- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2-7541-613/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11264-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 573,00 Lt skolos, 361,20 Lt nuostolius (bauda), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovui 2011-02-18 suteikė 800,00 Lt kreditą, kurį atsakovas kartu su 346,00 Lt paslaugos mokesčiu įsipareigojo grąžinti periodinėmis įmokomis po 191,00 Lt iki 2011-08-19. Sutartis buvo sudaryta bendrai dėl 1146,00 Lt sumos. Kadangi atsakovas, gavęs kreditą sumokėjo tik pirmas tris įmokas, dvi iš jų praleidęs sutartyje numatytą terminą, į raginimus neatsiliepė, nuo 2011-06-20 buvo pradėti skaičiuoti Vartojimo kredito sutartyje numatyti nuostoliai: 1,3 procentų dydžio bauda 15 dienų nuo nepadengtos periodinės įmokos sumos, o 15-tą pradelsimo dieną 1,3 proc. bauda pradedama skaičiuoti nuo visos grąžintinos Paskolos ir nesumokėtos Paslaugos mokesčio dalies. Atsakovui laiku negrąžinus kredito, ieškovas vykdydamas savo veiklą, negalėjo toliau skolinti šių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palūkanas, dėl ko patyrė nuostolių. Nuo pirmos (2011-06-20) iki penkioliktos vėlavimo dienos (2011-07-04) bauda buvo skaičiuojama nuo periodinės įmokos sumos arba 2,48 Lt per dieną (191,00 Lt x 1,3 proc./ 100,00 proc. = 2,48 Lt), iš viso už 15 d., kas sudaro 37,20 Lt (15 d. x 2,48 Lt = 37,20 Lt). Nuo šešioliktos vėlavimo dienos (2011-07-05) bauda buvo skaičiuojama nuo likusios nesumokėtos kredito sumos (516,59 Lt) arba 6,72 Lt per dieną (516,59 Lt x 1,3 proc. / 100.00 proc. =6,72 Lt), iš viso už 15 dienų, kas sudaro 100,80 Lt (15 x 6,72 Lt = 100,80 Lt). Nuo 2011-07-20 dienos, suėjus ketvirtos periodinės įmokos terminui, bauda buvo skaičiuojama nuo likusios nesumokėtos kredito sumos (553,54 Lt) arba 7,20 Lt per dieną (553,54 Lt x 1,3 proc. / 100.00 proc. =7,20 Lt), iš viso už 31 dieną, kas sudaro 223,20 Lt (31 x 7,2 Lt = 223,20 Lt). Viso bauda paskaičiuota už 61 dieną, kas sudaro 361,20 Lt sumą (b.l. 16).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, patvirtina, kad įmokėjo tris įmokas, tačiau nurodo, kad neaiškus skolos paskaičiavimas, nurodo, kad sumokejo įmokomis 683,06 Lt, todėl nesutinka, kad atsakovo skola nurodoma 573,00 Lt. Taip pat prašo bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstai dideles. Be to, išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų, juridinį asmenį byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys (b.l. 46).
Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotos tinkamai. 2014-05-06 ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 55), kuriame prašo nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant pagal ieškovo byloje pateiktus duomenis ir šį paaiškinimą. Atsakovui nepavykus įteikti šaukimo į parengiamaji teismo posėdį, teismas perskyrė parengiamojo teimso posėdžio datą, pakartotinai siuntė šaukimą atsakovui atsiliepime nurodytu adresu ir jo nepavykus įteikti atsakovui laiko, kad šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai, todėl byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniais paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių 2011-02-18 sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui ieškovas pervedė 800,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą 800,00 Lt kreditą ir sumokėti 346,00 Lt paslaugos mokestį periodinėmis įmokomis po 191,00 Lt iki 2011-08-19 (b.l. 15-28). Duomenų, kad kreditas ir kitos prašomos priteisti sumos ieškovui būtų sumokėtos, byloje nėra.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai: ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nustatyto termino. Ieškovas suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas nustatytais terminais kredito negrąžino ir paslaugos mokesčio nemokėjo (CK 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).
Pagal CK 6.886 straipsnio, apibrėžiančio vartojimo kredito sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Remiantis CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes, 2 dalies nuostatą, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 573,00 Lt skolos ir 361,20 Lt nuostolius (baudą). Atsakovas pripažįsta 462,94 Lt negrąžinto kredito sumą (1194,00 Lt -683,06 Lt). Byloje kilo ginčas dėl paskaičiuotos baudos dydžio ir negrąžinto kredito dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pagal kredito sutartį turėjo nuo 2011-03-20 kas mėnesį ieškovui mokėti 191,00Lt dydžio įmoką (b. l. 55). Atsakovas laiku sumokėjo tik I periodinę įmoką. II periodinę įmoką pervedė 2011-05-05 vėluodamas 16 dienų, t.y. sumokėjo 191,00 įmoką ir 47,33 Lt priskaičiuotą baudą. III periodinę įmoką pervedė 2011-06-06 vėluodamas 18 dienų, t.y. sumokėjo 191,00 įmoką ir 62,73 Lt priskaičiuotą baudą. Atsakovas sumokėjęs tris įmokas, toliau įmokų nebemokėjo. Išminusavus baudų mokėjimą už pavėluotą II ir III įmokos mokėjimą, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti negrąžintą 573,00 Lt kredito sumą.
Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šalys sudarydami kredito sutartį jos 9,1 punkte susitarė dėl 1,3 proc dydžio baudos skaičiavimo. Atsakovas sutartį su joje esančiomis sąlygomis pasirašė laisva valia, suprasdamas sutarties sąlygų esmę. Teismas pagal pateiktus byloje įrodymus ir reikšmingas bylai aplinkybes, atsižvelgiant į šalių susitartų nuostolių (baudos) dydį, pateiktus nuostolių (baudos) paskaičiavimus laiko pagrįstais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais dėl negrąžinto kredito dalies, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl kredito bei paskaičiuotos baudos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 72,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 3) ir 847,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą, t.y. kitas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 29-31). Atsakovo argumentai dėl išlaidų už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus teismui laikytini nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 8 punkte. Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtų išlaidų už teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus (pareiškimą ir ieškinį) dydį, jos buvo būtinos. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos 919,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 573,00 Lt skolą, 361,20 Lt baudą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą 934,20 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 919,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Minibank“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.