- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-210-366/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00011-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė (180 MGL (9000 Eur) bauda) ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 180 MGL (9000 Eur) bauda.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 11 d. 20 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 12 d. 11.50 val., t. y., 1 (viena) para.
Į baudą įskaitytos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu įskaitytos 2 laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai, taip pat įskaityta pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį visa sumokėta baudos dalis.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. konfiskuoti valstybės naudai transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5000 (penkis tūkstančius) eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimus, nurodančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis,) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007 m. liepos 26 d.) redakcija) ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d.) redakcija), 2020 m. vasario 11 dieną, ryte, apie 9 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini),, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 1752 eurai, kurias automobiliu (duomenys neskelbtini), iš įsigijimo vietos neteisėtai gabeno iki aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), namo kieme, kur jas padėjo ir neteisėtai laikė automobilyje (duomenys neskelbtini) kol jas 2020 m. vasario 11 dieną, 22 val. 10 min. kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, po ko jis 2020 m. vasario 11 dieną, apie 13 val., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini),, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 8756 eurai, kurias automobiliu (duomenys neskelbtini), iš įsigijimo vietos neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Panevėžyje, kol 2020 vasario 11 d. 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini),buvo sulaikytas, o cigaretės rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020-10-21 nuosprendį griežtinant A. M. laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų ir, taikant BK 64-1 straipsnį, nustatyti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės prašo pridėti Panevėžio apygardos teismo 2019-05-07 nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - dvejų metų laisvės atėmimą ir 180 MGL baudą. Taip pat prokuroras prašo konfiskuoti iš A. M. nusikaltimo padarymui naudoto automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą - 7770 eurų.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas ir skyrė nuteistajam A. M. nepagrįstai švelnią bausmę. A. M. nusikalto būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda nesumokėta. Po pirmojo nuosprendžio priėmimo jis du kartus buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su neteisėtu akcizinių prekių disponavimu. Minėtos aplinkybės rodo, kad A. M. išvadų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, o pirmuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė savo tikslo nepasiekė.
2.2. Teismas nuosprendyje nurodo, kad vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsniu ir 61 straipsniu, kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, bet tokios bausmės skyrimo plačiau nedetalizavo ir nemotyvavo. Prokuroras mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė per švelni, ir prašo atsižvelgti į tai, kad A. M. padaryta baigta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ją padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, gauti nepagrįstos turtinės naudos, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už analogišką nusikaltimą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Šalies argumentai
2.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 199-2 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos dvi bausmės rūšys: bauda ir terminuotas laisvės atėmimas iki ketverių metų. Bausmės vidurkis yra dveji metai, nuo kurio teismas ir turėjo skaičiuoti bausmės dydį. Minėtų bausmės skyrimo taisyklių teismas nesilaikė ir, esant baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai ir lengvinančiai aplinkybėms, paskyrė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra nepagrįstai švelni ir yra ženkliai mažesnė už straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės vidurkį.
2.4. Prokuroro manymu, teismas priimdamas nuosprendį, neteisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas dėl automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M., vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimo. Automobilio vertė yra 7770 eurų, tačiau teismas nusprendė, kad konfiskuotina dalis automobilio vertės - 5000 eurų. Tokį sprendimą teismas motyvavo teismo diskrecija spręsti ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė ar tik jos dalis. Teismas nepagrįstai teigia, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų nuteistojo A. M. teises daugiau, negu tai yra būtina. Prokuroras pažymi, kad BK 72 straipsnyje nėra numatyta galimybė ar sąlygos, kurioms esant būtų galima mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, todėl darytina išvada, kad teismas skirdamas tik dalies turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, pažeidė BK 72 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo keisti skirtą laisvės atėmimo bausmę į baudą. Nuteistasis nesutinka su teismo išdėstytais terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo motyvais, kad nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, niekur nedirba ir galimybės baudos sumokėti neturi, todėl baudos bausmė negali būti skiriama. Teigia, kad teismui buvo paaiškinęs priežastį, dėl kurios negalėjo dirbti – tai 2019 vasarą patirta kelio sąnario trauma, dėl kurios nedarbingumas tęsiamas iki šiol. Nedarbingumo metu gavo socialinę pašalpą, kurios dydis iš pradžių buvo 122 eurai, o nuo 2020 m. vasario mėnesio – 125 eurai. Pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui, įsidarbino į (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir jau pradėjo mokėti baudą. Šiuo metu gyvena su sugyventine, kuriai padeda auginti nepilnametę dukrą. Iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas nepriekaištingai, nuolat prižiūri ligotą 92 metų tėvą, padeda jam susitvarkyti buitį, nuvykti pas medikus, perka jam maisto produktus ir kt. Minėtos aplinkybės rodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neužtikrintų teisingumo principo ir yra pagrindas skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Prie skundo pridėta pažyma apie pajamas, darbo sutarties kopija, banko sąskaitos išrašas, pažyma iš antstolio, charakteristika.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą – atmesti. Prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šiuo atveju apeliaciniuose skunduose keliamas bausmės klausimas: prokuroras prašo laisvės atėmimo bausmę griežtinti, o nuteistasis prašo ją švelninti, keičiant laisvės atėmimą į baudą. Be to prokuroras nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta konfiskuoti tik dalį automobilio vertę atitinkančios sumos, nes to nenumato įstatymai.
Dėl paskirtos bausmės
7. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens pavojingumui ir jo padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui jam tinkamiausią bausmę.
8. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Individualizuodamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistu. Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas pažymėjo, kad A. M. antrą kartą teisiamas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, praėjus neilgam laiko tarpui po pirmojo, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2019-05-07 nuosprendžio, kuriuo nuteistas už analogišką veiką, priėmimo. Po sulaikymo su įkalčiais 2020-02-11 ir vykstant ikiteisminiam tyrimui, A. M. 2020-03-03 bei 2020-07-20 vėl sulaikomas padaręs analogiškus administracinius nusižengimus, kurie kvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį. Minėtos aplinkybės lėmė pirmosios instancijos teismo apsisprendimą skirti sankcijoje esančią griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. A. M. skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad dirba, rūpinasi sugyventine ir tėvu, keisti šią bausmės rūšį į baudą, nėra pagrindo.
9. Laisvės atėmimo bausmės dydį teismas nustatė mažesnį nei vidurkis ir tokia bausmė, prokuroro manymu, neatitinka bausmės skyrimo pagrindų, nes yra aiškiai per švelni. Su tokiu prokuroro argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Laisvės atėmimas - griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmės rūšis, kuri A. M. paskirta pirmą kartą, taigi, realus šios bausmės atlikimas, izoliuojant jį nuo visuomenės pataisos namuose ir atskiriant nuo artimųjų, nuteistajam sukels pakankamai neigiamas pasekmes, kurios, kolegijos manymu, yra pakankamos nubausti jį ir užkardyti nusikalstamų veikų darymą ateityje. A. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis šiuo metu dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi sugyventine, jos dukra bei garbaus amžiaus tėvu, todėl ne mažiau svarbu atsižvelgti į tai, kad pernelyg ilgas nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo socialiniams ryšiams.
10. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, prokuroro skundo prašymas griežtinti laisvės atėmimo bausmę bei nuteistojo skundo prašymas ją švelninti atmetami.
Dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo
11. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas priklauso nuteistojo broliui, kuris nežinojo apie A. M. daromą nusikalstamą veiką, todėl teismas teisingai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
12. Dėl BK 72 straipsnio taikymo ginčo nėra, šios nuosprendžio dalies neginčija ir nuteistasis, tačiau prokuroras nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti ne visą, o tik dalį pinigų sumos, atitinkančios vertę automobilio, su kuriuo buvo padarytas nusikaltimas. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas pažeidė minėto straipsnio reikalavimus, nes jame nėra numatyta galimybė ar sąlygos, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. Su šiuo prokuroro argumentu sutikti negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, pateikė papildomus kriterijus, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02;). Šiuo išaiškinimu vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra formuoti vienodą teismų praktiką. Taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai neigiama teismo pareiga, įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, taikant turto konfiskavimą atsižvelgti ir į proporcingumo principą.
14. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš A. M. konfiskuoti tik dalį konfiskuotino automobilio vertės, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. balandžio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018 ir 2018 m. spalio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018. Šiose nutartyse LAT pasisakė, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos aplinkybės, susijusias tiek su kaltininku, tiek su nusikalstama veika. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, apsiribodamas tik teiginiu, kad visos transporto priemonės vertės (7770 Eur) išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų nuteistojo A. M. teises daugiau, negu tai yra būtina.
15. Taigi, sprendžiant konfiskuotino turto proporcingumo klausimą, būtina atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurios buvo vertintos individualizuojant bausmę, t. y. turi būti atsižvelgta į A. M. piktybišką pažeidinėjimą įstatymų, susijusių su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių disponavimu (būdamas teistas Panevėžio apygardos 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir neatlikęs bausmės, 2020 vasario 11 d. padarė dar vieną analogišką nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamų prekėmis, ir šio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 20 d. bei 2020 m. kovo 3 d. vežė cigaretes nepaženklintas Lietuvos Respublikos banderolėmis, už ką nubaustas administracine tvarka). Aplinkybių, kurios galėtų švelninti A. M. teisinę padėtį, mažinti jo kaip nusikaltimą padariusio asmens ar veikos pavojingumą, byloje nėra. Beje, iš 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio matyti, kad tame pačiame automobilyje (duomenys neskelbtini), tik tuo metu priklausančiame ne nuteistojo broliui, o tėvui, buvo laikomos cigaretės, tačiau nenustačius, kad tame automobilyje cigaretės buvo gabenamos, klausimas dėl jo, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimo sprendžiamas nebuvo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo būtina konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – t. y. 7770 eurų (1 t., b. l. 30), tokiu būdu bus tinkamai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri proporcinga tiek nusikaltimą padariusio asmens, tiek nusikalstamos veikos pavojingumui bei atitinka formuojamą teismų praktiką.
16. Apibendrinant tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisykles, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutarė:
prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo A. M. skundą atmesti.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. konfiskuota valstybės naudai dalis transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5000 (penkis tūkstančius) eurų ir konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7770 (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt) eurų.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.