Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui S. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą sūnui A. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur iki jo pilnametystės, pradedant nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą jai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur iki 2019 m. lapkričio 16 d., pradedant nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo sūnui po 700 Eur ir jai po 300 Eur kas mėnesį, iki bus išnagrinėta byla, nes šiuo metu neturi iš ko gyventi bei išlaikyti vaiką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo S. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur, laikiną išlaikymą mokant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitos prašymo dalies netenkino. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 300 Eur iki 200 Eur. Skundo motyvai:

4.1. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimais, nes nukrypo nuo prezumpcijos, jog kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, nepagrįstai jo materialinę padėtį įvertino kaip geresnę ir perkėlė jam visą naštą išlaikyti vaiką, o ieškovei sudarė sąlygas nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, gauna pajamų.

4.2. Jis niekada nenusišalino nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų ir pervesdavo į ieškovės sąskaitą nemažas pinigų sumas. Ieškovė iš bendrų namų išsikraustė 2017 m. balandžio 22 d., todėl jis į jos banko sąskaitą vaiko išlaikymui pervedė 200 Eur, moka už darželį po 58 Eur, perka vaikui kitus daiktus, t. y. rūbus, žaislus, 2017 m. balandžio 14 d. nupirko vaikišką dviratį už 90 Eur.

4.3. Mano, kad sumažinus priteistą laikiną išlaikymą iki 200 Eur (daugiau negu pusė MMA) nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir toks išlaikymo dydis būtų protingas bei pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų 3 su puse metų amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Ieškovė I. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą – atmesti. Atsiliepimo motyvai:

5.1. Nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Taigi, kiekvienu atveju turi būti įvertina abiejų tėvų materialinė padėtis ir vaiko išlaikymui reikalinga suma turi būti paskirstoma tarp tėvų, atsižvelgiant į jų galimybes. Ji pateikė duomenis, kad šiuo metu nedirba, stovi darbo biržoje, per vienerių metų laikotarpį jai nepavyko susirasti darbo. Augina viena du nepilnamečius vaikus. Turi nekilnojamojo turto, už kurį kiekvieną mėnesį moka 320 Eur kreditą, iš jo jokių pajamų šiuo metu negauna.

5.2. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, nenagrinėja bylos iš esmės ir nekonstatuoja, kokia suma vaiko išlaikymui reikalinga – minimali ar didesnė. Tačiau net vadovaujantis MMA kriterijumi iš atsakovo priteista 300 Eur suma nėra per didelė, nes dėl nedarbo ir kitų materialinių aplinkybių pati negali prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygiomis dalimis. Prie būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo prisideda mažesne suma (ją remia artimieji), todėl turi būti įvertinas ir jos indėlis į vaiko kasdieninę priežiūrą. Atskirojo skundo motyvas, kad teismas neva iš vis tokia savo nutartimi atleido nuo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra nepagrįstas.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8299-1030/2017 priėmimo priteisė iš atsakovo S. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., gim. 2013 lapkričio 16 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur, laikiną išlaikymą mokant nuo kreipimosi į teismą dienos 2017 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas prašė pakeisti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, todėl apeliacinis teismas pasisako tik dėl šios skundžiamos nutarties dalies.CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikomas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą po 700 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog neužtikrinus ieškovės reikalavimo, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, atsižvelgęs į vaiko amžių, tėvų finansinę padėtį, nutarė priteisti po 300 Eur ir pripažino, kad toks laikino išlaikymo dydis užtikrins minimalius nepilnamečio vaiko poreikius (maistui, būstui, sveikatai, ugdymui). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti po 300 Eur laikino išlaikymo, kadangi jis viršijo išlaikymo dydį pagal suformuotą teismų praktiką. Nesutiktina su skundo argumentu.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, ir pan. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tačiau niekas nedraudžia priteisti ir didesnį išlaikymą nei pusė minimaliosios mėnesinės algos.Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad jis gali teikti po 300 Eur laikino išlaikymo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo finansinė padėtis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu yra tikėtinai gera. Iš pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad jo gaunamos pajamos yra didelės, t. y. 2016 m. vasario 4 d. – 3 898,80 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – 7 398,97 Eur, 2016 m. balandžio 22 d. – 2 577,60 Eur, 2016 m. gegužės 26 d. – 3 729,27 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 8 170,05 Eur, 2016 m. rugpjūčio 29 d. – 7 122,81 Eur, 2016 m. rugsėjo 27 d. – 5 687,65 Eur, 2016 m. lapkričio 24 d. – 5 600,83 Eur, 2016 m. gruodžio 19 d. – 7 734,83 Eur. Kad apeliantas gali teikti vaiko išlaikymui po 300 Eur, patvirtina pateikti įrodymai, t. y. atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. pervedė ieškovei kaip išlaikymą 300 Eur, 2017 m. balandžio 22 d. – 200 Eur. Iki pat šiol apeliantas išlaikydavo šeimą, tad ieškovė niekur nedirbo, išlaikė du nepilnamečius vaikus. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji šiuo metu nesusirado darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje, turi 320 Eur kreditinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovė šiuo metu negali vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, pagrįstai didesnę laikino išlaikymo naštą perkėlė atsakovui. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, tėvų valdžios lygybės principus.Pažymėtina, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, pasikeitus aplinkybėms, galėtų būti svarstomas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimas.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo S. B. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.