Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Misevičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, turinti specialų vidurinį išsilavinimą, ūkininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015 m. liepos 3 d. 16.40 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, esančio adresu Purienų g. 48, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą - vyresniajam tyrėjui U. P., melagingai įskundė nekaltą asmenį V. M. ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą - plėšimą, panaudojant peilį, t.y., protokole - pareiškime nurodė, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), prikišo jai prie kaklo peilį ir pareikalavo pinigų, po to pareikalavo, kad ji jam atiduotų melžimo aparatą, bei iš kieme stovėjusio automobilio bagažinės pagrobė melžimo aparatą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 2 d., nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš tikrųjų aparatas buvo pavogtas nenustatyto asmens iš automobilio, stovėjusio laukuose, o V. M. su peiliu jos kieme iš viso nebuvo.

Be to, G. G. 2015 m. liepos 3 d. 16.50 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, esančio adresu Purienų g. 48. Šiauliai, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37293-15, apklausiama kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad V. M. padarė sunkų nusikaltimą, t.y., kad jis 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), prikišo jai prie kaklo peilį ir pareikalavo pinigų ir atiduoti melžimo aparatą, ir iš kieme stovėjusio automobilio bagažinės pagrobė melžimo aparatą,

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2015 m. liepos 7 d., 15.00 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, esančios adresu Aušros al. 19, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37293-15, papildomai apklausiama kaip nukentėjęs asmuo, ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., prikišo jai prie gerklės peilį, reikalaudamas pinigų,

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2015 m. rugpjūčio 19 d., 9.00 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, esančios adresu Aušros al. 19, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37293-15, papildomai apklausiama kaip nukentėjęs asmuo, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., prikišo jai prie kaklo daiktą, panašų į peilį, ir reikalavo duoti pinigų bei vėliau pagrobė kieme, automobilyje, buvusį melžimo aparatą,

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2015 m. rugpjūčio 20 d., 10.00 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, esančios adresu Aušros al. 19, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37293-15, akistatos metu apklausiama kaip nukentėjęs asmuo, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., reikalavo pinigų,

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2015 m. rugsėjo 8 d., 14.40 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, esančios adresu Aušros al. 19. Šiauliai, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37293-15, papildomos apklausos metu apklausiama kaip nukentėjęs asmuo ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., 1.45 val., jai prie gerklės prirėmė šaltą daiktą, kaip ji suprato, peilį,

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2015 m. rugsėjo 8 d., 16.10 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, esančios adresu Aušros al. 19, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37293-15, akistatos metu apklausiama kaip nukentėjęs asmuo ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad melžimo aparatas 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., vagystės metu buvo automobilyje VW Passat, kuris vakarais būdavo pastatomas namo kieme,

taip davė žinomai melagingus parodymus, kaltindama asmenį - V. M., neva šis padarė sunkų nusikaltimą, nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš tikrųjų melžimo aparatas buvo pavogtas nenustatyto asmens iš automobilio, stovėjusio laukuose, o V. M. su peiliu jos kieme iš viso nebuvo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. G. kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad, kadangi V. M. jai skambinėdavo ir sakydavo, kad jis dar sugrįš ir ne vieną kartą, ir kad ji tą prisimins visą gyvenimą, ji jo bijojo, todėl nutarė jį melagingai įskųsti policijai ir po to, davė žinomai melagingus parodymus, kad jis pavogė melžimo aparatą. Aparatas tikrai buvo pavogtas, bet kitomis aplinkybėmis, nei ji buvo nurodžiusi. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą (58-59, 66-67 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios G. G. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jos kaltę įrodo ir kiti byloje esantys bei teisme ištirti įrodymai.

Liudytojas V. M. tyrimo metu parodė, kad dėl to, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37293-15 buvo suimtas dėl A. J. melagingų parodymų ir G. G. melagingo įskundimo bei parodymų, padarius sunkų nusikaltimą, pretenzijų jiems neturi, atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju (51-52 b. l.).

Iš 2015-07-03 G. G. protokolo - pareiškimo matyti, kad ji, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, kad 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), V. L. prikišo jai prie kaklo peilį ir pareikalavo pinigų, po to pareikalavo, kad ji jam atiduotų melžimo aparatą, bei iš kieme stovėjusio automobilio bagažinės pagrobė melžimo aparatą (3-5 b. l.).

G. G., apklausiama kaip liudytoja tyrimo metu ir toliau davė melagingus parodymus apie neva įvykdytą nusikalstamą veiką (7, 8-10, 16-18, 23-26, 44-48 b. l.).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. G. atpažino V. M., kaip ją užpuolusį asmenį (11-15 b. l.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad G. G. davė analogiškus parodymus, kad ji buvo užpulta V. M. (20-22 b. l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2015-09-18 priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. M. atžvilgiu pagal BK 180 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. (49 b. l.).

BK 235 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi žinomai neatitinkantys tikrovės parodymai: kai liudytojas ar nukentėjusysis duoda parodymus, visiškai ar iš dalies neatitinkančius tikrovės, arba kai nutyli realius, egzistuojančius faktus. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti bei atsakomybę už jos nevykdymą ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir tai patvirtina savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, ir nori, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2006, 2K-616/2006).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Dėl to kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. BK 236 straipsnis negali būti taikomas, kai asmuo, pranešantis apie jo manymu, padarytą nusikalstamą veiką, sąžiningai klysta vertindamas tam tikrą situaciją. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nori taip veikti (kasacinė nutartis 2K-20-507/2015).

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad G. G. pareiškime-protokole ir apklausos protokoluose sąmoningai melagingai nurodė, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), prikišo jai prie kaklo peilį ir pareikalavo pinigų, po to pareikalavo, kad ji jam atiduotų melžimo aparatą, bei iš kieme stovėjusio automobilio bagažinės pagrobė melžimo aparatą, ką paliudijo ji pati duodama parodymus šioje byloje, kad ji jo bijojo, todėl nutarė jį melagingai įskųsti policijai, todėl davė žinomai melagingus parodymus. Suvokė, kad meluoja, tačiau sąmoningai davė tokius parodymus, nes bijojo V. M.. Tokias aplinkybes patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga, t.y., G. G. pareiškimas-protokolas, G. G. apklausos protokolai, akistatos protokolai ir kt. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. G. G. suvokė, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir norėjo, kad į tokį pranešimą būtų sureaguota. Esant tokioms aplinkybėms, G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė, kad G. G. duodama parodymus kaip liudytoja, būdama supažindinta su BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytomis liudytojo teisėmis ir pareigomis bei pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodama apie pateikiamų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, teigdama, kad V. M. 2015 m. liepos 3 d., apie 1.45 val., ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), prikišo jai prie kaklo peilį ir pareikalavo pinigų, po to pareikalavo, kad ji jam atiduotų melžimo aparatą, bei iš kieme stovėjusio automobilio bagažinės pagrobė melžimo aparatą. Šias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas nustatė, išnagrinėjęs ir įvertinęs kaltinamosios G. G., liudytojo V. M. duotus parodymus, protokolą-pareiškimą, akistatos protokolus, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-09-18 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. M. atžvilgiu pagal BK 180 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu (180 str. 2 d.), bei į tai, kad G. G. suvokė savo nusikalstamus veiksmus, jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu paskiriant baudą. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi (80 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

G. G. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.), nusikaltimai baigti. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. G. buvo teista 1997 m., teistumas išnykęs, duomenys perkelti į archyvą (72 b. l.), nebausta administracine tvarka (69-70 b. l.), vykdo individualią veiklą (77 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centruose neįrašyta (75, 75, 76 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. G. sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (60-63 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalį ir skirti 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

G. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (376,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę G. G. paskirti – 15 MGL (564,90 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti galutinę 10 MGL (376,60 Eur) baudą.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. G., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.