Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-136-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2019-01-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-807-229/2019Nutartis · 2019-09-06Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-136-1082/2020Nutartis · 2020-02-04Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
T-136-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40315-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
D. P.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. T-136-1082/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40315-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12; 2.5.19 (S)
Panevėžio apylinkės teismasNUTARTIS2020 m. vasario 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus atstovei Ievai Cedronienei,nuteistajam D. P. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Institucija) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu D. P. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2019 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta 1/3; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), arba mokytis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pagal patvirtintus susitarimus: 1) D. P. įsipareigojo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1091,75 Eur sumą per 54 mėnesius nuo 2018 m lapkričio 14 d. kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos įmokant po 31,75 Eur sumą; 2) D. P. įsipareigojo E. G. atlyginti 900 Eur sumą per 6 mėnesius iki 2019 m. birželio mėnesio vidurio.

2019 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d., laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 7 d.

Šalies argumentai

Institucija teikimu prašo laisvės apribojimo bausmę nuteistajam D. P. pakeisti areštu, nes jis laisvės apribojimo metu nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – atlyginti padarytą turtinę žalą pagal patvirtintus susitarimus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti, prokurorė taip pat prašė tenkinti teikimą. Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Nuteistajam D. P. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskiriant laisvės apribojimo bausmę buvo nustatyti sekantys įpareigojimai: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje arba mokytis, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pagal patvirtintus susitarimus.

Iš teikimo turinio matyti, kad Institucija į teismą kreipėsi prašydama pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu, nes nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Tačiau išanalizavęs teismui pateiktus duomenis bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų ir nuomonių, teismas sprendžia apie pagrindo teikimo tenkinimui nebuvimą.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir kita, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Iš nuteistojo asmens bylos Nr. 02/9-36 duomenų matyti, kad D. P. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. vasario 7 d. (asmens bylos l. 11). Jis supažindintas su probacijos vykdymo sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų ar darant administracinius nusižengimus (asmens bylos l. 23-25). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad probacijos laikotarpiu D. P. nei administracinių nusižengimų, nei naujų nusikalstamų veikų nepadarė (asmens bylos l. 56-60). „Sodros“ registro išrašo duomenys rodo, kad D. P. nors ir trumpai bei pertraukiamai, tačiau dirbo keliose įmonėse (asmens byla, l. 78), po ko nuo 2020 m. sausio 23 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (asmens byla l. 79), o iš teismui pateiktos darbo sutarties matyti, kad nuo 2020 m. sausio 30 d. D. P. pradėjo dirbti (duomenys neskelbitini) pagalbiniu darbininku.

Teismui pateiktieji duomenys taip pat liudija, kad D. P. iki teikimo pateikimo teismui buvo atlyginęs 100 Eur žalą E. G. (asmens bylos l. 66), bei sumokėjęs 5 įmokas (viso 370 Eur) į sveikatos draudimo fondą (asmens bylos l. 45, 47, 50, 64, 65). Teismo posėdyje nuteistasis papildomai pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2020-01-31 E. G. buvo sumokėta dar 100 eurų, o Valstybinei ligonių kasai – 50 eurų turtinės žalos.

Nors visos paminėtos nuteistojo atlygintos turtinės žalos sumos, atsižvelgiant į teismo iš jo priteistas sumas, rodo, kad nuteistasis turtinę žalą šiai dienai, kuomet laisvės apribojimo bausmės terminas jau baigiasi 2020 m. vasario 7 d., atlygino tik iš dalies, kas formaliai atitinka netinkamą teismo įpareigojimo vykdymą, teismo nuomone, vien to nepakanka konstatuoti nuteistojo veiksmuose sąmoningą, piktybišką teismo įpareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo nustatytais terminais nevykdymą.

Nuteistojo bausmės vykdymo priežiūros plane yra užfiksuoti D. P. paaiškinimai, jog jis neturi pinigų ir negali atlyginti žalos, tačiau pradėjęs dirbti sutinka mokėti toliau (asmens bylos l. 27). Teismo posėdžio metu nuteistasis vėl gi parodė, jog žalą atlygina pagal savo finansines galimybes, nes didelę dalį jo uždirbamų pinigų atskaičiuoja antstoliai, bet jis supranta savo pareigą atlyginti iš jo priteistą žalą, ką ir daro. Duomenų, rodančių sąmoningai pasirinktą tyčinį nuteistojo elgesį nevykdant teismo įpareigojimo atlyginti padarytą žalą bei realias turimas jo galimybes nustatytu terminu sumokėti priteistą žalą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Teismo nuomone, visų aukščiau nurodytų aplinkybių apie probuojamąjį ir bendrai jo atžvilgiu vykdomą probaciją visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis D. P. piktybiškai, ne dėl objektyvių pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirto įpareigojimo dėl žalos atlyginimo. Tokią išvadą paneigiančių duomenų teismas neturi ir tokių aplinkybių nenustatė.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju vien turtinės žalos neatlyginimas kitų aukščiau nurodytų duomenų kontekste, nesant D. P. sąmoningą piktybišką vengimą vykdyti minėtą teismo paskirtą įpareigojimą liudijančių duomenų, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog D. P. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Be to, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste ir nustatytomis aplinkybėmis laisvės apribojimo bausmės keitimas į griežtesnę (areštą), nei leistų labiau apginti nukentėjusios teises ir (ar) patenkinti teisėtą interesą kaip galima greičiau gauti visos žalos atlyginimą, nei geriau atitiktų bausmės paskirtį ir tikslus pagal teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu esamoje situacijoje būtų neadekvati bei neproporcinga priemonė, todėl teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti Institucijos teikimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu, nėra.

Teismas taip pat pastebi, kad nuteistajam neįvykdžius teismo įsipareigojimo dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų teisės ir teisėti interesai neliks neapginti – likusi neatlygintina žalos dalis galės būti išieškota priverstinai antstolio pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu D. P. netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė