- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-624-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04755-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei B. M., atsakovui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo, sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei B. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadas byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 6), prašydama:
1) priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M. periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 1 000 Lt iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėn. ir 14 d. laikotarpį – 6 320 Lt (įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.) (7 mėn. 14 dienų x 900,00 Lt = 6 720 Lt; 6720 Lt – 400 Lt įmoka, sumokėta dalimis 2014 m. sausio 9 ir 23 d. = 6 320 Lt);
3) nustatyti sūnaus R. M. gyvenamąją vietą kartu su motina B. M.;
4) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo A. M. bendravimo tvarką su sūnumi R. M. laisvu grafiku, bendravimo laiką suderinus su sūnaus motina B. M. prieš dvi savaites; nustatyti, kad atsakovas privalo pranešti sūnaus motinai apie norą bendrauti su sūnumi, nurodant, kada sūnus susitiks su tėvu ir kiek laiko praleis su juo; išimtis tėvui susitikti su vaiku gali būti vaiko liga, jo mokymasis bei užimtumas; įpareigoti atsakovą neišvežti sūnaus R. M. iš jo gyvenamosios vietos, kurioje gyvena sūnaus motina, atsižvelgiant į sūnaus amžių.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno faktinėje santuokoje jo gyvenamojoje vietoje Vilniaus r. nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. liepos mėn., vedė bendrą ūkį. Ieškovės teigimu, atsakovas vėliau pareikalavo ieškovės išsikelti iš gyvenamojo namo, nes jis pradėjo bendrauti su kita moterimi. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokinį gyvenimą (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. M.. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai sūnui suėjo 3 metai, ji privalėjo tęsti darbą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, eiti baleto artistės pareigas, todėl norėdama išsaugoti darbo vietą, ji pradėjo važinėti dirbti iš Vilniaus į Kauną. Ieškovės teigimu, dėl šių aplinkybių sūnus pradėjo lankyti Buivydiškių darželį, o sūnaus ligos atveju, kada sūnus negalėjo lankyti darželio, nepilnametį vaiką prižiūrėdavo ieškovės motina O. M.. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu išsiskyrė 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, nuo to laiko atsakovas išlaikymą sūnui skiria nereguliariai, t. y. 2014 m. sausio 9 d. ir 23 d. pervedė po 200 Lt (iš viso 400 Lt). Ieškovė nurodė, kad išlaidos sūnaus išlaikymui yra didelės, per metus sudaro apie 27 850 Lt sumą, todėl išlaidos per mėnesį sudaro apie 2 321 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad sūnus dažnai serga, todėl siekiant sustiprinti jo imunitetą, atsparumą ligoms, gydytojai rekomendavo kuo daugiau laiko praleisti prie jūros. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui po 1 000 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise sūnaus motinai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 6 320 Lt (po 900,00 Lt už 7 mėnesių ir 14 dienų laikotarpį, išskaičius 400,00 Lt, kuriuos atsakovas pervedė sūnui 2014 m. sausio 9 d. ir 23 d.). Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja pagal laisvą grafiką. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad palaiko pateiktą ieškinį, papildomai nurodė, kad nustatant bendravimo tvarką vaikas negali išvažiuoti su tėvu iš Kauno į jo gyvenamąją vietą Vilniaus r., nes vaikas po apsilankymų pas tėvą suserga, negali eiti į užsiėmimus, pavargsta, nesilaiko dienos režimo, be to, kartu su A. M. gyvenanti sugyventinė nuteikinėja vaiką prieš motiną (ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių jos žodinius paaiškinimus dėl vaiko nuteikinėjimo prieš ją).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 67-70) sutiko su vienu ieškinio reikalavimu, t. y. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovas nurodė, kad po vaiko gimimo trejus metus, t. y. iki 2011 m. rudens, su sūnaus motina jis gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį. Atsakovas nurodė, kad visokeriopai rūpinosi šeima, padėjo ieškovei, įrengė jai patalpas vesti baleto pamokas vaikams, tačiau 2011 m. rudenį ieškovė savo iniciatyva išvyko dirbti ir gyventi į Kauną, nes norėjo tęsti balerinos karjerą. Atsakovas nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo iki 2013 m. liepos atsakovas rūpinosi sūnumi ieškovei išvykus į Kauną, per tuos metus ieškovė išlaikymo sūnui visiškai neteikė, atsakovas vienas išlaikė sūnų. Atsakovo teigimu, ieškovė sūnų į Kauną išsivežė gyventi tik 2013 m. rugpjūčio pradžioje, atsakovas tikėjosi, kad vaiką ieškovė grąžins, todėl iki 2013 m. gruodžio mėn. mokėjo už sūnaus darželį. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovės nurodytais vaiko poreikiais, t. y. kad šešerių metų vaikui per mėnesį yra reikalinga 2 321 Lt suma. Atsakovas nurodė, kad turi dar vieną sūnų iš pirmosios santuokos, kuriam privalo teikti finansinę paramą, be to, atsakovas materialiai remia savo pensinio amžiaus motiną. Atsakovo teigimu, pagal savo turtinę padėtį jis galėtų mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas byloje pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 120-122), kuriuo prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi:
1) sūnus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) , nepertraukiamai bendrauja ir praleidžia kartu su tėvu A. M. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų R. M. iš jo gyvenamosios vietos pas mamą Lietuvoje penktadienį 18.00 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Jeigu A. M. neplanuoja susitikti su vaiku, jis privalo informuoti apie tai vaiko motiną B. M. iš anksto;
2) A. M. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi R. M. savo kasmetinių atostogų metu ½ dalį šių atostogų laiko. Jų metu tėvas A. M. turi teisę pasiimti, taip pat vežtis kartu sūnų R. M. atostogauti į užsienio šalis, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę, numatomas keliones įspėdamas B. M. prieš dešimt dienų;
3) vaikui sergant (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai), R. M. iš gyvenamosios vietos negalima išvežti, vaiko tėvams susitariant dėl kitos vaiko ir tėvo susitikimo datos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu (t. 3, b. l. 26-35) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai.
Nustatė nepilnamečio vaiko R. M. gyvenamąją vietą su motina B. M.;
Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M. periodinėmis išmokomis po 605 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 175,22 EUR) per mėnesį nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2014 m. kovo 14 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisė iš atsakovo 4 137,50 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 1 198,30 EUR) išlaikymo įsiskolinimą (už 7,5 mėn. laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.) nepilnamečiui sūnui R. M.. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną B. M..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.
Kitą ieškinio dalį atmetė.
Nustatė nepilnamečio vaiko R. M. bendravimo tvarką su tėvu A. M.:
1) sūnus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai bendrauja ir praleidžia kartu su tėvu A. M. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų R. M. iš jo gyvenamosios vietos pas motiną Lietuvoje penktadienį 18.00 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Jeigu A. M. neplanuoja susitikti su vaiku, jis privalo informuoti apie tai vaiko motiną B. M. iš anksto;
2) A. M. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi R. M. savo kasmetinių atostogų metu ½ dalį šių atostogų laiko. Jų metu tėvas A. M. turi teisę pasiimti, taip pat vežtis kartu sūnų R. M. atostogauti į užsienio šalis, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę, numatomas keliones įspėdamas B. M. prieš dešimt dienų;
3) vaikui sergant (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai), R. M. iš gyvenamosios vietos negalima išvežti, vaiko tėvams susitariant dėl kitos vaiko ir tėvo susitikimo datos.
Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 398,23 Lt (404,96 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 12,91 Lt (3,73 EUR) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Priteisė iš atsakovo 341,92 Lt (99,02 EUR) žyminį mokestį valstybei.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas nustatęs, kad tarp šalių neliko ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas sutiko, kad vaiko vieta būtų nustatyta su vaiko motina (ieškove) ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, pažeistų vaiko teisę į saugią aplinką ir pan., sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis
Šalys nesutiko su išlaikymo dydžiu, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kas mėnesį 1 000 Lt, atsakovas sutiko mokėti 400 Lt. Teismas, išanalizavęs bylos šalių žodinius paaiškinimus apie jų šešiamečio sūnaus poreikius, žodinius paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (prekių įsigijimo kvitus, medicininius dokumentus, pažymas apie lankomas ugdymo įstaigas ir kt.), konstatavo, kad R. M. poreikiai nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet vaikas pradėjo gyventi su motina, yra nepakitę: vaikas gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje, už kurią yra mokama 700 Lt per mėn. (t. 1, b. l. 24), lanko darželį „Kolpingo mokyklėlė“ (vieno mėn. mokestis yra 700 Lt ir 12 Lt dienos mokestis už maitinimą (t. 1, b. l. 13), investicinio gyvybės draudimo mokestis per mėn. kainuoja 100 Lt (t. 1, b. l. 14), vaikui perkami įprasti tokio amžiaus vaikui rūbai ir avalynė (t. 1, b. l. 32, 33, 96, 97, t. 2, b. l. 121, 123), vaikui susirgus peršalimo ligomis, perkami medikamentai, teikiamos odontologo paslaugos (t. 1, b. l. 95, 96, 97, t. 2, b. l. 121, 122, 123), vaikas lanko Kauno A. M. dailės mokyklą (mokestis už mokslą – 55 Lt per mėn., t. 2, b. l. 119), du kartus per savaitę vaikas lanko Kauno J. N. muzikos studiją „Mažasis naujaliukas“ (t. 2, b. l. 120), vaikui yra reikalingos mokymosi ir ugdymo priemonės (kanceliarinės prekės, knygos ir pan.) (t. 2, b. l. 121, 122, 123). Teismas padarė išvadą, kad šalių šešiamečio sūnaus poreikiai nėra specialūs, todėl jiems patenkinti nėra būtina skirti 2 321 Lt sumą per mėnesį. Ieškovė neįrodė, kad ji išleidžia kas mėnesį apytiksliai 2 321 Lt per mėnesį Teismas, pagal bylos medžiagą nustatęs tikruosius vaiko R. M. poreikius, konstatavo, kad šešiamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 1 100 Lt suma. Tokio dydžio išlaikymo teikimas atitinka ir teismų praktikoje taikytino orientacinio išlaikymo dydžio kriterijų (minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje). Teismas, išanalizavęs abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, konstatavo kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė negu ieškovės, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus R. M. išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovas turėtų padengti 55 procentus vaiko išlaidų (605 Lt), atitinkamai ieškovė – 45 procentus (495,00 Lt), todėl teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 605 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. kovo 14 d.) iki vaiko pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu teikė daugiau išlaikymo, negu nurodė ieškovė (paminėti du mokėjimai po 200 Lt 2014 m. sausio mėn.), teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad gyvendamas skyrium jis reguliariai teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkino iš dalies, t. y. atsižvelgus į teismo nustatytus poreikius ir tėvų turtines galimybes, iš atsakovo priteisė 4 137,50 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą (išlaikymą už 7,5 mėn., išlaikymui iš tėvo pusės skiriant po 605 Lt) (7,5 mėn. skolos laikotarpis x 605 Lt tėvo mokėtina dalis per mėn. = 4537,50 Lt; 4537,50 Lt – 2014 m. sausio 9 d. ir 23 d. atsakovo sumokėti 400,00 Lt = 4137,50 Lt).
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
Teismo vertinimu, tarp šalių esant ginčui dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo būtina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nekeltų papildomų ginčų. Ieškovės prašoma nustatyti tvarka nėra tiksli ir neužtikrina atsakovo teisės bendrauti su sūnumi, susitikimai turi būti derinami net prieš dvi savaites, nesuteikiant teisės tėvui ir sūnui bendrauti kitur nei ieškovės gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad vaikui yra nesaugu su tėvu, kad jis negali tinkami pasirūpinti vaiku, priešingai, teismas nustatė, kad kurį laiką vaikas augo su tėvu, todėl tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, kurio išsaugojimui reikalingas nuolatinis bendravimas. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, užtikrina tėvo teisę bendrauti su sūnumi. Tokią pat išvadą byloje pateikė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė neįrodė savo žodinių paaiškinimų, kad vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje yra nuteikinėjimas prieš motiną. Teismas nustatė, kad vaikas, vykdamas pas tėvą į Vilnių, turi galimybę pabendrauti ir su ten gyvenančiais kitais artimaisiais giminaičiais. Ieškovės argumentus, kad vaikas negali vykti į kitą miestą dėl sveikatos būklės, teismas pripažino nepagrįstais. Teismo vertinimu, sūnaus ir tėvo bendravimas yra ne mažiau svarbus vaiko vystymuisi, augantis berniukas privalo bendrauti su tėvu tam, kad formuotųsi jo pasaulėžiūrą, vyriškojo ir moteriškojo prado suvokimas. Byloje yra duomenų, kad pats vaiko tėvas, turintis muzikinį išsilavinimą, turi galimybių prisidėti prie vaiko ugdymo proceso, tačiau tam yra būtinos sąlygos. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą ir tenkintino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pakoreguodamas tvarką vienu aspektu nustatė, kad vaikas po bendravimo su tėvu į jo gyvenamąją vietą turi būti grąžintas ne vėliau kaip 19.00 val., atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių ir poreikį vaikui pailsėti po kelionės į namus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 238,43 Lt, o atsakovas 2 141,29 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas 4 159 Lt atsakovo papildomas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pripažino nepagrįstomis ir neprotingomis. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas apytiksliai 60 procentų, ieškovei iš atsakovo priteisė 743,06 Lt. Priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra patenkintas 100 procentų, atsakovui iš ieškovės priteisė 2 141,29 Lt. Teismas pritaikė priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo institutą ir atsakovui iš ieškovės priteisė 1 398,23 Lt (2141,29 Lt – 743,06 Lt). Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinus iš dalies, teismas iš atsakovo valstybei priteisė 341,92 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Procesinių dokumentų išlaidas valstybei teismas priteisė iš abiejų bylos šalių lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 44-49) ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo:
1) pakeisti vaiko perdavimą atsakovui, kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų R. M. iš jo gyvenamos vietos pas mamą Lietuvoje penktadienį 15.00 val. arba šeštadienį 9.00 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val., perduodant vaiką mamai.
a) tėvo A. M. l/2 atostogų laiką suderinti su vaiko atostogomis, neišvežant iš Lietuvos Respublikos, apie konkretų laiką ir trukmę, numatomas keliones įspėdamas B. M. prieš dešimt dienų;
b) ieškovės B. M. kasmetinių atostogų metu, kurios sutampa su vaiko atostogomis, išvykus atostogų su sūnumi, Lietuvoje ir už jos ribų, atleisti nuo tuo metu sutampančio paskirto laiko perduoti vaiką tėvui kas antrą savaitgalį, nesumuojant dienų;
3) ieškovei ir atsakovui nustatyti bendravimo tvarką su vaiku šventinių dienų metu paimant ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą mamai:
ieškovei leisti su sūnumi bendravimą per Šv. Kalėdas 24d., 25d. lyginiais metais, pradedant nuo 2014 m. gruodžio 24 d.; nelyginiais - su atsakovu; bendravimą su vaiku per Šv. Velykas (2 dienos pagal kalendorių) pas atsakovą lyginiais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m., nelyginiais metais pas ieškovę, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. Naujųjų metų metu (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) bendravimą su vaiku leisti atsakovui, skaičiuojant sausio 1 dienos metus, pradedant nuo 2015 m., lyginiais - pas ieškovę, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m.
nustatyti pusės metų laikotarpį (nuo teismo sprendimo datos 2014 m. lapkričio 11 d.) įsiskolinimui grąžinti, 4137,50 Lt (1 198,30 EUR), t. p. pinigų sumą susidariusią po laikinųjų apsaugos priemonių nutarties, priimtos 2014 m. balandžio 1 d., pagal kurią atsakovas vaiko išlaikymui mokėjo 400 Lt iki 2015 m. gegužės 11 d. dienos;
dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: išlaidas perskaičiuoti kaip iš dalies patenkinus ieškinį arba 1 398,23 Lt (404,96 EUR) atsakovo advokato išlaidas atmesti kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos
Teismas neatsižvelgė į ieškovės darbo tvarkaraštį. Teismo numatytas vaiko atidavimo ir paėmimo laikas sutampa su ieškovės darbu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais darbo laikas yra nuo 10.00 iki 13.00 val. ir nuo 17.30-21.30 val.). Penktadieniais ieškovė dirba pagal verslo liudijimą su vaikais nuo 15.00 val. Ieškovės darbas yra sceninis (teatras), kuriam reikalingas išankstinis laikas pasiruošti iki pagrindinio, oficialiai reglamentuojamo laiko, reikia įvertinti laiką, skirtą nuvykti iki darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas savo pagrindiniame dirba iki 16.30 val., dar užtrunka kelionėje, įskaitant piko valandas tokiu laiku apie 1.5 val., vaiko perdavimą būtina perkelti į šeštadienio rytą 9.00 val., prieš ieškovės darbą. Būtina atsižvelgti į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad vaiko grąžinimas į jo gyvenamą vietą turėtų būti sutrumpintas, t.y. atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko dienos režimą, ne vėliau kaip 18.00 val., į specialistų rekomendacijas vaiko miegojimo laiką pradėti nuo 21.00 val., kaip buvo nustatyta taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vaiko perdavimo laikas turi būti paankstintas, kad atsiradus ligos požymiams, būtų dar laiko vaiko išeiginę dieną užkirsti kelią ligai įsitvirtinti, kad neprarasti darželio, būrelių ar mokyklos laiko naujoje savaitėje. Pridedama medicininė pažyma patvirtina, kad vaikas po pabuvimo pas tėtį nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 23 d., buvo grąžintas 19 val. su sloga ir temperatūra, dėl ko serga antrą savaitę ir negali lankyti mokymosi įstaigos.
Teismas vaiko bendravimą atostogų metu nustatė neįvertinęs, vaiko ligų, kad išvažiavus už Lietuvos Respublikos ribų, būtų sudėtinga, ar ir neįmanoma motinai susisiekti su vaiku, o mažamečiui sūnui pagal vaiko raidą bendravimas su motina yra gyvybiškai svarbus. Tėvo atostogos, kurių dalį jis nori išsivežti sūnų, būtų suderintos su vaiko atostogomis, neišvežant iš Lietuvos Respublikos, apie konkretų laiką ir trukmę, pranešant prieš dešimt dienų. Vaiko silpna sveikata ir gydytojai rekomenduoja vasarą praleisti kuo daugiau laiko prie jūros, todėl ieškovė nori visas 42 dienas išvykti prie jūros dėl berniuko sveikatos, todėl būtina ją atleisti nuo tuo metu vykstančio vaiko perdavimo tėvui kas antrą savaitgalį, nesumuojant dienų, su teise išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tuo metu.
Dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo
Teismas nustatęs, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdoma skubiai, neapibrėžė per kokį konkretų laikotarpį turėtų būti sugrąžinti pinigai. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumokėtas per pusė metų, įskaitant pinigų likutį susidariusį po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė 100 % bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Teismas pakeitė vaiko grąžinimo ieškovei laiką, buvo atmestas reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku „Skype“ programa. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas 7,5 mėn. neteikė išlaikymo, nelankė ligos metu, nepadėjo transportu kai buvo šalia Palangos mieste, kai vaikas sirgo plaučių uždegimu, nors ir žinojo apie tai, atsakovui buvo sudarytos galimybės bendrauti su vaiku.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 58-60) atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė klaidingus duomenis apie atsakovo darbo grafiką teigdama, kad penktadienį jis dirba iki 16.30 val. Penktadieniais valstybinėse įstaigose yra sutrumpinta darbo diena, todėl atsakovo darbo laiko pabaiga Specialiojoje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje yra 15.15 val., ir tai patvirtina pridedama pažyma. Į Kauną atsakovas gali atvykti apytikriai 16.30 ir iki 17.30 val. (arba vėliau) ir pasiimti sūnų savaitgaliui. Ieškovė darbo laiką pagal verslo liudijimą gali koreguoti;
2. Ieškovės pateikta pažyma, apie tai, kad vaikas jai buvo grąžintas sergantis, patvirtina ne vaiko ligą konkrečiu laikotarpiu, o tik bendro pobūdžio medicininis išrašas, sudarytas 2014 m. gruodžio 2 d., t.y. praėjus 9 d. po to, kai sveikas vaikas grąžintas ieškovei. Prašymas pakeisti vaiko grąžinimo laiką atmestinas, o dėl vaiko paėmimo laiko pakeitimo į kas antrą penktadienį, tarp 16.30 - 20.00 val. (pvz. 17.00 val.), atsakovas neprieštarauja;
3. Ieškovė visą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kai pasiėmė sūnų gyventi pas save, iki dabar, trukdė su vaiku susitikti ir bendrauti. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai: ieškovės SMS žinutės (patvirtintos antstolio). Ieškovė remiasi teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pati nesilaikė, slapta, ilgam laikui, išvežusi sūnų į užsienį ir kurią yra apskundusi. Ieškovės pozicija yra nenuosekli, argumentai nepagrįsti ir nelogiški;
4. Ieškovės teiginys, kad sūnui išvykus atostogauti su tėvu būtų pažeista vaiko teisė į saugią aplinką bei prieštaravimas vykti atostogauti į užsienį, yra nepagrįstas;
5. Ieškovei prašant buvo parengtas „Susitarimo dėl vaiko išlaikymo, įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos“ projektas, kuriame suderinta su ieškove išlaikymo įsiskolinimo padengimo tvarka. 2014 m. gruodžio 10 d. el. laišku ieškovei pranešta, kad atsakovas sutinka priteistą sumą sumokėti visą iškart. Susitarime trumpai aptariama bendravimo su vaiku tvarka švenčių dienomis, dalinant bendravimą lygiomis dalimis. Vėliau ieškovė nelauktai pakeitė poziciją ir apskundė teismo sprendimą. Ieškovė yra nenuosekli, visais būdais siekia atidėti teismo sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą ir tokiu būdu siekia nepagrįstai bylinėtis;
6. Ieškovė ieškinyje reikalavimo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką švenčių dienomis nereiškė. Toks reikalavimas atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo;
7. Teismas pripažino tik trečdalį realiai atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
8. Ieškovės teiginys, kad atsakovas visiškai neteikė sūnui išlaikymo 7,5 mėn. yra nepagrįstas;
9. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl vaiko interesų pažeidimo ginčydama teismo sprendimą, primygtinai siekia trukdyti vaikui bendrauti su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš jo pusės, remiasi vien tik nepagrįstomis prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė nepilnamečio vaiko R. M. bendravimo tvarką su tėvu A. M.:
1) sūnus R. M., gimęs 2008 m. rugsėjo 28 d., nepertraukiamai bendrauja ir praleidžia kartu su tėvu A. M. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų R. M. iš jo gyvenamosios vietos pas motiną Lietuvoje penktadienį 18.00 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Jeigu A. M. neplanuoja susitikti su vaiku, jis privalo informuoti apie tai vaiko motiną B. M. iš anksto;
2) A. M. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi R. M. savo kasmetinių atostogų metu ½ dalį šių atostogų laiko. Jų metu tėvas A. M. turi teisę pasiimti, taip pat vežtis kartu sūnų R. M. atostogauti į užsienio šalis, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę, numatomas keliones įspėdamas B. M. prieš dešimt dienų;
3) vaikui sergant (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai), R. M. iš gyvenamosios vietos negalima išvežti, vaiko tėvams susitariant dėl kitos vaiko ir tėvo susitikimo datos.
Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.
Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Apeliantė ieškovė B. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatydamas atsakovo A. M. su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, neatsižvelgė į ieškovės darbo tvarkaraštį. Teismo numatytas vaiko atidavimo ir paėmimo laikas sutampa su ieškovės darbu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais darbo laikas yra nuo 10.00 iki 13.00 val. ir nuo 17.30-21.30 val.). Penktadieniais ieškovė dirba pagal verslo liudijimą su vaikais nuo 15.00 val. Ieškovės darbas yra sceninis (teatras), kuriam reikalingas išankstinis laikas pasiruošti iki pagrindinio, oficialiai reglamentuojamo laiko, reikia įvertinti laiką, skirtą nuvykti iki darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas savo pagrindiniame darbe dirba iki 16.30 val., dar užtrunka kelionėje, įskaitant piko valandas tokiu laiku apie 1.5 val., vaiko perdavimą būtina perkelti į šeštadienio rytą 9.00 val., prieš ieškovės darbą. Būtina atsižvelgti į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad vaiko grąžinimas į jo gyvenamą vietą turėtų būti sutrumpintas, t.y. atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko dienos režimą, ne vėliau kaip 18.00 val.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. M. neprieštaravo dėl vaiko paėmimo bei grąžinimo laiko pakeitimo. Jis sutiko, kad vaiką pasiimtų kas antrą mėnesio penktadienį 19 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžintų sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 valandos. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, jei pati ieškovė negalėtų dalyvauti vaiko perdavime, vaiką galėtų perduoti auklė. Jei pati ieškovė nori dalyvauti vaiko perdavime, ji darbo laiką pagal verslo liudijimą gali koreguoti. Kadangi vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko pakeitimas yra patogesnis abiem šalims, todėl yra pagrindas skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl vaiko paėmimo bei jo grąžinimo laiko pakeisti.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vaiko bendravimą atostogų metu nustatė neįvertinęs vaiko ligų, kad išvažiavus už Lietuvos Respublikos ribų, būtų sudėtinga, ar ir neįmanoma motinai susisiekti su vaiku, o mažamečiui sūnui pagal vaiko raidą bendravimas su motina yra gyvybiškai svarbus. Tėvo atostogos, kurių dalį jis nori išsivežti sūnų, turi būti suderintos su vaiko atostogomis, neišvežant iš Lietuvos Respublikos, apie konkretų laiką ir trukmę, pranešant prieš dešimt dienų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teiginys, kad sūnui išvykus atostogauti su tėvu būtų pažeista vaiko teisė į saugią aplinką bei prieštaravimas vykti atostogauti į užsienį, yra nepagrįstas. Abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku per vasaros atostogas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių atsakovas atostogų metu negalėtų sūnų vežtis į užsienį, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Tačiau yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovės informavimo apie numatomas tėvo A. M. vasaros atostogas, dėl to, kad šalys galėtų planuoti iš anksto numatomas atostogas. Kadangi atsakovas A. M. sutinka ieškovę informuoti apie numatomas vasaros atostogas iki kiekvienų metų vasario 1 d., todėl yra pagrindas teismo sprendime šią informavimo datą nustatyti.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovei ir atsakovui bendravimo tvarką su vaiku šventinių dienų metu, todėl atsakovui sutinkant su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka šventinių dienų metu yra pagrindas nustatyti ieškovės pasiūlytą su vaiku bendravimo tvarką šventinėmis dienomis: ieškovė bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas 24d., 25d. lyginiais metais, nelyginiais - atsakovas; atsakovas bendrauja su vaiku per Šv. Velykas (2 dienos pagal kalendorių) lyginiais metais, nelyginiais - ieškovė. Naujųjų metų metu (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) atsakovas su vaiku bendrauja lyginiais metais, skaičiuojant nuo gruodžio 31 d. Atsakovas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką prieš tris dienas suderinęs su ieškove.
Apeliantė B. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatęs, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdoma skubiai, neapibrėžė per kokį konkretų laikotarpį turėtų būti sugrąžinti pinigai. Apeliantės nuomone, išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumokėtas per pusė metų, įskaitant pinigų likutį susidariusį po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sutinkamai su CPK 282 straipsnio 1 dalimi skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubaus vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai, todėl nėra pagrindo nustatyti laikotarpio, per kurį turėtų būti sugrąžinti pinigai.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti atsakovui A. M. iš ieškovės B. M. 1398,23 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė prašo šioje dalyje išlaidas perskaičiuoti kaip iš dalies patenkinus ieškinį arba 1 398,23 Lt (404,96 EUR) atsakovo advokato išlaidas atmesti kaip nepagrįstas.
Kadangi teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo keistina, todėl yra pagrindas perskirstyti ir priteistas bylinėjimosi išlaidas. Laikytina, kad atsakovo A. M. priešieškinys patenkintas apytiksliai 60 procentų, todėl 60 procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina atsakovui iš ieškovės - 1284,77 Lt (2141,29 Lt x 60 proc.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas apytiksliai 60 procentų, todėl 60 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina ieškovei iš atsakovo – 743,06 Lt (1238,43 x 60 proc.). Pritaikius priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo institutą iš ieškovės atsakovui priteistina 541,71 Lt bylinėjimosi išlaidų (1284,77 – 743,06).
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko R. M. bendravimo tvarkos su tėvu A. M. keistina, kita sprendimo dalis paliekama nepakeista ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl ieškovei B. M. yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. M. 77 Lt, kas sudaro 22 eurus 30 euro centų sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su tėvu A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) :
Bendravimo tvarkos pirmą punktą, kuriuo nustatyta, kad sūnus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai bendrauja ir praleidžia kartu su tėvu A. M. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų R. M. iš jo gyvenamosios vietos pas motiną Lietuvoje penktadienį 18.00 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. pakeisti nustatant, kad A. M. sūnų R. M. pasiima iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val. Kitą dalį, kuria nustatyta, jeigu A. M. neplanuoja susitikti su vaiku, jis privalo informuoti apie tai vaiko motiną B. M. iš anksto, palikti nepakeistą.
Bendravimo tvarkos antrą punktą, kuriuo nustatyta, kad A. M. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi R. M. savo kasmetinių atostogų metu ½ dalį šių atostogų laiko, jų metu tėvas A. M. turi teisę pasiimti, taip pat vežtis kartu sūnų R. M. atostogauti į užsienio šalis, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę, numatomas keliones įspėdamas B. M. prieš dešimt dienų pakeisti ir išdėstyti taip:
A. M. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi R. M. savo kasmetinių atostogų metu ½ dalį šių atostogų laiko jas suderinus su vaiko atostogomis. Jų metu tėvas A. M. turi teisę pasiimti, taip pat vežtis kartu sūnų R. M. atostogauti į užsienio šalis, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę, numatomas keliones įspėdamas B. M. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 1 dienos. Atsakovo A. M. bendravimo tvarka su sūnumi R. M., nustatyta pirmame punkte, netaikoma B. M. kasmetinių atostogų metu, kurios sutampa su vaiko atostogomis.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant atsakovui A. M. bendravimo tvarką su vaiku šventinių dienų metu: nustatyti, kad atsakovas A. M. bendrauja su sūnumi R. M. per Šv. Kalėdas 24d., 25d. nelyginiais metais, per Šv. Velykas (2 dienos pagal kalendorių) - lyginiais metais. Naujųjų Metų metu (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) atsakovas A. M. bendrauja su vaiku lyginiais metais (skaičiuojant nuo gruodžio 31 d.). Nepilnamečio vaiko R. M. paėmimą iš jo gyvenamosios vietos ir jo grąžinimą į gyvenamąją vietą šalys suderina prieš tris dienas iki vaiko paėmimo.
A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas 1398,23 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 541,71 Lt, kas atitinka 156 eurus 89 euro centus.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) B. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 22 eurus 30 euro centų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.