Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Utetra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-2225-450/2008 atmestas LUAB ,,Utetra“ ieškinys atsakovams B. M., V. Č. ir R. Č. dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje L. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta: UAB „Utetra“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2000-12-18 priėmė sprendimą už 350 000 Lt įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Su pardavėju V. Č. buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2000-12-20. Vykdymo procese 2003-08-28 butas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui - R. Č. (buto pardavėjo V. Č. sutuoktinei) už 137 000 Lt. Ieškovas LUAB „Utetra“, atstovaujamas likvidatoriaus, pareikštu ieškiniu siekia iš atsakovų – buvusio bendrovės pagrindinio akcininko ir direktoriaus B. M., buto pardavėjo V. Č. ir buto pirkėjos R. Č. solidariai prisiteisti nuostolių, padarytų perkant butą nepagrįstai aukšta kaina, atlyginimą. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, teigia žalos nepadarę ir prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties.

Byloje reikalavimas pareikštas dėl žalos, padarytos ydingo sandorio sudarymu, atlyginimo. Sutartis pasirašyta 2000-12-20. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK (1998-06-11 įstatymo Nr. VIII-783 redakcija) 84 straipsnio 1 dalį buvo taikomas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiuo metu (nuo 2001-07-01) galiojančio CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Vadinasi nagrinėjamam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio skaičiavimo pradžia susijusi su sutarties sudarymu arba sužinojimu apie jos sudarymą (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.). Apygardos teismas, tenkindamas atsakovų prašymą, pripažino, kad ieškinio senatis praleista ir šį terminą taikė. Nurodė, kad ieškiniu siekiama apginti juridinio asmens teises, o administracijos vadovo pasikeitimas (nagrinėjamu atveju likvidatoriaus paskyrimas) ieškinio senaties termino nenutraukia ir nesustabdo.

Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2004-07-20, kada įsiteisėjo teismo sprendimas dėl likvidatoriaus paskyrimo. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-08 nutartimi, apelianto manymu, analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-288/2007 pagal LUAB „Utetra“ ieškinį. Teigia, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl likvidatoriaus paskyrimo, jis įgijo galimybę susipažinti su bendrovės dokumentacija ir sužinoti apie nuostolingą pirkimo-pardavimo sutartį.

Apelianto argumentai nepagrįsti. Skunde minimoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-288/2007 iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavo tik ieškovas LUAB „Utetra“ ir trečiasis asmuo L. M.. Joje ieškinys buvo pareikštas buvusiems bendrovės direktoriui M. B. ir pagrindinei akcininkei L. M., kurie de facto valdė įmonę. Teisėjų kolegija minimoje civilinėje byloje ieškinio senaties termino netaikė konstatavusi, kad pažeidimai bei nuostoliai galėjo būti žinomi tik patikrinus visus bendrovės dokumentus, o tai padaryti galėjo tik bendrovės likvidatorius. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra kitokios, dalyvauja kiti asmenys, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-08 nutartis joje prejudicinės galios neturi.

Sutartis, iš kurios kildinami nuostoliai, pasirašyta 2000-12-20. Sandoris pasirašytas bendrovės vardu, dėl jo sudarymo balsuota visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir oponuojantis bei bendrovės veiklos patikrinimą, kurio pasėkoje buvo paskirtas likvidatorius, inicijavęs akcininkas A. P.. Vadinasi bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, apie sutartį buvo žinoma. Kita vertus, akcininkas A. P. bendrovės materialinę būklę, o tuo pačiu ir savo, kaip akcininko teises, galėjo ginti ne tik inicijuodamas veiklos patikrinimą, bet ir skųsdamas teismui visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą (Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) (1998-03-19 įstatymo Nr. VIII-666 redakcija) 16 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad juridinio asmens vadovo pasikeitimas ieškinio senaties termino nenutraukia ir nesustabdo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinius dėl įmonės veiklos tikslams priešingų sandorių, laikant, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Kadangi ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), paminėta Įmonių bankroto įstatymo norma imperatyviai nustato ieškinio senaties termino pradžią nuo juridinio asmens vadovo ypatingo, įstatyme numatyto pakeitimo, nepriklausomai kokios yra kitos konkretaus ginčo aplinkybės. Ir nors CK antrosios knygos II dalies X skyriaus tvarka paskirto likvidatoriaus funkcijos bei kompetencija (CK 2.110 str.) panašios į bankroto administratoriaus, tačiau nagrinėjamu atveju paminėta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata dėl ieškinio senaties termino pradžios netaikytina, nes teisės normos, numatančios išimtis iš bendrųjų taisyklių, negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 3 str. 6 d.). Esant tokioms įstatymų nuostatoms ir nustačius, kad pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios kildinami prašomi priteisti nuostoliai, pasirašyta 2000-12-20, o ieškinio pareiškimas teismui pateiktas 2006-08-28, daroma išvada, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido. Esant atsakovo prašymui teismas turi spręsti klausimą dėl šio termino, kuris yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), taikymo. Tokiu atveju teismui privalu apsvarstyti, ar nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Minėta, kad sprendimas įsigyti butą priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime, akcininkas A. P. tokiam sprendimui prieštaravo, reikalavo atlikti buto įvertinimą, tačiau, turėdamas 31 procentą akcijų, realiai šio proceso įtakoti negalėjo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įmonės veiklos tyrimas, kurio pasėkoje teismo sprendimu buvo paskirtas likvidatorius, atliktas A. P. iniciatyva. Pagrindiniu bendrovės akcininku buvo atsakovas B. M., o vėliau jo sutuoktinė (trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje) L. M., ir būtent šių asmenų valia apsprendė bendrovės veiklą. Todėl, nors akcininkas A. P. ir galėjo naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, tačiau, iki teismas paskyrė likvidatorių, realios galimybės pareikšti ieškinį teisme bendrovės vardu, nebuvo. Tokia galimybė atsirado teismo paskirtam likvidatoriui perėmus vadovavimą bendrovei bei jos dokumentus. Aptartos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nesvarstydamas jo atnaujinimo ir termino neatnaujinęs, materialinės teisės normas pritaikė netinkamai ir aptariamą klausimą išsprendė neteisingai (CPK 330 str.). Ši skundžiamo sprendimo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas - vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi pripažįstama, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl jis atnaujinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuostolių priteisimo.

Nuostoliai yra piniginė išraiška žalos, kuri suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir kt. (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas reikalavimą grindžia CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ieškovas nurodo, jog bendrovė nuostolius patyrė dėl to, kad butas buvo nupirktas už nepagrįstai didelę kainą. Byloje nustatyta, sprendimas pirkti butą už 350 000 Lt priimtas akcininko B. M. balsų dauguma, o pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju sudarė bendrovės direktorius B. M.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nurodė, kad atsakovas B. M. vienasmeniškai nieko nesprendė, jis tik balsavo susirinkime kaip bendrovės akcininkas ir įgyvendino susirinkimo nutarimą kaip įmonės vadovas, todėl ABĮ 18 straipsnio 6 dalis netaikytina. Materialinės teisės normos išaiškintos netinkamai. Skundžiamame sprendime paminėtoje ABĮ normoje (18 str. 6 d.) numatyta, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi [...]. Atsakovas B. M., kaip akcininkas, ir kaip bendrovės direktorius, buvo valdymo organo narys ir vienasmenis valdymo organas, be to turintis didesnes galimybes priimti lemiamą sprendimą, nei kitas juridinio asmens dalyvis. Tokia aplinkybė įpareigoja valdymo organo dalyvį elgtis itin apdairiai ir veikti išimtinai atidžiai juridinio asmens labui. Nagrinėjamu gi atveju, net esant kito akcininko prieštaravimui dėl buto pirkimo ir reikalavimui atlikti perkamo daikto įvertinimą, atsakovas B. M. tokioms abejonėms nepritarė ir butas buvo nupirktas be papildomos sandorio analizės. O apdairus ir įmonės gerbūviu besirūpinantis valdymo organų dalyvis privalėjo tai padaryti, nes jam abejones turėjo sukelti ne tik antrojo akcininko prieštaravimas, bet ir Nekilnojamojo turto registro 2000-11-30 pažymoje įrašyta perkamo buto vidutinė rinkos vertė - 136 811 Lt kuri 2,5 karto mažesnė už numatomą pirkimo kainą. Vėliau atlikti daikto vertinimai: 2003-08-14 vertinimo ataskaitoje (UAB „Turtuva“) nurodyta, kad buto vertė 2000-12-20 buvo 170 000 Lt, 2006-09-04 ataskaitoje (A. Cikanavičiaus TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“) nurodyta, kad buto vertė 2000 m. gruodžio mėn. buvo 155 000 Lt, o 2007-06-20 eksperto išvadoje (UAB Auditas ir konsultacijos) nurodyta, kad 2000-12-20 buto vertė buvo 234 900 Lt, patvirtinta, jog atsakovas B. M., turėdamas galimybę priimti lemiamus sprendimus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nulemdamas ginčo buto pirkimą akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką ir inicijavo bei sudarė bendrovei akivaizdžiai nuostolingą sandorį. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad vykdymo procese 2003-04-02 butas buvo parduotas už 137 000 Lt. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog butas įsigytas už aiškiai didesnę nei rinkos kainą, yra konstatuota galiojančiame Panevėžio apygardos teismo 2004-04-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-29-05/2004, kuriuo po UAB ,,Utetra“ (juridinio asmens) veiklos tyrimo teismas nusprendė likviduoti įmonę. Be to nepaneigti atsakovų V. Č. ir R. Č. atstovo paaiškinimai, kad būtent pirkėjas „pageidavo pirkti butą ir pakelti kainą (t. 2, b.l. 172). To paties atstovo argumentai dėl buto kainos pakėlimo naudingumo bendrovei tokiu būdu pasinaudojant mokesčių lengvata, nepagrįsti konkrečiais skaičiavimais ar kita bylos medžiaga, patvirtinančia, kad tokiu būdu nebuvo pažeidžiami mokesčius reglamentuojantys norminiai aktai ir kad bendrovė turėjo realios finansinės naudos. Atmetamas atsakovo B. M. atsikirtimas, kad bendrovė nebūtų patyrusi jokių nuostolių, jei būtų buvęs įgyvendintas 2002-03-14 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas parduoti ginčo butą už 350 000 Lt. Atsakovas teigia, kad pardavimas neįvyko dėl akcininko A. P., kuris užprotestavo arešto butui panaikinimą, kaltės. Argumentas nepagrįstas, nes vien akcininkų nutarimas neįrodo realios galimybės parduoti butą už 350 000 Lt, o kitokių įrodymų dėl šios aplinkybės nepateikta. Vadinasi atsakovas B. M. kaip bendrovės akcininkas ir administracijos vadovas, pažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas pareigas, neteisėtais veiksmais inicijavo sandorį, dėl kurio ieškovas patyrė žalos. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 - 6.249 str.) ieškinys turi būti tenkinamas. Apygardos teismas, atmesdamas ieškinį, klaidingai nustatė bylos aplinkybes ir materialinės teisės normas pritaikė netinkamai (CPK 330 str.). Sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuostolius, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas - nuostoliai priteisiami (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl nuostolių dydžio.

Ieškovas nuostoliams atlyginti prašo priteisti 180 000 Lt - skirtumą tarp buto pirkimo kainos (350 000 Lt) ir UAB „Turtuva“ vertinimo ataskaita nustatytos buto vertės (170 000 Lt). Turint omenyje, kad bendrovė už didesnę kainą įsigijo mažesnės vertės daiktą, nuostolių apskaičiavimo būdą ieškovas pasirinko teisingai. Tačiau be paminėtos ataskaitos byloje dar yra A. Cikanavičiaus TŪB „Audito ir turto vertinimo biuro“ vertinimo ataskaita ir eksperto išvada, kuriose buto vertė nustatyta atitinkamai 155 000 Lt ir 234 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas buto vertės jo pardavimo metu klausimą, patikimiausiu įvertinimu pripažino ekspertizės aktą. Teisėjų kolegija su šia apygardos teismo išvada sutinka. Ekspertizę atliko teismo paskirta ekspertė, kuriai nušalinimų ar abejonių dėl kvalifikacijos pareikšta nebuvo. Akte išdėstyta ekspertės išvada yra visapusiška ir išsami, pakankamai kritiška. Nėra pagrindo teigti, kad buto vertė būtų dirbtinai padidinta, nes atsakyta įvertinti buto pagerinimo perspektyvą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė pastabas dėl ekspertizės akto (t. 2, b.l. 57). Apygardos teismas jas atmetė pagrįstai, nes pastabos, kuriomis kritikuojama profesionalaus verslo, kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimo eksperto išvada, paruoštos remiantis ieškovo atstovo apskaičiavimais. Apelianto atstovo nuomone, ekspertė turėjo remtis VĮ Registrų centro duomenimis, įrašyti pataisas dėl buto dydžio ir lokalizacijos. Tačiau šios pastabos liečia ne vertinimo rezultatą, o eksperto pasirinktą metodiką. Ieškovas, remdamasis savo pasirinktais apibendrintais VĮ Registrų centro duomenimis, nurodė ekspertės, jo nuomone, padarytas klaidas, tačiau neįrodė ekspertės naudotos vertinimo metodikos ydingumo, o ieškovo savarankiški apskaičiavimai negali būti pripažinti labiau patikimais. Ieškovas taip pat pateikė Lietuvos Turto vertintojų asociacijos raštą, kuriame atsakyta į UAB ,,Utetra“ likvidatoriaus klausimus. Rašte, kuriame įrašyta, jog jis neturi imperatyvaus statuso, teigiama, kad likvidatoriaus įvardintas objektų rinkinys B (butų sąrašas) būtų labiau tinkamas nustatant ginčo buto rinkos vertę, nei ekspertės naudotas objektų rinkinys A. Tačiau tame pačiame rašte minima, kad objektų rinkinio B privalumas yra galimybė netaikyti vietovės pataisos koeficiento. Ekspertizės akte koeficientai (su vėlesnėmis pataisomis, neturėjusiomis įtakos vertei) buvo taikomi. Todėl paminėtos bendro pobūdžio pastabos nėra pagrindas pripažinti, kad teismo paskirtos ekspertizės išvada yra netinkama. Praėjus ilgam laikotarpiui nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys buto vertinimai yra nevienodi, ir vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nesant galimybės tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas, teisėjų kolegija sprendžia, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2000 m. gruodžio mėn. buvo 234 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs buto vertę, neatkreipė dėmesio, kad ji yra net 33,9 procento (115 100 Lt) mažesnė už buto įsigijimo kainą. Teismas klaidingai pripažino pagrįstu atsakovo teiginį dėl galimo buto pagerinimo ir vertės padidėjimo to pasėkoje, nes tokia aplinkybė nei įrodymais, nei vertintojų išvadomis nepatvirtinta. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuperkant ginčo butą už 350 000 Lt ieškovui padaryta 115 100 Lt nuostolių. Nepriteisdamas šios sumos teismas materialinės teisės normas pritaikė netinkamai (CPK 330 str.). Skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisiama 115 100 Lt nuostolių (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Tenkinant ieškinį iš iš atsakovo ieškovui taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Dėl solidarios atsakovų B M., V. Č. ir R. Č. atsakomybės.

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Ieškovas prašomus priteisti nuostolius kildina iš UAB „Utetra“ 2000-12-18 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ir jo pasėkoje sudarytos 2000-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties. Nuostolius padariusio asmens (asmenų) kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tačiau atsakovų neteisėtus veiksmus ir šių veiksmų priežastinį ryšį su atsiradusiais nuostoliais byloje turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyti nuostoliai ir neteisėti atsakovo B. M. veiksmai, dėl kurių šie nuostoliai atsirado. Prašymą nuostolius priteisti iš visų trijų atsakovų solidariai apeliantas grindžia atsakovų V. Č. ir R. Č. nesąžiningumu, jų paslėptu susitarimu su B. M. ir L. M., nes atsakovams pardavus butą už 350 000 Lt, o vėliau jį įsigijus už žymiai mažesnę kainą – 137 000 Lt, V. Č. ir R. Č. nepagrįstai praturtėjo UAB „Utetra“ sąskaita. Šie apeliacinio skundo (ir ieškinio) argumentai neparemti įrodymais ir tėra tik prielaidos, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti pagrįstas. Apeliantas teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių, o turint tikslą išimti iš įmonės pinigus ir pasipelnyti bendrovės sąskaita. Tačiau ieškinio reikalavimas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti tariamuoju sandoriu nepareikštas, o įrodymų, patvirtinančių tokį teiginį, nepateikta. Taip pat nepareikštas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų V. Č. ir R. Č. nepagrįstą praturtėjimą. Teismas negali savo iniciatyva keisti ieškinio pagrindo, o be to, ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynybos būdą – reikalauti neteisėtu sandoriu padarytų nuostolių. Byloje neįrodyti atsakovų V. Č. ir R. Č. kokie nors su 2000-12-20 pirkimo-pardavimo sutartimi susiję neteisėti veiksmai. Duomenų, kad iš dviejų minėtų pirkimo - pardavimo sutarčių atsakovai būtų neteisėtai pasipelnę, būtų atlikę kokias nors papildomas operacijas su pinigais, byloje nėra. Nustatyta, kad bendrovė „Utetra“ nupirktu butu nesinaudojo, tačiau nenuginčyta, kad atsakovams V. Č. ir R. Č. name (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso beveik visi butai, yra įsteigta atsakovo V. Č. vadovaujama bendrija, kad mokesčius už parduotą butą atsakovas V. Č. mokėjo atsakovo B. M. duotais pinigai. Todėl ieškovo nurodoma aplinkybė dėl nesinaudojimo butu neįrodo, kad sutartis buvo tariama. Ženkliai mažesnė kaina už kurią R. Č. nupirko butą, lyginant kainą su buto pardavimo bendrovei kaina, taip pat neįrodo neteisėtų veiksmų, nes butą pardavė antstolis vykdymo metu, atsakovų įtakos šiam procesui nenustatyta, o kainų skirtumas yra natūralus, turint omenyje priverstinį pardavimą ir pernelyg aukštą buto pardavimo kainą. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas dalyje dėl ieškinio reikalavimų atsakovams V. Č. ir R. Č., netenkinamas. Todėl priimant naują sprendimą ir tenkinant ieškinį iš dalies aukščiau nutartyje nustatyta 115 100 Lt nuostolių suma ir 5 proc. procesinių palūkanų ieškovui priteisiama iš atsakovo B. M.

Kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 4 d.). Tenkinant ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovui LUAB „Utetra“ iš atsakovo B. M. priteisiama dalis žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinio pareiškimą - 3 302 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir atstovavimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, prašomą priteisti sumą sumažinant iki 4 7000 Lt (CPK 98 str., LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“). Kadangi dalį mokesčio už ekspertizės atlikimą sumokėjo atsakovas V. Č., o naujas sprendimas priimamas ieškovo naudai, sprendimo dalis, kuria šios išlaidos priteistos iš ieškovo, naikinama (CPK 93 str. 1 d.). Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą iš atsakovo B. M. ieškovui LUAB „Utetra“ priteisiama dalis žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą - 3 302 Lt. Iš viso iš atsakovo ieškovui priteisiama 11 304 Lt (3 302 + 4 7000 + 3 302) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovo B. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui likviduojamai UAB „Utetra“ priteisti 115 100 Lt (vieną šimtą penkiolika tūkstančių vieną šimtą litų) nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2006 m. rugpjūčio 28 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo B. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui likviduojamai UAB „Utetra“ priteisti 11 304 Lt (vienuolika tūkstančių tris šimtus keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.