškai atliktus darbus, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš ieškovo atsakovei 40,20 Eur už atliktus darbus, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 22 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas, be kita ko, nurodė, kad iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas A. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato suteiktas paslaugas, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su bylos sudėtingumu, apimtimi, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

5.2. Teismas už suteiktas advokato paslaugas atsakovei priteisė iš ieškovo 1 000 Eur, neatsižvelgdamas nei į priešieškinio sumos dydį, bylos sudėtingumą, nedideles advokato darbo sąnaudas, bylos apimtį, nei į protingumo kriterijus.

5.3. Teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos, kad neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį, kuris buvo patenkintas, šios civilinės bylos nagrinėjimas teisme užtruko daugiau kaip 3 valandas t. y. 3 val. ir 6 min.

6.2. Rekomendacijų 8, 8.2 punktuose nurodytas maksimalus priteistinas dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5, t. y. 5 045,5 Eur. Šioje byloje už priešieškinio paruošimą iš ieškovo buvo prašoma priteisti 500 Eur, t. y. 10 kartų mažiau negu numatyti maksimalūs dydžiai. Teismas tiek ir priteisė.

6.3. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus priteistinas dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą numatytas – 0,1, t. y 201,82 Eur. Šioje civilinėje byloje už susipažinimą su byla (l valanda), pasiruošimą dviem posėdžiams (kiekvienam posėdžiui po 1 valandą) ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (3 valandos) atsakovas sumokėjo 500 eurų, t. y. mažiau negu po 100 eurų už vieną darbo valandą, ir tai yra perpus mažiau negu Rekomendacijų 8.19 punkte numatyti maksimalūs įkainiai.

6.4. Ieškovas nenurodo, kuo pasireiškė nedidelės advokato darbo sąnaudos. Gindamasi nuo ieškinio atsakovė pateikė priešieškinį, kurį teismas patenkino. Iš bylos nagrinėjimo laiko, kai bylos nagrinėjimui buvo sugaištos 3 valandos, byloje buvo teikiamas priešieškinis, buvo analizuojama ieškovo ir atsakovės pasirašyta sutartis dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekiant išsiaiškinti, kuri šalis pažeidė sutartį, į bylą buvo pateikti žemės sklypų planai, kurie byloje buvo analizuojami, byloje buvo apklaustas liudytojas – šios aplinkybės patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, atitinkančios darbo sąnaudas, bylos sudėtingumą.

6.5. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja nedidelę priešieškinio sumą (40,20 Eur). Tačiau byloje ginčo suma buvo 240,20 Eur, kadangi 200 Eur ieškovas prašė priteisti iš atsakovės. Be to, ginčo sumos dydis nėra lemiamas ir yra tik vienas iš daugelio Rekomendacijose nurodytų faktorių. Teismas priteisdamas iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, taip pat Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl priteistos išlaidos yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas paskirstė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, argumentuodamas, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su bylos sudėtingumu, apimtimi, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir Rekomendacijomis, taip pat nukrypo nuo EŽTT praktikos, kad neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 22 punktas).

11. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

12. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Vadinasi, šioje byloje netaikytina ieškovo minima EŽTT praktika dėl tų atvejų, kai labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą, nes ne tik ieškovo ieškinys buvo netenkintas, bet ir atsakovės priešieškinis buvo tenkintas visa apimtimi, t. y. ieškovas šią bylą pralaimėjo. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymu siekiama teisėtų tikslų užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų asmenų teises, atgrasant asmenis nuo nepagrįsto bylinėjimosi ir pernelyg didelių išlaidų (žr., pvz., EŽTT 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Marič prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 37333/17).

14. Nors ieškovas akcentuoja nedidelę priešieškinio sumą, vis dėlto viso ginčo suma buvo 299,80 Eur (259,60 Eur ieškinio suma + 40 Eur priešieškinio suma). Be to, ginčo suma nėra vienintelis ar pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio pareiškimą ir patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kartu su atsakovės 2024 m. vasario 7 d. pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2023 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas, pagal kurią atsakovė sumokėjo advokatui 100 Eur už susipažinimą su byla (1 darbo valanda) ir 500 Eur už priešieškinio paruošimą; 2024 m. sausio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas, pagal kurią atsakovė sumokėjo advokatui 100 Eur už pasiruošimą 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžiui (1 darbo valanda) ir 150 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (1 valanda 30 minučių); 2024 m. vasario 6 d. sąskaita už teisines paslaugas, pagal kurią atsakovė sumokėjo advokatui 100 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir 50 Eur už dalyvavimą 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdyje (30 minučių); 2023 m. lapkričio 10 d., 2023 m. gruodžio 17 d., 2024 m. sausio 15 d. bankinių pavedimų išrašai ir 2024 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kuriuos atsakovė advokatui sumokėjo iš viso 1 000 Eur sumą.

16. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2023 m. II ketvirtį sudarė – 2000,10 Eur, o III ketvirtį – 2 018,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už advokato parengtą ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis – 2,5, t. y. 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur x 2,5). Šiuo atveju atsakovė prašė priteisti 10 kartų mažesnę (nei maksimali rekomenduojama) sumą už advokato priešieškinio parengimą.

17. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną advokato teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis – 0,1, t. y. nagrinėjamu atveju jis galėjo siekti šiek tiek daugiau kaip 200 Eur. Šiuo atveju už kiekvieną advokato susipažinimo su byla, pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teisme valandą atsakovė prašė priteisti daugiau kaip 2 kartus mažesnes sumas, t. y. po 100 Eur už kiekvieną valandą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninės bylos kortelės duomenų, 2023 m. lapkričio 27 d. parengiamasis teismo posėdis truko 21 minutę, 2024 m. sausio 17 d. parengiamasis posėdis truko 1 valandą ir 50 minučių, o 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdis – 56 minutes. Tai reiškia, kad pagal pateiktas sąskaitas atsakovė į jas net neįtraukė viso faktinio atstovavimo teismo posėdžiuose laiko. Be to, vien tik už faktinį atstovavimą (dalyvavimą) teismo posėdžiuose atsakovė galėjo prašyti priteisti daugiau kaip 600 Eur atstovavimo išlaidų. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės atstovas teismui teikė 2024 m. sausio 9 d. prašymą dėl dokumentų prijungimo, už kurį atstovavimo išlaidų atskirai net nebuvo paprašyta priteisti. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės atstovo atliktus veiksmus, atsakovės atstovo sugaištą byloje laiką, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad ši byla buvo visiškai nesudėtinga, kad atsakovės atstovo sugaištas laikas šiai bylai yra aiškiai neadekvatus ar neproporcingas bylos pobūdžiui ir ginčo sumai.

18. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, o jų dydžio, atsižvelgiant į ieškovo pralaimėtą bylą, atsakovės advokato atliktą darbą ir už jį prašomas priteisti palyginus su Rekomendacijomis gana nedideles sumas, neturėjo pagrindo dar labiau mažinti. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

20. Atsakovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2024 m. kovo 22 d. atstovavimo sutartį, 2024 m. kovo 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2024 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šios 300 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų žyminis mokestis nėra mokamas, nes tokiame apeliaciniame skunde nėra keliamas materialusis teisinis reikalavimas. Dėl šios priežasties ieškovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui A. A. 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Išaiškinti ieškovui A. A., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Priteisti iš ieškovo A. A. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Drava“.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis