Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-75-822/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-07
Bylos Nr.: eA-75-822/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
Pareiškėjas: D. P.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-75-822/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00184-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl išvados ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kretingos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 23 d. išvadą Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) (toliau – ir Išvada, skundžiamas sprendimas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 3) įpareigoti NŽT Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. (registruotas 2018 m. rugpjūčio 29 d.) prašymą dėl išvados priėmimo (toliau – ir Prašymas); 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,85 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Jos prašymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė nekilnojamojo turto objektų (žemės) kadastrinių matavimų bylą (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla) ir pateikė tikrinimui NŽT Kretingos skyriui, kuris 2018 m. vasario 8 d. priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 14KAM-7279 (toliau – ir NŽT tikrinimo aktas), nurodydamas, jog Kadastrinių matavimų bylos duomenys neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 21 punkto. Pareiškėja gavusi iš NŽT tikrinimo aktą, Prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių dėl išvados pateikimo, pritariant Kadastrinių matavimų byloje pateiktai Žemės sklypo konfigūracijai. NŽT Kretingos skyrius, išnagrinėjęs Prašymą, priėmė Išvadą. Su Išvada pareiškėja nesutiko, todėl 2022 m. birželio 20 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėja teigė, kad šioje situacijoje NŽT Kretingos skyrius turi teisę veikti labai konkrečiais Nuostatų 21 punkte nurodytais dviem būdais: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Išvadoje NŽT pasirinko pirmąjį pagal Nuostatų 21 punkto leidžiamą veikimo būdą: nurodė patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis. Tačiau tokia NŽT išvada yra objektyviai neįgyvendinama. Pasirinkdama kuriuo iš leidžiamų būdų veikti, NŽT turi įvertinti, ar jos pasirenkamas veikimo būdas yra faktiškai įgyvendinamas ir įmanomas bei ar juo bus pasiektas Nuostatų 21 punkte numatytas tikslas – suprojektuotos ir faktinės žemės sklypo ribos (konfigūracija) sutaps. Matydama pareiškėjos Žemės sklypo ribų ir plotų neatitikimus tarp numatytų Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas) ir pamatuotų faktiškai, NŽT nutarė Išvadoje nurodyti pareiškėjai vadovautis Projektu. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Išvada, siekdama tęsti savo Žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, pareiškėja turi parengti tokią Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje pareiškėjos Žemės sklypo plotas būtų Projekte nurodytas 0,85 ha, ir Žemės sklypo konfigūracija atitiktų Projekte numatytą konfigūraciją ir ribų ilgius. Tačiau pareiškėja supranta, kad objektyviai vietovėje nebėra tiek vietos tokio ploto žemės sklypui suformuoti. Dalis vakaruose buvusios šio Žemės sklypo dalies yra prijungta prie kitoje kelio pusėje esančio kito žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia NŽT Išvada yra neįgyvendinama ir nelogiška. Kadangi pareiškėjos Žemės sklypas yra įspraustas tarp kitų žemės sklypų ir kelių, ji negali suformuoti Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo, ir tai NŽT yra žinoma, nes NŽT ne kartą atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir nė karto pačiai NŽT nepavyko suformuoti ne tik kad Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos žemės sklypo, tačiau nepavyko suformuoti netgi tokio žemės sklypo, kurio ploto skirtumas būtų leidžiamose paklaidos ribose. Pareiškėjos nuomone, faktinės aplinkybės rodo, kad vienintelis realiai įmanomas NŽT veikimo pagal Nuostatų 21 punktą būdas yra Projekto keitimas, suderinant jo sprendinius su faktine padėtimi, o ne atvirkščiai, kaip nurodoma Išvadoje. Komisija 2023 m. sausio 18 d. sprendime atmetė šiuos pareiškėjos argumentus.

4. Pareiškėjos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kurį Nuostatų 21 punkte numatytą variantą NŽT pasirinktų, jų abiejų rezultatas turi būti tas, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti. Šiuo atveju NŽT pasirinko įpareigoti pareiškėją patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis. Tokios Išvados įgyvendinimas turi reikšti, kad pareiškėja vietovėje turi suformuoti tokį Žemės sklypą, koks yra suprojektuotas Projekte. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu pagrindu Komisija sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog Išvada yra objektyviai neįgyvendinama. NŽT nesutinka su Kadastrinių matavimų byloje pateiktomis Žemės sklypo ribomis, nes jos neva pailgintos 2 metrais ir taip neva patenkama į bendro naudojimo kelią, tačiau kartu NŽT pagal Išvadą reikalauja įsiterpti į aplinkines teritorijas daug didesniu mastu.

5. Pareiškėja nesutiko, kad Žemės sklypo šiaurės rytų riba yra paslinkta ar kad medis atsiduria viduryje kelio. Pagal byloje pateiktus 2018 m. kovo 6 d. ir 2023 m. vasario 10 d. situacijos brėžinius buvo matyti, kad ši riba yra Projekte numatytoje vietoje. Vien dėl to, kad NŽT nepritaria Kadastrinių duomenų bylos duomenims, nereiškia, kad ji gali ignoruoti tą faktą, jog būtent Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos žemės sklypo suformuoti tiesiog yra nebeįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos nuomone, vienintelis galimas NŽT veiksmas pagal Nuostatų 21 punktą yra būtent Projekto keitimas, priderinant jo sprendinius prie faktinės situacijos vietovėje. Pareiškėja pažymėjo, kad tai savaime nereiškia, jog Projekte turėtų būti pažymėtas būtent toks pareiškėjos Žemės sklypas, koks numatytas Kadastrinių duomenų byloje. Konkretūs Projekto keitimo sprendiniai yra nustatomi procese, atliekant aplinkinės teritorijos duomenų nustatymą ir patikslinimą. Todėl Išvada, pagal kurią būtų nutarta pakeisti Projektą, savaime nereikštų, kad galutiniame rezultate pareiškėjos Žemės sklypas būtų identiškas Kadastrinių duomenų byloje nurodytam žemės sklypui. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas vengia pradėti neišvengiamą ir vienintelę šioje situacijoje galimą atlikti procedūrą – pradėti Projekto keitimo – tikslinimo procedūrą. Nepriklausomai nuo to, kaip būtų vertinami atsakovo argumentai dėl Žemės sklypo ribos paslinkimo, kelio ar ąžuolo vietos, faktinė situacija pati savaime lemia būtinumą šią procedūrą atlikti, nes būtent Projekte numatyto žemės sklypo suformuoti objektyviai nėra galimybės ir to neįrodinėja netgi pats atsakovas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nors šalys nesutaria dėl tam tikrų Kadastro duomenų byloje nurodytų Žemės sklypo ribų tikrosios vietos, tačiau abiejų šalių nurodomi šio nesutarimo sprendimo variantai visiškai niekaip nekeičia tos šiai bylai esminės faktinės aplinkybės, kad nei pagal NŽT, nei pagal pareiškėjos nurodytus variantus nėra galimybės suformuoti tokį Žemės sklypą, kuris atitiktų Projekte numatytą žemės sklypo plotą ir konfigūraciją. Išvada, pareiškėjos nuomone, yra susijusi su pareiškėjos privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui, negalima varžyti nuosavybės neaiškiais tikslais, sprendimų nepagrindžiant teisės normomis ir realia galimybe juos įgyvendinti.

Atsiliepimas

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jog pareiškėja 2005 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4803 pagrindu įsigijo 0,8500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal preliminarius matavimus. Todėl žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iš privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trūkumo.

8. Atsakovas pažymi, kad Žemės sklypas, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-23. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorius R. G. 2004 m. lapkričio 19 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, užpildė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nurodytos R. G. 2004 m. lapkričio 19 d. parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje (toliau – ir abrisas) ir 2005 m. sausio mėn. parengtame plane M 1:5000. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus (abrisą, planą) minėtas žemės sklypas šiaurinėje ir vakarinėje dalyje ribojasi su 6 m pločio keliu. Todėl, NŽT vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos skundo 16, 51, 58, 59, 60, 62, 63, 64 punktuose nurodyti motyvai apie žemės sklypo formavimą, nes Žemės sklypas yra jau suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. NŽT skyrius neturėjo duomenų, kad D. P. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rengė formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu prisijungti dalį Žemės sklypo. Tai, kad žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atlikti kadastriniai matavimai su viršpločiu ir suderinti su žemės sklypo savininke D. P., kuri sutiko su paženklintomis žemės sklypo ribomis, pasirašydama, žemės sklypo paženklinimo akte ir pateikė įregistruoti Nekilnojamojo turto registrui, patvirtina ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro išrašas. NŽT Kretingos skyrius 2022 m. sausio 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, patikrinime dalyvavo ir pareiškėja. Atsakovas paaiškino, kad patvirtinus kadastrinius matavimus pagal pateiktą A. K. schemą, šimtametis ąžuolas būtų ties kelio viduriu. Atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, pareiškėjai siūlė paruošti (parengti) naują Žemės sklypo planą (schemą) pagal nustatytas esamas faktines aplinkybes. NŽT Kretingos skyriui pareiškėja teikė tik A. K. 2018 m. liepos 18 d. Žemės sklypo schemą. Pateikta 2018 m. liepos 18 d. matininko A. K. schema neatitiko Žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo) dokumentų, taip pat buvo pažeidžiamos gretimybėje suprojektuoto 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribos, o šimtametis ąžuolas natūroje atsirastų kelio viduryje. Be to, be privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo ir suderinimo būtų pakeistos privataus žemės sklypo ribos. Išnagrinėjęs UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. pateiktą prašymą, NŽT skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3735-520/2021, Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-4995-386/2021 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. sprendimą, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu priėmė 2022 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. 14IŽ-83-(14.14.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemė valdos projekte būtinumo“, nustatė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-23 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ ir priėmė išvadą, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kadastriniai matavimai turi būti tęsiami vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypo suformavimo dokumentais, t. y. abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu.

9. Atsakovas apibendrino, kad NŽT Kretingos skyrius, priimdamas Išvadą, veikė Nuostatų 21 punkte nustatytu būdu, Išvadoje nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jos priėmimo pagrindą.

II.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

11.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,85 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2005 m. kovo 10 d. suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

11.2. NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-103-(14.14.141) užfiksuota, jog patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal lauko matavimo brėžinyje (abrise) nurodytus linijų ilgius, nustatyta, kad valstybinės žemės juosta – bendro naudojimo kelias iki minėtame abrise nurodyto taško Nr. 6 yra teisingoje vietoje. Nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 gretimybėje kelio nėra, o valstybinės žemės juostoje, kurioje turi būti bendro naudojimo kelias, auga pušys, krūmai.

11.3. NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 14ŽN-102-(14.14.78) nustatyta, kad patikrinęs Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgius natūroje pagal lauko matavimo brėžinyje ir preliminariame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius, nustatė, kad linijos 4–5 ilgis neatitinka su faktiškai esama situacija, linijos 2–3 skiriasi neženkliai apie 1 m, o linijos 1–2 ilgis taip pat skiriasi, pažymėjo, jog jį tiksliai nustatyti bus galima tik tada, kai bus rengiama abiejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bendro naudojimo kelio schema.

11.4. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

11.5. NŽT Kretingos skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2018 m. vasario 8 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 14KAM-7279 nurodė, kad pažeistas, be kita ko, Nuostatų 21 punktas, nes atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumente patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai.

Šalies argumentai

11.6. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. Prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas priimti išvadą ir pritarti erdvinių duomenų rinkinyje pateiktai žemės sklypo konfigūracijai su sumažėjusiu sklypo plotu. Paaiškino, kad pietinėje dalyje matuojamo sklypo riba (linija 1–10) sutrumpėjo 15 metrų, nes sklypas vakarinėje pusėje šliejasi prie 6 metrų pločio kelio ir už jo registruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vakarinę matuojamo sklypo ribą pailgino 2 metrais, kad iš dalies kompensuotų neleistinai sumažėjusį matuojamą pareiškėjos Žemės sklypą. Žemės sklypo konfigūracijos nekeitė. Pagal matavimus šis Žemės sklypo plotas gautųsi 0,7991 ha, o su sumažėjusiu Žemės sklypo plotu (0,7991 ha) savininkė (pareiškėja) sutiko.

11.7. NŽT Kretingos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-56-(14.14.141.) užfiksuota, kad buvo tikrinamos Žemės sklypo ribos, nustatytos pagal 2015 m. birželio 30 d. matininko E. P. parengtą Kadastrinių duomenų bylą ir pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. matininko A. K. parengtą Kadastrinių duomenų bylą. Žemės sklypo planuose nuo 5 taško iki 6 taško palei Žemės sklypą suprojektuotas 6 m kelias. Žemės sklypo 5 taškas nuo E. P. parengtos bylos iki A. K. parengtos bylos praplatėja 6 m į suprojektuoto kelio pusę. Nustatytos šalia esančiame žemės sklype augančio ąžuolo koordinatės. Minėtame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytas siūlymas paruošti naują Žemės sklypo planą pagal faktines aplinkybes.

11.8. Skundžiama 2022 m. gegužės 23 d. Išvada NŽT Kretingos skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, Projektu, atsižvelgdamas į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjęs Žemės sklypo suformavimo dokumentus – Projektą, kartografinę medžiagą, abrisą, vėlesnius Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatė, kad Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento – Projekto – sprendinių, ir nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami, vadovaujantis Projekto sprendiniais, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu M1:5000.

11.9. Su Išvada pareiškėja nesutiko, todėl 2022 m. birželio 20 d. pateikė skundą Komisijai.

11.10. Komisija, išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2023 m. sausio 18 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Išvada buvo priimta įvertinus faktinę situaciją. Pareiškėja objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra objektyviai neįgyvendinama, nepateikė, todėl pareiškėjos skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Komisija nusprendė, kad skundžiama Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl neturi pagrindo panaikinti skundžiamą Išvadą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas padarė išvadą, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra NŽT Kretingos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. išvados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nuostatai bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės). Teismas apžvelgęs Taisyklių 6 punkto, Nuostatų 21 punkto nuostatas, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendė, kad šioje situacijoje NŽT Kretingos skyrius turėjo teisę veikti labai konkrečiais Nuostatų 21 punkte nurodytais dviem būdais: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šioje situacijoje galėjo būti leistinas tik toks NŽT Kretingos skyriaus veikimas.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė Išvadą, kuria nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami, vadovaujantis Projekto sprendiniais, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu M1:5000. Taigi atsakovas sprendė, kad šiuo atveju reikia patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis. Šią Išvadą atsakovas priėmė, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, atsižvelgdamas į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjęs Žemės sklypo suformavimo dokumentus – Projektą, kartografinę medžiagą, abrisą, vėlesnius Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi atsakovas, priimdama Išvadą, veikė Nuostatų 21 punkte nustatytu būdu, joje nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jos priėmimo pagrindą.

15. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT Kretingos skyrius 2022 m. sausio 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, siekiant natūroje pareiškėjai išdėstyti susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nurodyti koordinačių taškus vietovėje. Patikrinimo metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad patvirtinus kadastrinius matavimus pagal pateiktą matininko A. K. schemą, šimtametis ąžuolas atsiras ties kelio viduriu. Todėl NŽT Kretingos skyrius siūlė paruošti (parengti) naują Žemės sklypo planą (schemą) pagal nustatytas esamas faktines aplinkybes. Tačiau NŽT Kretingos skyriui pareiškėja teikia matininko A. K. 2018 m. liepos 18 d. Žemės sklypo schemą, kuri ne kartą yra išnagrinėta, situacija įvertinta. Pateikta 2018 m. liepos 18 d. matininko A. K. schema neatitinka Žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo) dokumentų, taip pat pažeidžiamos gretimybėje suprojektuoto 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribos, o ąžuolas natūroje atsirastų kelio viduryje. Taip pat, be privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo ir suderinimo būtų pakeistos kito privataus žemės sklypo ribos.

16. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad NŽT Kretingos skyrius 2022 m. vasario 23 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ir D. P. atstovui K. G. išsiuntė raštą „Dėl išvados priėmimo“, kuriame nurodė, kad vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. įsiteisėjusio sprendimo Nr. 21R-75(AG-52/16-2019) dalį, kuria NŽT Kretingos skyrius įpareigotas iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo, pradėta administracinė procedūra sustabdyta, nes kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka 2004 m. lapkričio 19 d. vietovėje riboženkliais paženklintų ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2005 m. sausio 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-23, suprojektuotų žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Kadastrinių matavimų metu nustatytas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau negu leistina (ribinė) ploto paklaida (+/-0,0276 ha), t. y. žemės sklypo plotas sumažėjo (-0,0509 ha) neleistinumo ribose (įregistruoto žemės sklypo plotas buvo 0,8500 ha, kadastrinių matavimų metu nustatytas plotas 0,7991 ha). Buvo matyti, kad pailginus vakarų krypties matuojamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą (linija 1–5 matininko A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengtame plane) dviem metrais pažeidžiamos šiaurės rytų krypties gretimybėje esančio projektinio 6 m. pločio bendro naudojimo kelio ribos ir privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už bendro naudojimo kelio) ribos, kurios yra suformuotos ir paženklintos vietovėje nuo stabilių kontūrų – fermos pamatų ir kelio (nurodytų minėto žemės sklypo lauko matavimo brėžinyje) anksčiau (2004 m. rugsėjo 20 d.), nei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (paženklintos 2004 m. lapkričio 19 d.). Kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės juostos (projektinis 6 m. pločio bendro naudojimo kelias) bendra riba nustatyta neatsižvelgiant į gretimybėje (už bendro naudojimo kelio) esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nes matuojamas žemės sklypas pasislenka per kelią į gretimo žemės sklypo ribas 2 metrais, todėl būtina, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų vietovėje paženklinimo aktas ar schema būtų suderinti su gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjai buvo pasiūlyta paruošti naują Žemės sklypo planą (schemą), tačiau teismas neturi duomenų, jog NŽT Kretingos skyriui iki Išvados priėmimo buvo pateiktas naujas Žemės sklypo planas (schema). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Išvada buvo priimta įvertinus faktinę situaciją, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra neįgyvendinama.

17. Analizuodamas Išvados turinį, teismas konstatavo, kad ji atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiški ir suprantama, motyvuota bei pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nurodyta jos apskundimo tvarka. Išvados panaikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 91 str.). Be to, Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir įvertinusi atsakovo 2022 m. gegužės 23 d. išvadą Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.), bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas Išvada yra išsami ir motyvuota, nesukliudžiusi pareiškėjai, atsižvelgiant į jai žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimta būtent tokio turinio Išvada. Teismo vertinimu, Komisijos 2023 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų. Taigi Komisijos Sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais teismui nebuvo pagrindo naikinti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta Komisijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 str.).

18. Teismas įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs NŽT Kretingos skyriaus Išvados ir Komisijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Išvados ir Komisijos Sprendimo panaikinimo, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo.

19. Teismas konstatavęs, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami, sprendė, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė.

III.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai iš NŽT visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo metu sudaro 484,00 Eur už apeliacinio skundo teismui parengimą ir pateikimą

21. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad priimdama Išvadą NŽT pasielgė vienu iš dviejų Nuostatų 21 punkte nurodytu galimu būdu, sprendė, kad NŽT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau teismas neatsižvelgė į kitą labai svarbią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje formuojamą Nuostatų 21 punkto taikymo sąlygą – procedūros tikslas, kuris ir nulemia, kokia konkrečiai Išvada turi būti priimama. LVAT savo praktikoje nuosekliai pažymi, kad Nuostatų 21 punkto normoje įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė, ir kad pagal šią procedūrą ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą. Taigi, Nuostatų 21 punkte numatytos procedūros tikslas – faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti. Todėl pasirinkdama, kuriuo iš leidžiamų būdų veikti, NŽT turi ne tik pasirinkti vieną iš pagal Nuostatų 21 punkte leidžiamų veikimo būdų, tačiau kartu privalo įvertinti, ar jos pasirinktas veikimo pagal Nuostatų 21 punktą būdas yra tinkamas pasiekti numatytą tikslą, kad suprojektuotos ir faktinės žemės sklypo ribos (konfigūracija) sutaptų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, vertindamas NŽT Išvados pagrįstumą (motyvus), turi patikrinti ne tik tai, ar priimdama Išvadą NŽT formaliai pasirinko vieną iš galimų pagal Nuostatų 21 punkto veikimo būdų, tačiau turi patikrinti, ar konkretus NŽT pasirinkimas veikti konkrečiu pagal Nuostatų 21 punktą leidžiamu būdu buvo motyvuotas ir atitiko Nuostatų 21 punkto tikslą – pasiekti suprojektuotos ir faktinės žemės sklypo ribos (konfigūracijos) sutapimą. Teismas šiuo aspektu neatsižvelgė į LVAT praktiką dėl Nuostatų 21 punkto tikslo.

21.2. Teismas deklaratyviai nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra neįgyvendinama, neatsižvelgė į byloje esančius pareiškėjos pateiktus įrodymus ir argumentus, kuriais ji būtent šias aplinkybes ir įrodinėjo. Pareiškėja siekdama pagrįsti Išvados įgyvendinimo neįmanomumą, teikė į bylą 2018 m. kovo 6 d. Situacijos brėžinį ir 2023 m. vasario 10 d. Situacijos brėžinį, bei paaiškinimus dėl jų turinio. NŽT šių brėžinių turinio neginčijo, jokių paaiškinimų ir atsikirtimų dėl jų neteikė, o teismas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl šiais įrodymais nesivadovavo. Vertinant minėtus Situacijos brėžinius matyti, kad tiesiog objektyviai vietovėje nėra tiek vietos tokio ploto Žemės sklypui suformuoti. Dalis vakaruose buvusios šio Žemės sklypo dalies yra prijungta prie kitoje kelio pusėje esančio kito žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, tokia NŽT Išvada yra tiesiog objektyviai neįgyvendinama ir nelogiška. Kadangi pareiškėjos žemės sklypas yra įspraustas tarp kitų žemės sklypų ir kelių, ji negali suformuoti Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netyrė to, ar įgyvendinant Išvadą iš tiesų bus galima suformuoti tokį Žemės sklypą, koks buvo suprojektuotas Projektu. Tik konstatavus faktą, kad įgyvendinant Išvadą bus galimybė suformuoti tokio ploto ir konfigūracijos Žemės sklypą, koks suprojektuotas pagal Projektą, būtų pagrindas konstatuoti, kad Išvada pagrįsta ir atitinka LVAT suformuotą Nuostatų 21 punkto taikymo ir aiškinimo praktiką. Tačiau konstatavus, kad faktiškai nėra galimybės suformuoti tokio Žemės sklypo, koks buvo suprojektuotas pagal Projektą, Išvada turėtų būti laikoma objektyviai neįgyvendinama ir prieštaraujanti Nuostatų 21 punkto tikslui. Teismas šio aspekto iš esmės netyrė ir tiesiog nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, patvirtinančius Išvados neįgyvendinamumą.

21.4. Per daugiau nei penkis metus trunkančius ginčus tarp pareiškėjos ir NŽT, nei karto NŽT neteigė ir neįrodinėjo, kad įmanoma suformuoti tokio ploto ir konfigūracijos pareiškėjos Žemės sklypą, koks numatytas Projekte. Priešingai, NŽT visada iš esmės sutiko, kad nebėra galimybės suformuoti tokio ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo, koks buvo suformuotas pagal Projektą. Tačiau NŽT nesutiko leisti formuoti pareiškėjai tokio ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo, koks nustatytas Kadastro duomenų byloje. Taigi, tikroji ginčo esmė yra ta, kad NŽT nesutinka leisti pareiškėjai formuoti tokio ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo, koks apmatuotas, kaip faktiškai naudojamas Kadastro duomenų byloje. Teismas iš esmės pats konstatavo, kad atsakovas sieja galimybę užbaigti pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinių matavimų procesą ne su Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo suformavimu, o su faktiškai naudojamo ploto ir konfigūracijos Žemės sklypo suformavimu, jeigu pareiškėja atliktų NŽT reikalaujamas korekcijas Kadastro duomenų byloje.

Šalies argumentai

21.5. Pareiškėja nuosekliai teigė ir įrodinėjo, kad vienintelis realiai įmanomas NŽT veikimo pagal Nuostatų 21 punktą būdas yra Projekto keitimas, suderinant jo sprendinius su faktine padėtini, o ne atvirkščiai, kaip nurodoma Išvadoje. Tiek teismas, tiek ir Komisija Sprendime nepagrįstai atmetė šiuos pareiškėjos argumentus, akcentuojant tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. matuoto Žemės sklypo vakarinė riba yra prailginta 2 metrais. Teigė, kad iš NŽT Kretingos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-56-(14.14.141.) ir atsakovo paaiškinimo matyti, kad patvirtinus kadastrinius matavimus pagal A. K. schemą, būtų pažeidžiamos gretimybėje suprojektuoto 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribos, šimtametis ąžuolas būtų ties kelio viduriu ir be privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo ir suderinimo būtų pakeistos privataus žemės sklypo ribos. Tokie teismo ir Komisijos argumentai yra nepagrįsti, nes nepriklausomai nuo to, kurį iš Nuostatų 21 punkte leidžiamų elgesio variantų NŽT pasirinktų, jų abiejų rezultatas turi būti tas pats – faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti.

21.6. Pirmosios instancijos teismas, Komisija ir NŽT klaidingai aiškina Nuostatų 21 punkte numatytos procedūros rezultatą. Vien tai, kad NŽT nesutinka su Kadastro duomenų byloje pateiktomis faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis ir plotu, nereiškia, kad NŽT neturi spręsti Nuostatų 21 punkte numatyta tvarka kilusios problemos, kai Projektu suformuoto Žemės sklypo bet kuriuo atveju nebėra galimybės suformuoti. Vien dėl to, kad NŽT nepritaria Kadastro duomenų bylos duomenims, nereiškia, kad gali ignoruoti tą faktą, jog būtent Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos žemės sklypo suformuoti tiesiog yra nebeįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms, vienintelis galimas NŽT veiksmas pagal Nuostatų 21 punktą yra būtent Projekto keitimas, priderinant jo sprendinius prie faktinės situacijos vietovėje.

21.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo Išvada yra pagrįsta ir motyvuota. Teismas neatsižvelgė į tai, kad LVAT Nuostatų 21 punkto taikymą sieja su konkretaus tikslo pasiekimu – suprojektuotos ir faktinės žemės sklypo ribos (konfigūracija) sutapimu. Teismas nevertino, ar NŽT pasirinktas veikimo pagal Nuostatų 21 punktą būdas užtikrina minėto tikslo pasiekimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad net pats atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, jog nagrinėjamu atveju faktiškai yra galimybė suformuoti tokį pareiškėjos Žemės sklypą, koks buvo suprojektuotas pagal Projektą, t. y. net pats NŽT nei Išvadoje, nei procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo ir neteigė, kad įgyvendinus Išvadą bus pasiektas minėtas LVAT nurodytas Nuostatų 21 punkto taikymo tikslas. Faktinė situacija rodo, kad pats NŽT pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinių matavimų užbaigimą sieja ne su Projekte numatyto ploto ir konfigūracijos, o būtent su faktinį naudojimą atitinkančio Žemės sklypo suformavimu. Tačiau nepaisant to, NŽT įpareigojo pagal Išvadą pareiškėją formuoti Žemės sklypą pagal Projektą, taip verčiant pareiškėją formuoti savo Žemės sklypą ant kelių ir kitų žemės sklypų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Išvada yra pagrįsta, motyvuota ir įgyvendinama. Toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas neištyrė bylai svarbių aplinkybių, nepateikė motyvų, kodėl atmetė svarbius pareiškėjos byloje teiktus įrodymus, ir todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

22. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad NŽT, priimdamas Išvadą, veikė Nuostatų 21 punkte nustatytu būdu, Išvadoje nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jos priėmimo pagrindą, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija ir pritaria teismo padarytoms išvadoms. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą tinkamai ir nešališkai įvertino surinktus byloje rašytinius įrodymus ir priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 23 d. išvados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo NŽT Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti 2018 m. liepos 19 d. Prašymą.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs NŽT Kretingos skyriaus Išvados ir Komisijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Išvados ir Komisijos Sprendimo panaikinimo, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog LVAT Nuostatų 21 punkto taikymą sieja su konkretaus tikslo – suprojektuotos ir faktinės žemės sklypo ribos (konfigūracijos) sutapimo, pasiekimu ir nevertino, ar NŽT pasirinktas veikimo pagal Nuostatų 21 punktą būdas užtikrina minėto tikslo pasiekimą. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netyrė to, ar įgyvendinant Išvadą iš tiesų bus galima suformuoti tokį Žemės sklypą, koks buvo suprojektuotas Projekte. Be to, teismas deklaratyviai nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra neįgyvendinama, neatsižvelgė į byloje esančius pareiškėjos pateiktus įrodymus ir argumentus, kuriais ji būtent šias aplinkybes ir įrodinėjo (2018 m. kovo 6 d. Situacijos brėžinį ir 2023 m. vasario 10 d. Situacijos brėžinį, bei paaiškinimus dėl jų turinio).

27. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjos teigimu, teismas neištyrė bylai svarbių aplinkybių, nepateikė motyvų, kodėl atmetė svarbius pareiškėjos byloje teiktus įrodymus.

29. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

30. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o pareiškėjos teiginiai, kad teismas neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, nepagrįsti jokiais konkrečiais motyvuotais argumentais, kadangi dėl pareiškėjos nurodytų 2018 m. kovo 6 d. Situacijos brėžinyje ir 2023 m. vasario 10 d. Situacijos brėžinyje Žemės sklypo šiaurės rytų ribos ir medžio vietos atitikimo Projektui, nagrinėjamu atveju buvo pasisakyta tiek atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo gana išsamiai ir plačiai.

31. Byloje nustatyta, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 14SK-1176-(14.14.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko E. P. 2015 m. birželio 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau pareiškėja šių duomenų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre.

32. Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kadangi NŽT Tikrinimo akte nurodė, kad 2017 m. kadastrinių matavimų metu užfiksuotos Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų Žemės sklypo ribų (konfigūracijos), UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas priimti Nuostatų 21 punkte numatytą išvadą ir pritarti 2017 m. kadastrinių matavimų byloje pateiktai Žemės sklypo konfigūracijai. Šis pareiškėjos prašymas buvo ne kartą nagrinėtas tiek NŽT Kretingos skyriaus, priimant išvadas, kurios panaikintos Komisijos (2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 3R2-74(AG2-49/13-2018), 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 21R2-42(AG2-23/15-2019, 2019 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 21R2-75(AG2-52/16-2019), tiek teismų.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-609-438/2025 nustatė, kad surinkti duomenys apie pareiškėjos žemės sklypą duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad egzistuoja situacija (faktinė aplinkybė), kai pareiškėjos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija. Pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūra nustatyta tvarka buvo baigta 2015 m. spalio 1 d., kai NŽT Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą. Kadangi juo yra išspręsti pareiškėjos subjektinių teisių į žemės sklypą klausimai, todėl atsakovas, gavęs pareiškėjos 2018 m. liepos 19 d. prašymą, turėjo vertinti, ar nėra teisinio pagrindo klaidų taisymui, bei dėl to priimti sprendimą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, pakartotinai išnagrinėję atsakovo NŽT skundą pareiškėjai, 2021 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-4995-386/2021 padarė išvadą, kad tinkamai įgyvendinus Nuostatų 21 punktą, šiuo atveju turėjo būti arba faktiškai nustatomos Žemės sklypo ribos taip, kaip jos numatytos Projekte, arba pakeičiamas Projektas pagal faktiškai naudojamas Žemės sklypo ribas. NŽT konstatavus, jog 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) bei matininko E. P. 2015 m. kadastriniai matavimai, kuriais grindžiamas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat nesant ginčo dėl to, kad ir 2015 m. kadastriniais matavimais nustatytos Žemės sklypo ribos, konfigūracija ir plotas neatitiko Projekte numatytų duomenų, NŽT turėjo šias klaidas ištaisyti Nuostatų 21 punkte numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas įpareigotas ištaisyti klaidą – faktiškai pareiškėjos naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracijos) ir ploto neatitikimą teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo riboms (konfigūracijai) ir plotui.

34. NŽT Kretingos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-56-(14.14.141.) užfiksuota, kad buvo tikrinamos Žemės sklypo ribos, nustatytos pagal 2015 m. birželio 30 d. matininko E. P. parengtą Kadastrinių duomenų bylą ir pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. matininko A. K. parengtą Kadastrinių duomenų bylą. Patikrinimo metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad patvirtinus kadastrinius matavimus pagal pateiktą matininko A. K. schemą, šimtametis ąžuolas atsiras ties kelio viduriu. Todėl NŽT Kretingos skyrius siūlė paruošti (parengti) naują Žemės sklypo planą (schemą) pagal nustatytas esamas faktines aplinkybes.

35. Skundžiama 2022 m. gegužės 23 d. Išvada NŽT Kretingos skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, Projektu, atsižvelgdamas į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjęs Žemės sklypo suformavimo dokumentus – Projektą, kartografinę medžiagą, abrisą, vėlesnius Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatė, kad Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento – Projekto – sprendinių, ir nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami, vadovaujantis Projekto sprendiniais, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu M1:5000. Nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau negu leistina (ribinė) ploto paklaida (+/-0,0276 ha), t. y. žemės sklypo plotas sumažėjo (-0,0509 ha) neleistinumo ribose (įregistruoto žemės sklypo plotas buvo 0,8500 ha, kadastrinių matavimų metu nustatytas plotas 0,7991 ha). Matyti, kad pailginus vakarų krypties matuojamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą (linija 1–5 matininko A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengtame plane) dviem metrais pažeidžiamos šiaurės rytų krypties gretimybėje esančio projektinio 6 m. pločio bendro naudojimo kelio ribos ir privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už bendro naudojimo kelio) ribos, kurios yra suformuotos ir paženklintos vietovėje nuo stabilių kontūrų – fermos pamatų ir kelio (nurodytų minėto žemės sklypo lauko matavimo brėžinyje) anksčiau (2004 m. rugsėjo 20 d.), nei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (paženklintos 2004 m. lapkričio 19 d.). Kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės juostos (projektinis 6 m. pločio bendro naudojimo kelias) bendra riba nustatyta neatsižvelgiant į gretimybėje (už bendro naudojimo kelio) esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nes matuojamas žemės sklypas pasislenka per kelią į gretimo žemės sklypo ribas 2 metrais, todėl būtina, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų vietovėje paženklinimo aktas ar schema būtų suderinti su gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjai buvo pasiūlyta paruošti naują Žemės sklypo planą (schemą).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Kretingos skyrius 2022 m. sausio 6 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nors ir siūlė pareiškėjai paruošti (parengti) naują Žemės sklypo planą (schemą) pagal nustatytas esamas faktines aplinkybes, tačiau NŽT Kretingos skyriui pareiškėja teikė matininko A. K. 2018 m. liepos 18 d. Žemės sklypo schemą, kuri ne kartą yra išnagrinėta, situacija įvertinta. Pateikta 2018 m. liepos 18 d. matininko A. K. schema neatitinka Žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo) dokumentų, taip pat pažeidžiamos gretimybėje suprojektuoto 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribos, o ąžuolas natūroje atsirastų kelio viduryje. Taip pat, be privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo ir suderinimo būtų pakeistos kito privataus žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog NŽT Kretingos skyriui iki Išvados priėmimo buvo pateiktas naujas Žemės sklypo planas (schema), sprendė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Išvada buvo priimta įvertinus faktinę situaciją, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra neįgyvendinama.

37. Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad: žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede; tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – ir žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą; žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje NŽT Kretingos skyrius turėjo teisę veikti labai konkrečiais Nuostatų 21 punkte nurodytais dviem būdais: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šioje situacijoje galėjo būti leistinas tik toks NŽT Kretingos skyriaus veikimas.

39. Kaip jau minėta anksčiau, NŽT Išvadą priėmė vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, atsižvelgdamas į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjęs Žemės sklypo suformavimo dokumentus – Projektą, kartografinę medžiagą, abrisą, vėlesnius Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priimdamas Išvadą, NŽT veikė Nuostatų 21 punkte nustatytu būdu, joje nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jos priėmimo pagrindą.

40. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

41. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Išvada yra motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nurodyta jos apskundimo tvarka. Be to, Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir įvertinusi atsakovo Išvadą, bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pagrįstai nusprendė, kad skundžiama Išvada yra išsami ir motyvuota, nesukliudžiusi pareiškėjai, atsižvelgiant į jai žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimta būtent tokio turinio Išvada. Komisijos Sprendime išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde nors ir sutinka, jog Išvadoje NŽT pasirinktas veikimo būdas pagal Nuostatų 21 punktą yra leidžiamas, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netyrė to, ar įgyvendinant Išvadą iš tiesų bus galima suformuoti tokį Žemės sklypą, koks buvo suprojektuotas Projekte. Pareiškėjos nuomone, NŽT pasirinktas veikimo pagal Nuostatų 21 punktą būdas neužtikrina tikslo – suprojektuoto ir faktinio žemės sklypo ribos (konfigūracijos) sutapimo, pasiekimo. Atsakant į šiuos pareiškėjos skundo argumentus pažymėtina, kad Išvada buvo priimta įvertinus faktinę situaciją. Pareiškėja objektyvių duomenų, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui patvirtinančių, jog priimta Išvada yra objektyviai neįgyvendinama, nepateikė. Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai, šio ginčo plotmėje, pripažintini teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisakytina. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė