- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 2-64-228/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01930-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- UAB „HST KOMUNIKACIJOS“
- Atsakovas
- R. M.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, ieškovui UAB „HST KOMUNIKACIJOS“ ir atsakovui R. M. nedalyvaujant, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „HST KOMUNIKACIJOS“ ieškinį atsakovui R. M. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 866,00 Lt dydžio įsiskolinimą: 600,00 Lt dydžio skolą, 216,00 Lt delspinigių, 50,00 Lt dydžio baudą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2008-11-20 kredito sutartį (7-10 b. l.), paaiškinimą (11, 12 b. l.), prašymą dėl pareikšto ieškinio teismingumo (13 b. l.), sąskaitos išrašus (14, 15 b. l.), priskaičiuotų delspinigių apskaičiavimą (16 b. l.), greito kredito vartotojo išrašą apie neapmokėtą kredito sumą (17, 18 b. l.), administratoriaus zonos išrašą apie atsakovui siųstas SMS žinutes (19 24 b. l.), priminimą – perspėjimą (25 b. l.), išrašą apie kredito mokėjimo termino ir sumos apskaičiavimo (26 b. l.), pareiškimą (27 b. l.), nutartį (28 b. l.), išrašą iš įstatų (29 b. l.), vienintelio visų bendrovės akcijų savininko sprendimą (30 b. l.), dienraščius, patvirtinančius procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu (47, 48 b. l.), raštą dėl direktoriaus pakeitimo (41 b. l.), visuotinio susirinkimo posėdžio protokolą (42 b. l.). Taip pat ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: žyminio mokesčio mokėjimo kvitą (3 b. l.), sąskaitas išankstiniam apmokėjimui (43, 44 b. l.), vietinio mokėjimo nurodymus (45, 46 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
2008-11-20 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 500,00 Lt vartojimo kreditą iki 2008-12-11, pervesdamas jį į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Pagal sutarties 4.1. punktą atsakovas įsipareigojo kredito grąžinimo dieną sumokėti grąžintiną sumą ir sumokėti 100,00 Lt kredito mokestį. Atsakovas įsipareigojo laiku neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį mokėti dviejų procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną ir praleidęs aštuoniolikos dienų terminą sumokėti ieškovui 50,00 Lt dydžio baudą (sutarties 5.1 p., 5.2 p., 5.3 p.). Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, mokėtinų įmokų nemokėjo ir liko skolingas 500,00 Lt kredito ir 100,00 Lt kredito mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2 str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).
Atsakovas nevykdė jam pagal sutartis tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus sutartimi nustatytais terminais, pasibaigus sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui nepadengė įsiskolinimo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 500,00 Lt skolos ir 100,00 Lt kredito mokesčio (LR CK 6.886 str. 1 d. 1 p., 6.881 str. 2 d., 6.873 str. 1 d.).
Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).
Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.). LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio 216,00 Lt dydžio nuostolius (LR CK 6.249 str.).
LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.
Nustačius visas keturias sąlygas – neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) – atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Šalių sudaryta kredito sutartis buvo užtikrinta netesybomis – 2 proc. dydžio delspinigiais. Šalys rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo Bendrovei mokėti Finansavimo sandoryje nustatyto dydžio delspinigius (sutarties 5.1 punktas).
Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisė mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką net 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 procentus metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ prieš UAB „Lygiakraštis“, Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prieš UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ prieš UAB „Pergamas“, Nr. 3K-3-394/2005; kt.).
Kaip matyti iš ieškovo pateikto delspinigių paskaičiavimo, delspinigių suma, jų sutartam dydžiui esant 2 proc., paskaičiuota už laikotarpį nuo 2008-11-11 iki 2008-12-29, ir sudaro 216,00 Lt, ir ieškovas prašo priteisti 216,00 Lt delspinigių.
Aukščiau nurodyto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Duomenų, jog ieškovas dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, todėl pripažintina, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų (2 procentų dydžio delspinigiai už 18 dienų – 260 Lt), todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių Sutartyje nustatyto 2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Pagal LR CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos visais atvejais yra įskaitinės. Dėl to kreditorius, siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, gali reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų delspinigių forma už pavėluotą mokėjimą ir dėl baudos, uždelsus atsiskaityti aštuoniolika kalendorinių dienų. Šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl tai – įskaitinės netesybos. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti netesybas 216,00 Lt dydžio delspinigius už 18 dienų ir 50,00 Lt dydžio baudą, o reikalavimo dėl netesybų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius pareiškimo, todėl priteistinų netesybų dydžio sumažinimas šioje byloje nesietinas su nuostoliais.
Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., iš atsakovo ieškovui prašyta priteisti 216,00 Lt delspinigių suma mažintina iki 2,16 Lt už prašomą priteisti 18 dienų laikotarpį ir ši delspinigių suma priteistina iš atsakovo ieškovui bei iš atsakovo priteistina 50,00 Lt dydžio bauda (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2009-12-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (ieškinį patenkinus iš dalies, žyminio mokesčio dydis nesikeičia, nes LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. yra numatyta minimali suma, kuri turi būti sumokėta pateikiant ieškinį), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, o į valstybės biudžeto pajamas – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „HST KOMUNIKACIJOS“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas K. Būgos g. 1/Šiaulių g. 43, Kaunas, naudai: 500,00 Lt negrąžinto kredito, 100,00 Lt kredito mokestį, 50,00 Lt dydžio baudą, 2,16 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 652,16 Lt už laikotarpį nuo 2009-12-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Lt žyminio mokesčio, 110,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,85 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę LR CPK 287 str. nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.