Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-90-803/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-14
Bylos Nr.: e2A-90-803/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34470-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Ieškovas: Lietuvos
Atsakovas: E. R.

Civilinė byla Nr. e2A-90-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34470-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos

: 2.6.1.5.;(S)3.3.1.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos advokatūros ir atsakovo E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos išieškojimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama išieškoti iš atsakovo 1 140,34 Eur skolą, 176,42 Eur metinių palūkanų, priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straispnio 2 dalimi, 56 straipsniu, 57 straipsniu atsakovas kas mėnesį privalėjo mokėti nustatytas įmokas, be to, Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų nustatytas advokatų padėjėjams“, galiojusiu iki 2013-06-30, advokatų padėjėjams buvo nustatytas 70,00 Lt / 21,00 Eur sumos mėnesio įmokos dydis, Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojusiu nuo 2013-07-01 iki 2016-05-01, buvo nustatytas 70,00 Lt / 21,00 Eur sumos mėnesio įmokos dydis ir Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ – 21,00 Eur sumos mėnesio įmokos dydis. Anot ieškovės, atsakovas Advokatų tarybos sprendimu nuo 2009-11-02 buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir šias aplinkybes patvirtina Advokatų tarybos 2009-10-15 posėdžio protokolo Nr. 18 išrašas, tačiau savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė, todėl iki šiol atsakovas yra skolingas ieškovei 1 140,34 Eur dydžio įmokų sumą.

3. Pažymėjo, jog atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuotas 2015-10-28 pranešimu, tačiau skolos nesumokėjo ir nurodė, jog nuo 2012 metų kovo mėnesio jis dirba pagal darbo sutartį ir advokato padėjėjo praktika neužsiima, todėl jis turi būti išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Advokatų tarybos 2016 m. sausio 14 d. sprendimu atsakovui buvo iškelta drausmės byla ir 2016-09-05 buvo išsiųstas pranešimas dėl 2016-09-15 vyksiančio Advokatų garbės teismo posėdžio. 2016-09-07 atsakovas pateikė ieškovei prašymą, kuriuo prašė išbraukti jį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo bei kartu su šiuo prašymu atsakovas grąžino ieškovei advokato padėjėjo pažymėjimą. Atsakovas 2016-11-10 pranešimu buvo informuotas dėl 2016-11-24 vykstančio Advokatų garbės teismo posėdžio. Advokatų garbės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsakovui paskyrė drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašų. Atsakovo skola ieškovei nuo 2009 metų iki 2016-11-24 sudaro 1 140,34 Eur sumą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas E. R. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad advokato padėjėjo teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo advokato teisinio statuso, nes advokato padėjėjas nėra advokatūros narys, o tik rengiasi advokato veiklai. Asmens įrašymas į advokatų padėjėjų sąrašą yra tik administracinis veiksmas, patvirtinantis, kad asmuo rengiasi tapti advokatu, ir nesukuria jokių kitokių pareigų ar prievolių, išskyrus numatytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Advokato padėjėjas, nebūdamas Lietuvos advokatūros narys, nedalyvauja nei Visuotiniame advokatų susirinkime, nei Advokatūros įstatų priėmime, nei privalomų įmokų advokatams nustatyme, negali apskųsti teismui tokių sprendimų, todėl advokatūros savivaldos organų sprendimai privalomų įmokų klausimais gali būti taikomi tik jos nariams ir negali būti taikomi advokatų padėjėjams ar kitiems asmenims. Atsakovas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jis realiai nebevykdė jokios advokato padėjėjo veiklos ir negavo jokių lėšų iš advokato veiklos, 2012-03-06 atsakovas pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Aibė holding“ vidaus audito vadovu. Atsakovas nebevykdė advokato padėjėjo veiklos, nutraukė įmokų mokėjimą bei tikėjosi, jog ieškovė išbrauks jį iš advokato padėjėjų sąrašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatomis. Atsakovas nurodė, kad tik 2014-11-19, daugiau kaip po dviejų metų, jis sulaukė laiško iš ieškovės su raginimu susimokėti įmokas, be to, ieškovėatsisakė išbraukti atsakovą iš advokatų padėjėjų sąrašo iki nebus sumokėtos įmokos, nors atsakovas buvo nurodęs ieškovei, kad jau du metus jis dirba samdomą darbą ir jokia advokato padėjėjo veikla neužsiima. Advokato padėjėjo praktikos laikas yra dveji metai, o atsakovas į advokatų padėjėjų sąrašą buvo įrašytas 2009-11-02, tačiau net iki 2014-11-19, iki pirmojo laiško gavimo, atsakovas ieškovei nėra pateikęs nei vienos praktikos ataskaitos, nėra surinkęs nei vieno kvalifikacinio balo, todėl yra akivaizdu, jog ieškovė nevykdė jokio koordinavimo bei kontrolės, todėl ieškovė yra atsakinga už susidariusią situaciją, be to atsakovas iki šiol dar yra advokatų padėjėjų sąrašuose, nors yra teisiniai pagrindai jį išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašo. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. R. ieškovės Lietuvos advokatūros naudai 669,02 Eur skolą, 46,19 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (715,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2017-09-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas pažymėjo, kad kad advokatų padėjėjai, kaip ir advokatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. IR-77 patvirtintomis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nuostatomis turi teisę gauti tam tikrą atlygį už advokato padėjėjo suteiktą pagalbą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas yra skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Tokiu būdu įstatymų nuostatos suteikia teisę būtent advokatų padėjėjams, o ne advokatams, už advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas gauti tam tikro dydžio atlygį, todėl teismas sprendė, jog praktikuojantys advokatų padėjėjai visgi turi pareigą mokėti nustatytas įmokas Lietuvos advokatūrai, tačiau mažesnes, negu advokatai.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme abiem šalims įtvirtintų reikalavimų, kadangi ieškovė 2014-11-21 elektroniniu laišku nusiuntė atsakovui 2014-11-19 raštą, kuriuo informavo atsakovą, jog jis 2014-11-18 duomenimis vėluoja sumokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti daugiau kaip šešis mėnesius ir pareikalavo nedelsiant padengti įsiskolinimą bei įspėjo atsakovą apie tai, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo, bus sprendžiamas klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo, tačiau 2014-11-24 elektroniniu laišku ieškovė atsakovo buvo informuota apie tai, jog atsakovas nuo 2012 metų kovo mėnesio dirba pagal darbo sutartį ir teisininko (advokato padėjėjo) praktika neužsiima, todėl ieškovė nesavalaikiai bei netinkamai vykdė jai įstatymų nuostatose nustatytą advokato padėjėjo veiklos koordinavimą bei kontrolę, kadangi po 2014-11-24 nesikreipė į teismą dėl nesumokėtų įmokų išieškojimo iš atsakovo ir šias įmokas tik didino, o taip pat savalaikiai nesprendė klausimo dėl atsakovo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju ne tik ieškovė, bet ir atsakovas netinkamai laikėsi įstatymų reikalavimų, kadangi atsakovas nuo 2012-03-06 pradėjo dirbti pagal darbo sutartį ir advokato padėjėjo praktiką neužsiėmė, tačiau ieškovę apie tai neinformavo ir į ieškovę su prašymu nutraukti advokato padėjėjo praktiką nesikreipė, be to, nustatytų įmokų nuo 2012 metų kovo mėnesio nemokėjo, atsakovas ieškovę apie tai, jog neužsiima advokato padėjėjo praktika ir nuo 2012 metų kovo mėnesio dirba pagal darbo sutartį, informavo tik 2014-11-24 elektroniniu laišku po gauto įspėjimo sumokėti įmokas.

9. Teismas sprendė, jog jog ieškovė ieškinys yra tenkintinas tik iš dalies ir iš atsakovo išieškotina 669,02 Eur skola nuo 2011 metų iki 2014-12-31 (imtinai) (už 2011 metus – 20,27 Eur; už 2012 metus – 162,19 Eur ; už 2013 metus – 243,28 Eur bei už 2014 metus - 243,28 Eur) ir 46,19 Eur dydžio palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas E. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują –ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. advokato padėjėjas nėra ir negali būti Lietuvos advokatūros nariu. Advokato sąvoka negali apimti ir advokato padėjėjo, todėl advokatų visuotinio susirinkimo nutarimai advokatų įmokų klausimais advokato padėjėjui nėra ir negali būti privalomi. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog advokatų padėjėjai turi pareigą mokėti nustatytas įmokas Lietuvos advokatūrai, tačiau mažesnes nei advokatai, yra nepagrįsta;

1.2. advokato padėjėjas neturi galimybės ginčyti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimų, kadangi nebūdamas advokatūros nariu nedalyvauja advokatų visuotiniame susirinkime ir neturi balso teisės priimant sprendimus, o pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatų 23.1.4. punktą tik advokatūros narys turi teisę ginčyti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus;

Žemesnės instancijos teismas

1.3. pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybės, kodėl ieškovė neišbraukė atsakovo iš advokatų padėjėjų sąrašų pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai advokatojo padėjėjas per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyksta laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino. Apeliantas į advokatų padėjėjų sąrašą įrašytas 2009 m. lapkričio 2 d., todėl iš advokatų padėjėjų sąrašų turėjo būti išbrauktas 2012 m. lapkričio 3 d. Tokiu atveju galima skola sudarytų tik 141,89 Eur (20,27 Eur X 7 mėnesiai);

1.4. bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2012 m. kovo 6 d. apeliantas pradėjo dirbti pagal darbo sutartį. Lietuvos advokatūra netinkamai vykdė savo pareigas, neišbraukė apelianto iš advokatų padėjėjų sąrašų, todėl pati yra atsakinga už susidariusią skolą. Įmokos buvo mokamos iki 2012 m. balandžio 1 d. Apeliantas advokato padėjėjo praktikos nevykdė nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šalies argumentai

11. Ieškovė Lietuvos advokatūra pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti dalyje skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.5. atsakovas tinkamai neinformavo ieškovės apie tai, kad pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, nepateikė prašymo išbraukti jį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Aplinkybės, jog atsakovas nuo 2012 metų kovo mėnesio nevykdė advokato padėjėjo veiklos ieškovei nebuvo žinomos iki 2014 metų lapkričio mėnesio. Atsakovas Lietuvos advokatūrą informavo tik elektroniniu paštu, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patviritntų darbo santykius, todėl negali būti atleistas nuo pareigos pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamo turinio prašymą dėl išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo bei nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus Lietuvos advokatūrai;

Žemesnės instancijos teismas

1.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog gavus atsakovo 2014 m. lapkričio 24 d. elektroninį laišką kilo pareiga išbraukti atsakovą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys darbo santykius;

1.7. ieškovė 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą, jog jis turi pateikti prašymą išbraukti jį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Tai, kad atsakovas nepateikė prašymo įrodo ir atsakovo 2016 m. gegužės 26 d. elektroninis laiškas Lietuvos advokatūrai, iš kurio matyti, jog jis sutinka būti išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo bei atsakovo 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymas dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo;

1.8. advokato padėjėjas turi pareigą mokėti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu advokato padėjėjui nustatyto dydžio įmokas Lietuvos advokatūrai. Atsakovui kilo pareiga mokėti įmokas už visą laikotarpį, kai jis buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą (įskaitant ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d.).

Atsiliepimas

12. Atsakovas E. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.9. pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalį tik vienu atveju reikalingas advokato padėjėjo prašymas dėl jo išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo – kai advokato padėjėjas pateikia prašymą. Visais kitais atvejais išbraukimas vyksta Lietuvos advokatūros iniciatyva ir informavimas nėra reikalingas. Lietuvos advokatūra nesiėmė veiksmų dėl atsakovo išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nei dėl to, kad advokato padėjėjas per vienerius metus neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino, nei dėl to, jog pradėjo eiti kitas apmokamas pareigas;

1.10. Lietuvos advokatūra nevykdė kontrolės, tik praėjus penkeriems metams po atsakovo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą atsiuntė raginimą sumokėti įmokas. Lietuvos advokatūros įstatuose (ginčo metu aktualioje redakcijoje) numatyta, jog advokato padėjėjas išbraukiamas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu šešis mėnesius nemokamos visuotinio susirinkimo nustatytos įmokos;

1.11. 2016 m. gegužės 26 d. elektroninis laišku ir 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymu dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo buvo tik dar kartą išreikšta valia dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo;

1.12. advokatų padėjėjai nėra ir negali būti Lietuvos advokatūros nariais. Lietuvos advokatūros sprendimai negali būti privalomi advokatų padėjėjams.

13. Ieškovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.13. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūra ne tik įgyvendina advokatų savivaldą, bet jai taip pat suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą, vykdo funkcijas tiek dėl advokatų, tiek dėl advokatų padėjėjų;

1.14. advokato padėjėjo pareiga mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti kyla iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatūros organų sprendimų ir privalomo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;

1.15. atsakovui teisę ginčyti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus bei prašyti juos pripažinti negaliojančiais suteikia tiek Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Atsakovas negynė savo galimai pažeistų teisių teisme, nekvestionavo visuotinių advokatų susirinkimų sprendimų, kuriais buvo nustatyti advokatų padėjėjams įmokų dydžiai;

1.16. atsakovas yra profesionalus teisininkas, todėl privalėjo laikytis Lietuvos advokatūros įstatyme nustatytų reikalavimų;

1.17. atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas, atsakovas turėjo galimybę savo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje kilo ginčas dėl pareigos mokėti advokatų padėjėjų įmokas, nustatytas advokatų padėjėjams.

15. Nustatyta, kad atsakovas Advokatų tarybos sprendimu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsakovui buvo paskirta drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantas (atsakovas) E. R. įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog advokatų padėjėjai turi pareigą mokėti nustatytas įmokas Lietuvos advokatūrai, tačiau mažesnes, negu advokatai, yra nepagrįsta, klaidinga ir neteisėta. Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, kad jis iškėlė ginčą dėl advokato padėjėjo pareigos mokėti įmokas, yra svarbu ne tik jo individualiu atveju, bet ir kitiems advokatų padėjėjams, todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Apeliantė (ieškovė) Lietuvos advokatūra nesutinka su žodiniu bylos nagrinėjimu apeliaciniame procese. Mano, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nėra asmuo, įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, taip pat neturi įgalinimų atstovauti advokatų bendruomenės, įskaitant advokatų padėjėjus, interesams, todėl jo argumentas, kad ši byla svarbi „ir kitiems advokatų padėjėjams“, atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

19. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų priežasčių, kurios leistų spręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo poreikio. Apeliantas savo poziciją ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Todėl prašymas dėl žodinio apeliacinės bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl advokato padėjėjo pareigos mokėti įmokas

20. Advokatūros įstatų 25.1. punkte nurodyta, jog Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti iš advokatų renkamas vienkartinis stojamasis mokestis. Kas mėnesį, tačiau visais atvejais ne rečiau kaip kas metų ketvirtį iki atitinkamo ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos advokatai, advokatų padėjėjai bei pripažinti advokatais asmenys Advokatūrai moka įmoką Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Vienkartinio stojamojo mokesčio ir įmokų dydį Advokatų tarybos teikimu tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas.

21. Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusių iki 2013 m. birželio 30 d., advokatų padėjėjams buvo nustatytas 70,00 Lt / 21,00 Eur sumos mėnesio įmokos dydis, Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti”, galiojusiu nuo 2013-07-01 iki 2016-05-01, advokatų padėjėjams buvo nustatytas 70,00 Lt / 21,00 Eur sumos mėnesio įmokos dydis bei Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti” advokatų padėjėjams buvo nustatytas 21,00 Eur sumos mėnesio įmokos dydis.

22. Apeliantas E. R. įrodinėja, kad advokato padėjėjas nėra ir negali būti advokatūros nariu, todėl advokatų visuotinio susirinkimo nutarimai advokatų įmokų klausimais advokato padėjėjui nėra ir negali būti privalomi. Be to, advokato padėjėjas, nebūdamas advokatūros nariu, nedalyvauja advokatų visuotiniame susirinkime ir neturi jokios balso teisės priimant sprendimus. Ši argumentą grindžia Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nustato, jog asociacijos visuotinis narių susirinkimas tik asociacijos nariams nustato stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pirma, Lietuvos advokatūros mokesčiai ir įmokos nėra susiję tik su naryste. Antra, nustatytas Lietuvos advokatūros veikos teisinis reguliavimas taip pat paneigia apelianto argumentus dėl jo atleidimo nuo pareigos mokėti advokatų padėjėjams nustatytas įmokas.

24. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalis). Iš Advokatūros įstatų matyti, kad Lietuvos advokatūros teisinė forma – asociacija (1.3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų, atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos advokatūros įstatų 11.1. 71 punktas numato, kad Visuotinis advokatų susirinkimas turi teisę Advokatų tarybos teikimu tvirtinti advokato vienkartinio stojamojo mokesčio ir advokatų, advokatų padėjėjų bei pripažintų advokatais asmenų įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti dydį ir mokėjimo tvarką. Teisę nustatyti rinkliavas numato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.

26. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

27. Taigi advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kurio profesinės veiklos laisvė tam tikrais atvejais priklauso nuo advokato sprendimo, nes advokatas yra atsakingas už advokato padėjėjo praktikos metu tinkamą pareigų atlikimą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 straipsnis).

28. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisė advokatams visuotinio advokatų susirinkimo metu nuspręsti dėl advokatų padėjėjų įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, atitinka advokatų veiklos principus pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

29. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad apribota teisė skųsti Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus paneigia pareigą mokėti advokato padėjėjo mokestį Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Apeliantas argumentuoja šį teiginį Lietuvos advokatūros įstatų 23.1.4. punktu, kuriame numatyta, jog advokatūros narys turi teisę ginčyti visuotinio advokatų susirinkimo (konferencijos) sprendimus per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

30. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas dėl teisės apskųsti Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus reikalavimo nekėlė. Kita vertus, nenumatyta teisė įstatuose apskųsti sprendimą, nepaneigia teisės kreiptis į teismą, siekiant apginti pažeistas teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir pati savaime neįrodo apelianto teisų pažeidimo fakto. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas. Apeliantas iki tol, kol vertėsi advokato padėjėjo veikla, mokėjo įmokas, šios pareigos neginčijo.

31. Pagal da mihi factum, dabo tibi ius (lot. – proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (ir atitinkamai – teisės aiškinimą)) principą proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (ir atitinkamai – teisės aiškinimą). Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl to, kaip paveikia apelianto teises ir teisėtus interesus aplinkybė, kad advokato padėjėjas neturi galimybių ginčyti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimų, apeliantas neprašo kreiptis į administracinį teismą ir nenurodo šiuo aspektu savo teisių pažeidimo, t. y. kad teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo dėl nenumatytos teisės skųsti sprendimus.

32. Minėta, apeliantas nepagrįstai susieja pareigą mokėti įmokas su naryste Lietuvos advokatūroje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos advokatūrai yra pavestos tam tikros funkcijos dėl advokatų padėjėjų veiklos organizavimo, t. y. pagal Lietuvos advokatūros įstatų 3.1.5. punktą sprendimų, kuriais pripažįstama ir įgyvendinama asmens teisė teikti advokato paslaugas bei užtikrinama advokatų ir advokatų padėjėjų veiklos kontrolė, priėmimas, o pagal 3.1.10. punktą – informacijos apie advokatų padėjėjus rinkimas, kaupimas, apibendrinimas ir skelbimas. Taip pat pagal Lietuvos advokatūros įstatų 6 punktą Lietuvos advokatūra turi šias pareigas, sietinas su advokatų padėjėjų teisėmis ir pareigomis: rengti, tvirtinti ir aiškinti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą reguliuojančius teisės aktus (6.1.1. punktas), rengti, tvirtinti ir aiškinti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą reguliuojančius teisės aktus (6.1.1. punktas), nustatyti advokatams ir advokatų padėjėjams kasmetinio kvalifikacijos tobulinimo ir privalomų kursų valandų skaičių (6.1.4. punktas), įgyvendinti advokatų, advokatų padėjėjų ir pripažintų advokatais asmenų veiklos kontrolę (6.1.6. punktas), nustatyti advokatų, advokatų padėjėjų ir pripažintų advokatais asmenų įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti ir vienkartinio stojamojo mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką (6.1.7. punktas).

33. Kaip jau nurodyta, Lietuvos advokatūra yra finansuojama iš įmokų pagal Advokatūros įstatų 25.1. punkte nustatytą teisinį reguliavimą. Vadinasi, Lietuvos advokatūros veiklos užtikrinimas, tame tarpe, iš advokatų padėjėjų įmokų yra teisėtas, nes jis betarpiškai susijęs su advokatų padėjėjų veiklos teisiniu reguliavimu, ir ši paslauga yra apmokestinta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad taikomas Lietuvos advokatūrai Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas paveikia tai, jog tik advokatams gali būti numatyta pareiga mokėti įmokas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnis suteikia Lietuvos advokatūrai funkcijas, susijusias su advokatų padėjėjų veiklos organizavimu, koordinavimu, kontrole.

Dėl pareigos išbraukti iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo

34. Apeliantas E. R. įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė neišbraukė atsakovo iš advokatų padėjėjų sąrašų, pagal tuo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai advokato padėjėjas per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog konstatavo, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovas netinkamai laikėsi įstatymų reikalavimų, nevertindamas konkrečių faktinių aplinkybių, tik nurodydamas, kad byloje duomenų apie tai, kad atsakovas per vienerius metus nuo praktikos pabaigos būtų atvykęs laikyti kvalifikacinio egzamino, nėra.

36. Tačiau aptarti teismo sprendimo motyvavimo trūkumai priešingai, nei teigia apeliantas, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, nes jo turinys vis tik leidžia suprasti ką teismas vertino ir kokias išvadas padarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne kiekvienas civilinio proceso įstatymo pažeidimas (sprendimo turinio ydingumas, jo motyvų nepakankamumas, teismo argumentų prieštaringumas ir pan.) sudaro teisinį pagrindą panaikinti sprendimą. Įstatymų leidėjo valia procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jeigu šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

37. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi apelianto įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą metu, t. y. nuo 2009-01-01 iki 2012-01-01) Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu: 1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką; 2) jis per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino; 3) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus; 4) jis pradėjo eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą; 5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis; 6) jis mirė.

38. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, advokato padėjėjo praktikos laikas – dveji metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime. Šiuo metu galiojančio Advokatūros įstatymo 38 straipsnio 1 dalies redakcijoje esminių pakeitimų nėra, išskyrus įpareigojimą turėti padėjėjo praktikos laiką ne trumpesnį negu dveji metai.

39. Apeliantas E. R. nurodo, kad buvo įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašus 2009 lapkričio 2 d. ir turėjo atvykti laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą iki 2012 lapkričio 2 d., todėl turėjo būti išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašų Lietuvos advokatūros iniciatyva jau 2012 lapkričio 3 d.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Lietuvos advokatūrai objektyviai neįmanoma sužinoti, ar advokato padėjėjas realiai atliko būtiną praktikos laikotarpį be paties apelianto pateiktų duomenų. Minėta, kad advokato padėjėjo praktikos laiką neįskaitomas laikas, kurį advokato padėjėjas realiai neatliko. Vadinasi, termino skaičiavimas nėra siejamas tik su praktikos pradžia, bet ir su praktikos metu vykdomomis advokato padėjėjo pareigomis. Todėl apelianto teisės akto interpretavimas, kad jis turėjo būti išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašų Lietuvos advokatūros iniciatyva jau 2012 lapkričio 3 d., nėra pagrįstas. Be to, apeliantas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys, jog realiai jis nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. nevykdė jokios advokato padėjėjo praktikos. Vadinasi, apeliantas pats pripažįsta, kad nebuvo pagrindo skaičiuoti terminą nuo 2012 lapkričio 3 d. išbraukti jį iš advokato padėjėjų sąrašo.

41. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad nuo 2012-03-06 pradėjus dirbti pagal darbo sutartį jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėjo būti išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašų būtent advokatūros iniciatyva, nes pagal to paties įstatymo 36 straipsnio 2 dalį yra numatyta išbrauktojo asmens teisė apskųsti teismui tokį išbraukimą.

42. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. kovo 6 d. pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Aibė holding“ vidaus audito vadovu (b.l.68). 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku (b.l.58) atsakovas ieškovę informavo apie tai, jog nuo 2012 metų kovo mėnesio jis dirba pagal darbo sutartį ir jokia teisininko (advokato padėjėjo) praktika jis neužsiima.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyta apskundimo tvarka dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašų sudaro pagrindą ieškovei nuolat tikrinti SoDra duomenis dėl kiekvieno advokato padėjėjo darbinių santykių. Tai neatitiktų protingumo principo, pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, nes būtų vykdoma visuotinė kontrolė, kuri nebūdinga teisinei valstybei. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisinį išsilavinimą, dirbo advokato padėjėju, žinojo, kad turi pareigą bendradarbiauti su Lietuvos advokatūra (CK 6.38 straipsnis).

44. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsakovui buvo paskirta drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l.33-35). Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad šis sprendimas būtų nuginčytas, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo kvestionuoti ieškovės išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo datos ir išbraukimo iš advokatų padėjėjo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto E. R. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl skolos dydžio

45. Apeliantė Lietuvos advokatūra įrodinėja, kad ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai, nes atsakovas nepateikė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos, Lietuvos advokatūrai prašymo dėl jo išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Aplinkybės, kad atsakovas nuo 2012 metų kovo mėnesio galimai nevykdė advokato padėjėjo veiklos bei vertėsi kita (neleistina advokato padėjėjui) veikla, ieškovei nebuvo žinomos iki 2014 metų lapkričio mėnesį.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų nuostatos nenumatė nei reikalavimo, nei termino per kurį Lietuvos advokatūrai turi būti pateiktas prašymas / pareiškimas dėl išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, kaip ir privalomų procedūrų. Apeliantė taip pat nenurodė, kad buvo nustatyta aiški tvarka (pvz., prašymo / pareiškimo forma, jo pateikimo terminas ir pan.), pagal kurią turėjo veikti advokato padėjėjas, jei nusprendžia įsidarbinti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų buvusios patvirtintos taisyklės, kurios reguliuotų advokato padėjėjo išbraukimą iš sąrašo, jei jis per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino.

47. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas mokėjo įmokas nuo 2009 metų ir mokėtinų įmokų sumą sudarė 40,54 Eur, sumokėta – 40,54 Eur, 2010 metais mokėtinų įmokų sumą sudarė 243,28 Eur, sumokėta – 243,28 Eur. Ginčo nei dėl mokesčio teisėtumo fakto, nei dėl dydžio tarp šalių nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovui buvo pradėta skaičiuoti skola nuo 2011 metų ir mokėtinų įmokų sumą sudarė 243,28 Eur, sumokėta – 223,01 Eur, 2012 metais mokėtinių įmokų sumą sudarė 243,28 Eur, sumokėta – 81,09 Eur, 2013 metais, 2014 metais ir 2015 metais mokėtinų įmokų sumą sudarė 243,24 Eur suma per metus, atsakovo sumokėtų ieškovei įmokų suma per minėtus metus 0 Eur, 2016 metais mokėtinų įmokų suma sudarė 228,08 Eur, sumokėta 0 Eur. Apeliantės parengta 2017 m. rugsėjo 1 d. pažyma apie priskaičiuotas metines palūkanas patvirtina, jog ieškovė atsakovui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiavo 176,42 Eur sumos dydžio palūkanas.

48. Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą bei reikalavimą sumokėti pradelstas įmokas ir įspėjo atsakovą, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo, bus sprendžiamas klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo. Taip pat pakartotinį raginimą sumokėti skolą ieškovė 2015 m. spalio 28 d. išsiuntė elektroniniu paštu. Atsakovas tą pačią dieną elektroniniu paštu nurodė, kad nuo 2012 metų kovo mėnesio jis dirba pagal darbo sutartį ir teisininko (advokato padėjėjo) praktika jis neužsiima, be to, nurodė, jog ieškovė seniai jį turėjo išbraukti iš sąrašų, kadangi atsakovas neatitinka advokato padėjėjo statuso.

49. Ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. pranešimu dar kartą informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas 2016 m. vasario 19 d. dar kartą informavo ieškovę, jog nuo 2012 metų kovo mėnesio jis dirba pagal darbo sutartį įmonėje ir teisininko (advokato padėjėjo) praktika neužsiima, todėl kategoriškai nesutinka su susidariusia skola.

50. Lietuvos advokatūroje 2016 m. rugsėjo 7 d. užregistruotas atsakovo prašymas išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašo ir grąžintas pažymėjimas Nr. 1870 (b.l. 38). Apeliantė informavo atsakovą apie jam iškeltą drausmės bylą ( b.l.39). Atsakovas, atsakydamas į šį laišką nurodė, kad turėtų būti tenkintas jo prašymas dėl išbraukimo iš advokato padėjėjų sąrašo (b.l. 40).

51. Atsakovui 2016 m. lapkričio 24 d. buvo iškelta drausmės byla, tačiau duomenų, kaip išnagrinėtas Lietuvos advokatūroje 2016 m. rugsėjo 7 d. užregistruotas atsakovo prašymas išbraukti jį iš advokatų padėjėjų sąrašo, apeliantė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad byloje nėra nurodyta, ar Lietuvos advokatūra turi patvirtinusi procedūrą, reglamentuojančią prašymų dėl išbraukimo iš advokatų sąrašo nagrinėjimą, taip pat į tai, kokia buvo prašymo nagrinėjimo eiga ir rezultatas, konstatuoja, jog apeliantė negali remtis prašymo nepateikimo faktu, pati nepateikusi informacijos apie jo išnagrinėjimo procedūras ir rezultatą.

52. Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

53. Kaip jau minėta šios nutarties 33, 34 punktuose, Lietuvos advokatūra turi pareigą rengti, tvirtinti ir aiškinti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą reguliuojančius teisės aktus, įgyvendinti advokatų, advokatų padėjėjų ir pripažintų advokatais asmenų veiklos kontrolę bei kita, todėl jos veiklos finansavimui yra mokamos įmokos, tame tarpe, advokatų padėjėjų. Lietuvos advokatūra yra savo srities profesionalas, todėl asmenys, kuriems numatyta pareiga mokėti įmokas, gali turėti teisėtą lūkestį, kad pareigos bus tinkamai vykdomos.

54. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

55. Apeliantė neįrodė, kad sprendė Lietuvos advokatūroje 2016 m. rugsėjo 7 d. užregistruotą atsakovo prašymą išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašo, tačiau iškėlė drausmės bylą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 12 d. dar buvo įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą (b.l. 84). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad įmokos galėjo būti skaičiuojamos iki 2016 m. lapkričio 24 d., kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnis).

56. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė savalaikiai nesprendė klausimo dėl atsakovo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktu, yra teisinga.

57. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovė pati suformavo praktiką, kad atsakovo informavimas elektroniniais laiškais apie skolos dydį yra tinkamas pranešimas šalims. Tokiu atveju, 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku (b.l.58) ieškovei atsakovo pranešimas apie tai, jog atsakovas nuo 2012 metų kovo mėnesio dirba pagal darbo sutartį ir jokia teisininko (t. y. advokato padėjėjo) praktika neužsiima, buvo pakankamas informavimas, kad apeliantė galėtų spręsti apie pagrindą išbraukti atsakovą iš advokatų padėjėjų sąrašo (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Dar kartą paminėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kokia vadovaujantis tvarka yra keliamas atsakovui reikalavimas pateikti būtent prašymą ir koks turi būti šio dokumento turinys. Atsižvelgiant į tai, apeliantė neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kad atsakovo elektroniniu laišku pateikta informacija yra nepakankama jai įvykdyti savo pareigas dar 2014 m. lapkričio 24 d. (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnis, Įstatų 6.1.6. punktas). Taip pat, kaip teisingai nurodyta teismo, ieškovės elgesys, kai ji dar kelis kartus (t. y. 2015 m. spalio 28 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. vasario 19 d. bei 2016 m. gegužės 12 d.) po to kai atsakovas pranešė apie įsidarbinimą vis siuntė atsakovui pranešimus dėl skolos mokėjimo, parodo netinkamą pareigų atlikimą. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka ir CK 6.38 straipsnio 3 dalies.

58. Apeliantė pati pripažįsta, kad jai nuo 2014 metų lapkričio mėnesio buvo žinoma apie atsakovo įsidarbinimą. Tai, kad atsakovas nepateikė patvirtinančių įrodymų apie darbo santykius, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo, nes pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą Lietuvos advokatūra gali tvarkyti advokatų, advokatų padėjėjų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, apeliantė galėjo gauti duomenis, reikalingus klausimui dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo klausimui išspręsti.

59. Kita vertus, Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2016 m. lapkričio 24 sprendimas (b.l. 14) įrodo, kad atsakovas buvo išbrauktas iš sąrašo ne dėl to, kad įsidarbino, o dėl to, kad jo elgesys buvo nepagarbus, jis nekėlė kvalifikacijos, konstatuojant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų pažeidimą, bei dėl mokesčių nemokėjimo (Įstatų 26.1 punkto pažeidimas). Aplinkybės dėl 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniame laiške ir Lietuvos advokatūroje 2016 m. rugsėjo 7 d. užregistruotą atsakovo prašymą išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašo apeliantės nebuvo tirtos.

60. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

apelianto E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliantės Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė