Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-215-530/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-17
Bylos Nr.: 1A-215-530/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29056-2020-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis: A. M.
Advokatai: Erikas Rugienius

Kategorijos

2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-530/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29056-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1; 2.4.7; 1.2.14.1.2.1; 1.1.10.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,nuteistajai A. M. ir jos gynėjui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteista:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. D. turto vagystė) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (V> A. G. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. D. turto vagystė) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (O. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. M. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, iš dalies atidėtas paskirtos subendrintos bausmės vykdymas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios 2 (dvejų) metų bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintas, pradėjus vykdyti bausmę.

D. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai priteista iš A. M. 1 700 (vienas tūkstantis septyni šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.

V. A. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam priteista iš A. M. 13 000 (trylika tūkstančių) eurų turtinei žalai atlyginti.

M. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistas jos procesinių teisių perėmėjui A. L. iš A. M. 200 (du šimtai) eurų turtinei žalai ir 200 (du šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

O. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai priteista iš A. M. 1 700 (vienas tūkstantis septyni šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.

Iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo paliktas nepakeistas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios ir deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą:

1) pastatą-garažą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė – 1 086 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, nuomoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybei;

2) pastatą-ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė – 950 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, nuomoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybei;

3) patalpą-butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė – 5 995 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, nuomoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybei;

4) žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė – 7 588 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, nuomoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybei;

5) pastatą-atsarginių dalių sandėlį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė – 2 242 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, nuomoti dovanoti ar kitokiu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, iki visiško civilinių ieškinių įvykdymo skirtas laikinas A. M. nuosavybės teisės apribojimas 380 (trims šimtams aštuoniasdešimčiai) eurų, saugomiems Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Išieškota iš A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 925,79 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. K., išlaidoms atlyginti, nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1. A. M. 2020 m. liepos 22 d. apie 11.15 val., pro neužrakintas duris įėjusi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), D. D. melagingai prisistačiusi jos dukros klasioke ir nurodžiusi, kad atvyko jos dukrai grąžinti 300 eurų skolos, parodžiusi 500 eurų kupiūrą, paprašė 200 eurų grąžos, tokiu būdu apgaule, vagystės tikslu, įsibrovė į D. D. namus ir slapta pagrobė svetimą turtą – D. D. priklausančius 1 700 eurų, buvusius voke, tuo padarydama nukentėjusiajai D. D. 1 700 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, ji laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, pro neužrakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą – V. A. G. priklausančius 13 000 eurų, buvusius spintoje dvejose piniginėse, tuo padarydama nukentėjusiajam V. A. G. 13 000 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, ji 2020 m. rugsėjo 17 d. laiko tarpe nuo 12.30 val. iki 13.15 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pro neužrakintas duris įėjusi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir M. D. melagingai nurodžiusi, kad atnešė išmoką už COVID-19, parodžiusi 500 eurų kupiūrą ir paprašiusi 300 eurų grąžos, tokiu būdu apgaule, vagystės tikslu, įsibrovė į M. D. namus ir slapta pagrobė svetimą turtą – M. D. priklausančius 200 eurų, buvusius ant stalo voke, tuo padarydama nukentėjusiajai M. D. 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to, ji 2020 m. lapkričio 25 d. apie 11.00 val., įėjusi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), O. K. melagingai prisistačiusi seniūnijos darbuotoja ir nurodžiusi, kad atvyko išmokėti pensiją, pasakė, kad duos 1 000 eurų, bet nurodė grąžinti 200 eurų, tokiu būdu apgaule, vagystės tikslu įsibrovė į O. K. namus ir slapta pagrobė svetimą turtą – O. K. priklausančius 1 700 eurų, buvusius rankinėje, voke, tuo padarydama nukentėjusiajai O. K. 1 700 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. ir jos gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. M. dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 178 straipsnio 3 dalyje, išteisinti neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas.

5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas pripažindamas, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, savo išvadas grindė neįvertinęs įrodymų visumos bei remdamasis nepatikimais bylos baigtimi suinteresuotų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, atpažinimo pagal nuotraukas protokolais ir neinformatyviais vaizdo įrašais, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo taisykle. Nuteistosios kaltę siejo su nusikalstamos veikos braižu, nors tokia veika neturi išskirtinio braižo. Tokio pobūdžio apgaulė naudojama šio tipo veikose, tačiau tai nereiškia, kad tokias veikas daro būtent A. M..

5.2. Pasak nuteistosios ir jo gynėjo advokato, nukentėjusiosios D. D. parodymai prieštaringi. Ji ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 22 d. parodė, kad pinigus pavogti galėjusios moters veido bruožus gerai įsiminė, tačiau posėdžio metu teigė, kad minėtos moters net drabužių neįsidėmėjo. Jai tada, t. y. 2020 m. liepos 22 d. buvo operuota viena akis, ji laukė kitos akies operacijos, gerai nematė. Aplinkybes dėl prastos regos patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. M. nurodydamas, kad D. D. atpažinimo pagal asmens nuotrauką metu dėl regos nesiskundė, tik sakė, kad viena akis operuota, kita laukia operacijos, ji tik 2020 m. liepos mėn. sakė, kad prastai mato. Nepaisant to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. D. regos blogumu nesiskundė. Nors faktinės aplinkybės teismo pozicijos nepatvirtina. O tai, kad po įvykio jos rega pagerėjo, nesuteikia pagrindo teigti, jog ji dėl to galėjo praeityje gerai įsidėmėti asmens, pas ją buvusio 2022 m. liepos 22 d. veido bruožus.

5.3. Skunde nurodoma, kad teismas nusprendęs, jog procesinis veiksmas buvo tinkamai įformintas ir jo atlikimo teisėtumu nėra pagrindo abejoti, rėmėsi 2020 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji D. D. iš šešių jai parodytų atpažinti moterų fotonuotraukose iš veido bruožų atpažino A. M.. Tačiau apeliantų įsitikinimu yra pagrindas abejoti šiame protokole užfiksuotu kaltinamosios atpažinimo duomenų pagrįstumu bei pačio veiksmo teisėtumu, kadangi D. D. teismo posėdyje nurodė, kad „policijos pareigūnams jai vežiojant nuotraukas kuriose ji turėjo atpažinti tą moterį, gal buvo nuotraukas atvežę du kartus, buvo lyg šešias nuotraukas ant vieno lapo atvežę, o kitą kartą gal buvo dvi nuotraukas atvežę, bet neatsimena. Visose nuotraukose buvo iš priekio nufotografuotos moterys. Vienoje nuotraukoje viena moteris lyg ir buvo panaši į tą, kuri buvo atėjusi, bet negali to tiksliai pasakyti, nes labai prastai matė. Moteris iš nuotraukos jai atrodė labiausiai panaši į tą, kuri buvo atėjusi, ją gal iš akių atpažino. Kai atvežė šešias nuotraukas, ji lyg kažką rodė pareigūnams, bet jai nelabai buvo aišku, ką rodo. Kai atvežė dvi nuotraukas, jai nebuvo aišku, kas ten nufotografuota“. Atsižvelgiant į tai, kad iš dviejų nuotraukų procesinis veiksmas - asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką negali būti atliekamas, tai tikėtina, jog D. D. pirmą kartą neatpažinus moters, kuri galimai pavogė jos pinigus, galėjo būti parodytos A. M. nuotraukos, kad ji ją „atpažintų“. Be to, objektyviai nepagrįsta ir tai, kad įvykio metu prastai mačiusi D. D. praėjus 3,5 mėnesio „atpažino“ nuteistąją iš jai pateiktų nuotraukų. O tai tik patvirtina, jog šiuo atveju įrodymai buvo gauti esant procesiniams pažeidimams ir jų pagrįstumas taip pat kelia abejonių, kadangi pati nukentėjusioji nurodė, kad „vienoje nuotraukoje viena moteris lyg ir buvo panaši į tą, kuri buvo atėjusi, bet negali to tiksliai pasakyti, nes labai prastai matė. Moteris iš nuotraukos jai atrodė labiausiai panaši į tą, kuri buvo atėjusi, ją gal iš akių atpažino“, dėl ko teismas nepagrįstai rėmėsi šiais įrodymais. Be to, neanalizavo pareigūnų veiksmų, kurie rodo tendencingą jų siekį bet kokiomis priemonėmis rasti asmenį, kurį būtų galima apkaltinti.

5.4. Skunde pažymima, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi ir liudytojos O. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, tačiau neįvertino to, kad teismo posėdžio metu, po prokurorės prašymo, pasižiūrėjusi į kaltinamąją, liudytoja O. T. nurodė, kad jos nurodyta moteris buvo ir jaunesnė ir didesnė, moters žandai pilnesni, t. y. O. T. neatpažino A. M. kaip asmens, buvusio pas ją 2020 m. liepos 20 d.

5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai lyginant juos su nukentėjusiosios D. D. nesutampa įvykio datomis. Liudytojas nurodė matęs automobilį „Toyota Rav4“ 2020 m. liepos 20 d. bei „Toyota Yaris Verso“ 2020 m. liepos 21 d., kurių nemini D. D.. Be to, R. T. matyti asmenys taip pat neatitinka A. M. apibūdinimo. Tačiau nepaisant to, šie duomenys priimant apkaltinamąjį nuosprendį tapo vienų iš „įrodymų“, jog būtent A. M. buvo atvykusi pas D. D. 2020 m. liepos 22 d.

5.6. Skunde teigiama, kad nors byloje esančiuose vaizdo įrašuose fiksuota, kad 2020 m. liepos 22 d., laiku nuo 11.15 val. iki 11.19 val., (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje ir gyvena nukentėjusioji D. D., pravažiuoja universalo tipo tamsios spalvos automobilis „Opel Astra“, ant kurio kairės pusės galinio sparno matyti šviesios spalvos pailga dėmė ir kuris paskui sankryžoje pasuka link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tačiau tai nepatvirtina, jog būtent ši transporto priemonė buvo sustojusi prie D. D. namų ir, kad joje buvo A. M.. Pažymint, kad pati D. D. buvo nurodžiusi, jog lauke jokio automobilio tada nematė.

5.7. Skunde pažymima, kad teismas remdamasis pareigūno R. G. 2021 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis jog vagystės iš D. D. namų vietoje ir/vagystės laiku įvyko sujungimas, siunčiant sms žinutę, tarp telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo naudojami kaltinamosios A. M. šeimos narių, gyvenančių jos namuose, padarė išvadą, jog šiais numeriais bet kada, atitinkamai ir vagystės metu, galėjo naudotis ir pati kaltinamoji. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atlikus kratą nuteistosios namuose šie telefono numeriai rasti nebuvo, duomenų, kad jais 2020 m. liepos 22 d. naudojosi A. M. taip pat nėra. Todėl teismas remdamasis tik tikimybe bei prielaidomis padarė išvadą, kad minėtais telefono numeriais naudojosi A. M..

5.8. Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiojo V. A. G. parodymai vertintini kaip nepatikimi, nepatvirtinantys A. M. tapatybės, bei prieštaringi. Iš pateiktų duomenų visumos nėra galimybės spręsti nei tikslaus galimos veikos padarymo laiko, ją padariusio asmens ir pagrobto turto vertės.

5.9. Skunde nurodoma, kad teismui nekilo abejonių, jog įvykio dieną nukentėjusysis matė būtent kaltinamąją, nors V. A. G. jo nurodytą asmenį matė tik iš nugaros, iš 50 metrų atstumo, iš už kampo. Jis neapibūdino veido bruožų, nenurodė išskirtinių jo savybių, kurios leistų asmenį identifikuoti kaip būtent A. M.. Šiuo atveju akivaizdu, kad objektyviai V. A. G. negalėjo atpažinti A. M., o tiesiog norėjo, kad kas nors būtų pripažintas kaltu dėl galimos pinigų vagystės. Todėl šie duomenys neturi įrodymams būdingų savybių, kadangi neatitinka tikrumo kriterijaus.

5.10. Skunde teigiama, kad tarp V. A. G. ir J. S. parodymų taip pat yra esminių nesutapimų, kurie, priešingai, nei nurodo teismas, neleidžia teigti, jog abu asmenys nurodė būtent tą pačią moterį ir kad tai yra būtent A. M.. Kadangi V. A. G. parodė, jog moteris buvo atvažiavusi juodos spalvos automobiliu, panašiu į „Audi“, o J. S. nurodė, kad moteris atvyko tamsiai žalios spalvos automobiliu ir ta moteris buvo ne viena o su jauna mergaite. Ir už automobilio vairo sėdėjo maždaug 40 metų, tamsaus gymio, pliktelėjęs vyriškis. Tuo tarpu teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nurodė, kad A. M. tuo laiku daryti vagysčių buvo vežiojama tamsiai žalios spalvos senu automobiliu „Opel Astra“ ir ją vežiojo V. P., kuris pažymėtina, nėra pliktelėjęs.

5.11. Skunde nurodoma, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, kadangi nesirėmė A. M. palankiu 2020 m. rugsėjo 22 d. asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. S. iš jam pateiktų šešių nuotraukų atpažino asmenį, nesusijusį su atliekamu tyrimu. O 2020 m. lapkričio 10 d. dar parodžius šešias nuotraukas, tarp jų jau ir A. M., J. S. neatpažino nė vienos moters. Tačiau kituose epizoduose, t. y. kitų nukentėjusiųjų atveju, net ir esant duomenų, kad buvo pažeista asmens atpažinimo procedūra, teismas tuos vertino nuteistosios nenaudai.

5.12. Pasak apeliantų, šių faktinių aplinkybių visuma tik patvirtina, kad nukentėjusysis V. A. G. matė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, o ne A. M.. Tuo tarpu J. S., kuris matė, jo manymu, tą pačią moterį, galėjusią apvogti V. A. G., atpažino kitą moterį.

5.13. Skunde pabrėžiama, kad teismas nepašalino prieštaravimų, esančių nukentėjusiojo parodymuose. V. A. G. teismo posėdyje tvirtino, jog 2020 m. rugpjūčio 19 ar 20 d., kai pas jį buvo atėjusi moteris, jis pamatė, kad po pietų, apie 14-15 val. buvo pravertos spintos durys, kurioje jis laikė 13 000 Eur. Matyt užrakindamas gerai jų neprispaudė, jei būtų durys prispaustos, jos užsirakintų, ir moteris nebūtų pavogusi pinigų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas jis parodė, kad tą pačią aplinkybę pastebėjo tik po 3-4 dienų po to, kai matė iš jo namų galimai einančią moterį, t. y. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val., grįžęs iš bažnyčios. V. A. G. taip pat patvirtino, jog jis spintą rakindavo. Todėl norint įsibrauti į užrakintą spintą buvo reikalinga arba turėti jos raktą, arba atlikti įsilaužimo veiksmus, tačiau šiuo atveju jokių įsilaužimo požymių nepastebėjo nei V. A. G., jie nebuvo nustatyti ir tyrimo metu. Kas rodo, jog jei spintoje pinigai ir buvo laikomi, tai juos nenustatytu metu, jau nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., galėjo paimti asmuo, kuriam buvo žinoma, kur V. A. G. laiko raktą, arba pačiam turint šį raktą, todėl tikėtina, jog nukentėjusiojo pinigai galėjo būti pagrobti jo artimųjų arba kitų jį gerai pažįstančių ir jo pasitikėjimą turinčių asmenų (kaimynų, kiti asmenų ir pan.).

5.14. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nekėlė abejonių dėl nukentėjusiojo V. A. G. finansinės galimybės turėti tokio dydžio santaupas, kurios iš jo buvo pagrobtos, kadangi jo pajamos yra mažos (pvz., iki 2020 m. rugpjūčio mėn. jo pajamos buvo 471 Eur). Ir nors jis buvo nurodęs, kad pragyvenimui pasilikdavo 171 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Statistikos departamento duomenimis kaimo gyventojų vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos 2021 metais buvo 393 Eur vienam asmeniui per mėnesį, manytina, kad jo versija dėl išlaidų nėra objektyviai pagrįsta. Taip pat ši tariama suma laikyta grynaisiais pinigais namuose yra ypač didelė. Nors nurodoma, kad lėšos buvo taupomos nuo 1989 m., tačiau kyla pagrįstų abejonių ar asmuo atsižvelgiant į garbų amžių sąžiningai neklysta dėl sumos ar net dėl valiutos, kadangi per visą šį laikotarpį ji keitėsi ne vieną kartą. Todėl darytina išvada, kad duomenys apie pagrobtų lėšų dydį yra paremtos tik spėjimais, kurios turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

5.15. Skunde taip pat nesutinkama su teismo pozicija dėl nukentėjusiosios M. D. parodymų nuoseklumo, kadangi 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusios apklausos metu ir teisme M. D. nurodė iš dalies skirtingas aplinkybės, o būtent: pirmu atveju nurodė, kad moteris pinigus atnešė „už COVID-19“, atėjusią moterį ji apibūdino kaip nepanašią į (duomenys neskelbtini), netamsaus gymio, galimai su auksiniu priekiniu dantimi. Be to, kas sėdėjo už automobilio vairo, į kurį įsėdo minėta moteris, ji nematė. Parodė, kad automobilis buvo ilgas, juodos spalvos, ant automobilio stogo buvo uždėti juodos spalvos vadinamieji „ragai“, skirti stoginei bagažinei. Tuo tarpu apklausiama teisme M. D. teigė, kad moters atnešti pinigai buvo dovana, į tos moters dantis ji neatkreipė dėmesio, net neatsimena tokią aplinkybę apskritai nurodžiusi 2021 m. sausio 6 d., automobilio „ragus“ nurodė buvus baltos spalvos. Bei pažymėjo, kad teismo salėje esančių žmonių nelabai mato, neatpažįsta. Savo dukrai G. L. buvo nurodžiusi, kad pro langą matė, jog automobilyje su juodos spalvos „ragais“ už vairo sėdėjo vyras.

5.16. Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusioji M. D. ją apvogusios moters išvaizdą patikslino po to, kai 2021 m. sausio 6 d. jai buvo pateiktos dvi nuotraukos, kuriose pareigūnai rodė moters su kepure ir švarku nuotrauką. Abi rodomos nuotraukos buvo vienodos, tik viena nuotrauka buvo iš priekio, kita iš šono ir jose buvo vienodai apsirengęs asmuo. O tai tik patvirtina, kad asmens atpažinimas iš nuotraukos buvo atliekamas pažeidžiant procedūras ir vyko taip pat, kaip buvo nurodžiusi ir nukentėjusioji D. D., todėl teismas šiais duomenimis priimdamas skundžiamą nuosprendį negalėjo remtis, kadangi buvo teikiamos tik nuteistosios nuotraukos, bandant įteigti, jog tai ji įvykdė nusikalstamą veiką. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji M. D. po pirmosios apklausos praėjus netgi 3,5 mėn., galimai veiką padariusią moterį apibūdino daug tiksliau nei pradžioje, o tai tik patvirtina, jog M. D. buvo pateikta A. M. nuotrauka. Pažymint, kad teismo posėdyje M. D., nors ir dalyvavo nuotoliniu būdu, vis tik neatpažino A. M. kaip veiką padariusio asmens. Ir nors per ekraną vaizdas mažesnis nei realybėje, tačiau atpažinimui pagal asmens nuotrauką pateikiamos dar mažesnės nuotraukos.

5.17. Skunde teigiama, kad nors ikiteisminio tyrimo metu R. V. ir A. G. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose matyti tamsios spalvos galimai „Opel Astra“ markės automobilis, ant kurio stogo įrengti skersiniai stoginei bagažinei ir ant kairės pusės galinio sparno rato arkos yra šviesios spalvos dėmė, tačiau nėra nustatyta, koks konkretus automobilis „Opel Astra“ vaizdo medžiagoje fiksuotas, tuo labiau, kad automobilio apibūdinimas nėra išskirtinis. Nėra duomenų, jog ši transporto priemonė buvo sustojusi prie M. D. namų, ar kad joje buvo būtent A. M.. Juo labiau, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apskritai A. M. žinioje. Tą patvirtina, ir liudytojas V. Ž., kuris parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) jis apžiūrinėjo šį automobilį ir jam jį parodė jauna tamsių vidutinio ilgumo plaukų mergina, atrodant, kaip (duomenys neskelbtini). Ta (duomenys neskelbtini) tautybės moteris pasakė, kad automobilis yra jos tėvo. O tai tik patvirtina, kad šia transporto priemone disponavo kiti asmenys, o ne A. M..

5.18. Pasak apeliantų, teismas taip pat netinkamai įvertino adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu gautus duomenis bei pažeidė nekaltumo prezumpciją. Nors 2020 m. lapkričio 26 d. kratos protokole nurodyta, kad netikri 500 Eur buvo rasti cokoliniame aukšte, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, jog jie buvo rasti pirmame aukšte, prie vaikiškų daiktų, vyriškoje rankinėje, telefono dėkle, o tai tik patvirtina, kad tai buvo paprasčiausias žaislas vaikams. Nepaisant to, skundžiamame nuosprendyje į šias faktines aplinkybes atsižvelgta nebuvo. Teismas remdamasis tik tuo, kad šie suvenyriniai banknotai buvo rasti ne tarp vaikų žaislų ir net ne jų kambaryje, o tvarkingai sudėti į dėklą, kuris įdėtas į rankinę, o ši pakabinta už fotelio bendroje patalpoje, dar viena 500 Eur netikra kupiūra rasta virtuvėje, sprendė, kad net jei ir vaikai žaidė su banknotais, tai niekaip nepaneigia galimybės pačiai kaltinamajai tokius banknotus naudoti, siekiant apgauti žmones, kad galėtų patekti į jų namus, pamatyti, kur žmonės laiko savo pinigus, ir juos pavogti.

5.19. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas tendencingai, siekiant nepagrįstai apkaltinti A. M. ir netgi pažeidžiant baudžiamąjį procesą, kadangi iš liudytojų policijos pareigūnų T. M. ir R. G. teisme duotų parodymų matyti, jog į policijos komisariatą vežant liudytoją V. P. faktiškai buvo atliekami procesiniai veiksmai, t. y. tiek apklausa, tiek parodymų patikrinimas vietoje ir šie procesiniai veiksmai nebuvo protokoluojami, V. P. nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. O tai tik parodo, jog pareigūnų veiksmuose buvo nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo - požymių (BK 228 straipsnis). Tačiau teismas dėl to nepasisakė, pareigūnų veiksmų kaip nusikalstamų nevertino.

5.20. Apeliantai nesutikdami su apylinkės teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios O. K. atžvilgiu atkreipia dėmesį, kad 2020 m. lapkričio 25 d. O. K. pas ją atėjusią moterį, kuri prisistatė seniūnijos darbuotoja, apibūdino kaip buvus apie 150 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, kažką užsidėjusi ant galvos. O 2020 m. gruodžio 4 d. O. K. papildomai parodė, kad ją apvogusi moteris buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 150 - 160 cm ūgio, ant galvos dėvėjo šviesios spalvos moterišką skrybėlę (beretę). Neprisimena, ar moteris buvo su akiniais ir apsaugine kauke, tiksliai negali pasakyti, ar ji buvo tamsių veido bruožų Jos kalba buvo įprasta, nieko neišsiskirianti, lietuviškai ji kalbėjo gerai, jokio akcento neišgirdo. Moters aprangos neprisimena. Nežino, ar moterį atpažintų, nelabai ją įsidėmėjo. Apeliantų teigimu, iš to, kas nurodyta matyti, kad O. K. apibūdinimas iš esmės yra bendro pobūdžio, visiškai negalintis patvirtinti asmens tapatybės kaip A. M.. Tuo labiau, kad pati O. K. nurodė, kad asmens neįsidėmėjo. Net negalėjo pasakyti, ar asmuo dėvėjo akinius, kaukę, ar turėjo (duomenys neskelbtini) būdingų požymių. Be to, pastebėtina, kad pirmosios apklausos metu O. K. nurodė, kad moteris buvo „kažką užsidėjusi ant galvos“, vėlesnė apklausoje jau nurodė konkrečią detalę, kad moteris „dėvėjo šviesios spalvos moterišką skrybėlę (beretę) Kas rodo, jog jai galimai buvo patarinėjama, kokias detales papildomai nurodyti, nes objektyviai vertinant nėra įtikima, jog su laiku liudytojas atsimena papildomas, labai tikslias aplinkybes, kurių ne tik nenurodė ankstesnėse apklausose. Tuo pačiu pažymėtina, kad automobilio spalvą, kuriuo išvažiavo moteris, O. K. apibūdino kaip galėjusį būti tamsiai žalią arba juodą, tačiau didelė dalis Lietuvoje esančių automobilių atitinka tokį abstraktų apibūdinimą.

Atsiliepimas

5.21. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog O. K. parodymai yra nuoseklūs, tačiau faktiškai nevertino, jų neinformatyvumo. O nuoseklumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog O. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad neatsimena, kiek pinigų turėjo, apklausos policijoje neatsimena, net perskaičius jos parodymus tokio įvykio nukentėjusioji neatsiminė ir savo parodymų policijos pareigūnams nepatvirtino. Visa tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos vyko kryptingai siekiant bet kokiomis priemonės nustatyti, jog veiką tariamai įvykdė A. M..

5.22. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso A. M. ir kad ji 2020 m. lapkričio 25 d., apie 11 val., neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiosios O. K. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Kadangi duomenų, jog minėtu telefonu, naudojosi būtent kaltinamoji A. M. iš esmės nėra. Nors telefonas naudotas galimai bendraujanti su A. M. šeimos nariu ar giminaičiu, tačiau tai tik gali rodyti, jog telefonas galėjo būti naudojamas kažko iš kartu su A. M. gyvenusių asmenų, jų pažįstamų ar kitų asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjami. Akivaizdu, jog teismas rėmėsi spėjimu ir tikimybe. Nuteistoji bylos nagrinėjimo metu teigė, kad namuose, kur rastas telefonas, gyveno ir daugiau žmonių, ką patvirtina ir vaizdo medžiaga, kurioje matyti daug paklotų lovų, kas rodo, jog ten gyvena daug asmenų. Pažymint, kad nuteistosios poziciją dėl galimybės, jog minėtu telefonu galėjo būti naudojami ir kiti asmenys, patvirtina ir liudytojo T. M. duoti parodymai, jog vykdant kratą A. M. namuose pagal duomenų bazes tame name gyveno tik A. M. ir jos sūnus, tačiau atvykus atlikti kratą, namuose buvo daug žmonių. Apklaustas liudytojas R. G. taip pat nurodė, kad kratos metu A. M. namuose buvo daug (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų. Ne visi asmenys pasisakė, kas tokie yra. Dalis asmenų - vyrai - pasišalino iš namų <...> Kratos metu vieni asmenys policijos pareigūnams sakė, kad ten negyvena, kiti sakė, kad jie ten deklaruoti, bet nebūna. Tuo tarpu krata 2020 m. lapkričio 26 d. buvo atlikta anksti ryte. Pareigūnai nenustatinėjo telefonų rastų nuteistosios namuose priklausomybės, todėl teigti, kad vienas ar kitas telefonas priklausė A. M. nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

5.23. Skunde taip pat teigiama, kad remiantis mobiliojo ryšio operatoriaus viešai skelbiamais duomenimis matyti, jog kiekviena ryšio technologija turi savo limitus, kiek toli nuo bazinės stoties įrenginys gali veikti. Ir nors stoties veikimo teorinis atstumas galimai apima (duomenys neskelbtini)., tačiau bazinės stoties veikimo atstumas (diametras) yra pernelyg platus, jog būtų galiam vertinti, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) būtų galėjęs veikti būtent (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiosios O. K. gyvenamuoju adresu.

5.24. Pasak apeliantų teismas pripažindamas nuteistąją kalta rėmėsi ne jos nurodytais duomenimis, kad su ja trijų aukštų mane su rūsiu gyvena ir sūnus A., anūkai G., D., B., anūkės G. 7 ir 9 metų vaikai bei pas ją susirenka daug žmonių. O vadovavosi tik kratos metu policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotais vaizdo įrašais, kad iš tuose namuose gyvenančių asmenų tik A. M. atitinka O. K. nurodytą nepažįstamos moters apibūdinimą. Nors nukentėjusioji nenurodė, kad veiką padaręs asmuo būtų tamsių veido bruožų, kad turėtų (duomenys neskelbtini) bruožų, taigi negali atpažinti ar patvirtinti, kad A. M. buvo būtent ta moteris, kuri tariamai pavogė jos pinigus. Esant tokiam duomenų visetui, darytina išvada, kad teismas tik remdamasis savo bei pareigūnų išankstine nuomone, bei prielaidomis nepagrįstai A. M. pripažino kalta.

5.25. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę A. M. pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus, įtvirtintus BK 41 ir 54 straipsniuose. Šiuo atveju, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Apylinkės teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltinamosios asmenybę, ypatingą dėmesį turėjo kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks jos teigiamus socialinius ryšius, taip pat kitų šeimos narių, išlaikomų kaltinamosios likimus. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas įvertino tik dalį apeliantę charakterizuojančių duomenų, tačiau neatsižvelgė, kad A. M. indėlis į šeimos bendrą ūkį yra ypatingai svarbus kitiems šeimos nariams, nes jos gaunamos pajamos iš pensijos bei ūkyje atliekami darbai yra ypatingai svarūs išlaikant šeimą. Be to, atsižvelgiant į priteistas sumas akivaizdu, kad reali laisvės atėmimo bausmė užkardys galimybę A. M. pradėti papildomai dirbti, kad ji gautų papildomas pajamas ir turėtų realią galimybę grąžinti priteistas sumas. Taigi, reali laisvės atėmimo bausmė sukels ypač neigiamus socialinius padarinius, kadangi apeliantė ir šeimos nariai yra labai prisirišę vienas prie kito. Taip pat turės neigiamų ekonominių padarinių, kurie neišvengiamai ir neproporcingai pablogins tiek jos, tiek šeimos narių gyvenimo sąlygas. Reali laisvės atėmimo bausmė turėtų ir neigiamos įtakos nuteistosios resocializacijai. Pažymint, kad apeliantė kaltinama nesmurtinių nusikaltimų darymu, o jos amžius yra pakankamai garbus spręsti, jog reali laisvės atėmimo bausmė gali turėti neigiamos įtakos ir jos sveikatai. Taigi, šių aplinkybių egzistavimas leidžia teigti, kad reali laisvės atėmimo bausmė paskirta nepagrįstai.

6. Atsiliepimų negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir jos gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, kadangi duomenų patvirtinančių A. M. kaltę byloje nėra. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teisingai įvertinti visi bylos duomenys, padarytos tinkamos išvados dėl nusikalstamos veikos, bausmės ir ieškinių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje surinktus duomenis, nevertino įrodymų visumos bei rėmėsi nepatikimais bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, atpažinimo pagal nuotraukas protokolais ir neinformatyviais vaizdo įrašais, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principu, todėl A. M. nepagrįstai pripažino kalta.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. M. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (D. D., M. D. ir O. K. atžvilgiu), tačiau nepagrįstai ją pripažino kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo (V. A. G. atžvilgiu).

Dėl nusikalstamos veikos D. D. atžvilgiu

10. Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiosios D. D. parodymai dėl jos pinigų - 1 700 Eur vagystės yra nuoseklūs ir nekintantys. Įvykio dieną apklausta D. D. parodė, kad apie 11.15 val. pas ją į namus atėjo nepažįstama moteris apie 50 metų ir prisistatė dukros klasioke. Paaiškino, kad ji dukrai yra skolinga 300 Eur ir nori atiduoti. Išsitraukė 500 Eur. Nukentėjusioji jai norėdama paduoti 200 Eur grąžos nuėjo pinigų pasiimti iš voko, kuris buvo virtuvėje ant lovos po laikraščiais. Paėmus voką, moteris nukentėjusiajai pasakė, kad nereikia, su dukra atsiskaitys pati. Tada D. D. padėjo voką su pinigais atgal į vietą. Moteris nuėjo į kitą kambarį apžiūrėti gėlės, nukentėjusiajai pasiūlius eiti į lauko darželį, moteris pro duris vedančias teisiai į jį nėjo, o pasakė, kad eina į lauką pro kitas duris vedančias iš virtuvės. Nukentėjusioji žiūrėdama pro langą minėtos moters darželyje nesulaukė, todėl grįžo į virtuvę ir pasižiūrėjo, kad voko su pinigais ant lovos nėra. Minėtos moters lauke irgi nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad moteris buvo apie 50 metų, vidutinio kūno sudėjimo, nedidelio ūgio. Kaip apsirengusi neprisiminė, tik atkreipė dėmesį, kad ji buvo su balta vasarine skrybėle ir paprasta juoda kuprine. Kitų asmenų ar automobilių D. D. nepastebėjo (1 t., b. l. 1-3). 2020 m. rugsėjo 1 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. D. patvirtino pirminės apklausos metu nurodytas aplinkybes bei papildomai parodė, kad tos moters veido bruožus, t. y. akis, nosį, veido formą, ausis įsidėmėjo ir pamačiusi ją atpažintų (1 t., b. l. 163-164). 2021 m. gruodžio 14 d. apklausiama apylinkės teisme D. D. iš esmės nurodė analogiškas pinigų vagystės aplinkybes. Patvirtino, kad pas ją atėjusi moteris sakė, jog yra skolinga jos dukrai. Turėjo 500 Eur, todėl nukentėjusioji ieškojo 200 Eur grąžos. Jos 1700 Eur buvo ant sofos, voke, kurio pasigedo po to, kai moteris išėjo (7 t., b. l. 58-60). Nukentėjusioji apylinkės teisme negalėjo nurodyti kokio amžiaus buvo toji moteris, tačiau skrybėlę ir kuprinę įsidėmėjo (7 t., b. l. 58-60). Ikiteisminio tyrimo metu D. D. taip pat buvo nurodžiusi, kad neatkreipė dėmesio, kaip ją apsilankiusi moteris buvo apsirengusi (1 t., b. l. 1-3, 163-164). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse sutampa. Vertintina tai, kad ją apklausiant teisme buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, tuo metu jai buvo daugiau nei 90 metų, pastaroji buvo patyrusi insultą, po kurio, kaip pati nurodė nelabai viską prisimena, todėl atsižvelgiant vien į tai, kad D. D. teisme detaliau neapibūdino vagystę įvykdžiusios moters, nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti prieštaringais. D. D. tam tikrus požymius – skrybėlę ir kuprinę, nurodė viso proceso metu, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kitas detales: nedidelį ūgį, vidutinį sudėjimą, amžių - apie 50 metų.

11. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiąjai D. D. viena akis buvo operuota, o kita laukė operacijos, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ji negalėjo įsidėmėti pas ją įvykio dieną (vasaros metu, apie 11.15 val.) buvusios moters. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad ta moteris stovėjo šalia jos, kaip ji kalbėjo, todėl ją gerai įsidėmėjo (1 t., b. l. 163-164). Be to iškart po šių aplinkybių nurodymo, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. D. D. buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukos atpažinti, tarp kurių nuteistosios A. M. nebuvo, nes tuo metu buvo įtariama kita moteris, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad neatpažįsta moters nuotraukose, kuri pas ją buvo 2020 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 171-176), tai tik patvirtina faktą, kad nukentėjusioji iš tiesų buvo užfiksavusi atmintyje, ją apvogusios moters bruožus. Vėliau, tai yra 2020 m. lapkričio 9 d., nukentėjusiajai pateikus 6 moterų nuotraukas, tarp kurių buyo ir nuteistoji A. M., D. D. ją atpažino, kaip moterį, kuri pas ją buvo atėjusi įvykio dieną (1 t., b. l. 177-183). O tai teisėjų kolegijos vertinimu tik parodo, kad nukentėjusioji gerai įsidėmėjo A. M. veido bruožus, regėjimas ir atmintis jai nesutrukdė to padaryti, todėl teigti, kad atpažinimo veiksmas yra neteisėtas, ar atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso taisykles, nėra teisinio pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde abejojama asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotu nuteistosios atpažinimo duomenų pagrįstumu, nes kaip teigia apeliantai policijos pareigūnai vieną kartą atpažinimui iš nuotraukų nukentėjusiajai buvo atvežę lyg 6 nuotraukas ant vieno lapo, o kitą kartą gal buvo 2 nuotraukas atvežę (7 t., b. l. 58-60). Tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo priedų - foto lentelių matyti, jog D. D. abu kartus buvo pateikta po 6 nuotraukas viename lape. Nukentėjusioji atpažinusi A. M. kartu nurodė, jog ją atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Nurodė, kad ta moteris buvo su šviesios spalvos skrybėle (1 t., b. l. 175, 181-182). Tai aukštesniojo teismo vertinimu tik patvirtina, kad D. D. suprato koks procesinis veiksmas tuo metu buvo atliekamas. Apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė, kad moteris iš nuotraukos jai atrodė labiausiai panaši į tą, kuri buvo pas ją į namus atėjusi. Per jos „skriblių“ mažai ją matė, iš akių gal ją pažino (7 t., b. l. 58-60). Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigūnas T. M. (7 t., b. l. 111-114), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant BPK 191-192 straipsnių nuostatas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

14. Nukentėjusiosios D. D. parodymus dėl tam tikrų detalių patvirtino liudytojų F. L., O. T., R. T. ir J. K. parodymai. Liudytoja F. L. parodė, kad peržiūrėjo bendruomenės namų kamerų įrašus, kuriuose buvo matyti tamsios markės mašina važiuojanti į (duomenys neskelbtini) kaimą (kuriame gyvena D. D.), joje buvo vairuotojas ir moteris su skrybėle (1 t., b. l. 193-194, 7 t., b. l. 60-61). Taip pat šios liudytojos parodymais buvo nustatyta kita liudytoja O. T., pas kurią 2020 m. liepos 20 d. taip pat buvo atvykusi moteris, kuri turėjo 500 Eur ir sakė, jog jos sūnui yra skolinga 200 Eur, tačiau pamačiusi kur O. T. laiko dėžutę su pinigais, persigalvojo ir pasakė, kad jos sūnui skolą atiduos pati. Taigi, pas šią liudytoją atvykusios moters veikimo būdas buvo toks pats kaip ir pas D. D.. Taip pat O. T. moters apibūdinimas (apie 40-50 metų, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšta, užsidėjusi šviesios spalvos skrybėlę) sutapo su nurodytu D. D. apibūdinimu, ją apvogusios moters. Liudytoja O. T. apibūdino ir automobilį, kuriuo buvo atvykusi moteris: pailgas, tamsios spalvos, galėjo būti tamsiai žalios arba tamsiai mėlynos spalvos ir jame buvo vairuotojas (2 t., b. l. 3-4,7-8; 7 t., b. l. 62-63). Ir šis apibūdinimas atitiko byloje nustatytą tamsiai žalios spalvos automobilį „Opel Astra“, kuris įvykių metu priklausė A. M. šeimos narei ir kuriuo buvo vežiojama A. M. po kaimus. Ir nors O. T. apylinkės teisme nurodė, kad pas ją į namus buvo atėjusi lyg jaunesnė moteris už kaltinamąją, tačiau kartu pažymėjo, jog jau daug laiko po to įvykio praėjo ir ji jau užmiršo viską (7 t., b. l. 62-63). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas visiškai pagrįstai įrodinėdamas A. M. kaltę dėl D. D. pinigų vagystės, vadovavosi ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojų parodymais, kuriuos beje patvirtino ir vaizdo įrašai bei specialisto išvada.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apylinkės teismas įvertino liudytojo R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, jog motina jam iškart po įvykio sakė, kad pas ją buvo atvykusi moteris panaši į (duomenys neskelbtini) tautybės, stamboka, neaukšto ūgio, su skrybėle (2 t., b. l. 19-20; 7 t., b. l. 73). Taip pat liudytojos J. K. (O. T. kaimynės) parodymus, kad pas ją 2020 m. liepos 20 d. į namus taip pat bandė užeiti (duomenys neskelbtini) tautybės tamsaus gymio moteris, maždaug 150-157 cm. ūgio, apsirengusi juodos spalvos megztuku ir sijonu, užsidėjusi ant galvos šviesios spalvos skrybėlę, per petį užsidėjusi juodą rankinę, su šone pražilusiais plaukais (2 t., b. l. 25-26; 7 t., b. l. 144-145), padarė išvadą, kad šie liudytojų parodymai patvirtina O. T. nurodytas aplinkybes bei faktiškai atitinka A. M. išvaizdą, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Ir nors apeliantai pateiktame skunde teigia, kad liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka nukentėjusiosios D. D. nurodytų aplinkybių, tačiau iš liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu atlikto apklausos protokolo matyti, kad pastarasis nurodė visas jam žinomas ir galimai galinčias padėti ikiteisminiam tyrimui aplinkybes, kurios vėliau nepasitvirtino (2 t., b. l. 19-20), todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį jomis apylinkės teismas pagrįstai ir nesivadovavo.

16. Byloje surinktais duomenimis (vaizdo įrašais, specialisto išvada, vyresniojo tyrėjo T. M. tarnybiniais pranešimais) taip pat nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 11 val. automobilis „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė A. M. anūkei ir kuriuo buvo vežiojama nuteistoji A. M., buvo užfiksuotas važiuojantis (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena nukentėjusioji D. D., panašiu laiku, kuomet jos namuose buvo įvykdyta pinigų vagystė. Be to, vagystės laiku, tarp telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo naudojami A. M. šeimos narių buvo fiksuotas sujungimas, siunčiant sms žinutę. Telefono numerį (duomenys neskelbtini) nurodė liudytojas V. Ž., kuris iš A. M. giminaitės nusipirko automobilį „Opel Astra“ (2 t., b. l. 45-46; 7 t., b. l. 93-94), todėl net ir įvertinus aplinkybę, kad šiais telefonų numeriais nesinaudojo pati nuteistoji, tai niekaip nepaneigia išvados, kad vagystę iš D. D. įvykdė būtent A. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl nuteistosios kaltumo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl nusikalstamos veikos M. D. atžvilgiu

17. Vertinant nukentėjusiosios M. D. parodymų patikimumą pažymėtina, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa. Įvykio dieną apklausta nukentėjusioji M. D. nurodė, kad į jos namus įėjo moteris, kuri pasakė, kad už COVID - 19 atnešė jai 200 Eur, bet turi tik 500 Eur, todėl reikia pasmulkinti. Nukentėjusioji parodė, kad turi tik 200 Eur, kurie buvo įdėti į baltos spalvos voką kartu su banko kortele ir PIN kodu bei buvo rankinėje. Moteriai išvykus nukentėjusioji pastebėjo, kad nėra voko, kuriame buvo 200 Eur ir banko kortelė su PIN kodu. M. D. nurodė, kad išėjusi moteris įsėdo į juodos spalvos automobilį šalia vairuotojo, tačiau kas sėdėjo už vairo, nematė. Teigė, kad automobilis buvo ilgas, juodos spalvos, ant automobilio stogo buvo uždėti juodos spalvos vadinamieji „ragai“, skirti stoginei bagažinei. Patvirtino, kad moteris buvo apie 50 metų amžiaus, galimai su auksiniu priekiniu dantimi, trumpų, žilstelėjusių plaukų, ant galvos buvo užsidėjusi pilkos spalvos, galimai vąšeliu megztą kepurę, panašią į skrybėlę, vilkėjo pilkos spalvos megztinį ir pilkos spalvos ilgą suknelę su raukiniais šonuose. Moteris nebuvo tamsaus gymio, nepanaši į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122-123). Apklausiama apylinkės teisme per „Zoom“ M. D. nurodė, kad pinigai, kuriuos atnešė moteris buvo dovana. Patvirtino, kad ji turėjo 500 Eur ir jai reikėjo duoti 300 Eur grąžos. Nurodė, kad minėtai moteriai ji parodė, kad turi tik 200 Eur, kuriuos laikė rankinėje. Ir kai moteris išėjo nukentėjusioji suprato, kad nėra jos pinigų ir banko kortelės su PIN kodu. Teigė, kad moteris buvo su pilka berete, apie 156 cm., nei stambi, nei laiba, apie 50 metų, dėvėjo pilkos spalvos švarką ir sijoną. Patvirtino, kad iš jos išėjusi moteris atsisėdo šalia vairuotojo vyro į automobilį, kuris jai buvo panašus į juodą. Ant to automobilio stogo buvo kažkokios baltos juostos, pareigūnai gal jai pasakė, kad tai vadinamieji „ragai“, tačiau ji pati policininkams pasakė apie šią detalę. Kaip atrodo (duomenys neskelbtini), ji negalėjo pasakyti. Aplinkybių apie auksinį dantį taip pat neprisiminė (7 t., b. l. 15-18). Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nukentėjusioji tam tikras neesmines detales (automobilio juostų spalvas, apsilankymo priežastį) nurodė skirtingai arba, kad tam tikrų detalių (auksinio danties) praėjus metams laiko po įvykio ir patyrusi du infarktus neprisiminė, nesudaro pagrindo abejoti šiuos nukentėjusios parodymų patikimu, kadangi juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

18. Nukentėjusiosios dukra liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad į jos namus užėjusi nepažįstama moteris atnešė 200 Eur pašalpą dėl COVID-19, parodė 500 Eur ir paklausė, ar turės grąžos. Mama iš rankinės pasiėmusi voką, kuriame buvo 200 Eur ir banko kortelė su PIN kodu parodė moteriai, kad turi tik 200 Eur ir voką įsidėjo atgal į rankinę. Išvykus moteriai mama pastebėjo, kad jos rankinėje nėra voko su pinigais. Mama jai minėjo, kad pastebėjo prie namo stovintį tamsios, galimai juodos spalvos automobilį, ant jo stogo buvo vadinami „ragai“. Moteris įsėdo į automobilio priekinę keleivio pusę. Pasak mamos, moteris buvo apsirengusi pilkos spalvos megztuku, užsidėjusi megztą pilkos spalvos skrybėlę, vilkėjo suknelę (2 t., b. l. 143-146). Apklausiama apylinkės teisme liudytoja G. L. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes (7 t., b. l. 162). Taigi šie liudytojos parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiosios įvykio dieną nurodytomis aplinkybėmis.

19. Pažymint, kad nukentėjusioji M. D. iškarto po įvykio gan išsamiai apibūdino pas ją buvusią moterį, nurodė detales (priekinis auksinis dantys, kepurė), kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinomos bei 2021 m. sausio 6 d. iš jai pateiktų 5 foto nuotraukų atpažino A. M., kaip moterį, kuri buvo pas ją atėjusi įvykio dieną (2 t., b. l. 129-136). Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad M. D. pas ją įvykio dieną apsilankiusios moters išvaizdą ikiteisminio tyrimo metu galimai patikslino (2 t., b. l. 138-139) tik po to, kai jai buvo pateiktos dvi nuotraukos, kuriose policijos pareigūnai rodė moters su kepure ir švarku nuotraukas iš šono ir iš priekio, nepagrįstas. Byloje tokių duomenų, kad prieš atpažinimo procedūrą nukentėjusiajai buvo pateiktos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuota ta pati moteris, nėra. Iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo priedo - foto lentelės matyti, jog M. D. buvo pateiktos 5 nuotraukos viename lape. Nukentėjusioji nurodė, kad atpažinta nuotraukoje moteris yra labai panaši į tą, kuri buvo atvykusi pinigų vagystės dieną. Ją atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nosies, akių linijos (2 t., b. l. 129-136). Ir nors nukentėjusioji M. D. teisiamojo posėdžio salėje negalėjo pasakyti ar A. M. buvo pas ją atvykusi 2020 m. rugsėjo 17 d., tačiau įvertinus nukentėjusios senyvą amžių, laiko tarpą praėjusį nuo įvykio iki teismo posėdžio, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir tai nesudaro pagrindo abejoti asmens atpažinimo iš nuotraukos procedūros teisėtumu. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji teismo posėdyje dalyvavo nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo būdu (per „Zoom“), naudodamasi dukros telefonu bei kaip pati nurodė salėje esančių žmonių nelabai matė (7 t., b. l. 15-18).

20. Nukentėjusiosios M. D. apibūdinimą atitinkantis automobilis su „ragais“ (stogo bagažinės laikikliais) važiuojantis (duomenys neskelbtini) gatvėje (kurioje gyvena nukentėjusioji) arba nuo jos buvo užfiksuotas R. V. ir A. G. pateiktuose vaizdo įrašuose, panašiu laiku, kuomet buvo įvykdyta vagystė (4 t., b. l. 65-66, 69). Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad konkretus automobilis užfiksuotas tuose vaizdo įrašuose nėra nustatytas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kuria buvo nustatyta, jog tikėtina automobilio valstybinio registracijos numerio raidžių seka yra „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 111-112), policijos komisariatų raštai, kurių pagalba buvo nustatyta, jog automobilio apibūdinimą atitinka tamsiai žalios spalvos „Opel Astra“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 133; 4 t., b. l. 136-139), liudytojo V. Ž. parodymai, kad pastarasis automobilį „Opel Astra“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš (duomenys neskelbtini) tautybės merginos, adresu (duomenys neskelbtini) (A. M. gyvenamoji vieta) ir jis turėjo ant galinio sparno arkos baltos spalvos žymę (2 t., b. l. 45-46; 7 t., b. l. 93-94), taip pat liudytojo P. V. parodymai, jog jis šį automobilį jau sutvarkytą pirko iš liudytojų V. Ž., tačiau matė, kad prieš tai ant galinio automobilio sparno buvo lopas (2 t., b. l. 56-57, 7 t., b. l. 94-95) bei kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis automobilis yra tas pats, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė A. M. anūkei D. B. (2 t., b. l. 41–42) ir juo buvo vežiojama A. M.. Aplinkybės, kad minėtas automobilis nuosavybės teise nepriklausė nuteistajai ar, kad vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota, kaip automobilis sustoja prie nukentėjusiosios namų nepaneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų visumos, kuriuos sujungus į vientisą grandinę darytina išvada, kad vagystę iš M. D. įvykdė būtent A. M. atvykusi automobiliu „Opel Astra“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs aplinkybes, jog A. M. gyvenamajame name, rankinėje, pakabintoje ant fotelio bendroje patalpoje, dėkle buvo rasti akivaizdžiai netikri suvenyriniai 500 Eur banknotai, taip pat viena 500 Eur kupiūra be numerio ir apsauginės juostelės buvo rastos virtuvėje, padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. tokius banknotus naudojo siekdama apgauti žmones, kad galėtų patekti į jų namus, pamatyti, kur žmonės laiko savo pinigus ir juos pavogti. Teisėjų kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui ir daromai išvadai, nes kaip nurodė nukentėjusiosios D. D., M. D. bei liudytoja O. T., moteris turėjo 500 Eur kupiūrą ir, kad jos namuose rasti netikri pinigai 500 eurų banknotai buvo labai panašūs į tikrus (3 t., b. l. 44-48, 51-54, 80), kuriuos senyvo amžiaus žmonėms būtų sunku atskirti. Pažymint, kad nukentėjusioji M. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog moteris iš rankose turėtos piniginės išsiėmė bei parodė vieną 500 eurų kupiūrą, tačiau ar tai buvo eurai, ar kita valiuta nukentėjusioji pasakyti negalėjo (2 t., b. l. 122-123). Ir nors šių aplinkybių nukentėjusioji apylinkės teisme nepatvirtino, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta dukra liudytoja G. L. nurodė, kad mama jai sakė jog moteris rodė 500 Eur kupiūrą (2 t., b. l. 143-146; 7 t., b. l. 162). Todėl teigti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino kratos metu gautus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

22. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės susiję su pareigūnų veiksmais V. P. atžvilgiu taip pat nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimas, todėl apylinkės teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

23. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė byloje surinktus duomenis, juos išsamiai išanalizavo bei sujungdamas į vientisą loginę grandinę padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą. Apygardos teismas kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus (nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, vaizdo įrašus, specialisto išvadą, daiktų apžiūros ir kratos protokolus, tarnybinius pranešimus bei kitus duomenis) ir daryti priešingas išvadas nei padarė apylinkės teismas neturi pagrindo, todėl A. M. nuteista dėl pinigų vagystės iš M. D., pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos O. K. atžvilgiu

24. Nukentėjusioji O. K. įvykio dieną parodė, kad pas ją į namus atvykusi moteris prisistatė socialine darbuotoja ir pasakė, kad nori išmokėti pensiją (800 Eur), todėl nukentėjusioji jai turi duoti 200 Eur, o ji jai duos 1000 Eur. O. K. nuėjo į svetainę, kurioje kabojo rankinė ir pasidėjusi ją ant spintelės pradėjo ieškoti 200 Eur. Nurodė, kad ta moteris stovėjo šalia jos už slenksčio miegamajame kambaryje. Tačiau po to pradėjo vaikščioti po svetainę, nukentėjusioji jos paklausė ką ji čia veikia ir ko ieško. Liepė jai išeiti. O. K. patvirtino, kad moteris taip pat vaikščiojo po kitas namų patalpas, prašė nukentėjusiosios, kad ši jai atiduotų katę. Moteriai išėjus iš namų, po maždaug 20 min. O. K. priėjo prie rankinės ir atsidariusi ją pastebėjo, kad nėra voko su pinigais. Nurodė, kad atvykusi moteris buvo 150 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, kažką užsidėjusi ant galvos, kaip atsirengusi nepastebėjo, tačiau moteris išvyko su tamsiai žalios spalvos automobiliu (1 t., b. l. 44-46). 2020 m. gruodžio 4 d. papildomos apklausos metu O. K. laikėsi pirminės apklausos metu duotų parodymų bei patvirtino, kad moteris buvo stambaus kūno sudėjimo ir jos ūgis buvo apie 150-160 cm. Nurodė, kad ji ant galvos dėvėjo šviesios spalvos moterišką skrybėlę (beretę). Lietuviškai kalbėjo gerai, jokio akcento nebuvo. Ar moteris buvo tamsių veido bruožų nukentėjusioji pasakyti negalėjo, jos aprangos taip pat neprisiminė. Patvirtino, kad moteris buvo atvykusi tamsiai žalios arba juodos spalvos lengvuoju automobiliu, ar ji atsisėdo į keleivio ar vairuotojo pusę nematė (2 t., b. l. 160-161). Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 25 d. ligoninėje, O. K. parodė, kad pas ją į namus atėjo neaukšta moteris, pasakė, kad reikia pinigų. Moteris buvo be veido kaukės, paprastai apsirengusi. Moteris buvo virtuvėje, sakė duoti „katukę“, buvo įėjusi į kambarį. Kaip atrodo (duomenys neskelbtini) pasakyti negalėjo. Pamena, kad kambaryje turėjo juodą „tašę“, kurioje buvo pinigų (7 t., b. l. 141-142). Ir nors nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją detalių apie įvykdytą nusikalstamą veiką nelabai galėjo pasakyti, tačiau atsižvelgiant į O. K. amžių bei jos sveikatos būklę, tai nesudaro pagrindo jos parodymais abejoti ar juos laikyti nenuosekliais. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas tam tikras aplinkybes O. K. nurodė, t. y., kad moteris prašė atiduoti katę bei, kad pinigai buvo laikomi rankinėje („tašėje“). Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu O. K. namo kambaryje rasta tuščia juodos spalvos rankinė (1 t., b. l. 152-160). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai tiek apibūdinant pačią moterį, tiek automobilį, kuriuo ji buvo atvykusi į įvykio dieną, nekito. Jie taip pat atitinka aplinkybes, kurios buvo nustatytos M. D. ir D. D. vagysčių atvejais. Tai, kad praėjus savaitei po įvykio nukentėjusioji tiksliau įvardijo ką moteris dėvėjo ant galvos taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog jai buvo patarinėjama, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pagrįstai jį grindė O. K. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių išliko nuoseklūs viso proceso metu.

25. Svarbu ir tai, kad atlikus A. M. namuose rastų mobiliojo ryšio telefonų elektroninių ryšių duomenų analizę (5 t., b. l. 164-165, 181-182, 197-198) buvo nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 25 d. 11.06 val., t. y. vagystės iš O. K. metu bei netoli įvykio vietos, į 2020 m. lapkričio 26 d. kratos metu pas A. M., adresu (duomenys neskelbtini), paimtą mobiliojo ryšio telefoną IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta priklauso A. M. sūnėnui P. S. (2 t., b. l. 184-185). Taip pat po įvykdytos vagystės telefono numeris (duomenys neskelbtini) (rastas A. M. namuose) 12.14 val. jungėsi prie bazinės stoties, kurios veikimo zona yra šalia kito A. M. priklausančio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), o 13.19 val. šis telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, kurios veikimo zona yra prie pat A. M. namų adresu (duomenys neskelbtini). Ir nors apeliaciniame skunde teigia, kad bazinės stoties veikimo atstumas yra pernelyg platus, jog būtų galima vertinti, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) būtų galėjęs veikti nukentėjusiosios O. K. gyvenamuoju adresu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog mobiliojo ryšio operatorių bokštų duomenys buvo gauti iš kompetentingos institucijos (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos specialiųjų užduočių poskyrio), o ne iš viešai prieinamos informacijos, todėl jos patikimumu nėra pagrindo abejoti (5 t., b. l. 157-161).

26. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta bei tai, kad nukentėjusiosios O. K. tiek apibūdinta moters išvaizda, atitinka A. M. išvaizdą ir nurodytas automobilis atitinka tamsiai žalios automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežiojama nuteistoji, daro išvadą, kad apylinkės teismas A. M. kalta dėl vagystės iš O. K. pripažino pagrįstai.

27. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas kratos metu nuteistosios namuose, įvykio metu gal ir būtų galėję naudotis ne tik A. M., o kiti kartu su nuteistąja gyvenantys asmenys, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamą veiką įvykdė ne nuteistoji. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas iš kartos metu policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų ir pačios nuteistosios parodymų, jog su ja gyvena sūnus ir anūkės su anūkais, matyti, kad iš tuose namuose gyvenančių asmenų tik A. M. atitinka O. K. nurodytą moters apibūdinimą. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad visi byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai sudaro vieningą grandinę, vieni kitus papildo dėl nuteistosios kaltės, todėl apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl nusikalstamos veikos V. A. G. atžvilgiu

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pripažindamas A. M. kalta dėl vagystės iš V. A. G. iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo ir liudytojų J. G., S. G., J. S. parodymais, darė išvadą, kad šie įrodymai atitinka kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu nustatytas įvykių aplinkybes. Apylinkės teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, inter alia (be kita ko), privalo nustatyti ir nuosprendyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ar nutartyje nurodyti visas faktines aplinkybes, kurios būtinos tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad šių duomenų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai, kad šį nusikaltimą padarė būtent A. M..

29. Pažymėtina, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, tik tuomet, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

30. Iš nukentėjusiojo V. A. G. parodymų matyti, kad nusikalstama veika jo atžvilgiu galimai buvo padaryta 2020 m. rugpjūčio 19 d., kuomet, kaip jis teigė viso proceso metu, buvo išėjęs į lauką už tvarto atsinešti agurko ir jo namai liko neužrakinti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad grįždamas nuo namo kampo matė nueinančią nepažįstamą moterį, tačiau tiksliai nematė ar nepažįstama moteris išėjo iš namo vidaus. Apklausiamas teisme parodė, kad moteris išėjo iš jo namo. Jis išeidamas iš namo buvo uždaręs ir prieangio, ir lauko duris, o grįžęs rado prieangio duris atidarytas. V. A. G. taip pat nurodė, kad moterį matė tik iš nugaros, ją apibūdino, kaip stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su šiaudine kepure, apsirengusią mėlynos spalvos ilga suknele su baltomis gėlėmis, kuri ant rankos nešėsi tašę. Teigė, kad moteris nuėjusi nuo kiemo įsėdo į šalikelėje laukusį juodos spalvos automobilį (panašų į Audi), tačiau į kurią automobilio vietą moteris įsėdo nukentėjusysis nematė. Jos užkalbinti jis nespėjo, nes buvo per toli. O moteris pamačiusi, kad nukentėjusysis ateina, paspartino žingsnį. Pasak nukentėjusiojo jis grįžęs namo spintos netikrino ir nepastebėjo, kad spintos durys pilnai neuždarytos. Namai buvo tvarkingi, nesujaukti, nieko įtartino nepastebėjo. Santaupas - 13 000 Eur laikė kambario spintoje, viršutinėje lentynoje, dvejose piniginėse, kurios dar buvo įdėtos į polietileninį maišelį. Santaupų V. A. G. pasigedo 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val. grįžęs iš bažnyčios, kuomet pastebėjo, jog spintos durys pilnai neuždarytos. Nurodė, kad spintos duris jis užrakindavo, tačiau matyt šį kartą gerai jų neprispaudė, todėl liko neužrakintos. Patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gavęs pensiją, todėl įdėjęs 500 Eur persiskaičiavo pinigus ir tiksliai žino, kad buvo 13 000 Eur. Teigė, kad nuo rugpjūčio 14 d. pas jį daugiau niekas nebuvo užėjęs, grįžęs iš bažnyčios namų duris taip pat rado užrakintas, todėl pinigus galėjo paimti tik ta moteris (1 t., b. l. 17-19; 6 t., b. l. 197-198).

31. Liudytoja S. G. (nukentėjusiojo sūnaus žmona), kuri gyvena viename kieme su nukentėjusiuoju, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.30 val. pas ją iš bažnyčios grįžęs atėjo akivaizdžiai susijaudinęs V. A. G. ir pasakė, kad jį apvogė. Liudytoja patvirtino, jog jai nukentėjusysis sakė, kad prieš 2-3 dienas matė iš namų išeinančią moterį su skrybėle, ją matė iš nugaros, moteris buvo pagyvenusi, nedidelio ūgio, stamboka, nešėsi po pažastimi rankinę ar piniginę. Ji ėjo link kelio ir išvažiavo tamsiu automobiliu, kaip „Audi“ ar pan., vairavo lyg vyriškis. Nurodė, kad uošvis gauna pensijos 477 Eur grynais pinigais, tačiau kur jis laikė pinigus ir kiek jų buvo nežino. Patvirtino, kad V. A. G. regėjimas, suvokimas geri, jis gana gerai orientuojasi, tik su klausa prasčiau (2 t., b. l. 108-111; 7 t., b. l. 61).

32. Liudytojas J. G. (nukentėjusiojo sūnus) parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.30 val. jam paskambino S. G. ir pasakė, kad tėvas V. A. G., parvažiavęs iš bažnyčios, kabindamas į spintą drabužius, pastebėjo, kad spinta, kuri nuolat rakinama, yra neužrakinta, apsižiūrėjo, kad joje nėra ten laikytų pinigų. Jam tėvas po įvykio sakė, kad vieną dieną buvo išėjęs už tvarto, grįždamas matė nuo namo link kelio einančią moterį ilgais drabužiais, skara, ji įsėdo į ant kelio stovėjusį tamsios spalvos automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas patvirtino, kad tėvas yra labai taupus ir galėjo turėti jo nurodytą 13 000 Eur sumą, tačiau kur jis juos laiko niekas nežino ir nematė. Nurodė, kad ir pats iš tėvo 2019 m. buvo pasiskolinęs 4000 Eur kombaino pirkimui, tačiau juos grąžino. Teigė, kad tą įvykio savaitę pas tėvą nesilankė. Pas nukentėjusįjį dėl jo savotiško charakterio mažai kas iš giminaičių lankosi (2 t., b. l. 79-80; 7 t., b. l. 161-162).

33. Liudytojas J. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sužinojęs apie pinigų vagystę iš kaimyno G., prisiminė, kad galimai tą pačią vagystės dieną, apie 12.00 val., jam einant gatve sustojo nedidelis tamsios spalvos automobilis, už kurio vairo sėdėjo maždaug 40 metų, tamsaus gymio, pliktelėjęs vyriškis. Iš tos mašinos išlipo nedidelio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, tamsaus gymio, gali būti (duomenys neskelbtini) tautybės, moteris, ant galvos dėvėjo rudos spalvos kepurę, buvo apsirengusi tamsiais rūbais. Moteris, priėjusi prie jo rodė rankinę su daug pinigų, teigdama, kad jie labai vertingi, ir prašė iš jo dar 300 Eur, kuriuos vėliau gražins su kaupu. Jis nesutiko ir nuėjo namo. Mano, kad ta pati moteris galėjo apvogti V. A. G. (2 t., b. l. 85-88). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas nurodė, kad jam sėdint kieme, atvažiavo tamsios žalios spalvos menkas, senos laidos automobilis, išlipo apsikūtojusi, galvą skudurais apsisukusi ir užsidėjusi veido kaukę apie 60 metų moteris ir jauna mergaitė, pasakė, kad atvežė pensininkų pinigus, atidarė savo krepšį, kuriame buvo 350 Eur, jie buvo tamsios spalvos ir sakė, kad duos 34 Eur. Moteris sakė, kad liudytojas turi duoti 1 000 Eur, o ji duos grąžos. Prie to automobilio vairo sėdėjo pliktelėjęs vyras (7 t., b. l. 148-149).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors aukščiau aptartų proceso dalyvių parodymuose ir yra tam tiktų tiek moters išvaizdą, tiek automobilį atitinkančių apibūdinimo panašumų, kaip ir aukščiau aptartuose vagysčių epizoduose, tačiau remiantis vien jais ir daryti kategorišką išvadą, jog nusikalstamą veiką šiuo atveju įvykdė būtent A. M., negalima. Nukentėjusysis V. A. G. apklausiamas apylinkės teisme rodydamas į A. M. nors ir nurodė, jog kaltinamoji yra visiškai panaši į moterį, kuri buvo jo namuose, tačiau kaip teigiama ir apeliaciniame skunde V. A. G. ją matė iš tolo bei iš nugaros, todėl jos veido bruožų akivaizdu, kad įsidėmėti negalėjo. Liudytojo J. S. moters apibūdinime taip pat yra tam tikrų nesutapimų. Taip pat šis liudytojas iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažinti, nuteistosios A. M. nepažino (2 t., b. l. 98-104). Faktinės aplinkybės susijusios su pinigų vagyste teisėjų kolegijai taip pat kelia pagrįstų abejonių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 119-127) ir iš nukentėjusiojo sūnaus J. G. (7 t., b. l. 161-162) parodymų matyti, kad įėjus į namus pirmiausia patenkama į prieangį, po to į virtuvę ir tik paskui į kambarį, kuriame stovi spinta, iš kurios buvo pavogti pinigai. Kaip nurodė, pats nukentėjusysis jis buvo nuėjęs į daržą nusiskinti agurko, o grįžęs rado namus tvarkingus, nesujauktus. Taigi iš to seka, kad įėjęs svetimas žmogus neturėjo daug laiko ieškoti pinigų namuose. Tuo tarpu, kad spintos durys pilnai neuždarytos nukentėjusysis pastebėjo tik po kelių dienų, tai yra 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.30 val.. Iš bylos duomenų matyti, kad V. A. G. pro spintą, kurioje laikė pinigus, vaikščiojo kiekvieną dieną (tame kambaryje jis miega). Ir nors teisėjų kolegija įvertinusi pačio nukentėjusiojo ir jo giminaičių parodymus neabejoja, kad V. A. G. galėjo turėti 13 000 Eur, tačiau tvirtinti, kad pinigai buvo pavogti tuo metu, kai pas jį buvo apsilankiusi nepažįstama moteris, negalima, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis buvo nurodęs, kad jis užkalbinti moters nespėjo, nes buvo per toli. O moteris anot jo pamačiusi, kad nukentėjusysis ateina, paspartino žingsnį. Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad į nukentėjusiojo namus užėjo A. M. ir iš spintos pagrobė nukentėjusiojo santaupas. Vienintelis liudytojas J. S. bendravo galimai įvykio dieną su moterimi ((duomenys neskelbtini) tautybės), ją matė iš arti, siejo kaimyno V. A. G. pinigų vagystę su šia moterimi, tačiau jis A. M. iš jam pateiktų šešių fotonuotraukų neatpažino. Taigi objektyviai nėra jokių įrodymų, kad iš nukentėjusiojo spintos A. M. paėmė 13 000 Eurų ir juos užvaldė.

35. Pažymint, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, nes tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreipiant dėmesį ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Apylinkės teismas vadovavosi abejotinomis aplinkybėmis ir padarė tikėtiną išvadą, kad į nukentėjusiojo namus buvo atėjusi A. M., užvaldė nukentėjusiajam priklausiusius pinigus ir iš įvykio vietos pasišalino nuvažiuodama tamsios spalvos automobiliu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, objektyviai ir neginčytinai patvirtinančių, kad būtent A. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl iš kaltinimo dėl V. A. G. pinigų vagystės ją išteisina, nes neįrodyta, jog kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu V. A. G. civilinis ieškinys atemtamas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios vagystės atžvilgiu byla turi būti grąžinta prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Dėl bausmės

36. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. buvo paskirtos bausmės už kiekvieną jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jos buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu A. M. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 7-8 punktais iš dalies buvo atidėtas, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios 2 (dvejų) metų bausmės dalies vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams ir įpareigojant A. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

37. Šiame procesiniame dokumente priėmus sprendimą A. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, svarstytinas klausimas dėl galutinės bausmės paskyrimo nuteistajai, panaikinant ir pirmosios instancijos taikytą bausmių bendrinimą.

38. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

39. Teisėjų kolegija vadovaudamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, sprendžia, kad apylinkės teismas skirdamas A. M. laisvės atėmimo bausmes už tris apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pažymėtina, kad turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas A. M. padarė veikdama tiesiogine tyčia, siekdama savanaudiškų tikslų ir nuo šių teisei priešingų veikų nukentėjo itin pažeidžiama senyvo amžiaus asmenų grupė. Ir nors priimant skundžiamą nuosprendį A. M. buvo laikoma neteista bei administracine tvarka nebausta (6 t., b. l. 39-59, 60-63), tačiau kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas analogiškų veikų darymas praeityje suponuoja išvadą, kad A. M. savo elgesio pozityvia linkme iš esmės nekoreguoja. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo, sutinka su pirmosios instancijos teismo A. M. paskirta mažesne už sankcijos vidurkį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už kiekvieną nusikalstamą veiką.

40. Aukštesnysis teismas nustatęs, kad BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo būdas apylinkės teismo nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas pagrįstai, jį taiko ir bendrindamas A. M. paskirtas bausmes pagal 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai). Prie 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (D. D. turto vagystė atveju) prideda po minimalų tos bausmės rūšies dydį, t. y. po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (M. D. ir O. K. turto vagystės atveju) ir skiria A. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

41. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nagrinėjamu atveju A. M. buvo taikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant dalį paskirtos bausmės ir nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad A. M. šiuo nuosprendžiu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinama bei atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad apeliantė yra garbingo amžiaus, turinti tvirtus socialinius ryšius bei prisidedanti prie šeimos išlaikymo, sprendžia, jog už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą reali laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta ir neproporcinga. Todėl A. M. taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atideda 2 (dvejiems) metams, palikdama apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus, kurie padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį:

1) kuria A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 3 dalį;

2) kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 7-8 punktais iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę;

3) kuria V. A. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš A. M. priteista 13 000 (trylika tūkstančių) eurų turtinei žalai atlyginti.

Priimti naują nuosprendį – A. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. M. paskirtas bausmes už BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) padarytas nusikalstamas veikas subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir jai paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo V. A. G. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika