Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2022-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-378-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
A6.-378-927/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00082-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-378-927/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00082-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.9.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 12 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo J. (J.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas apie Uždarosios akcinės bendrovės finansinę padėtį, bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams bei matydamas, jog įvykdyti skolinių įsipareigojimų galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI interesus,

t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

J. S. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas teismo šaukimu, kuris jam buvo įteiktas registruotu paštu, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir tokį prašymą pagrindžiančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo teisme nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

VMI atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo palaiko.

VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. vasario 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 116 860,80 eurų. Iš jų 68 900,00 eurų – už mokesčius ir rinkliavas, 27 560,00 eurų – už baudą bei 20 400,80 eurai delspinigių. Taip pat iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2018 metų Bendrovė nėra teikusi finansinės atsakaitomybės. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai:

2021 m. rugsėjo 20 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 113 698,29 eurų, kuris buvo nesėkmingas,

2021 m. spalio 11 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 114 318,39 eurų.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Paskutinė 20,00 eurų įmoka į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta/išieškota 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 2).

Bendrovės balansas patvirtina už 2017 metus patvirtina, kad Bendrovė turėjo turto 380 143,00 eurų sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 385 170,00 eurų (b. l. 2). Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė nėra teikusi finansinės atsakaitomybės nuo 2018 metų.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis , Bendrovė neturi nekilnojamojo turto (b. l. 3).

VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi iškelta Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) byla.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena J. S. atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. J. S., kaip Uždarosios akcinės bendrovės vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau –JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pripažįsta, kad J. S., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonei tapus nemokia, turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos nevykdė.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Uždarąjai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi teismas padarė aiškią išvadą, kad Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2018 metus. Šių dokumentų duomenys leidžia spręsti, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų. Šių aptartų duomenų visuma, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nemokumas turėjo būti neabejotinai žinomas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., kuomet Bendrovei kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinis darbuotojas iš Bendrovės atleistas 2019 m. kovo 1 d. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad atsiradus įstatymo nustatytai pareigai ir sąlygoms įmonės vadovas J. S. sąmoningai ir neteisėtai Bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo pats kreditorius VMI, kurios pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu teismas nutartimi iškėlė Uždarąjai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Toks vadovo J. S. elgesys ir neveikimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis minėtas JANĮ nuostatas ir atitinkantis ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pažymėtina, kad įstatyme yra nustatyta imperatyvi pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai ši įmonė objektyviai atitinka nemokumo sąlygas, ir nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos tai turi būti padaryta. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020). Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to įstatymo normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Teismas įvertinęs J. S. veiksmus ir neveikimą, kaltės turinį, pripažįsta, kad jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Skirdamas J. S.nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina tai, jog administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis J. S. yra baustas, taip pat informacijos apie tai, kad jam paskirtos baudos būtų sumokėtos nėra. Administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą J. S.paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

J. (J.) S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą ir numerį Nr. A6.-378-927/2022.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė