- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- AS-529-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00122-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūrai
- Trečiasis asmuo
- M. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. S.) dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. M12-81, kaip neatitinkantį tikrovės, bei įpareigoti Agentūrą apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narį Bronislovą Matelį ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad jis ar jo šeimos nariai nedalyvavo surašant 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. M12-81, jis pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjas taip pat negavo pranešimo apie M. S. skundo nagrinėjimo rezultatus, taigi pareiškėjui nebuvo žinoma apie patikrinimo atlikimą bei tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymą minėtame patikrinimo akte. Pasak pareiškėjo, 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. M12-81 yra neteisėtas, nes jame nebuvo įvertintos objektyvios aplinkybės, dėl to konstatuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios nepagrįstai siejamos su pareiškėjo asmeniu. Jokie naftos produktai ar kiti teršalai niekada nėra bėgę nei iš servitutinio kelio, nei iš pareiškėjui priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nei iš pareiškėjo naudojamų automobilių. Vykdant patikrinimą, neužfiksuotos konkrečios užteršimo vietos, jų dydis, nepaimti pavyzdžiai. Be to, tai, jog 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. M12-81 nurodyta aplinkybė apie servitutinio keliuko užteršimą neatitinka tikrovės, patvirtina Agentūros vedėjo Giedriaus Motiejausko 2014 m. birželio 9 d. pranešimas Nr. M6-117 apie skundo nagrinėjimo rezultatus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, įvertinęs skundo turinį, pažymėjo, kad skundžiamame patikrinimo akte nurodyti tik aplinkos apsaugos pareigūnės nustatyti faktai apie gautą pranešimą telefonu ir užfiksuotas naftos produktų teršalų buvimo ant keliuko faktas bei apie tai pranešusio asmens suteikta informacija, tačiau nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų pareiškėjui, šis patikrinimo aktas negali daryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ir reikalavimas dėl šio patikrinimo akto panaikinimo negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsakovo pareigūnės atliktas patikrinimas ir patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas patikrinimo akto pagrindu ėmėsi kitų veiksmų, priėmė pareiškėjui privalomus teisines pasekmes sukeliančius aktus (sprendimus). Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovas visgi ėmėsi ar imtųsi priimti kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius aktus (sprendimus), pareiškėjas gali juos nustatyta tvarka ginčyti, nurodydamas ir nesutikimo su šiame skunde ginčijamu aktu argumentus. Tuomet, nagrinėjant ginčą teisme, būtų vertinami pareiškėjo nurodyti argumentai bei atsakovo aktų, veiksmų įtaka akto (sprendimo), galinčio būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumui.
Atsižvelgęs į skundžiamo akto turinį, pareiškėjo skundo esmę, reikalavimus, teismas darė išvadą, kad skundžiamas patikrinimo aktas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narį Bronislovą Matelį bei Panevėžio miesto savivaldybės administraciją apie patikrinimo akto panaikinimą dėl jame nurodytų aplinkybių neatitikimo tikrovei yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti šį patikrinimo aktą, todėl negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas skundo reikalavimas. Panevėžio apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
II.
Pareiškėjas E. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. M12-81 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad skundas Panevėžio apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas būtent dėl to, kad skundo tenkinimo atveju teismas apgintų pareiškėjo pažeistas teises, o pats procesas nebūtų beprasmis. Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. M12-81 yra vienintelis tikrovės neatitinkantis dokumentas, kuriame neteisėtai nurodyta, jog nustatytas servitutinio keliuko užteršimo faktas. Nors patikrinimo akto pagrindu pareiškėjui nebuvo taikyta atsakomybė, tačiau šis dokumentas, jo nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, konstatuoja viešojo administravimo subjekto pareigūno nepagrįstai nustatytą faktą. Šį dokumentą trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nariui Bronislovui Mateliui, o pastarojo parengto rašto bei kitų trečiojo suinteresuoto asmens skundų pagrindu suinteresuotos institucijos atliko ir atlieka beprasmius patikrinimus. Tokiais veiksmais yra pažeidžiama pareiškėjo ir jo šeimos narių garbė ir orumas, o nuolatiniai pareiškėjo privačios valdos patikrinimai kelia diskomfortą bei pažeidžia jo teisę į privatumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III
Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. M12-81 teisėtumo ir pagrįstumo. Šis atsakovo aktas buvo surašytas pagal trečiojo suinteresuoto asmens M. S. pateiktą pranešimą dėl aplinkos užteršimo naftos produktais (b. l. 11). Agentūra 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. M12-81 nurodė, kad: M. S. pranešė, jog prie jo sklypo (duomenys neskelbtini), ant servitutinio keliuko į (duomenys neskelbtini), pripilta naftos produktų teršalų; patikrinimo metu nustatyta, kad keliukas užterštas naftos produktais (tepalais); M. S. teigimu, tepalai bėga iš pareiškėjo naudojamo automobilio. Agentūra 2014 m. birželio 6 d. raštu Nr. M6-117 (b. l. 14) M. S. informavo, jog apklausus E. Š. paaiškėjo, kad jo vairuojamas automobilis yra techniškai tvarkingas, todėl iš jo sklisti tarša naftos produktais negalėjo.
Įvertinęs skundžiamo patikrinimo akto turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis yra tarpinio procedūrinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą dėl Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. M12-81 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, pirmiausia pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Įvertinusi Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. M12-81 turinį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis atsakovo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Skundžiamas patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo užfiksuotos tam tikros 2014 m. balandžio 7 d. Agentūros pareigūnės nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau šiuo patikrinimo aktu pareiškėjo atžvilgiu nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai ar kitokie patvarkymai. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio nuostatas, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės, o ne dėl faktų nustatymo. Be to, Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. M12-81 yra tik tarpinis dokumentas, sudaręs prielaidas vėliau priimti galutinį sprendimą dėl M. S. 2014 m. balandžio 7 d. pranešimo. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Agentūros 2014 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. M6-117, kuriuo konstatuota, jog M. S. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, t. y. kad pareiškėjo vairuojamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir negalėjo būti taršos šaltiniu, todėl jokios poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu taikytos nebuvo. Būtent Agentūros 2014 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. M6-117 laikytinas galutiniu sprendimu, priimtu dėl M. S. pranešimo bei sukeliančiu konkrečias teisines pasekmes, kuriuo, kaip minėta, paneigta Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. M12-81 nurodyta aplinkybė, kad servitutinio keliuko taršos šaltinis – pareiškėjo naudojamas automobilis. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, esą Agentūros 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. M6-117 įrodomoji galia menkesnė nei 2014 m. balandžio 7 d. surašyto patikrinimo akto Nr. M12-81.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo M. S., kreipdamasis į įvairias institucijas, remiasi Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. M12-81 nurodyta aplinkybe, kuri buvo paneigta galutiniu dėl šio asmens pranešimo apie aplinkos taršą priimtu Agentūros 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. M6-117, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamas patikrinimo aktas gali būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilusio privatinio pobūdžio ginčo išsprendimui teisės aktai įtvirtina kitokius pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, vienas kurių – civilinio ieškinio dėl garbės ir orumo pažeminimo pateikimas. Iš pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad būtent šia savo teisių gynybos priemone pareiškėjas ketina pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad nepriėmus pareiškėjo skundo būtų nepagrįstai vilkinamas planuojamo pateikti civilinio ieškinio nagrinėjimas, nes jo metu reikėtų nagrinėti Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. M12-81 nurodytas aplinkybes, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos Agentūrai priimant 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. M6-117 bei konstatuojant, kad pareiškėjas nebuvo kaltas dėl servitutinio keliuko į (duomenys neskelbtini), taršos.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovą apie Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. M12-81 panaikinimą informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narį Bronislovą Matelį bei Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Šioje byloje nustačius, kad reikalavimas dėl Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. M12-81 panaikinimo negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, negali būti priimtas ir iš šio reikalavimo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą apie šio akto panaikinimą informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narį Bronislovą Matelį bei Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-406-143/2016 ir kt.).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. M12-81, kaip neatitinkantį tikrovės, bei įpareigoti Agentūrą apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narį Bronislovą Matelį ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.