Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-2147-909/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
e2-2147-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31996-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Atsakovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2147-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31996-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.20.1; 2.6.20.4.; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Sergel“ ieškinį atsakovui V. F. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. F. 132,65 Eur skolos, 75,59 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį, 4,78 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2007 m. birželio 8 d. sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija M Nr. 28601838, kurios atsakovas neapmokėjo.

2014 m. balandžio 30 d. Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. SPT 2014/04-01 bei sutarties priedu Nr. 1 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Be to, ieškovė 2016 m. birželio 30 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. siuntė atsakovui pranešimus dėl skolos padengimo, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą, šiuo atveju informuotas tinkamai.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą ieškovei, nėra (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 132,65 Eur skolos.

Ieškovė, remdamasi Telefono ryšio paslaugų teikimo Sutarties 9.4 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75,59 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal sutartis laikotarpį operatoriaus tinkle, kurį sudaro paskaičiuotas minimalus prakalbamas mokestis sutarčių galiojimo laikotarpiui atsakovo vardu išduotam telefono abonento numeriui (mėnesio plano mokestis x likę sutartiniai mėnesiai ((29,00 Lt/8,39 Eur x 9 mėn.), viso 261 Lt/ 75,59 Eur). Toks ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Viso ieškovei priteistina 208,24 Eur skola pagal Sutartį (132,65 Eur + 75,59 Eur).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad jei klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė paskaičiavo atsakovui 4,78 Eur delspinigių (132,65 Eur x 0,02 proc. x 180 d. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo apskaičiuotus 4,78 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (213,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15, 00 Eur žyminis mokestis ir 50,00 Eur už ieškinio parengimą, kurie priteistini ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 5,37 Eur, kuri valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai 208,24 Eur (du šimtus aštuonis eurus 24 ct) skolos, 4,78 Eur (keturis eurus 78 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213,02 Eur (dviejų šimtų trylikos Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė