- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- 1N-61/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Kęstutis Jucys (pran.), Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Alisa Kostiuk
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teisėjų: Aloyzo Kruopio, Elenos Vainienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. priklausančiam turtui.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. yra kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su V. J. , apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
- veikdamas organizuota grupe su žmona V. J. , kuriai baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, siekdamas apgaule įgyti ir potencialaus pirkėjo didelės vertės turtą, 1992 metų liepos 2 d. išspausdino laikraštyje „Vakarinės naujienos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo, iš anksto žinodamas, kad namo ir žemės sklypo parduoti neturi teisės, nes jo šeimos nariams - motinai K. J. , žmonai V. J. ir nepilnamečiam sūnui D. J. - priklausė tik namo ir žemės sklypo dalis, o kita dalis priklausė T. L. ir L. K. , kurios apie ketinimus parduoti namą nebuvo informuotos;
- toliau veikdamas su V. J. bendrais suderintais veiksmais, pagal skelbimą laikraštyje suradęs potencialų namo pirkėją V. N. , nuslėpė nuo pastarojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą ir susitarė su V. N. , kad už 108 000 JAV dolerių perleis jam namą ir žemės sklypą išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę visiškai jais disponuoti;
- 1992 m. liepos-rugsėjo mėn. per kelis kartus gavo iš V. N. 108 000 JAV dolerių (432 000 litų) grynaisiais;
- 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje, veikdamas kaip savo nepilnamečio sūnaus D. J. įstatyminis globėjas bei pagal motinos K. J. įgaliojimą, kartu su žmona V. J. išdavė V. N. notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą parduoti arba padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini) , tvarkyti visus reikalus ir gauti tuo pačiu adresu esančios žemės nuosavybės teisės aktą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, su teise perįgalioti kitą asmenį, nuslėpdamas, kad pastarasis realiai namu disponuoti negalės, o įgaliojimas yra niekinis, nes nepasirašytas namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. , taip apgaule savo ir savo šeimos naudai įgijo iš V. N. didelės vertės turtą – pinigus - 108 000 JAV dolerių (432 000 Lt), sumokėtus už namą;
- pasinaudodamas tuo, kad V. N. , nežinodamas apie namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą, suvokė išduotą įgaliojimą kaip realią teisę disponuoti namu ir žemės sklypu suteikiantį dokumentą, todėl už savo lėšas rekonstruodamas pagerino namo būklę, pastatė sklype mūrinį pastatą bei atliko kitus statybos ir remonto darbus, toliau slėpdamas nuo V. N. minėtas įgaliojimą niekiniu padarančias aplinkybes, o 1994 m. lapkričio 22 d. atšaukęs 1992-10-05 įgaliojimą, grupėje su V. J. apgaule savo ir savo šeimos naudai papildomai įgijo šį didelės vertės turtą – rekonstravimo darbais atliktą namo pakeitimą, nebaigtą statyti teisiškai neįregistruotą mūrinį pastatą bei statybos ir remonto darbais atliktus kitus pakeitimus žemės sklype, kuriems V. N. išleido iš viso 2 000 000 litų, t. y. apgaule įgijo iš V. N. turto, iš viso už 2 432 000 Lt.
G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, parengęs nusikalstamą veiką, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
jis, veikdamas organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais S. S. bei tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti H. G. S. už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu jis (G. J. ) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti G. S. nužudymą ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, atliko šiuos veiksmus:
- 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5 000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti G. S. ir pažadėjo už tai sumokėti 5 000 JAV dolerių;
- J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn. tyrimo nenustatytą dieną susitiko su pastaruoju Telšių miesto autobusų stoties, esančios Respublikos g. 48, Telšiuose, teritorijoje ir parodė jam G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarąjį stebėti ir nužudyti, taip parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų;
- J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimui įvykdyti parinktam S. S. , o pastarajam kartu su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993-01-22 apie 19 val. G. S. gyvenamojo namo, esančio Birutės g. 26, Telšiuose, kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus G. S. , išlipančiam iš savo automobilio „VAZ 2109“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio G. S. tos pačios dienos 22 val. 05 min. mirė ligoninėje, t. y. tyčia G. S. nužudžius, perdavė J. B. atlygį už įvykdytą nužudymą – pinigus - 5 000 JAV dolerių, kuriuos J. B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S. .
G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą – atvirą kito asmens vertimą perduoti turtą savo ir kitų asmenų naudai neturėdamas tam teisėto pagrindo, atimdamas asmeniui laisvę, panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, o būtent: veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei vykdytojais – banditų gaujos nariais S. S. ir V. M. , taip pat P. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) ir dar ne mažiau kaip 4 tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti „Ekspres“ banko valdytojo V. N. didelės vertės turtą, atliko šiuos veiksmus:
- 1993 m. vasario mėn. kreipėsi į J. B. su prašymu padėti organizuoti V. N. didelės vertės turto prievartavimą ir kartu su J. B. sukūrė planą, pagal kurį turėjo būti pagrobtas V. N. kompanionas ir jo veiklai svarbus asmuo I. Ž. –Z., o už pastarojo išlaisvinimą iš V. N. paimta 200 000 JAV dolerių išpirka, trečdalį kurios pažadėjo J. B. už nusikaltimo organizavimą ir įvykdymą;
- toliau rengdamas nusikalstamą veiką, 1993 m. vasario mėn. tyrimo nenustatytą dieną parodė J. B. Vilniaus mieste esančias I. Ž. –Z. gyvenamąją vietą, darbo vietą, lankymosi vietas ir suteikė kitą informaciją, reikalingą pastarąjį stebėti ir pagrobti, kurią J. B. perdavė S. S. , o šis - kitiems nusikaltimui įvykdyti parinktiems asmenims;
- S. S. , V. M. , P. Z. ir nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams, veikiantiems pagal suderintą planą, apsirengusiems policininkų uniformomis ir prisistačiusiems policijos darbuotojais, 1993 m. vasario 24 d. ryte prie I. Ž. –Z. namo, esančio A. Vienuolio g. 14, Vilniuje, įsodinus I. Ž. –Z. į nenustatytą „Moskvič“ markės automobilį, uždėjus jam antrankius bei uždėjus ant galvos medžiaginę kepurę uždengiant akis, taip atėmus jam laisvę, prievarta išvežus į Pavilnio regioniniame parke ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą ir jame uždarius, panaudojus prieš jį fizinį smurtą – smaugus gumine žarna bei sudavus ne mažiau kaip 50 smūgių kumščiais į galvą ir rankas, dėl kurių I. Ž. –Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir liepus skambinti V. N. ir reikalauti sumokėti 200 000 JAV dolerių išpirką už išlaisvinimą, priešingu atveju grasinant nužudyti I. Ž. –Z. ir atsiųsti jo kūno dalis V. N. paštu, pagal su J. B. iš anksto suderintą planą neva atsitiktinai atvažiavo pas V. N. , įkalbėjo pastarąjį nesikreipti į policiją ir sumokėti reikalaujamą sumą, taip pat parekomendavo iki tol V. N. nepažįstamą J. B. kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą, galintį vesti derybas su pagrobėjais dėl I. Ž. –Z. išlaisvinimo bei tarpininkauti perduodant išpirką, ir tą pačią dieną pristatė J. V. N. pastarojo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini);
- V. N. surinkus su turto prievartavimo vykdytojais suderėtą išpirkai skirtą pinigų sumą – 150 000 JAV dolerių, o J. B. apsimetus, kad su I. Ž. –Z. pagrobėjais veda tikras derybas telefonu dėl išpirkos perdavimo, ir po to 1993-02-25 nuvažiavus su jais susitikti kavinėje „Apuokas“, esančioje Tvirtovės g. 84, Kaune, stebėjo V. N. , kad šis nesikreiptų į policiją, bei kartu su J. B. toliau vadovavo nusikalstamai veikai, tačiau suorganizuoto nusikaltimo rezultato nepasiekė, nes prie planuoto susitikimo vietos su J. B. tiesiogiai bendraujantį nusikaltimo vykdytoją S. S. partrenkė automobilis ir jis pateko į ligoninę, o J. B. atsisakė pabaigti realizuoti sukurtą planą ir liepė I. Ž. -Z. paleisti, kas ir buvo padaryta 1993-02-25 apie 19 val. pririšus jį prie medžio Pavilnio regioninio parko teritorijoje esančiame miške.
Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad 1997 m. rudenį kaip nekilnojamojo turto statyba ir prekyba užsiimantis verslininkas vadovaudamas gyvenamųjų namų Nr. 2 ir Nr. 6 Mėtos skersgatvyje, Palangos mieste, statybai, vykdydamas ginčijamą teisę leisti statybinę techniką į statomus objektus Mėtos skersgatviu, 1997 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. sukonfliktavo su šio skersgatvio 7 namo gyventoja J. M. , reikalavusia, kad statybinė technika į statomus objektus važinėtų ne Mėtos skersgatviu, kadangi gadino gyventojų lėšomis asfaltuotą kelio dangą, vandens bei kanalizacijos šulinius, o kitu, neasfaltuotu keliu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir sugadino jos turtą, o būtent, griebęs J. M. rankomis už kaklo, ją smaugė, kol jų neišskyrė nukentėjusiosios nuomininkas D. L. , dėl ko J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su paviršiniu smulkiu odos nubrozdinimu dešinio galvos sukamojo raumens srityje, t. y. lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo kūno sužalojimas, taip pat iškart po fizinio smurto panaudojimo, grasindamas išdaužyti J. M. namo langą, metė plytos gabalą ir pataikė į lango angokraštį, taip atskėlė tinko gabalą.
Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, M. M., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus, pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
- 2000 metais, kadangi konfliktavo su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymo vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B. , kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau eiti Palangos m. vyr. architekto pareigų;
- J. B. sutikus, 2000 metų pabaigoje Palangos ir Klaipėdos miestuose suteikė J. B. informaciją, reikalingą siekiant padaryti nusikaltimą, - parodė J. B. E. B. darbovietę, gyvenamąją vietą, automobilio stovėjimo vietą, nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius;
- J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimui įvykdyti parinktam M. M. , kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus 2000 m. gruodžio 7 d. E. B. namo, esančio Danės g. 33, Klaipėdoje, kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. dėl pastarojo tarnybinių pareigų vykdymo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, o būtent: V. M. žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas: esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale, turinčią juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą;
- nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį.
G. J. kaltinamas tuo, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybinių pareigų vykdymo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
- 2000 metais, kadangi konfliktavo su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, 2000 m. gruodžio 7 d. kartu su J. B. , M. M. bei tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus organizavęs nesėkmingą pasikėsinimą padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybinių pareigų vykdymo, siekdamas padaryti pastarąjį invalidu ir taip priversti išeiti iš darbo, nusprendė pakartotinai įvykdyti nusikalstamą sumanymą be J. B. pagalbos;
- nuo 2000 m. gruodžio 7 d. iki 2001 m. sausio 8 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis surado du nenustatytus asmenis, sutikusius įvykdyti nusikaltimą, ir suteikė jiems nusikaltimui padaryti reikalingą informaciją, o pastariesiems 2001 m. sausio 8 d. E. B. namo, esančio Danės g. 33, Klaipėdoje, kieme jį užpuolus, papurškus į akis iš dujų balionėlio ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pakartotinai pasikėsino suorganizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybinių pareigų vykdymo organizuota grupe su dviem tyrimo nenustatytais vykdytojais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. B. aktyviai pasipriešino ir užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kūno sužalojimą – sprando srities sumušimą, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei nugaros juosmeninėje dešinėje srityje, abiejų akių junginių ir ragenos cheminį I-II laipsnio nudegimą, taip privertė E. B. išeiti iš darbo.
2008 m. sausio 15 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į G. J. ir jo žmonos V. J. turtą, vėliau Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimis G. J. nuosavybės teisės laikino apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2008 m. spalio 15 d. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. turtui vėl buvo paskirtas, nes procesinės prievartos priemonės galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad yra pagrindų taikyti laikiną nuosavybės teisių į G. J. priklausantį turtą apribojimą (BPK 151 straipsnio 6, 7 dalys).
Šalies argumentai
Kaltinamojo G. J. gynėja skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės į visą G. J. priklausantį turtą apribojimo ir nustatyti, kad turto, kuris gali būti areštuotas, vertė sudaro 2 432 000 Lt, sumažinti areštuotino turto kiekį ir palikti galioti areštą tik 7 žemės sklypams:
1. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., plotas 3,4500 ha.
2. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) plotas 1,0000 ha.
3. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) plotas 23,6100 ha.
4. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) plotas 1,4300 ha.
5. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 15,5800 ha, 129500/155800 daliai;
6. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 3,7887 ha, 2909/37887 daliai.
7. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) plotas 24,0000 ha.
Gynėja skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis netenkinti G. J. prašymo ir paskirti tokios apimties laikiną nuosavybės teisės apribojimą neteisėta ir keistina. Kaltinamasis G. J. 2009 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakoregavimo, tai yra po to, kai buvo apklausti nukentėjusieji dėl pareikštų civilinių ieškinių. G. J. neprašė panaikinti laikino nuosavybės teisės apribojimo visiškai, o tik panaikinti areštą daliai turto bei patikslinti areštuotino turto mastą, t. y. procesinę prievartos priemonę paskirti proporcingai tam tikslui, kurio siekiama. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas visam G. J. turtui, kurį sudaro žemės sklypai arba statiniai, kurie įvertinti pagal šiuo metų galiojančią nekilnojamojo turto vertinimo metodiką ir atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, ir tai atsispindi turto vertinimo ataskaitose.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis G. J. verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, moka atitinkamo dydžio mokesčius. Tai jo ir jo išlaikytinių, t. y. sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų, pragyvenimo šaltinis. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas užkerta kelią G. J. užsiimti verslu, turėti pajamų ir išlaikyti šeimą. Teismui pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog G. J. bei jo sutuoktinė V. J. yra neįgalūs, gauna pašalpas, kitų pajamų šaltinių neturi.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. G. J. 2 432 000 Lt civilinį ieškinį šioje byloje T. L. pareiškė tik V. N. . Civilinis ieškinys nėra pagrįstas tinkamais įrodymais, yra pateikta namo bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) , vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta nukentėjusiajam V. N. niekada nepriklausiusio turto vertė. Kaltinamasis G. J. Vilniaus apygardos teismui pateikė UAB „Ober-Haus“ viso nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą-pažymą Nr. 2529V08AS, kuri buvo atlikta remiantis UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ atliktu pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų tyrimu. Žemės sklypo, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini) “, K. J. ir T. L. , rinkos vertė yra 348 000 Lt, gyvenamojo namo – 125 000 Lt, nebaigto statyti gyvenamojo namo – 115 000 Lt, ūkinio pastato – 1 000 Lt, garažo ir kiemo statinių - po 500 Lt, viso turto vertė yra 590 000 Lt. Civilinis ieškovas I. Ž. -Z. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš asmens, kuris bus pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti turto prievartavimą, tačiau nukentėjusysis kategoriškai nenurodo, kad šią nusikalstamą veiką padarė G. J. .
Gynėjos nuomone, kaltinamojo G. J. turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė viršija inkriminuojamos žalos, kuri susijusi su civilinio ieškinio dydžio nustatymu, dydį ir taip pažeidžiamos BPK 11 straipsnio nuostatos, nurodančios, kad taikant procesines prievartos priemones privaloma laikytis proporcingumo principo. Be to, nuo 2009 m. sausio 15 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo byloje nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir teismo nutartyje nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių, kad būtina taikyti procesines prievartos priemones šiuo metu, nurodyta tik formaliai, kad pagrindai ir motyvai neišnyko. Gynėja mano, kad turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neatitinka BK 72 straipsnyje nurodytų kriterijų ir negali būti taikomas jo konfiskavimas.
Šalies argumentai
Gynėja skunde taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu abu nukentėjusieji pasisakė dėl pareikštų civilinių ieškinių, nurodė jų dydį bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, todėl galima svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo bei apimties klusimus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje svarstytinas tik 2 432 000 Lt dydžio civilinio ieškinio patenkinimo klausimas.
Apeliacinio teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Gynėjos advokatės Alisos Kostiuk skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina galioti.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2008 m. sausio 15 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J. ir jo žmonos V. J. turtui. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o, baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. priklausantį turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Šią Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartį kaltinamasis G. J. jau buvo apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi (Nr. 1N-60/2008) jo skundą atmetė, o minėtą nutartį paliko galioti. 2009 m. lapkričio 9 d. G. J. pateikė Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, kurioje pareikšti kaltinimai G. J. , prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartį arba sumažinti areštuoto turto kiekį. Šis skundas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo atmestas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarties jau buvo išnagrinėtas aukštesniosios instancijos teismo ir nutarties teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas ir patvirtintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant teisme bei baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (G. J. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu) laikino nuosavybės teisių apribojimo trukmės pratęsimų skaičius neribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 151 straipsnyje numatyti procesinės prievartos priemonės taikymo terminai galioja tik ikiteisminiam tyrimui, tačiau vėliau vykstančio teisminio nagrinėjimo stadijoje šios procesinės prievartos priemonės taikymo ar termino pratęsimų skaičius neribojamas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės paskyrimo tvarka pažeista nebuvo.
BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad, bylą perdavus teismui, teisėjas, spręsdamas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi išsprendžia ir procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo bei kitus klausimus (BPK 233 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo manymu, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi pagrįstai paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. J. priklausančiam turtui. Skundo argumentai dėl šioje baudžiamojoje byloje paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo ir įvairių su tuo susijusių įstatymų pažeidimu atmetami. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijęs su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą. Minėta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė 2 432 000 Lt civilinį ieškinį, o I. Ž. –Z. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ekonominius pokyčius, įvykusius po įvykių, kuriu metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turto, į kurį apribotos nuosavybės teisės, kaina nuolatos kinta. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarsto ir nenagrinėja, kokia yra turo, kuriam taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, tikroji rinkos vertė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui nėra aiškiai neadekvatus pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, todėl minėta procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK 11 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja argumentų dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo ir civilinių ieškinių dydžio, nes šie klausimai yra pirmosios instancijos teisme vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar G. J. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus svarstoma pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas nekilnojamajam turtui, kuris nėra pagrindinis kaltinamojo G. J. darbo įrankis. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamasis gali gauti pajamų ir išlaikyti šeimą užsiimdamas kitu verslu ar dirbdamas kitą darbą. Šioje byloje kaltinamojo užsiėmimas (verslas), jo, sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis ar sveikata nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Šioje baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas kelių, tarp jų labai sunkių, nusikaltimų padarymu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje būtina užtikrinti ne tik civilinį ieškinį, bet ir galimą turto konfiskavimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas konstatavo, kad kaltinamojo G. J. turtas gali būti konfiskuotas, t. y. padarė ne kategorišką išvadą, o tik prielaidą. Tai neprieštarauja BK 72 straipsnio nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali spręsti, ar turtas, kuriam taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, gali būti konfiskuotas, ar ne. Susipažinęs su pateikta skundui nagrinėti medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinamojo G. J. konstitucinės teisės ir BPK normos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo G. J. gynėjos Alisos Kostiuk skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.