- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- I-3122-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- I. G. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui V. S.,
trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde (b. l. 2–12) nurodė, taip pat pareiškėjos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjos sūnui M. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK), jį (duomenys neskelbtini) smarkiai sumušė. (duomenys neskelbtini) Palangos reabilitacijos ligoninėje M. J. mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 170/14(09) konstatuota, kad M. J. pasėkoje 2013 m. birželio 7 d. buvusios sunkios galvos traumos, mirtis įvyko išsivysčius galvos smegenų vandenei dėl deguonies trūkumo ir galvos smegenų pabrinkimo. Specialisto išvada patvirtina, kad M. J. mirė dėl sumušimo, kurį patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK neužtikrino teisės aktuose numatytų sąlygų ir nuteistųjų saugumo, kadangi neužkirto kelio (duomenys neskelbtini)įvykusiam M. J. kūno sužalojimui ir to pasėkoje įvykusios mirties. M. J. užpuolimas buvo įvykdytas kitų nuteistųjų grupės, nakties metu ir iš anksto sukoordinuotais veiksmais, todėl pats užpuolimas nebuvo spontaniškas ir neplanuotas, o parengtas apgalvotai pasinaudojant Pravieniškių PN-AK ne pirmus metus egzistuojančiomis saugumo spragomis, nuteistuosius prižiūrinčio personalo trūkumu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) reikalavimų nevykdymu. Akivaizdu, kad atsakovas turėjo pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų naudojamas smurtas ir jų atžvilgiu nebūtų daromos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dėl atsakovo neveikimo kilo nurodytos pasekmės, tarp jų yra priežastinis ryšys, todėl kilusi žala privalo būti atlyginta. Be to, nors nužudymas įvyko uždaroje ir griežtai saugomoje institucijoje, tačiau Pravieniškių PN-AK, kurie taip pat vykdė ir ikiteisminį tyrimą, kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, taip ir nenustatė įtariamų asmenų, įvykdžiusių nusikaltimą. 2015 m. liepos 10 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00546-13 dėl M. J. nužudymo buvo sustabdytas. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad išnaudotos visos galimybės nustatyti galimą įtariamąjį ar įtariamuosius, tačiau toks asmuo ar asmenys nenustatyti.
Pabrėžė, kad M. J. buvo pareiškėjai artimas giminaitis - sūnus, todėl pareiškėja patyrė itin didelius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus dėl jo nužudymo. M. J. į įkalinimo įstaigą pateko dar būdamas nepilnamečiu, tačiau dėl ydingos lygtinio paleidimo praktikos pataisos namuose buvo laikomas beveik iki pat bausmės termino pabaigos, kurios nesulaukęs buvo nužudytas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių PN-AK 2-ojoje valdyboje netaikė lygtinio paleidimo net ir tada, kai bausmė buvo beveik visiškai atlikta. Po įvykio tiek M. J. (dėl įvykusios traumos ir padarinių sveikatai), tiek jo artimieji, tiek ir pareiškėja patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, nes M. J. visą laiką kovojo su mirtimi ir gydymo bei reabilitacijos įstaigose praleido daugiau nei metus, patyrė ne vieną operaciją. Pareiškėja nuo M. J. žiauraus sumušimo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties (duomenys neskelbtini) matė savo artimojo kančias ir nuolatos išgyveno emocinę depresiją dėl gresiančios mirties. Pareiškėją ir sūnų nuo pat jo gimimo siejo ypatingai artimas ryšys. Sūnui atliekant bausmę ji išlaikė jį, padėjo jam materialiai įkalinimo įstaigoje bei viso gydymo procese, rūpinosi juo tiek reabilitacijos eigoje, tiek mirties momentu. Po sūnaus mirties pareiškėja patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, begalinį skausmą ir išgyvenimus, kurie ją lydi iki šiol. Pareiškėjai neigiamus dvasinius išgyvenimus, apmaudą ir beviltiškumo jausmą sukėlė ir tai, kad Pravieniškių PN-AK ikiteisminį tyrimą atliko neefektyviai, o sūnaus žudikai taip nebuvo nustatyti ir nubausti. Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 eurų. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo pasekmės yra nepataisomos, nes žala padaryta pažeidus labiausiai saugomą vertybę - gyvybę. Pareiškėjai kilusios pasekmės (artimojo praradimas dėl nužudymo) yra vienos baisiausių kokios apskritai gali kilti, tad kilusi neturtinė žala turi būti atlyginama visiškai.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja šiuo metu gyvena Vokietijoje. Į Vokietiją išvyko dirbti po sūnaus mirties, apytiksliai praėjus dvejiems mėnesiams. Nuo 2017 m. gruodžio 22 d. išsideklaravo iš Lietuvos. Paskutinį kartą buvo grįžusi į Lietuvą 2018 m. spalio 5 d. susitvarkyti dokumentų dėl atstovavimo teisme. Šiuo metu I. G. D. deklaravusi savo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Pareiškėja sužinojo, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai tik 2018 m. spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo prašo netaikyti 3 metų senaties termino, kadangi negalėjo skundo pateikti anksčiau. Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2645-422/2016 Kauno apygardos administracinis teismas M. J. artimiesiems - V. J. ir D. J. priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkindamas pareiškėjų V. J. ir D. J. apeliacinį skundą iš dalies administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018 priteisė V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK kolonijos, 8 472,25 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, D. J. - 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Rėmėsi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1407-254/2018 ir prašė ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo sužinojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria jos buvusiam sutuoktiniui priteista žala.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 21–26) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjos argumentas, jog apie tai, kad yra pažeistos jos teisės ir interesai sužinojo tik 2018 metų spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, visiškai niekuo nepagrįstas, be to, iš esmės prieštarauja jos pačios išdėstytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėja savo skunde detaliai aprašo jos ryšius su M. J. nuo jo vaikystės, jo bendravimą iki jo patalpinimo į pataisos įstaigą, bendravimą su juo įstaigoje, o ir vėliau – jo gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu, ypač pabrėžia savo rūpestį nukentėjusiuoju, jos patirtus pergyvenimus po jo mirties. Tai reiškia, kad ji jau po sūnaus mirties žinojo, jog turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų patirtos turtinės ir neturtinės atlyginimo.
Lietuvoje įstatymai skelbiami viešai. Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės inter alia reiškia, kad asmuo negali pateisinti jo pažeistos teisės gynimo senaties termino praleidimo įstatymo nežinojimu. Šis konstitucinis principas teisinėje demokratinėje valstybėje užtikinamas asmens absoliučia teise naudotis kvalifikuota teisininko advokato pagalba, o asmeniui, neturinčiam lėšų pasisamdyti advokatą, įstatymo nustatyta tvarka garantuojama nemokama valstybės teisinė pagalba. Išvykimas į užsienį savo asmeniniais reikalais, tuo labiau - į Europos Sąjungos valstybę (Vokietijos Federacinę Respubliką) nėra kliūtis bet kuriuo momentu grįžti į Lietuvą ir įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Bendrą civilinį ieškinį teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nužudant M. J., pareiškė jo šeimos nariai - tėvas V. J. ir sesuo D. J.. Ieškinys buvo pareikštas per protingą terminą nuo nukentėjusiojo mirties dienos, nepraleidus ieškinio senaties termino. Tačiau prie šių nukentėjusiojo šeimos narių bendro ieškinio pareiškėja neprisijungė. Ji į teismą nesikreipė ir atskiru ieškiniu. Visi šie faktai neginčytinai įrodo, kad pareiškėja į eismą dėl patirtos žalos atlyginimo per įstatymu nustatytą teminą nesikreipė ne dėl to, kad nežinojo savo pažeistos teisės, o dėl to, kad ji teisės į žalos atlyginimą iš viso neturėjo, kadangi nepalaikė jokių ryšių su žuvusiuoju. Ir tik po to, kai sužinojo, kad teismai žuvusiojo šeimos nariams V. J. ir D. J. priteisė solidžias išmokas, pareiškėja pati suskubo kreiptis į teismą, tikėdamasi ir pati gauti didelę neturtinės žalos kompensaciją. Byloje neginčytinai įrodyta, kad teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja įgijo sekančią dieną po nukentėjusiojo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja tai žinojo, bei žinojo, kad trijų metų nustatytas ieškinio terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini) ir nėra nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Todėl pareiškėjos prašymas netaikyti jai 3 metų senaties termino ieškiniui pareikšti atmestinas kaip nepagrįstas.
Nurodė, kad pareiškėja nepateikė prie skundo jokių rašytinių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jos nurodytų faktinių aplinkybių buvimą bei argumentų pagrįstumą. Visus iš esmės pareiškėjos skundo faktus ir argumentus visiškai paneigia įsiteisėjusiais sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2645-422/2016 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje A-664-756/2018 nustatyta, kad žuvusiojo M. J. gydymu ir reabilitacija rūpinosi išimtinai jo tėvas V. J. ir sesuo D. J.. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir duomenų apie tai, ar ji iš viso dalyvavo M. J. laidotuvėse, ar lankė jo kapą, ir iš viso nenurodė net kapinių, kuriose palaidotas M. J.. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie jos ir nužudytojo M. J. ryšius.
Akcentavo, kad pareiškėja jos patirtą neturtinę žalą įvertino 100 000 eurų, tačiau nepateikė jokių įtikinamų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių būtent tokį neturtinės žalos dydį. Tai neproporcingas, nelogiškas ir neprotingas reikalavimas, o akivaizdus pareiškėjos siekis nepagrįstai praturtėti įvykusios nelaimės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jos nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinus jos sūnaus M. J., kuris (duomenys neskelbtini), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN –AK I –ojo lokalinio sektoriaus 2 būrio 2 brigadoje, buvo sumuštas kitų nuteistųjų, (duomenys neskelbtini) dėl komplikacijų po patirtų sužalojimų mirė, saugumo.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad M. J. (duomenys neskelbtini), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN –AK I –ojo lokalinio sektoriaus 2 būrio 2 brigadoje, buvo sužalotas kitų nenustatytų nuteistųjų ir dėl po šio sužalojimo atsiradusių komplikacijų (duomenys neskelbtini) mirė VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja yra M. J. motina (b. l. 70–75).
Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjos reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Kadangi byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, ginčo teisiniams santykiams svarbus Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju aktualus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 8 dalis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 straipsnis, 21 straipsnis, LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
Pareiškėja prašo netaikyti 3 metų ieškinio senaties termino, kadangi apie tai, jog yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai sužinojo tik 2018 m. spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, kuomet jai tapo žinoma apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018, kurioje teismas priteisė žalos atlyginimą V. J. ir D. J..
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Pareiškėja siekia neturtinės žalos, kurią patyrė dėl sūnaus M. J. sužalojimo ir mirties, atlyginimo. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai. Pareiškėjos nurodomos neigiamos pasekmės – dvasinis sukrėtimas, skausmas, išgyvenimai ir t.t. neabejotinai atsirado iš karto M. J. mirus, taigi pareiškėja tuo metu ir sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
Teismo vertinimu nustatant ieškinio senaties termino pradžią nėra pagrindo remtis pareiškėjos atstovo nurodoma Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-1407-254/2018, kadangi minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens, kurio kaltė turėjo būti įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Šioje administracinėje byloje ginčas keliamas dėl žalos, atsiradusius dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Šioje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, patyrusi jos nurodomą neturtinę žalą, dėl kokių nors aplinkybių negalėjo savarankiškai ar pasinaudodama atstovo pagalba susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės civilinę atsakomybę ir nuspręsti dėl prielaidų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvimo. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja apie savo pažeistą teisę sužinojo tik tuomet, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kitiems asmenims (V. J. ir D. J.). Pareiškėjos galimybės efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą nebuvo susijusios su administracine byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo minėtiems asmenims.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog 3 metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina M. J. mirties diena – (duomenys neskelbtini) Iš to seka, kad paskutinė diena ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduoti buvo (duomenys neskelbtini) Pareiškėja skundą teismui pateikė 2019 m. sausio 8 d., t. y. praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėja teigia, jog po M. J. mirties praėjus apytiksliai dviem mėnesiams, ji išvyko dirbti į Vokietiją, nuo 2017 m. gruodžio 22 d. išsideklaravo iš Lietuvos ir paskutinį kartą grįžo į Lietuvą 2018 m. spalio 5 d. Pareiškėjos išvykimas negali būti pripažintas objektyvia, nuo jos valios nepriklausiusia aplinkybe, dėl kurios ji praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėja į Vokietiją išvyko jau po sūnaus M. J. mirties, išvykimas gyventi į kitą valstybę priklauso nuo pačios pareiškėjos valios, be to, gyvendama Vokietijoje, ji savo teises galėjo ginti per atstovą. Kitų priežasčių dėl ko ji praleido ieškinio senaties terminą, pareiškėja nenurodo.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl terminas neatnaujintinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo - Pravieniškių PN-AK prašymas patenkintinas ir pareiškėjos skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.
Jei atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas), kada teismas nustato, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas arba yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Šiuo atveju teismui pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.