- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 1-257-873/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Kaltinamasis
- G. T.
- Advokatai
- Valdemaras Bužinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. 2015 m. kovo 11 d., apie 00.21 val., kazino „Tornado“ patalpose, esančiose Antakalnio g. 37, Vilniuje, kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė K. B. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio aukštelninkas krito ant grindų, tuo padarant nukentėjusiajam muštinę pakaušio žaizdą su pakaškaulio žvyno ir pamato kairės pusės lūžiu ir nežymiu pakraujavimu po smegenų kaktinių skilčių dangalais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą K. B..
Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad pripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam, tačiau tas veiksmas nebuvo tyčinis. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad vyko vakarėlis klientams, G. T. alkoholio iš viso nevartojo, nes buvo vienas iš organizatorių. Renginio metu įvyko incidentas tarp K. B. ir V. M.. K. B., matėsi, buvo labai neblaivus. Jis šūkavo, girdėjosi grasinimai, buvo agresyvus, neprognozuojamas. G. T. atsistojo tarp K. B. ir V. M., ištiesė rankas, rodė, kad nukentėjusysis nusiramintų. Tie raginimai K. B. nenuramino. G. T. norėjo išvengti problemų, grįžo prie renginio svečių. Jis ir toliau girdėjo nukentėjusiojo nerišlius grasinimus, tada pajuto bakstelėjimą į šoną, intuityviai sureagavo, sudavė K. B., nors konkrečiai nesitaikė. Smūgis nebuvo toks stiprus, kad K. B. būtų nukritęs. G. T. negalėjo įvertinti, kad jis tiek girtas, kad taip nesėkmingai nukris. G. T. neturėjo tikslo jo pamokyti ar tyčia sutrikdyti sveikatą. Gailisi, kad ranka suveikė greičiau už protą. G. T. buvo nusisukęs, kuomet jam bakstelėjo į kairįjį šoną, jis pajuto sąlytį su nukentėjusiuoju. Negali pasakyti, ar tas prisilietimas buvo tyčinis. G. T. sureagavo intuityviai, sudavė K. B.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis parodė, kad įraše matyti, jog jis suduoda, bet aiškiai nesimato, ar į galvą, ar į kaklą. Iš vaizdo įrašo nematyti, kuriuo momentu nukentėjusysis jį prilietė. Jis pajuto bakstelėjimą, prisilietimą, kur tiksliai ir kaip, nežino. Jis nevartoja alkoholio, nemėgsta, kai prie jo lenda išgėrę asmenys, jį liečia, tai jam sukelia susierzinimą. Susierzinimą kėlė nukentėjusiojo įkyrus lindimas, jo šneka buvo nerišli. Jam buvo neaktualu, kad toje vietoje – plytelės. Su nukentėjusiuoju jis susitaikė, žalą atlygino, atsiprašė.
Nukentėjusysis K. B. paaiškino, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame renginyje. Jis vartojo alkoholį, buvo kažkiek apsvaigęs. Paskui jis gavo smūgį iš kaltinamojo, už ką, neprisimena. Kad su kaltinamuoju būtų konfliktas, neprisimena. Vėliau jis išsiaiškino, kad vyko kažkoks konfliktas, su kuo, neprisimena, gavo smūgį. Jis atsipeikėjo tik ligoninėje. Jis po įvykio nepraėjus savaitei, kiek galėjo, atliko savo pareigas darbe. Su G. T. jis susitaikė.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad ji dirba kazino „Tornado“. Nukentėjusysis buvo labai išgėręs, jis buvo vienas iš trijų probleminių žmonių tą vakarą. Tie vaikinai buvo girti, jie pastoviai lipo ant scenos, juos reikėjo tramdyti, stebėti. G. T. su kolegomis stovėjo prie baro. Nukentėjusysis vis prie jų įkyriai ėjo. V. B. matė, kaip G. T. pastumia nukentėjusįjį, kaip atrodo, pastūmė ranka į petį. V. B. matė, kad vyksta susistumdymas, nes nukentėjusysis prie vaikinų lindo, todėl ji bėgo kviesti apsaugą, tada atsisuko, buvo pastūmimas ir kritimas. Buvo labai nemalonus garsas, kai jis trenkėsi į plyteles. Pasirodė kraujas, ji bėgo kviesti greitosios. Nukentėjusysis buvo tikrai girtas, negriuvinėjo, bet svirduliavo. Jis nukrito ant plytelių. Peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytoja parodė, kad vaizdo įraše matyti, jog buvo smūgis, ne pastūmimas. Papildomai liudytoja paaiškino, kad nukentėjusysis net nežengė, jis nukrito.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra G. T. pusbrolis, nukentėjusiojo iki įvykio jis nebuvo matęs. Vyko uždaras vakaras klientams. Įvyko incidentas. Prie V. M. priėjo nukentėjusysis, jam smarkiai užspaudė kaklą, jam ėmė trūkti oro. V. M. išsilaisvino. Nukentėjusysis ėmė šūkauti, rėkauti, kad užmuš, tada G. T., kaip vakaro šeimininkas, ėmė jį raminti. Atsisukdamas į V. M. nukentėjusysis kaire ranka G. T. bakstelėjo į šoną, buvo labai arti, rėkavo necenzūriniais žodžiais, G. T. jam smūgiavo besigindamas. Nukentėjusysis nugriuvo. Nukentėjusysis buvo girtas, jis nesiorientavo situacijoje, svirduliavo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas V. M. paaiškino, kad matyti, kaip G. T. eina link V. M., smūgiuoja nukentėjusiajam ranka.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad jis dalyvavo renginyje, matė, kad vyko konfliktas. Vyras smaugė žmogų, V. P. priėjo, bandė jį nuraminti, pamatė, kad jis nereaguoja, jis nieko nepadarys, nuėjo toliau. G. T. bandė nukentėjusįjį raminti. V. P. pamatė, kad K. pastūmė ar smūgiavo nugara G.. G. T. gynėsi, todėl smogė, nukentėjusysis nukrito ant žemės. K. pirma pastūmė G. T., G. T. atsisukdamas rankos mostu atstūmė K., jis nukrito ant žemės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas V. P. parodė, kad, kiek jis prisimena, nukentėjusysis užkabino G., gal iš tos pusės atrodė, kad jis užkabina.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad jis dirbo kazino „Tornado“, renginyje buvo apie 300 žmonių. Jis buvo pamainos vadovas, prie jo priėjęs kažkas pasakė, kad vyksta muštynės. Kai jis atėjo, nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Jis pats įvykio nematė. Paskui atvažiavo greitoji pagalba. Toje vietoje grindys – plytelės. Toje vietoje, kur žmogus gulėjo, laiptelių nėra, kilimo toje vietoje nėra, jis yra lošimų zonoje.
2015 m. kovo 11 d. protokolo-pareiškimo duomenimis, K. B. kreipėsi dėl to, kad 2015 m. kovo 11 d., apie 03.00 val., Antakalnio g. 37, Vilniuje, kazino „Tornado“ patalpose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šventės metu buvo sužalotas galimai kilusio konflikto metu, kai nukrito ant grindų ir stipriai susitrenkė galvą ( b. l. 6).
Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2015 m. kovo 11 d., 03.33 val., RVU ligoninės slaugytoja pranešė, kad 01.30 val., dėl trauminio subdūrinio kraujo išsiliejimo galvos smegenyse GMP į ligoninę pristatė K. B.. GMP nurodė, kad minėtas asmuo buvo rastas viešoje vietoje, Antakalnio g. 37, Vilniuje. Tolimesniam gydymui paguldytas į neurochirurgijos skyrių. Ligonis nekomunikabilus ( b. l. 9).
Apžiūros 2015-03-11 protokolo duomenimis, kazino „Tornado“, adresu Antakalnio g. 37, Vilnius, aikštelė prie baro yra išklota plytelėmis. Salė yra stebima vaizdo kameromis ( b. l. 12-15).
Daiktų, dokumentų pateikimo 2015-03-12 protokolo duomenimis, pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 46).
Apžiūros 2015-03-16 protokolo duomenimis, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip 2015-03-11, 00.21 val., vaikinas, apsirengęs šviesios spalvos baltiniais, kimba prie kito vyriškio, kuris apsivilkęs melsvos spalvos baltiniais. Juos išskiria vyriškis, kuris apsivilkęs tamsios spalvos kostiumu. Šis vyriškis nueina į šalį kartu su vyriškiu baltais marškiniais, apsisuka ir sugrįžta atgal prie baro. Paskui jį eina vyriškis baltais marškiniais. Vyriškis tamsios spalvos kostiumu atsisuka, ranka smūgiuoja į veido sritį. Nuo smūgio vyriškis baltais baltiniais nukrenta ant žemės. Fotolentelėse prie apžiūros protokolo užfiksuotas smūgio momentas ( b. l. 47-50).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2155/15(01) duomenimis, K. B. nustatyta muštinė pakaušio žaizda su pakaškaulio žvyno ir pamato kairės pusės lūžiu ir nežymiu pakraujavimu po smegenų kaktinių sričių dangalais. Tai padaryta smūginiu kieto buko daikto per pakaušio kairę pusę poveikiu ir visumoje būdinga griuvimui, pakaušiu atsimušant į kietą buką daiktą, neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl pakaškaulio pamatinės dalies lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Kad būtų daugiau išorinių galvos sužalojimų, išskyrus muštinę žaizdą pakaušyje, gydymo stacionare ligos istorijoje nenurodyta, tačiau užduotyje nurodytu laiku griuvimo ir atsimušimo pakaušiu į kietą buką daiktą po į veidą gauto smūgio galimybė neatmetama. K. B. nustatytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau požymių, kurie nurodytų į konkretų sužalojusį objektą, nenustatyta ( b. l. 26-27).
Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas J. M. P. paaiškino, kad jis tvirtina savo išvadą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą specialistas nurodė, kad įraše matomos faktinės aplinkybės atitinka sužalojimų pobūdį. Aprašyta buvo tik viena žaizda pakaušyje. Buvo kritimui būdingi sužalojimai, kurie buvo fiksuoti. Kritimas gali būti nuo smūgio ir ne nuo smūgio, šiuo atveju yra smūgis. Kai smūgis būna į galvą, žmogus atsilošia, būna kritimo pagreitis, žmogus kontaktuoja aukštesne pakaušio vieta, krentant be smūgio – žemiau. Šiuo atveju buvo kontaktuojama aukščiau. Pakaušyje žaizda, pakaškaulio lūžis buvo nuo pakaušio kontakto su kietu paviršiumi. Pagal išsiliejimus trauma būdinga kritimui ir atsimušimui pakaušio į kietą paviršių. Šiuo atveju iš to, kas matėsi, galima teigti, kad nukentėjusysis krito nuo smūgio, o ne nuo to, kad girtas. Matyti, kaip po smūgio galva ir kūnas atsilošia ir krinta. Girtumas tiesioginio ryšio su kritimu neturėjo. Sužalojimas yra sunkus pagal pobūdį, o ne pasekmes – lūžęs kaukolės pamatas yra sunkaus kūno sužalojimo pobūdis. Lūžius jis matė DVD laikmenoje, laikmeną gavo kartu su sveikatos istorija. Dabar rentgeno vaizdą įrašo į kompaktinį diską. Žmogus nuo smūgio atsilošia ir krenta, negali atsilaikyti. Kritimas tikrai nuo smūgio. Pakaškaulio lūžis aprašytas istorijoje. Šiuo atveju lūžis buvo perėjęs į pamatą. Lūžio dydžiai nenustatinėjami, tiesiog svarbu nustatyti, ar apima pamatą. Būna, kad gydymo eiga sklandi, be pašalinių priemonių. Nėra didelės hematomos, kuri spaustų smegenis, todėl ir operacijos nėra. Lūžis nėra didelis, todėl nukentėjusiajam tiesiog skiria vaistus, kad nesiplėstų pabrinkimas. Tai yra vienas sužalojimas, kuris pasireiškia žaizda, kraujosruva, lūžimas, pakraujavimas po smegenų dangalais. Tai vieno sužalojimo sudėtinės dalys. Diagnozė yra galvos smegenų trauma, kuri pasireiškė žaizda, lūžimu, kraujo išsiliejimu. Jei žmogui pasiseka, jis pasveiksta greitai. Šiuo atveju nereikėjo gydyti dėl kaukolės pamato lūžio.
Krovinių važtaraščių duomenimis, K. B. gavo prekes 2015-03-23 - 2015-09-10 laikotarpiu ( b. l. 60-81).
2015-09-30 raštelio duomenimis, G. T. ir K. B. susitaikė, G. T. atlygino žalą duodamas 1000 Eur.
G. T. neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam, savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, kad veikė netyčia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad bylos duomenys dėl sužalojimo nukentėjusiajam padarymo aplinkybių visiškai sutampa. Visi apklausti asmenys, matę įvykį – V. B., V. P., V. M. – patvirtino, kad nukentėjusysis nugriuvo nuo G. T. smūgio. Vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam į galvą, vaizdo įraše matyti, kaip nuo smūgio nukentėjusysis, iškeldamas į viršų abi rankas, griūna atbulas. Liudytojai parodė, kad nukentėjusysis vakaro metu buvo neblaivus, kabinėjosi prie V. M., G. T. jį drausmino. Teismas daro išvadą, kad šios įvykio aplinkybės yra reikšmingos nustatant veikos motyvus, jos pavojingumą, tačiau baudžiamosios atsakomybės nešalina. Nors liudytojai V. M., V. P. parodė, kad nukentėjusysis užkabino G. T. (bakstelėjo į šoną – V. M. parodymai), (pastūmė ar smūgiavo G. T. – V. P. parodymai), teismas pasisako, kad nukentėjusiojo fizinio smurto veiksmų kaltinamajam prieš kaltinamojo smūgį jam vaizdo įraše nematyti. Teismas vertina, kad bakstelėjimas, kaip jį įvardino kaltinamasis, nešalina atsakomybės už tiesioginio smūgio į galvą sudavimą. Nors nukentėjusiojo elgesys vakaro metu ir išprovokavo konfliktą, tačiau nelaikytinas pavojingu kėsinimusi, dėl kurio atsirado teisė į būtinąją gintį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012 pasisakyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Šioje nutartyje nurodyta, jog teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad E. Č., suduodamas stiprų smūgį neblaiviam A. P. į galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali kristi ant betoninio grindinio, trenktis galva į jį ir taip sunkiai susižaloti, ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sutrikdyti A. P. sveikatą), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2011, 2K-174/2010, 2K-368/2009).
Teismas vertina, kad faktinė situacija šioje baudžiamojoje byloje nėra analogiška bylai, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015 (kaltinamasis, sugriebęs už palto atlapų, išstūmė nukentėjusįjį iš klubo patalpų), todėl remiasi aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012.
Nors kaltinamasis teigė, kad jis veikė netyčia, teismas vertina, kad bylos duomenų visuma tokius jo parodymus paneigia. Smūgis nukentėjusiajam, kuris, paties kaltinamojo teigimu, buvo išgėręs, svirduliavo, buvo suduotas į galvos sritį, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nuo šio smūgio nukentėjusysis iš karto griuvo atbulas. Smūgis buvo suduotas vietoje, kurioje grindys – plytelių danga. Vaizdo įraše matyti, kad tarp smūgio ir griuvimo jokių tarpinių veiksmų nebuvo, nukentėjusysis griuvo ne paslydęs, ne suklupęs, o nuo tiesioginio smūgio, atbulas. Teismas vertina, kad kaltinamasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatydamas tokius padarinius ir būdamas abejingas dėl galimo sveikatos sutrikdymo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2155/15(01) duomenimis, K. B. nustatyta muštinė pakaušio žaizda su pakaškaulio žvyno ir pamato kairės pusės lūžiu ir nežymiu pakraujavimu po smegenų kaktinių sričių dangalais. Sužalojimas dėl pakaškaulio pamatinės dalies lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Teisiamajame posėdyje apklaustas specialisto išvadą surašęs ekspertas J. M. P., turintis 41 metų ekspertinio darbo stažą, patvirtino išvadą. Teismas neturi pagrindo nepasitikėti eksperto kompetencija, išvados teisingumu.
Bylos duomenimis, G. T. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą K. B.. G. T. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 456,22 Eur ieškinį ( b. l. 31-33). Kaltinamasis baigiamojoje kalboje nurodė, kad, jei teismas taip nuspręs, sutinka atlyginti ieškinį. Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo K. B. gydymo patyrė išlaidų, jų dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.
Kaltinamojo G. T. dalinį prisipažinimą, žalos atlyginimą teismas vertina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas pasisako, kad kaltinamojo girtumas byloje nebuvo nustatytas, todėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustato.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). G. T. neteistas (b. l. 85), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 86-92), dirbantis (b. l. 95), charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( b. l. 97, 99), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 98).
Kaltinamasis neteistas, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusysis pareiškė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltinamajam atleido, veika pasireiškė vieno smūgio sudavimu. Minėtų aplinkybių visumą teismas vertina mažinančia kaltinamojo ir jo veikos pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti bausmės dydį nustatant mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, veikos pavojingumą, taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 82-84), paliktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
G. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš G. T. 456,22 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.