Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. priklausančiam turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupė su V. J. , apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

- veikdamas organizuota grupe su žmona V. J. . J. , kuriai baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą gauti turtinės naudos, siekiant apgaule įgyti potencialaus pirkėjo didelės vertės turtą, 1992 metų liepos 2 d. išspausdino laikraštyje „Vakarinės naujienos“ Nr. 136 (10405) skelbimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo, iš anksto žinodamas, kad namo ir žemės sklypo parduoti neturi teisės, nes jo šeimos nariams - motinai K. J. , žmonai V. J. ir nepilnamečiam sūnui D. J. priklausė tik namo ir žemės sklypo dalis, o kita dalis priklausė T. L. ir L. K. , kurios apie ketinimus parduoti namą nebuvo informuotos;

- toliau veikdamas su V. J. G. J. bendrais suderintais veiksmais, pagal skelbimą laikraštyje suradęs potencialų namo pirkėją V. N. , nuslėpė nuo pastarojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą ir susitarė su V. N. , kad už 108 000 JAV dolerių perleis jam namą ir žemės sklypą išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę pilnai jais disponuoti;

- 1992 m. liepos-rugsėjo mėn. laikotarpyje per kelis kartus gavo iš V. N. 108 000 JAV dolerių (432. 000 litų) grynais;

- 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje, veikiantis kaip įstatyminis globėjas T. L. už savo nepilnametį sūnų D. J. bei pagal įgaliojimą už motiną K. J. , kartu su žmona V. J. išdavė V. N. notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą parduoti arba padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini) , tvarkyti visus reikalus ir gauti tuo pačiu adresu esančios žemės nuosavybės teisės aktą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, su teise perįgalioti kitą asmenį, nuslėpdamas, kad pastarasis realiai namu disponuoti negalės, o įgaliojimas yra niekinis, nes nepasirašytas namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. , tokiu būdu apgaule savo ir savo šeimos naudai įgijo V. N. didelės vertės turtą – pinigus 108. 000 JAV dolerių (432. 000 Lt. ) sumoje, sumokėtus už namą;

- pasinaudodamas tuo, kad V. N. , nežinodamas apie namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą, suvokė išduotą įgaliojimą kaip realią teisę disponuoti namu ir žemės sklypu suteikiantį dokumentą, todėl už savo lėšas rekonstruodamas pagerino namo būklę, pastatė sklype mūrinį pastatą bei atliko kitus statybos ir remonto darbus, toliau slėpdamas nuo V. N. minėtas įgaliojimą niekiniu padarančias aplinkybes, o 1994 m. lapkričio 22 d. atšaukęs 1992-10-05 įgaliojimą, grupėje su V. J. apgaule savo ir savo šeimos naudai papildomai įgijo šį didelės vertės turtą – rekonstravimo darbais atliktą namo pakeitimą, nebaigtą statyti teisiškai neįregistruotą mūrinį pastatą bei statybos ir remonto darbais atliktus kitus pakeitimus žemės sklype, kuriems V. N. išleido viso 2 000 000 litų, t. y. viso apgaule įgijo V. N. turtą 2 432 000 Lt. sumai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, parengęs nusikalstamą, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

jis, veikdamas organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais - banditu gaujos nariu S. S. bei tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti H. G. S. už kreipimosi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti H. G. S. nužudymą, ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5. 000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S., ir pažadėjo už tai sumokėti 5 000 JAV dolerių;

- J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn. tyrimo nenustatytą dieną susitiko su pastaruoju Telšių miesto autobuso stoties, esančios (duomenys neskelbtini) , teritorijoje, ir parodė jam H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie H. G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir nužudymui, tuo parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų;

- J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam S. S. , o pastarajam grupėje su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993-01-22 apie 19 val. G. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus H. G. S., išlipančiam iš savo automobilio VAZ 2109 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tos pačios dienos 22 val. 05 min. mirė ligoninėje, t. y. tyčia H. G. S. nužudžius, perdavė J. B. atlygį už įvykdytą nužudymą – pinigus 5. 000 JAV dolerių sumoje, kuriuos J. B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S. ,

t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą – atvirą kito asmens vertimą perduoti turtą savo ir kitų asmenų naudai neturint tam teisėto pagrindo, atimant asmeniui laisvę, panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, o būtent: veikdamas dėl savanaudiškų paskatų tikslu gauti turtinės naudos, organizuotoje grupėje su kitu organizatoriumi J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei vykdytojais – banditų gaujos nariais S. S. ir V. M. , taip pat P. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) ir dar ne mažiau 4 tyrimo nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą užvaldyti “Ekspres” banko valdytojo V. N. didelės vertės turtą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. vasario mėn. kreipėsi į J. B. su prašymu padėti organizuoti V. N. didelės vertės turto prievartavimą ir kartu su J. B. sukūrė planą, sutinkamai su kuriuo turėjo būti pagrobtas V. N. kompanionas ir jo veiklai svarbus asmuo I. Ž. Z., o už pastarojo išlaisvinimą iš V. N. paimta 200 000 JAV dolerių išpirka, trečdalį kurios pažadėjo J. B. už nusikaltimo organizavimą ir įvykdymą;

- toliau parengdamas nusikalstamą veiką, 1993 m. vasario mėn. tyrimo nenustatytą dieną parodė J. B. Vilniaus mieste esančias I. Ž. Z. gyvenamąją vietą, darbo vietą, lankymosi vietas ir suteikė kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir pagrobimui, kurią J. B. perdavė S. S. , o šis - kitiems nusikaltimo įvykdymui parinktiems asmenims;

- S. S. , V. M. , P. Z. ir nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams, veikusiems pagal suderintą planą, apsirengusiems policininkų uniformomis ir prisistačiusiems policijos darbuotojais, 1993 m. vasario 24 d. ryte prie I. Ž. Zilber namo, esančio (duomenys neskelbtini) , įsodinus I. Ž. Z. į nenustatytą „Moskvič“ markės automobilį, uždėjus jam antrankius bei uždėjus ant galvos medžiaginę kepurę uždengiant akis, tokiu būdu atėmus jam laisvę, prievarta išvežus į Pavilnio regioniniame parke ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą ir jame uždarius, panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą – smaugus gumine žarna bei sudavus visumoje ne mažiau 50 smūgiu kumščiais į galvą ir rankas, dėl kurių I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir liepus skambinti V. N. reikalaujant sumokėti 200 000 JAV dolerių išpirką už išlaisvinimą, priešingu atveju grasinant nužudyti I. Ž. Z. ir atsiųsti jo kūno dalis V. N. paštu, pagal su J. B. iš anksto suderintą planą neva atsitiktinai atvažiavo pas V. N. , įkalbėjo pastarąjį nesikreipti į policiją ir sumokėti reikalaujamą sumą, taip pat parekomendavo iki tol V. N. nepažįstamą J. B. kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą, galinti vesti derybas su pagrobėjais dėl I. Ž. Z. išlaisvinimo bei tarpininkauti perduodant išpirką, ir tą pačią dieną pristatė J. V. N. pastarojo gyvenamoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini) ;

- V. N. surinkus su turto prievartavimo vykdytojais suderėtoje išpirkai skirtą pinigų sumą – 150 000 JAV dolerių, o J. B. apsimetus, kad su I. Ž. Z. pagrobėjais veda tikras derybas telefonu dėl išpirkos perdavimo ir po to 1993-02-25 nuvažiavus su jais susitikti kavinėje „Apuokas“, esančioje Tvirtovės g. 84, Kaune, stebėjo V. N. , kad šis nesikreiptų į policiją, bei kartu su J. B. toliau vadovavo nusikalstamai veikai, tačiau suorganizuoto nusikaltimo rezultato nepasiekė, nes prie planuoto susitikimo vietos su J. B. betarpiškai bendravusį nusikaltimo vykdytoją S. S. partrenkė automobilis ir jis pateko į ligoninę, J. B. atsisakė pabaigti realizuoti sukurtą planą ir liepė I. Ž. Zilber paleisti, kas ir buvo padaryta 1993-02-25 apie 19 val. pririšus jį prie medžio Pavilnio regioninio parko teritorijoje esančiame miške,

t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje.

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad 1997 m. rudenį kaip nekilnojamojo turto statyba ir prekyba užsiimantis verslininkas vadovaudamas gyvenamųjų namų Nr. 2 ir Nr. 6 Mėtos skersgatvyje, Palangos mieste, statybai, vykdydamas ginčijamą teisę leisti statybinę techniką į statomus objektus Mėtos skersgatviu, 1997 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. sukonfliktavo su šio skersgatvio 7 namo gyventoja J. M. , reikalavusia, kad statybinė technika į statomus objektus važinėtų ne Mėtos skersgatviu, taip gadinant gyventojų lėšomis užasfaltuotą kelio dangą, vandens bei kanalizacijos šulinius, o kitu, neasfaltuotu keliu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą, o būtent, griebęs J. M. rankomis už kaklo, ją smaugė kol juos neišskyrė nukentėjusiosios nuomininkas D. L. , dėl ko J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su paviršiniu smulkiu odos nubrozdinimu dešinio galvosukamojo raumens srityje, t. y. lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kūno sužalojimas, taip pat, iškart po fizinio smurto panaudojimo grasindamas išdaužyti J. M. namo langą, metė plytos gabalą ir pataikė į lango angokraštį, atskėlęs tinko gabalą,

t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551, įsigal. 1995-01-01, redakcija).

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, M. M. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus, pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymo vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B. , kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau dirbti Palangos m. vyr. architekto pareigose;

- J. B. sutikus, 2000 metų pabaigoje Palangos ir Klaipėdos miestuose suteikė J. B. informaciją, reikalingą nusikaltimo padarymui - parodė J. B. E. B. darbovietę, gyvenamąją vietą, automobilio stovėjimo vietą, nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius;

- J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam M. M. , kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus 2000 m. gruodžio 07 d. E. B. namo, esančio Danės g. 33, Klaipėdoje, kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. ryšium su pastarojo vykdymu tarnybinės pareigos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, o būtent: muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas, esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje – vieną, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale turinti juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą;

- nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą T. L. ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį,

t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

G. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus ir 2000 m. gruodžio 07 d. grupėje su J. B. , M. M. bei tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus organizavęs nesėkmingą pasikėsinimą padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, siekdamas padaryti pastarąjį invalidu ir taip priversti išeiti iš darbo, nusprendė pakartotinai įvykdyti nusikalstamą sumanymą be J. B. pagalbos;

- laikotarpyje nuo 2000-12-07 iki 2001-01-08 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis surado du nenustatytus asmenis, sutikusius įvykdyti nusikaltimą, ir suteikė jiems nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, o pastariesiems 2001 m. sausio 08 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme jį užpuolus, papurškus į akis iš dujų balionėlio ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pakartotinai pasikėsino suorganizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo organizuota grupe su dviem tyrimo nenustatytais vykdytojais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – E. B. aktyviai pasipriešinus, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kūno sužalojimą T. L. – sprando srities sumušimą, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei nugaros juosmeninėje dešinėje srityje, abiejų akių junginių ir ragenos cheminį I-II laipsnio nudegimą;

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

2008-01-15 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisę į paties G. J. ir jo žmonos V. J. G. J. G. J. turtą, vėliau Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimis G. J. nuosavybės teisės laikino apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2008-10-15.

Kaltinamojo teigimu skundžiama nutartis neteisėta ir naikintina.

V. N. 2007 m. gruodžio 3 d. atlikus objektų, esančių (duomenys neskelbtini) , įvertinimą, jų rinkos vertė nustatyta 3 077 000 Lt. Bet kaltinamasis nurodo, kad areštuoto jo turto vertė nustatyta pagal valstybinės įmonės Registro centro duomenų bazėje nurodytą vidutinę rinkos kainą. Akivaizdu, kad toks vertės nustatymas neatitinka realios areštuoto turto vertės. Vertinant turtą, tiek apskaičiuojant civilinį ieškinį, tiek turto kainą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, reikia vadovautis tais pačiai vertinimo kriterijais, t. y. nustatant areštuojamo turto vertę, vadovaujantis realiu turto rinkos vertės vertinimu. Teismas visiškai neanalizavo šitų aplinkybių, apsiribojo formaliu pasisakymu, kad proporcingumo principas nėra pažeistas.

Kaltinamasis teigia, kad V. N. nėra įvertinto turto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas, bet reikalauja už svetimą turtą 3. 077. 000 Lt. Nurodyto ieškinio atsiradimas šioje byloje ir jo pagrindimas tais įrodymais, kurie pateikti byloje negali būti traktuojamas, kaip pagrindas taikyti laikinąją nuosavybės teisės apribojimą, nes, kaip teigiama pranešimuose apie įtarimą, apgaule užvaldyti V. N. pinigai yra 432 000 Lt ir namo ir žemės sklypo rekonstrukcijai išleisti pinigai.

G. J. atkreipia dėmesį į tai, kad dar 1999 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokuroras L. M. ir civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokurorė V. Ratkevičienė išvadoje dėl G. J. turto adresu (duomenys neskelbtini) rekomendavo nuimti areštą.

Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, surinkti duomenys nevertinami kaip įrodymai -nesprendžiamas kaltumo ar nekaltumo klausimas, tačiau 2008 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. L. panaikino LR Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stepučinsko 2008-04-04 nutarimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A. Pažarskio 2008-05-05 nutartį ir priėmė naują nutartį - pakeisti LR Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro A. Kazakovo 2008-03-12 nutarimą - nutraukti V. J. ikiteisminį tyrimą ne pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą -nustačius, kad V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

Prokurorui A. Kazakovui 2008m. sausio 15 d. priimant nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo žinoma, kad nepaisant G. J. neįgalumo, jis verčiasi individualia veikla ir moka mokesčius į valstybės biudžetą. Dėl to jam aktualu, kad nebūtų areštuotas visas jo turtas.

Ikiteisminio tyrimo subjektai taikydami procesines prievartos priemones privalo laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio 1 dalis). Taikant nuosavybės apribojimą reikia nustatyti galimą konfiskuotino turto vertę ar civilinio ieškinio sumą, o taip pat atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su suvaržoma teise. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą pakanka laikinai apriboti nuosavybės teisę ta apimtimi, kuria gali būti realiai užtikrintas galimas turto konfiskavimas ar civilinis ieškinys. Tuo tarpu papildomas apribojimas traktuotinas nepagrįstu nuosavybės teisės ribojimu, pažeidžiant proporcingumo principą.

Siekiant pripažinti 1992 m. neva G. J. ir V. J. išduotą dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartimi, turi būti nustatyta, kad buvo išreikšta dviejų šalių tarpusavyje suderinta priešpriešinė valia. Jeigu nėra tarpusavyje dviejų šalių (dvišalio sandorio atveju) suderintos valios bei susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų, sandoris nėra sudarytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgaliojimo išdavimas jokiu būdu nereiškia nuosavybės teisės į įgaliojimo dalyką perleidimo įgaliotiniui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog tarp G. J. bei V. J. ir V. N. buvo sudaryta dvišalė gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus V. N. , būdamas veiksnus civilinių santykių dalyvis, turėjo suprasti, kad G. J. išduotas įgaliojimas yra vienašalis sandoris, suteikiantis teisę įgaliotiniui (V. N. ) atlikti jame numatytus veiksmus įgaliotojų (G. J. ir V. J. ) vardu ir interesais. Nebuvo jokio teisinio pagrindo G. J. ir V. J. išduotą įgaliojimą traktuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį.

Apeliacinio teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė kaltinamojo skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos T. L. medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2008 m. sausio 15 d. nutarimu V. M. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į paties G. J. ir jo žmonos V. J. turtą. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o baudžiamąją bylą perdavus teismui - Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi apribota nuosavybės teisė į G. J. priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisminėje stadijoje bei baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (G. J. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu) laikino nuosavybės teisių apribojimo trukmės pratęsimų skaičius neribojamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnyje numatyti procesinės prievartos priemonės taikymo terminai galioja tik ikiteisminiam tyrimui, tuo tarpu vėliau vykstančio teisminio nagrinėjimo stadijoje šios procesinės prievartos priemonės taikymo pratęsimų skaičius neribojamas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės paskyrimo ir jos tolesnio taikymo pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Šio straipsnio 6 d. nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad bylą perdavus teismui, teisėjas, spręsdamas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi išsprendžia ir procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo bei kitus klausimus (Lietuvos Respublikos BPK 233 straipsnio 4 dalis).

Skundo argumentai dėl šioje baudžiamojoje byloje paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo ir įvairių su tuo susijusių įstatymų pažeidimų atmetami. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą. Minėta procesinės prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje jau yra pareikštas nukentėjusiojo V. N. civilinis ieškinys 3 077 000 Lt sumai. Paties kaltinamojo pateiktuose turto įvertinimo pažymose nurodytos sumos yra mažesnės nei civiliniame ieškinyje, pareikštame siekiant atlyginti padarytą turtinę žalą, atsiradusią nuo G. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 47-49, t. 107). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į ekonominius pokyčius įvykusius nuo įvykių, kuriu metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turtas, į kurį apribotos nuosavybės teisės, neturi pastovios kainos ir ji gali nuolat kisti. Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja kaltinamojo argumentus dėl baudžiamojoje byloje pareikšto nukentėjusiojo V. N. civilinio ieškinio pagrįstumo ir civilinio ieškinio dydžio, nes šie klausimai yra pirmosios instancijos teisme vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui nėra neadekvatus pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, todėl minėta procesinės prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio 1 dalyje, kas nepagrįstai ginčijama kaltinamojo skunde, įvertinus pareikšto civilinio ieškinio dydį, bei apribotos nuosavybės turtui dydį (V. N. pareikšto civilinio ieškinio suma: 3 077 000 Lt.; laikinai nuosavybės teisė apribota turtui, kurio vertė: 2 191 082, 66 Lt).

Susipažinus su šia baudžiamąja byla, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei kaltinamojo G. J. konstitucinės teisės, nei Lietuvos Respublikos BPK normos šiuo atveju nebuvo pažeistos. Šioje baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas šešių nusikaltimų padarymu, tarp jų sunkių nusikaltimų nuosavybei padarymu. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl didelės turtinės žalos atlyginimo. Todėl byloje yra būtina užtikrinti civilinį ieškinį, tiek ir galimą turto konfiskavimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, svarstant laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar G. J. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus svarstoma pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo argumentai dėl jam pareikšto kaltinimo turinio yra nesvarstomi.

Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo G. J. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.